Išsamus civilinės teisės pasiruošimas

1 tema. Prievolių teisė, prievolės samprata, atsiradimo pagrindai, rūšys, Prievolių teisės samprata ir sistema. Prievolių teisės reguliavimo dalykas yra asmenų turtiniai ir asmeniniai neturtiniais santykiai.Prievolių teisė yra civilinės teisės pošakė, kurią sudaro sistema teisės normų, reguliuojančių asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius. Prievolės samprata. Prievolė yra teisinis asmenų santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Prievolės šalys. Skolininkas, kreditorius. Kreditorius. Skolininkas. Asmuo, turintis reikalavimo teisę vadinamas “ kreditoriumi ”, o asmuo, kuris turi pareigą atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti vadinamas “ skolininku ”. Prievolių teisinius santykius charakterizuojantieji bruožai: prievolės dinamiškumas, prievolės turinio apibrėžtumas (privalomumas), prievolės šalių subjektinių teisių gynimas; prievolės tikslingumas. Prievolės subjektų apibrėžtumas reiškia, kad prievoliniame santykyje dalyvauja konkretūs subjektai, kurie turi griežtai apibrėžtas teises ir pareigas.Prievolės dinamiškumas sąlygotas to, kad prievolė yra ekonominės apyvartos, kuri yra labai dinamiška, teisinė forma.Prievolės turinio apibrėžtumas (privalomumas) reiškia, kad prievolinė teisė nesuteikia subjektui teisės veikti kaip jis nori, o suteikia tik teisę reikalauti, kad skolininkas atliktų tam tikrus veiksmus arba susilaikytų nuo tokių veiksmų, kurie sudaro prievolės turinį.Prievolės šalių subjektinių teisių gynimas reiškia, kad abiejų iš prievolės šalių subjektinės teisės yra ginamos teisme.Prievolės tikslingumas reiškia, kad prievoliniai teisiniai santykiai atsiranda dėl to, kad kreditorius ar skolininkas vienokiu ar kitokiu būdu nori patenkinti savo poreikius bei interesus.Nurodyti prievolinių santykių požymiai skiria prievolinius santykius nuo daiktinių. Prievolių teisinių santykių skirtumas nuo daiktinių teisinių santykių. Nurodyti prievolinių santykių požymiai skiria prievolinius santykius nuo daiktinių. Prievolių atsiradimo pagrindai. CK 6.2 straipsnis numato, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Ši norma turi būti sistemiškai aiškinama su CK 1.136 straipsniu – jame pateikiamas sąrašas juridinių faktų, su kuriais įstatymas sieja civilinių teisių ir pareigų atsiradimą. Pateikiamas sąrašas nėra baigtinis. Paprastai skiriami šie prievolių atsiradimo pagrindai:sandoriai, deliktai, kvazisutartys, istatymas. Sandoris. Prievolių atsiradimo pagrindas gali būti tiek vienašaliai, tiek dvišaliai arba daugiašaliai sandoriai (sutartys). Sutartys yra vienas iš plačiausiai paplitusių prievolių atsiradimo pagrindų. Deliktas. Plačiąja prasme deliktu yra laikomas neteisėtas veiksmas. Tačiau toks apibrėžimas būtų per platus apibūdinant deliktą kaip prievolės atsiradimo pagrindą Lietuvos teisėje. Tradiciškai deliktas suprantamas siauriau – kaip neteisėtas asmens veiksmas, kurio pagrindu atsiranda prievolė tarp asmenų, iki tol nesusijusių teisiniu santykiu. Prievolės, kurių atsiradimo pagrindas yra deliktas, dar vadinamos deliktinėmis prievolėmis. Deliktas gali būti susijęs ir su sutartiniais santykiais. