Postmodernistas Ross

Ross’as - postmodernistas, siekiantis intersubjektyvaus kultūros suvokimo politiniuose procesuose bei kultūrinës analizës įdiegimo lyginamojoje politikoje. Ross’as mano, kad politikos mokslininkai dar nepakankamai yra įvertinę kultūros sąvokos reikšmę bandant paaiškinti įvairius politinius reiškinius, todël kritikuodamas bihevioristinę politikos analizę jai priešpastato savo kultūrinę analizę, leidžianèią interesus apibrëžti jų kontekste bei interpretuoti socialinio gyvenimo reiškinius.
2. kultūra tai tam tikras politinio ir socialinio tapatumo pamatas, nusakantis žmonių motyvaciją tam tikriems veiksmams.
Visų pirma, kultūros sąvoka negali būti labai plaèiai apibrëžta ir įtraukti visų elgesio formų, institucijų ar tikëjimų, o antra - kultūros pasekmës politiniam gyvenimui ir kolektyviniams veiksmams dažniausiai yra netiesiogios, o koks tikras kultūros poveikis politiams individų ar jų grupių veiksmams mes galime spręsti iš kultūros santykio su interesais ir institucijomis.
Skirtingai nuo racionalaus pasirinkimo teorijos, kultūrinës analizës/ požiūriai (approaches) nëra aiškiai apibrëžti tyrimo objekto prasme, nes nëra aišku, kokias politines sferas reikia tirti, be to, nëra vieningo sutarimo, kokius metodus ir tyrimus reikia naudoti tyrime.
Lichbach’as siūlo skirti subjektyvų ir intersubjektyvų požiūrį į kultūrą. Subjektyvusis požiūris akcentuoja individų vertybių svarbumus, kai tuo tarpu intersubjektyvusis kultūros požiūris koncentruojasi ties bendrybių, bendrų prasmių ieškojimu - tų dalykų, kurie sudaro interpretuojamą socialinio gyvenimo dalį.
Kaip bebūtų, kultūrinis nusistatymas tiriant politinio gyvenimo apraiškas apsunkina tyrimus metodologine bei vienetų nalizës parinkimo prasme.
Kultūra kaip sąvoka gali būti apibrëžiama įvairiausiomis prasmëmis ir būdais akcentuojant ją kaip socialinę organizaciją, esmines vertybes, tam tikrus įsitikinimus bei gyvenimo būdą. Geert’as pateikia tokią kultūros definiciją - “kultūra - tai istoriškai perduotas šablonas/modelis, įtvirtintas simboliuose, paveldëtose sąvokose, bei bendravimo tarp grupës narių pobūdyje. Èia bendruose grupës reiškiniuose yra akcentuojamas kultūros bendrumas, o institucijos, socialinës struktūros ir elgesys suprantami ne kaip kultūra, o kaip jos įtakotas fenomenas.
Taigis, kultūros sąvoka bandoma paasškinti, kodël individai linkę elgtis vienaip vienose situacijose ir kitaip kitose. Politikos analizës tikslams ar uždaviniams kultūros sąvoka duoda tai, kad pagal ją mes atskiriame individus nustatydami jų priklausymą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!