Pokalbis - vienas iš būdų asmenybei tirti

Asmenybės pažinimo rezultataitai jos charakteristika, susidedanti iš teiginių ir sprendimų. Asmenybės savybė yra sudėtingesnis derinys negu psichinė savybė. Ji atskleidžia psichinės savybės visuomeninį bruožą. Kai kada asmenybės savybes gali maskuoti arba išryškinti psichinės būsenos (intelektualinės, valinės, emocinės) arba nesamą psichinę savybę gali kompensuoti kitos asmenybės savybės. Tiriant svarbu tiksliai suvokti, kas diagnozuojama, t.y. vertinant gabumus nesumaišyti su patirtimi; temperamento bruožus nesupainioti su charakterio bruožais ir pan.
Pokalbistai dviejų žmonių verbalinės komunikacijos aktas, kurio tikslassurinkti informaciją apie tiriamąjį, kai kurias jo savybes, požiūrį į tam tikrus faktus. Pokalbio metodas plačiai naudojamas įvairiose psichologijos srityse: socialinėje, medicininėje, pedagoginėje, darbo psichologijoje.
Pokalbio metodu galima surinkti įvairios informacijos apie tiriamąjį: jo poelgių įpatumus praeityje ar dabartiniu metu, interesus, vertybines orientacijas, savęs vertinimą, tarpasmeninių santykių pobūdį šeimoje, įvairiose grupėse ir t.t. Kitaip tariant, pokalbio metodu mes galime išsiaiškinti, kaip tiriamasis elgiasi vienoje ar kitoje situacijoje, ką jis tuo metu jaučia ir galvoja, kodėl jis taip elgiasi, kodėl taip jaučia ar galvoja.
Priklausomai nuo tyrimo tikslo ir tiriamos problemos sudėtingumo gali būti naudojamos įvairios pokalbio rūšysstandartizuotas ir nestandartizuotas (laisvas) pokalbis.
Standartizuoto pokalbio atveju iš anksto sudaromas smulkus pokalbio planas, tiksliai suformuluojami klausimai, kurie pateikiami visiems tiriamiesiems laikantis nustatytos tvarkos. Tyrėjui neleidžiama pateikti naujų arba performuoti esamus klausimus, keisti nustatytą klausimų pateikimo tvarką. Visa tai padeda kontruoliuoti apklausos salygas ir eigą, taip pat palengvinti gautos informacijos apdorojimą bei palyginimą su kitais tyrimo rezultatais. Tačiau standartizuotas pokalbis yra nelanstus, jo metu gali būti slopinamas tiriamojo atsakymų spontaniškumas, gali susidaryti įtempta pokalbio atmosfera, jis gali įgyti egzaminuojantį pobūdį. Minėtos aplinkybės sukialia emocinę įtampą, gali aktualizuoti tiriamojo savigyną, skatinti stereotipinius atsakymus ir pan. Siekiant išvengti šių trūkumų, dažnai vedamas pusiau standartizuotas pokalbis, kuriame pokalbio procedūra standartizuojama tik iš dalies (t.y. išskiriama pagrindinių klausimų grupė, kuriuos tyrėjas turi pateigti visiems tiriamiesiems, o pagalbinius klausimus jis gali pateigti arba nepateigti priklausomai nuo konkrečios pokalbio situacijos).
Nestandartizuotas pokalbis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!