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje deliktinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pavyzdžiui, kai žala padaroma keleiviui, kuris yra vežamas pagal keleivio vežimo sutartį, vežėjo atsakomybė dėl keleivio asmeniui padarytos žalos yra deliktinė ir nustatoma pagal 6.263–6.291 straipsnių taisykles (CK 6.823 str.). Kvazisutartis. Tradiciškai dar nuo Senovės Romos laikų prie kvazisutartinių (lot. quasi – tarytum) prievolių priskiriami kito asmens reikalų tvarkymas be pavedimo, nepagrįstas praturtėjimas arba turto įgijimas be pagrindo. Joms būdingi šie požymiai:1) prievolinis santykis šalių valia nesuderintas;2) prievolės atsiradimo pagrindu esantis veiksmas yra teisėtas. Įstatymas. Įstatymas, kaip savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, išskiriamas tais atvejais, kai prievolę įstatymas nustato be kokio nors asmens įsikišimo. Tiesiog įstatymas nustato juridinių faktų sudėtį, kuriai esant tam tikri asmenys įgyja tam tikras tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdžiui, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.), vaikai turi išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus (CK 3.205 str.) ir pan. Prievolių rūšys. Dalomosios ir nedalomosios prievolės. Pagal dalyko dalumą prievolės skirstomos į dalomąsias ir nedalomąsias. Šiai klasifikacijai turi reikšmės ne tik prievolės dalyko savybės – tai, kad jis pagal savo prigimtį yra nedalus, tačiau ir įstatymas arba šalių susitarimas. Dalomosiomis yra laikomos visos prievolės, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, taip pat kai dėl prievolės dalyko prigimties prievolė yra nedaloma nei fizine, nei abstrakčia prasme (CK 6.24 str.). Pavyzdžiui, daiktų pirkimo–pardavimo sutartis išsimokėtinai (CK 6.411 str.) ir kt. Nedalomosiomis yra laikomos prievolės, kurių dalykas dėl savo prigimties yra nedalus, arba jeigu prievolės šalys susitarė dėl tokio jos įvykdymo būdo, kuriuo įvykdyti prievolę dalimis neįmanoma (CK 6.25 str.). Alternatyviosios ir fakultatyvinės prievolės. Pagal dalyko apibrėžtumą prievolės skirstomos į: a) konkrečiąsias; b) altenatyviąsias; c) fakultatyviąsias.Konkrečioji yra tokia prievolė, kurios dalykas yra konkretus veiksmas. Pavyzdžiui, grąžinti pasiskolintą pinigų sumą.Alternatyvioji yra tokia prievolė, kai skolininkas turi atlikti vieną iš dviejų arba iš daugiau skirtingų veiksmų savo, kreditoriaus ar trečiojo asmens pasirinkimu. Pavyzdžiui, kreditavimo sutartimi šalys susitaria, kad kreditas gali būti grąžintas litais, eurais arba JAV doleriais pagal nustatytą kursą.Fakultatyviąja laikoma prievolė, jeigu ji turi tik vieną pagrindinį dalyką. Tačiau jei prievolės negalima įvykdyti pagrindiniu būdu, ją galima įvykdyti ir kitu pagrindiniam įvykdymo būdui neprieštaraujančiu būdu. Pavyzdžiui, paskolos sutartimi ilgam terminui skolininkui buvo perduota tam tikra litų suma. Šalys susitarė, kad paskola turi būti grąžinta litais, tačiau jeigu to padaryti bus neįmanoma dėl to, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą litas bus išimtas iš apyvartos, paskola bus grąžinta eurais. Alternatyviųjų ir fakultatyvinių prievolių ypatumai reglamentuojami CK 6.26–6.29 straipsniuose. Neapibrėžto termino ir terminuotos prievolės. Prievolės taip pat gali būti neapibrėžto termino ir terminuotos. Neapibrėžto termino prievolės yra tokios, kurių pabaiga arba įvykdymas jų atsiradimo momentu nėra siejamas su kokiu nors terminu. Jų vykdymo ypatumus nustato CK 6.53 straipsnis. Terminuotų prievolių pabaiga arba įvykdymas priklauso nuo tam tikro termino. Terminas gali būti nurodomas kalendorine data, metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis, valandomis arba įvykiu.Terminuotos prievolės taip pat skirstomos į: a) atidedamojo termino prievoles; b) naikinamojo termino prievoles. Atidedamojo termino prievole yra laikoma egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas arba nebuvo tam tikros aplinkybės. Naikinamojo termino prievole yra laikoma prievolė, kurios trukmę apibrėžia įstatymai arba šalių susitarimai ir kuri baigiasi šiam terminui