Lietuvos Nevyriausybinės organizacijos

Įvadas..........................................................................................3psl.
Demokratinėse valstybėse žmonės vienijasi į įvairiausias bendrijas, asociacijas, draugijas bei organizacijas, norėdami įgyvendinti Konstitucijoje numatytas teises, dalyvauti valstybės valdyme bei ginti savo interesus. Dėl ilgo totalitarinės valstybės gyvavimo meto mūsų visuomenėje dar gyvos nuostatos, kad pilietis tėra valdžios įrankis, neturintis savo balso, kuris gali prieštarauti valdžios nuomonei. Lietuvoje egzistuoja keturi pagrindiniai nevyriausybinių organizacijų tipai: viešosios įstaigos, visuomenines organizacijos, labdaros fondai ir asociacijos. Vyraujanti teisine forma – visuomenines organizacijos, kurios sudaro 62% visu NVO. Antra pagal dydi grupe – viešosios įstaigos. Toliau seka religines bendrijos ir bendruomenes, labdaros fondai bei asociacijos. Daugiausia neveikiančiu yra labdaros fondu – maždaug vienas trečdalis. Gyvybingiausios yra viešosios įstaigos. Tik 6% viešųjų įstaigų yra mirusios. Tokią situaciją lemia teisinis organizacijų reglamentavimas. Visuomenių organizacijų ir viešųjų įstaigų teisinis režimas yra palankesnis, nes joms tik minimaliai suvaržyta teise užsiimti ūkine-komercine veikla.
Nevyriausybinių organizacijų visuma kartais apibūdinama kaip ne pelno, savanoriškais, nepriklausomas arba “trečiasis” sektorius. Pirmajam- valstybiniam- sektoriui priklauso Seimas, Vyriausybė bei ministerijos, apskričių, miestų ir rajonų valdžios ir valdymo institucijos, visos biudžetinės nuo valdžios priklausomos organizacijos: vaikų darželiai, ligoninės, muitinės, kariuomenė. Čia priskirtinos politinės partijos bei valstybinėmis paskelbtos bažnyčios. Antrajam- verslo- sektoriui priklauso privačios komercinės struktūros: įvairių rūšių įmonės, bendrovės ir kompanijos.
Šio darbo pagrindinis tikslas yra apžvelgti nevyriausybinių organizacijų sistemą ir jų veiklą Lietuvoje.
1.Bendra Lietuvos Nevyriausybinių organizacijų charakteristika
Bendrosios žinios apie NVO dar yra labai menkos. Dažnai tiek valstybės institucijų darbuotojai, tiek pačių NVO aktyvistai nežino net pagrindinių šių organizacijų bruožų, išskiriančių jas iš kitų organizacijų. Žmonėms, nesusidūrusiems su tokio pobūdžio organizacijomis, jos ir jų vykdoma veikla nėra pilnai suprantamos.
R. Šimašius tyrinėja pagrindinius NVO bruožus (arba požymius). Jis yra linkęs išskirstyti juos į prigimtinius ir įgytus. Pasak, jo „nepaisant materialinių paskatų nebuvimo, NVO turi keletą labai svarbių prigimtinių, o ne įstatymais sukurtų privalumų lyginant su pelno siekiančiais subjektais“:
Galimybė panaudoti nemokamą (savanorišką) darbą.
Galimybė gauti neatlygintiną, o dažnai ir neapmokestinamą, paramą.
Papildomi stimulai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!