Glausta ekonomikos teorija

Ekonomikos teorija. Yra mokslas apie tai. Kokius isteklius zmones ir visuomenbe isigija prekems gaminti ir paskirsatyti tarp ivairiu visuomenes grupiu, kad butu galima jas vartoti siuo metu ir perspektyvoje. Kitaip tariant ekonomikos teorija-tai moxlas apie zmoniu ukine veikla, kurios pasekoje naudojant visus galimus, taciau ribotus isteklius, tenkinami zmoniu poreikis. Poreikiai. Tai zmoniu biologines ir socialines prigimties saligotos reiksmes, vartojant darbu sukurtas prekes ir paslaugas. Ju ypatybe yra ta kad uztikrinant pastovu vienos prekiu dalies pakankamuma, atsiranda nauju, sudetingesniu poreikiu.todel ir bendra poreikiu apimtis nuolatos dideja. Tai yra budinga zmonijai nuo seniausiu laiku, bet pastaruoju metu didejimo tempai yra daug zenklesni. Bet visgi ir siuo metu nei siuolaikine gamyba, galima teigti , ir perspektyvine gamyba negales tenkinti nei kekvieno zmogaus atskirai, kekvienos seimos, nei atskiru tautu, nei pasaulio bendrijos visu porewikiu. Dar vienas akcentas tai butinybe kuo daugiau gaminti vis mazesnemis sanaudomis tam, kad vis daugiau ir daugiau vartoti. Istekliai. yra visa tai, kas naudojama zmoniu poreikiams tenkinti. Ju pagrinda sudaro gamtiniai istekliai, kurie buna realus ir potencialus. Realus jau yra naudijami zmoniu veikloje, o potencialus del yvairiu priezasciu, tarp ju ir technologiniu, dar negalima naudot. Savo roustu istekliai yra issenkami ir neissenkami. Neissenkamu yra mazai, dauguma yra issenkami, ir jie dar skirstomi I atkuriamus ir neatkuriamus. Riboti istekliai yra vadinami ekonominiais istekliais arba gamybos veiksniais, kuriu yra 3 tipai: zeme darbas kapitalas. Zeme ekonomikoje tai netik pati zeme, bet ir miskai, vandenys, iskasenos. Darbas: darbas tai kryptinga zmogaus veikla, kurios deka gamtoje esancius daigtus, jis pritaiko savo poreikiams. Darbo jega tai zmogaus fiziniou moraliniu ir dvasiniu savybiu visuma. Jie yra irgi ribotas isteklius. Ji susijusi su garbaus Amziaus riba, su darbingo amziaus gyventoju skaiciumi, su zmoniu issimoxlinimu, beto marketing darbo jega yra preke. Kapitalas tai zmoniu darbo sukurtras produktas, toliau naudojamas prekems gaminti ir paslaugoms teigti. Tai pirmiausia darbo priemones, tai pat ir finansinis kapitalas. Gamyba tai ekonominiu istekliu (gamybos veiksniu) naudojimas gaminant prekes ir teikiant paslaugas zmoniu poreikiams tenkinti. Esminis jos bruozas yra jos technologija, kuri lemia gamybos buda. Beto, yra gamybos organizavimo budas, kurisa salygoja ukiniu7s zmoniu santykius. Siu santykiu visuma visuomenes mastu sudaro ukio sistema. Zinomi 3 jos tipai: naturinis ukis, centralizuotai valdomas ukis, rin kos ekonomika. Esant ribotiems istekliams kekviena imone ir net valstybe( kiek leidzia budzeto lesos) priversati rinktis, kaip panaudoti tuos ribotus isteklius. Todel kekvienas galimas variantas ivertinamas alternatyveisiais kastais, kurie yra tas vertes dydis, kury galima butu sukurti naudojant turimus isteklius, paciu geriausiu budu. Taiga jie apibudina pacia didziausia verte. Kaip matome egzistuoja pasirinkimo problema : ka gaminti? (kaip naudoti isteklius kad butu pagaminta kuo daugiau prekiu); kam gaminti? (kaip paskirstyti pagamintas prekes). Toks pasirinkimas isreiskiamas GGK (gamybos galimybiu kreive). Ji vaizduojama labia supaprastintai, nes pasirenkamos tik 2 prekes, beto daromos 2 prielaidos: kad nekinta isatekliu apimtis ir nekinta technologija. Pazangesnes technologijos deka GGK pastumema I desine. Rinka: - jos funkcijos ir formos. Rinka- prekiu ir paslaugu mainai tarp pardaveju ir pirkeju vykstantys pagal prekines gamybos ir cirkulecijos desnius. Tai kartu prekiniu- piniginiu santykuiu visuma bei istekliu paskirstymo ivairioms prekems gaminti visuma. Rinkos funkcijos: 1. Kaip tarpine grandis tarp gamybos ir vartojimo. 