Pirmosios lietuviškos knygos reformacijos laikotarpiu

Reformacija vykusi visoje Europoje turėjo didžiulę reikšmę visoms Lietuvos DK visuomeninio būvio sritims. Viena iš daugelio kultūros sferų, kurioje reformacija sulaužė inerciją ir davė postūmį naujiems reiškiniams rastis, buvo gimtosios šnekamosios kalbos ir rašto – lotynų kalba vartojimas. Reformacijos laikotarpiu sparčiai keitėsi santykis su raštu, su jo vartojimo pobūdžiu: mokymu, tekstų kūrimu, platinimu ir kt. .
Daug platesnis rašto vartojimas buvo motyvuotas esminiu liuteronų teologijos teigimu, kad žmogus nuteisiamas tik tikėjimo, taigi, privalo pats gerai suprasti ir pažinti Dievo žodį, skaityti Bibliją, jo liudijimą. Kiekvienas tikintysis turėjo suprasti Biblijos tekstą. Bažnyčia buvo įpareigota supažindinti tikinčiuosius su Šventuoju Raštu, parūpinti jo vertimus į gimtąsias kalbas. Taigi, reformacija suteikė stiprų postūmį daugelio Europos šalių pirmosioms knygoms atsirasti, taip pat ir Lietuvai. Jų pasirodymui buvo būtina tam tikra kultūros parengtis: turėjo egzistuoti mokytų žmonių „pasaulėlis“. Lietuvoje buvo asmenybių, kurios suvokė lietuviškos knygos vertę, spausdinto žodžio tvarumą ir jo poreikį visuomenėje, tad pirmosios knygos lietuvių kalba rengimo idėja kilo ir subrendo Lietuvos DK šviesuolių siekiuose.
XVI a. 4-ojo – 7-ojo dešimtmečio lietuviškų knygų rengėjų ir vertėjų būryje aiškiai išsiskiria 3 asmenys: S. Rapolionis – pirmasis lietuvis, apsigynęs teologijos daktaro laipsnį protestantiškame universitete, A. Kulvietis bei M. Mažvydas. Tai ryškiausi Lietuvos reformatoriai, kurie buvo naujųjų laikų kūrėjai, vedę Lietuvą iš viduramžių į ankstyvuosius naujuosius laikus. S. Rapolionis ir A. Kulvietis vertė giesmes į lietuvių kalbą dar iki 1545 m., bei yra istoriografinių duomenų, atskleidžiančių, jog S. Rapolionis buvo vienas pirmųjų lietuvių raštijos pradininkų, viename kunigaikščio Albrechto laiške (1545 m. gegužės 17 d.) minima, kad jis pradėjęs versti Šventąjį Raštą (manoma, kad į lenkų, o gal ir į lietuvių kalbą). Viena S. Rapolionio į lietuvių kalbą išversta giesmė patenka į M. Mažvydo katekizmą (tai reiškia, kad S. Rapolionis vertė į lietuvių kalbą dar iki M. Mažvydo).
Su reformacija siejamas pirmosios lietuviškos knygos pasirodymas. Pirmieji lietuvių reformatoriai buvo visai naujos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!