Pilietybės suteikimo mechanizmai

Pilietybė yra viena svarbiausių valstybės suvereniteto išraiškų, valstybė gali savarankiškai reglamentuoti pilietybės institutą ir nustatyti tokias pilietybės įstatymo nuostatas, kurios atitiktų ir jos piliečių, ir pačios valstybės interesus. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog valstybė yra visiškai laisva daryti sprendimus, kad ji gali nepaisyti tarptautinėje teisėje įtvirtintų pilietybės klausimų sprendimo principų.
Pilietybės esmę visų pirma sudaro nuolatinis asmens ir valstybės teisinis ryšys. Šis ryšys yra būtina valdžios funkcionavimo sąlyga, nes valstybės valdžia gali realiai funkcionuoti tik tada, kai yra nuolatinė jos jurisdikcija gyventojams, kurių daugumą sudaro piliečiai. Asmeniui nuolatinis teisinis ryšys su valstybe reikalingas tam, kad jis turėtų galimybę kartu su kitais piliečiais tiesiogiai ar per savo išrinktus atstovus dalyvauti valdant savo valstybę, sprendžiant visus valstybės gyvenimo klausimus, turėtų visas teises ir laisves, kurias turi tik piliečiai, turėtų valstybės globą būdamas valstybės teritorijoje ir už jo ribų (t.y. kitoje valstybėje).
Lietuvos Respublikos pilietybė, teisinis pilietybės institutas, kaip ir Konstitucija, turi savo raidos istoriją. Pilietybės instituto raidoje buvo ir karštų, kartais net audringų diskusijų dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos (pvz., kas gali būti Lietuvos piliečiais; kas gali turėti dvigubą pilietybę ir pan.). Nuo pat išsivadavimo judėjimo pradžios iki šių dienų priimti įstatymai dėl Lietuvos pilietybės ar Lietuvos Respublikos konstitucijose (1922, 1928, 1938, 1992 m.) įtvirtintos teisės normos, reglamentujančios pilietybę iš esmės nesiskyrė. Net naujasis 1991 m. gruodžio 5d. Pilietybės įstatymas buvo gerokai pakoreguotas, tačiau tas pats 1989 m. lapkričio 3d. įstatymas.
Palyginus su 1989 m. lapkričio 3 d. Pilietybės įstatymu, naujasis įstatymas buvo gerokai pakoreguotas. Visų pirma iš jo pašalintos dviprasmiškos nuostatos dėl Lietuvos pilietybės santykio su TSRS pilietybe, aiškiau ir plačiau įtvirtintas pilietybės tęstinumo principas, išsamiau reglamentuota pilietybės klausimų sprendimo tvarka.
4) asmenys, iki 1991 m. lapkričio 4 d. įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymą, galiojusį iki Pilietybės įstatymo priėmimo 1991 m. gruodžio 5 dieną;
5) kiti asmenys, kurie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!