suėjus. Terminuotų prievolių ypatumai reglamentuojami CK 6.33–6.35 straipsniuose. Prievolės su asmenų daugetu. Daline vadinama tokia prievolė, kurioje dalyvauja keli kreditoriai arba keli skolininkai, ir kiekvienas iš kreditorių turi teisę reikalauti įvykdyti dalį prievolės, o kiekvienas iš skolininkų turi pareigą įvykdyti dalį prievolės. Solidarios ir subsidiarios prievolės. Solidariąja prievole yra vadinama tokia prievolė, kurios kreditorių ir skolininkų reikalavimai bei skolininkų ir kreditorių pareigos yra solidarūs. Solidarusis kreditorių reikalavimas reiškia, kad kiekvienas kreditorius turi teisę pareikšti skolininkui reikalavimą tiek dėl visos skolos, tiek ir dėl jos dalies (CK 6.18 str. 1 d.). Solidarioji skolininkų pareiga reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyriumi, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Solidariųjų prievolių vykdymo ypatumai reglamentuojami CK 6.6–6.23 straipsniuose. Dalinė prievolė. Daline vadinama tokia prievolė, kurioje dalyvauja keli kreditoriai arba keli skolininkai, ir kiekvienas iš kreditorių turi teisę reikalauti įvykdyti dalį prievolės, o kiekvienas iš skolininkų turi pareigą įvykdyti dalį prievolės. Sutartinės ir nesutartinės prievolės. Prievolės skirstomos į sutartines ir nesutartines. Sutartinės prievolės pagrindu yra sutartis. Tuo tarpu nesutartinės – kiti prievolių atsiradimo pagrindai: deliktas ir kt. Sąlyginės prievolės. Prievolė yra sąlyginė, kai jos atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas siejamas su tam tikros aplinkybės buvimu ar nebuvimu ateityje. Piniginės prievolės. Teisiškai reikšmingas yra piniginių prievolių išskyrimas (CK 6.36 ir 6.37 str.). Pavyzdžiui, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių arba įstatymų nustatytas palūkanas (CK 6.261 str.). Piniginėmis yra laikomos prievolės, kurių turinį sudaro pareiga perduoti pinigus (litus arba užsienio valiutą). Kitos prievolių klasifikacijos. Teisinėje literatūroje pateikiama ir kitų klasifikacijų. Pavyzdžiui, pagal savo turinį prievolės gali būti skirstomos į teigiamo ir neigiamo turinio prievoles. Esant teigiamo turinio prievolėms, skolininkas privalo atlikti kreditoriaus naudai tam tikrą veiksmą arba veiksmus. Esant neigiamo turinio prievolėms, skolininkas privalo susilaikyti atlikti tam tikrą veiksmą arba veiksmus. 2 tema. Prievolių vykdymas Prievolių vykdymo samprata. Prievolėje skolininkas privalo atlikti kreditoriaus naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo jo, o kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas savo pareigą įvykdytų. Įgyvendindamos savo subjektines teises ir pareigas šalys atlieka prievolės dalyką sudarančius veiksmus. Šie veiksmai yra vadinami prievolės vykdymu. Prievolių vykdymo principai. Tinkamas prievoles vykdymas; eko, priev vykdymas; bendradarbiavimas vykdant prievole. Tinkamas prievolės vykdymas. Tinkamo prievolės vykdymo principas įtvirtintas CK 6.38 straipsnio 1 dalyje. Jis reiškia, kad šalies atliekami veiksmai turi tiksliai atitikti prievolės sąlygas pagal subjektą, būdą, vietą, terminus, jos objektui keliamus kokybės, kiekio, asortimento, komplektiškumo reikalavimus bei kitus įstatymų ir sutarties nurodymus. Jeigu šios sąlygos nėra aptartos, prievolė turi būti vykdoma laikantis bendrųjų teisės principų. Ekonomiškumo vykdant prievoles principas. Bendra šalių pareiga įvykdyti prievolę kuo ekonomiškiau nustatyta CK 6.38 straipsnio 3 dalyje, taip pat 6.200 straipsnio 3 dalyje. Ekonomiškumo principas reiškia, kad prievolės šalys privalo pasirinkti tokį įvykdymo būdą, kuris ekonominiu požiūriu būtų racionaliausias ir