Pirmieji gyventojų surašymai Lietuvoje

“Svarbiausi duomenų apie gyventojus šaltiniai yra gyventojų surašymai, einamoji gyventojų apskaita, atrankiniai tyrimai, gyventojų sąrašai ir kiti informacijos šaltiniai” (1, 3). Atskiri duomenų surašymo šaltiniai vienas nuo kito skiriasi duomenų turiniu, kadangi surašymo tikslai galėjo būti nevienodi, programos skirtingos. Įvairiuose surašymo šaltiniuose skiriasi duomenų surinkimo laikas, tuo būdu jie (šaltiniai) laiko atžvilgiu gali papildyti vienas kitą, tačiau dėl nevienodų surašymams taikytų būdų, besiskiriančių savo tikslais ir programomis, duomenys netenka palyginamumo.
Vis tik seniausia ir plačiausiai naudojama stebėjimo forma yra gyventojų surašymas. Tačiau anot demografų, iki XVIII amžiaus vestos įvairios gyventojų apskaitos nėra laikomos gyventojų surašymais, kadangi jos neapimdavo visos valstybės teritorijos, visų gyventojų kategorijų, būdavo epizodiškos ir pan.
Gyventojų surašymas – tai toks statistinis duomenų apie kiekvieną atitinkamos teritorijos stebėjimo vienetą surinkimas, kuris vedamas pagal iš anksto sudarytą programą ir vienu metu arba laikotarpiu visoje teritorijoje. Prieš pradedant kiekvieną surašymą , turi būti suformuluojamas konkretus surašymo tikslas, uždaviniai, sudaroma programa.
Pavyzdžiui, surašymo tikslu gali būti gyventojų skaičiaus nustatymas, jų pasiskirstymas teritorijoje, taip pat jų (gyventojų) struktūra pagal lytį, šeimos padėtį, išsimokslinimą ir pan. “Gyventojų surašymo uždavinys – gauti duomenis apie gyventojų skaičių, sudėtį, pasiskirstymą pagal socialinius, demografinius, teritorinius ir kt. požymius” (1, 7). Gyventojų surašymo stebėjimo vienetu gali būti atskiras asmuo ar šeima.
Iš istorinių šaltinių žinoma, kad gyventojų apskaitos Lietuvoje vedamos jau labai seniai. XIII amžiaus pirmoje pusėje, susikūrus Lietuvos valstybei , duomenys apie gyventojus būdavo renkami per inventorizacijas. “Pavyzdžiui, labai reikšmingos yra XVI a. gyventojų apskaitos (1528 m., 1565 m. ir kt.), kurių metu buvo apskaitomi dvarų ir sodžių gyventojai, inventorizuojamas jų turtas” (1, 10). Dar yra žinomos tokios inventorizacijos, kurios buvo pravestos 1658 m. Jurbarko seniūnijoje, 1670 m. – Trakų seniūnijoje, 1710 m. – Alytuje. Viena didesnių gyventojų apskaitų buvo pravesta 1789 m., kuri jau apėmė visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją, tačiau į ją nebuvo įtrauktas privilegijuotas luomas, t.y. bajorai ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!