Plati makroekonomikos teorija

Makroekonomika 1. Namų ūkio sektorius Namų ūkis yra gamybos veiksnių savininkas: pirmiausia darbo jėgos (stengiamės ją pabranginti). 2. Įmonės ar firmos sektorius Įmonė (firma) – tai ūkinis vienetas, turintis juridinio asmens teisę, veikiantis komerciniais pagrindais, gaminantis prekes ir/ar teikiantis paslaugas. 3. Vyriausybės arba viešasis sektorius Vyriausybės (viešasis) sektorius apima įvairaus valstybinio lygio nuosavybę (centrinės valdžios ir savivaldybių), t.y. apima valstybinį vartojimą. Iš namų ūkio vyriausybės sektorius perka gamybos veiksnius (samdo darbuotojus, perka žemę, ...), iš firmų šis sektorius perka prekes ir paslaugas. Vyriausybės sektoriaus pajamų šaltinis yra mokesčiai. 4. Užsienio arba pasaulio sektorius Šis sektorius apima šalies ekonominius ryšius su užsienio valstybėmis. Su užsienio firmomis sudaromi prekių ir paslaugų pirkimo sandoriai (importo sandoriai) bei pardavimo sandoriai (eksporto). 1.Atvirosios ekonomikos sistema Atvirosios ekonomikos sistema susideda iš namų ūkio, įmonės, vyriausybės ir užsienio sektorių. Jei atmetamas užsienio sektorius, tai gaunama uždaros mišrios ekonomikos sistema (closed – mixed economic system). Iš namų ūkio ir firmų sektorių susidedanti sistema vadinama grynai privačios ekonomikos sistema (private economic system). Tai teorinis modelis, nes jei jis ir buvo, tai dar tais laikais, kai nebuvo valstybės. Šis brėžinys rodo natūrinių išteklių judėjimą tarp dviejų sektorių. Priešinga kryptimi judės pinigų srautai: (Šalies vartotojų pirkimų sistema) = (Bendrosios firmų pajamos) = (Darbo užmokestis) + (Kapitalo pajamos (pelnas)) + (Tarpiniai pirkimai) Tarpiniai pirkimai – tai prekės/paslaugos, kurios vartojamos gamyboje: įrenginiai, žaliavos,... 2.Bendrasis vidaus ir bendrasis nacionalinis produktas Bendrasis vidaus produktas (Gross domestic product) – bendrosios pajamos, sukurtos šalies teritorijoje, įskaitant ir užsienio šalių gamybos veiksnių gautas pajamas. Pačios šalies piliečių pajamos užsienyje į BVP neįtraukiamos. BVP – šalies viduje neatsižvelgiant į gamybos resursų kilmę, t.y. skaičiuojamos teritoriniu principu. Bendrasis nacionalinis produktas (Gross national product) – tai konkrečios šalies piliečių gautos pajamos neatsižvelgiant į jų teritorinę kilmę, t.y. BNP skaičiuojamas pilietybės principu. Atvirosios ekonomikos salygomis (dalyvauja visi keturi sektoriai) pajamos cirkuliuoja tarp valstybių. Gamybos veiksnių grynųjų pajamų srautas (net income flow property) žymimas NIF. NIF = IFD – IFF IFD – šalies (D - domestic) piliečių gamybos veiksnių pajamos gaunamos užsienyje. IFF - užsienio (F – foreign) piliečių gamybos veiksnių pajamos gaunamos nagrinėjamoje šalyje. IFD = WD + iD + RD + πD W – (wages) darbo užmokestis Lietuvos piliečių dirbančių užsienio kapitalo įmonėje. i – (interest) Lietuvo piliečių pajamos iš palūkanų užsienio bankuose. R - (rent) nuomos pajamos – Lietuvos piliečių pajamos iš užsieniečių nuomojančių ką nors (pvz., žemę, pastatus). π – (profit) pelnas, kurį duoda įdėtas į užsienio firmas kapitalas. IFD De – tada In > 0, vadinasi, ekonomika kyla. Ig = De – tada In = 0, vadinasi, ekonomika sąstingyje. Ig 0, c 0, 0

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!