pareikalautų mažiausių išlaidų. Reikalavimas prievolę įvykdyti kuo ekonomiškiau konkretizuojamas specialiose normose. Pavyzdžiui, rangovas atsako už netinkamą medžiagos sunaudojimą, jeigu darbas atliekamas iš užsakovo arba iš dalies iš užsakovo medžiagos (CK 6.648 str. 3 d.). Prievolės šalių bendradarbiavimo principas. Šalių pareiga bendradarbiauti vykdant prievolę įtvirtinta CK 6.38 straipsnio 3 dalyje. Šalių bendradarbiavimas (kooperavimasis) – tai jų veiksmai padedant viena kitai įgyvendinti subjektines teises ir vykdyti pareigas. Šie veiksmai gali būti neaptarti šalių susitarimu ir nenumatyti prievolės atsiradimo momentu, tačiau tampa būtini dėl to, kad prievolė būtų vykdoma išlaikant tiek kreditoriaus, tiek skolininko interesų pusiausvyrą. Prievolių įvykdymo principų imperatyvumas. Šalys prievolių vykdymo principų negali savo susitarimu pakeisti. Šie reikalavimai yra imperatyvūs ir negali būti apriboti. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas prievoliniuose santykiuose. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, protingai ir teisingai. Šie principai taikomi kaip bendrieji teisės principai (CK 1.5 str., 6.4 str., 6.38 str.). Prievolės įvykdymo subjektai. Prievolės šalys yra kreditorius ir skolininkas . Paprastai šie asmenys yra ir prievolės įvykdymo subjektai. Prievolės įvykdymas trečiajam asmeniui. Prievolės įvykdyme, tiek kaip asmenys, kuriems įvykdoma prievolė, tiek ir kaip prievolę įvykdantys gali dalyvauti ir tretieji asmenys. Trečiojo asmens vykdymas prievolės. Trečiojo asmens prievolės vykdymas. Įstatymas nustato bendrą taisyklę, kad prievolę visiškai arba iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo (CK 6.50 str. 1 d.).  Tačiau nebus laikoma, kad trečiasis asmuo prievolę įvykdė tinkamai, jeigu asmeninę skolininko pareigą įvykdyti prievolę nustato šalių susitarimas arba tai lemia pačios prievolės esmė (CK 6.50 str. 1 d.).Bendrosios CK 6.50 straipsnyje nustatytos taisyklės išimtis gali numatyti ir specialios įstatymo normos. Pavyzdžiui, mokslinio tyrimo darbus vykdytojas privalo atlikti pats (CK 6.708 str. 1 d.), pagal pavedimo sutartį įgaliotinis privalo įvykdyti pavedimą asmeniškai, išskyrus sutartyje nustatytas išimtis bei atvejus, kai įstatymas leidžia perįgaliojimą (CK 6.760 str. 2 d.).Kreditorius negali priimti prievolės įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui (CK 6.50 str. 2 d.). Tačiau kreditorius negali atsisakyti priimti prievolės įvykdymo net ir gavęs skolininko prieštaravimą, jeigu jis nukreipė ieškojimą į skolininko turtą ir dėl to trečiasis asmuo gali netekti tam tikrų teisių į tą turtą. Tokiu atveju trečiasis asmuo turi teisę patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Tokia pat teisė priklauso valdančiam turtą asmeniui, jeigu šis dėl išieškojimo gali prarasti turto valdymo teisę (CK 6.51 str.).Trečiasis asmuo, įvykdęs už skolininką prievolę, įgyja regreso teisę reikalauti iš skolininko. Prievolės vykdymo objektas. Prievolės vykdymo objektu yra laikoma ta vertybė, kurią kreditorius gauna skolininkui įvykdžius prievolę. Dažniausiai prievolės vykdymo objektas yra daiktai ir pinigai, tačiau gali būti ir intelektinės veiklos rezultatai, paslaugos (veiksmai) bei kiti civilinių teisių objektai (CK 1.97 str.). Objektui keliami reikalavimai nustatomi šalių susitarimu, o kai tokio susitarimo nėra – remiantis įstatymais arba bendraisiais teisės principais. Šie reikalavimai gali būti susiję su prievolės objekto kokybe, kiekiu, asortimentu ir kt. Prievolės vykdymo būdas. Skolininkas turi įvykdyti prievolę taip, kaip aptarta sutartyje arba įstatymuose. Šios