2 pagamintu prekiu paskirstymai ir realizavimai pagal visuotini poreiki. 3 kaip sverto skatinamoji funkcija mazinti prekiu gamybos kastus. 4 ekonomikos subalansuotumo efektyvinimas (pasalinant gamintoju diktata), deficito likvidavimas. Rinkos formos: rinkos klasifikuojamos: prekiu, paslaugu, istekiu. Prekiu paslaugu rinkose dominuoja tarpininko tarp gamintoju ir vartotoju funkcija (gamintojai stengiasi gaminti tokias prekias ir tokia ju apimti, kuriou reikalauja rinka). Istekliu rinkoje akcentujama tai, kokius isteklius yra efektyviau naudoti. Tai yra dominuoja kastu mazinimo funkcija. Rinkoje buna: grynoji konkurencija, t.y didelis pardaveju sk. Ir dideklis pirkeju kiekis, kuriu nei vienas parduoda, nei perka zymios prekiu dalies toje rinkoje. Grynoji monopolija tai imone monopoliste (ignalinos Atomine elektrine, pvz), apsprendia kainu lygi, istekliu panaudojima ir gamybos apimti su salyga kad near pakaitalu. Oligonopoline rinka: kai rinkoje yra keliatas mazdaug vienodo dydzio pardaveju(pvz, automobiliu rinka) ir yra daug pirkeju. Paklausa- tai porekiu ir paslaugu kiekis, kuri gali ir nori isigyti pirkejai, nes turi tam poakankamai piniginiu lesu. Tai yra realus pirkeju poreikis nes, piniginemis lesomis neparemti rinkeju norai neieina I paklausa. Ekonomikoje egzistuoja vadinamasis paklausos desnis: paklausa kinta priklausomai nuo prekiu kainos ir kuo didesne prekiu kaina, tuo mazesne paklausos apimtis tai paaiskinama tuo, kad sumazejus prekiu kainai atsiranda daugiau pirkeju, galinciu ipirkti tas prekes. Be kainos svarbiausiais veiksniais, kurie daro itaka paklausos dydziui, yra sie veiksniai: vartotoju pajamas ir ju pasiskirstymas, prekiu pakaitalu kainos, technologinis gamybos lygis, ir rinkos apimtis (gyventoju sk). Prekes pakaitalai paklausos kreive pastume I desine. Taipat paklausos kreive pastume I desine gerejanti prekiu kokybe. Pasiula tai prekiu kiekis, kury gamintojai ir pardavejai gali pagaminti ir nori parduoti tam tikromis kainomis konkrecioje rinkoje. Pasiulos desnis : didejant prekiu kainoms, proporcingai dideja ir pasiula, o mazejant kainoms, pasiula mazeja. Ji pirmiausia lemia imones pelnas. Pasiulos kreive vaizduoja pasiulos apimties kitima didejant kainoms. Prekes pakaitalai perstume sia kreive I keire. Technologiju lygis irgi turi ytakos pasiulos kreivei ir ji pasislenka I desine, jei naudojama progresyvesne technologija, nes ji ir mazina gamybos kastus ir didina imones pelna. Kadangi paklausa ir pasiula isreiskia skirtingus vartotoju ir gamintoju interesus, tik jos sugretinus galima suprasti, kaip kinta kainos konkurencineje rinkoje. Viename grafike nubrestos pasiulkos ir paklausos kereives susikerta tam tikrame taske ir tai ekonomikoje vadinamna pusiausvyros tasku. Jis apsprendzia rinkos kaina, kuriame ir paklausos ir pasiulos dydziai sutampa. Padetis rinkoje, kai paklausa virsija pasiula, vadinama vartotojo rinka. Rinka kurioje pardavejai gali pasirinkti kam parduoti savo prekes ir kokia kaina, vadinama gamintojo rinka. Konkurencineje rinkoje vyksta savaiminis kainos