Postmodernizmas kaip teorinė doktrina

Akademija, 2005
ĮVADAS
„Post­modernumo teorijos“ kaip galimų pozicijų kombinacijas pateikia glaustą žemėlapį įvairių požiūrių į postmodernizmą, - intelektua­linių ir politinių, - kurių laikytasi, kol dar pats Jamesonas nebuvo pradėjęs šioje srityje darbuotis. Šiuolaikinės politinės filosofijos permainos priklauso nuo moralės filosofijos permainų.
Politinis romantizmas ir politinis racionalizmas pamažu virsta viena galinga jėga, nuo savo kelio šluojančia visus tvirtesnius moralinius įsipareigojimus ir suvaržymus. Sustiprėjus postmodernizmo įtakai, mokslo ir politikos suartinimo šalininkai patyrė tikrai didelį pralaimėjimą – vis daugiau autorių pradėjo kalbėti apie estetinius politinio sprendinio elementus, kartu nuvertindami mokslo galimybę daryti įtaką politinių dalykų supratimui.
Referato tikslas – išsiaiškinti posmodernizmo kaip teorinės doktrinos sąveiką.
Referato uždaviniai:
1. Išnagrinėti postmodernumo teoriją;
2. Išnagrinėti postmodernųjį politikos estetinimą;
3. Išskirti postmodernizmo ir modernybės krizes.
1. POSTMODERNIZMO TEORIJOS
Kaip apibūdinti pagrindiniai postmodernumo bruožai, pirmiausia ar taikytina pati ši sąvoka, o gal ji tėra tik mistifikacija – ši postmodernizmo problema yra ir estetinė, ir politinė. Įvairūs požiūriai į tą problemą, kurių galima logiškai laikytis, kad ir kokiomis sąvokomis jie būtų išdėstyti, visad išreiškia tam tikrą istorijos supratimą, pagal kurį mūsų šiandien gyvenamo socialinio laikotarpio vertinimą iš tikrųjų yra politinio patvirtinimo ar nepripažinimo.
Architektūrinės diskusijos, pirmosios diskusijos apie postmodernizmą kaip stilių vertingos tuo, kad jose šie tarsi estetiniai klausimai neišvengiamai įsigijo politinį rezonansą ir padėjo jį atsekti labiau užkoduotose ar užmaskuotose diskusijose apie kitus menus.
Politiniu atžvilgiu Wolfe`as ir Krameris turi daug bendra; atrodytų, jog esama tam tikro nenuoseklu­mo, kaip Krameris iš modernizmo klasikų „tauriojo rimtumo“ stengiasi išrauti esmiškai prieš viduriniąją klasę nukreiptą poziciją bei protopolitinę aistrą, skatinusią didžiuosius modernistus iš­sižadėti Viktorijos epochos tabu ir šeimyninio gyvenimo normų, vartotojiškumo ir vis labiau smaugiančio desakralizuojančio ka­pitalizmo – nuo Ibseno iki Lawrence‘o, nuo Van Gogbo iki Jack­sono Pollocko. Išmoningos Kramerio pastangos sutapatinti šią didžiųjų modernistų tariamai antiburžuazinę poziciją su slapčia pačios buržuazijos puoselėjama, fondais ir stipendijomis palaiko­ma „lojalia opozicija“, be abejo, yra galimos tik dėl prieštaringos tikrojo modernizmo kultūros politikos, kurios reiškiamas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!