Savivalda Lietuvoje: savivaldos funkcijos ir jų finansavimas

Vietos savivalda – valstybės teritorijos administracinio vieneto – savivaldybės teisė laisvai ir savarankiškai tvarkytis pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus per administracinio vieneto nuolatinių gyventojų tiesiogiai išrinktų atstovų savivaldybės tarybą, bei jos sudarytą vykdomąją ir kitas institucijas.
Lietuva – demokratinė valstybė ir mes tuo galime didžiuotis. Demokratija įtraukia piliečius į valdymo procesą bei sprendimų priėmimą. Savivalda yra suvokiama kaip sistema, kur žmonės patys sprendžia bendrus reikalus ir iškilusias problemas, vadovaujasi savais interesais, viską įgyvendina bendromis pajėgomis, nepasitelkdami aukštesnės valdžios. Piliečiai įsilieja į bendruomenės valdymą tiesiogiai ir per rinktus atstovus. Teisė laisvai ir savarankiškai veikti reiškia savivaldybių institucijų teisę priimti sprendimus pagal Konstituciją ir įstatymus. Šią teisę realizuoja patys savivaldybės gyventojai per išsirinktą savivaldybės tarybą ir jos sudarytas vykdomąsias institucijas.
Kad ir kaip mes norėtume, vietos savivaldos teisė irgi nėra absoliuti. Pagrindinis apribojimas – tai, kad vietos savivalda negali kištis į valstybės valdžios kompetenciją, sprendžiant vidaus arba išorinio (kariuomenė, diplomatija) suvereniteto klausimus, kurie ir lieka centralizuoti.
Taigi šiame darbe aptarsime kokios yra savivaldybių funkcijos: pagal sprendimų priėmimo laisvę bei pagal atskiras savarankiškos veiklos kryptis. Trumpai apžvelgsime su kokiomis problemomis susiduria savivaldybės, vykdydamos šias funkcijas, bei nusakysime funkcijų finansavimo tvarką.
1990 metais, po pusės amžiaus prievartinės pertraukos, Lietuvos miestuose ir kaimuose realiai ir tikrai demokratiniais pagrindais buvo atgaivintos, vėl savo veiklą pradėjo plėtoti savivaldybės. Vietos savivaldos pagrindų įstatymas, kuris buvo priimtas 1990 metais ir vėliau jį pakeitęs Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas suteikia savivaldybėms savarankiškumą.
Atgimimo banga į įvykių verpetą įtraukė iki tol nuošalyje buvusius žmones. Kolektyvams vadovauti ėmė specialistai, turintys ne kažin kokią „aparatinio darbo“ patirtį, o be jos neišsiversi. Kupini noro ką nors gera nuveikti, jie suskubo kurti savarankiškas įvairių lygių valdymo struktūras. O tam nebuvo sudarytos nei ekonominės, nei politinės sąlygos, todėl decentralizacijos procesas pasidarė fiktyvus. Valstybiniai organai, vykdydami valdžios funkcijas, valdo visus gyventojus ir visuomenines struktūras, kontroliuodami ir varžydami žemesniojo lygio valdžią. Vietos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!