artejimas prie pusiausvyros tasko tam tikrais zingsniais ir sis modelis vadinamas voratinklio teorema. Naudingumas: tai prekes teikiamos vartotojui pasitenkinimas, iskaitant prekes vartojamasias savybes. Bendrasis naudingumas tam tikro prekiu kiekio teikiamas suminis pasitenkinimas. Bendrojo naudingumo savoka taikitina ir vienos firmos gaminamu giminingu prekiu grupei. Ribinio naudingumo savoka . isreiskia vartotojo pasitenkinimo laipsnio pasikeitim, pasikeitus isigytu prekiu skaiciui vienu vienetu. Kitaip tariant, ribinis naudingumas yra trupmena, kurios skaitiklyje yra bendrojo naudingumo pokytis, o vardiklyje vartojimo kiekio pokytis. Ribinis naudingumas turi savybe ispradziu greitai dideti, bet veliau pradeti Kristi.nes pirmuosius prekiu vienetus vartotojas vertina labiau. Per bendrojo ir ribinio naudingumo sampratas galima paaiskinti ir vadinamaji A. Smito vertes paradoksa: nors deimantai be kuriu galima lengvai apseiti parduodami labia didelemis kainomis, tuo tarpu didziausia gerybe pasaulyje vanduo parduodamas labia pigiai. Dazniausiai pirkejas ir vartotojas vertina ir issirenka tas prekes, kuriu nauda didesne uz ju kaina, o tai ir atitinka maximalu ribini naudinguma. Tai vadinama optimalaus pirkimo taisykle. Vartotojo elgsenos alternatyvu paaiskinima duoda idniferentiskumo (abejingumo) kreive. Jos esme yra ta, kad vartotojas siekdamas padidinti vienos prekes vartojima yra pasirenges sumazinti kitos prekes vartojima. Dvieju prekiu (drabuziu ir maisto prekiu) atveju indeferentiskumo tures toki pavidala. Si kerive pasisleka I kaire ar I desine priklausomai nuo to ar mazeja ar dideja bendrasis siu prekiu teikiamas naudingumas. Buna kad mazejant prekiu kainoms ju paklausa nedideja o priesingai mazeja. Ta apibrezia Gifeno paradox savoka. To pvz- prastesniu maisto produktu paklausos mazejimas, nes pirkejai (dalis pirkeju) tiesiog atsisako pirkti tokias prekes. Tipinis pvz duona. Vartotojai vistiek ja vartoja nors ji pabrangusi. Mikroekonomika nagrineja ekonominius procesus, namu uki imoniu ir kitu ukiniu daliniu veikla. Paklausos ir pasiulos pokyciams ivertinti, kai yra pasiulos / paklausos apimciai kintamai priklausomai nuo prekiu kainu yra naudojama elastingumo savoka tiek paklausos tiek pasiulos elastigumo savoka yra jos apimties pasikeitimo pakitus kainoms vienu procentu. Matematiskai paklausos / pasiulos elastingumo koficientas skaiciuojamas kaip paklausois ar pasiulos apimties pokycio procentasi santykis su kainu pasikeitimo procentu. Skaiciuojant pagal sias formules koficientas gali tureti skirting zenkla. Pasiulos elast. Kof. Yra teigiamas. Paklausos elastingumo koficientas yra negiamas, nes isreiskia atvirkstine paklausos ir kainu priklausomybe. Abieju koficientu dydziai teoriskai gali keistis nuo 0 iki begalybes, taciau tipiski atvejaiu yra 5:1 apsoliutus elastingumas- kai begalo mazas kainu pasikeitimas isaukia dideli paklausos / pasiulos pasikeitima. 2 santykinis elastingumas- kai tam tikras kainu pasikeitimas issaukia daug didesni paklausos pasiulos apimties pasikeitima.3 vienetinis elastingumas- kai tam tikras kainu pasikeitimas (procentais) issaukia toki pat procentini paklausos pasiulos apimties pasikeitima, tai yra elastingumo kof lygus vienetui. 4 santykinis neelastingumas- kai kainu pasikeitimas tam tikru procentu isaukia mazesni procentini paklausos pasiulos apimties pasikeitima. Cia elast. Koef. 0

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!