pareigos skolininkas privalo laikytis nepaisydamas prievolės įvykdymo būdo vertės (CK 6.39 str. 1 d.).Prievolės įvykdymo būdo pakeitimo negalima tapatinti su vienos prievolės pakeitimu kita (novacija) – tai pirmąją daro pasibaigusią (CK 6.141 str.). Pirmuoju atveju prievolės būdo pakeitimas lemia prievolės pabaigą, tačiau nauja prievolė neatsiranda. Tuo tarpu novacijos atveju tarp šalių atsiranda nauja prievolė. Prievolės vykdymo vieta. Prievolės įvykdymo vieta yra laikoma ta vieta, kurioje turi būti atlikti veiksmai pagal prievolę.Prievolės įvykdymo vieta: gali būti nurodyta sutartyje , įstatymuose arba ją gali lemti prievolės esmė Prievolės vykdymo terminai. Prievolės įvykdymo terminas yra tam tikras laikas, kai prievolė turi būti įvykdyta. Šis laikas paprastai tapatinamas ne su tam tikru momentu, o su laiko tarpu, per kurį prievolė turi būti įvykdyta.Terminas gali būti apibrėžiamas kalendorine data, tam tikru laikotarpiu, įvykiu, kai prievolė turi būti įvykdyta, ar pan.Terminas gali būti nustatytas įstatymu , sutartimi arba teismo sprendimu . Įmokų paskirstymas. Jeigu prievolės dalykas yra daiktas, o kreditorius atsisako priimti įvykdymą, skolininkas turi pasiūlyti kreditoriui priimti įvykdytą prievolę ir nustatyti terminą, kada ji būtų priimta. Jeigu per nustatytą terminą kreditorius prievolės įvykdymo nepriima, laikoma, kad jis pažeidė prievolę. Šiuo atveju skolininkas daiktą perduoda saugoti kreditoriaus sąskaita. Daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tokiu atveju pereina kreditoriui. Jeigu daiktas yra greitai gendantis, skolininkas gali jį realizuoti, o gautą sumą įmokėti į depozitinę sąskaitą.Jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. Prievolės įvykdymas sumokant skolą į depozitinę sąskaitą. Skolininkas turi teisę įvykdyti piniginę prievolę ne tiesiogiai kreditoriui, o sumokėdamas skolą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą ir toks įvykdymas laikomas tinkamu. Tačiau šia teise skolininkas gali pasinaudoti tik tuomet, kai:1) vietoje, kurioje turi būti įvykdyta prievolė, nėra kreditoriaus ar kito priimti prievolės įvykdymą įgalioto asmens;2) kreditorius yra neveiksnus ir neturi globėjo;3)kreditorius vengia priimti prievolės įvykdymą;4) kreditorius neaiškus dėl to, jog vyksta kelių asmenų ginčas dėl t priimti prievolės įvykdymą. Teisė sustabdyti prievolės įvykdymą. jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. Prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės. eigu skolininkas neįvykdo prievolės perduoti pagal individualius požymius apibūdinamą daiktą kreditoriui nuosavybės ar patikėjimo teise arba naudotis, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas daiktą perduotų (CK 6.60 str. 1 d.). Ši norma turi būti aiškinama sistemiškai su kitomis CK normomis, pirmiausia su CK 6.213 straipsnio 2 dalimi. Todėl reikalavimas įvykdyti prievolę natūra negalės būti patenkintas, jeigu sutartinę prievolę įvykdyti natūra neįmanoma teisiškai arba faktiškai (pvz., daiktą yra įgijęs sąžiningas įgijėjas). Palūkanos. Jeigu sutartis numato netesybas, tai kreditorius turi teisę savo pasirinkimu reikalauti arba sumokėti netesybas, arba perduoti pagal individualius požymius apibūdinamą daiktą (CK 6.60 str. 2 d. ir 6.73 str. 2 d.). Prievolės perduoti pagal individualius požymius apibūdinamą daiktą neįvykdymo pasekmės. Skolininkui nevykdant pareigos perduoti daiktą, kreditorius taip pat turi alternatyvią teisę reikalauti nuostolius atlyginti, o ne įvykdyti prievolę natūra (CK 6.245 str.). Prievolės atlikti tam tikrą darbą neįvykdymo pasekmės. Pasekmės, kai skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą, aptariamos CK 6.61 straipsnyje. Jeigu skolininkas neįvykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą, kreditorius turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius arba atlikti darbą už skolininko pinigus. Šiuo atveju kreditorius taip pat turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti, kad skolininkas avansu sumokėtų darbui atlikti reikalingas sumas. Tokia teise kreditorius negali pasinaudoti, jeigu įstatymai arba sutartis numato kitas pasekmes. Atsakomybė už prievolės pagal dvišalę sutartį neįvykdymą. Dvišalėje sutartyje šalys turi ir teises ir pareigas, todėl svarbu nustatyti tokių prievolių neįvykdymo pasekmes reglamentuojančias taisykles. Jeigu viena šalis nebegali įvykdyti prievolės pagal dvišalę sutartį dėl tokios aplinkybės, už kurią neatsako nė viena iš šalių, o kitko nenumato įstatymai arba sutartis, tai nė viena iš šalių neturi teisės reikalauti, kad kita šalis sutartį įvykdytų. Šiuo atveju taikoma restitucija, t. y. šalys turi grąžinti viena kitai visa, ką jos įvykdė be atitinkamo priešpriešinio įvykdymo. Jeigu viena šalis prievolės pagal dvišalę sutartį nebegali įvykdyti dėl tokios aplinkybės, už kurią ji atsako, pavyzdžiui, rangovas negali perduoti objekto dėl to, kad žuvo, antra šalis turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti visa, ką ji įvykdė, taip pat atlyginti dėl neįvykdytos sutarties patirtus nuostolius. Šia t kreditorius negali pasinaudoti, jeigu kitaip numato įst arba sutartis. Gali būti, kad viena iš prievolės šalių negali įvykdyti savo pareigos dėl tokios aplinkybės, už kurią atsako antra šalis. Pavi, rangovas negali atlikti darbo, nes užsakovas nepateikė medžiagų, kaip buvo sutarta rangos sutartyje. Tokiu atveju pirmoji šalis turi teisę reikalauti iš antrosios įvykdyti prievolę ir atlyginti nuostolius, į kuriuos įskaitoma tai, ką ši sutaupė dėl negalėjimo įvykdyti savo prievolę (CK 6.62 str. 3 d.). Atvejai, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę. skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jeigu:1)   neįvykdomos arba netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos;2)   skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą;3)   kreditorius teisminiu ar neteisminiu būdu pagrįstai reikalauja, kad skolininkas įvykdytų prievolę;4)   kreditorius reikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė protingą jos įvykdymo terminą, o skolininkas prievolės per šį terminą neįvykdė;5) skolininkas dar nesibaigus prievolės įvykdymo terminui praneša kreditoriui, kad jis prievolės nevykdys;6)prievolės nebegalima įvykdyti dėl skolininko kaltės. Atvejai, kai kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę. Kreditorius yra laikomas pažeidusiu prievolę, jei:1)   skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nelabai glaudaus kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Pavyzdžiui, sutartyje buvo nurodyta, kad skolininkas piniginę prievolę įvykdys sumokėdamas pinigus į kreditoriaus sąskaitą banke, tačiau kreditorius nei pats, nei skolininko prašomas nenurodo sąskaitos, į kurią turi būti sumokėti pinigai, rekvizitų;2)   kreditorius dėl savo kaltės neįvykdo pareigų skolininkui ir dėl to skolininkas pagrįstai sustabdo prievolės vykdymą. Pavyzdžiui, užsakovas neperduoda rangovui medžiagų, kurios pagal rangos sutartį turi būti panaudotos rangos objektui. CK 6.64 3 tema. Kreditoriaus interesų gynimo būdai. Kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius. CK Šeštosios knygos IV skyriuje išskiriamos trys  teisinės priemonės, kurias gali panaudoti kreditorius gindamas savo interesus. 1)Actio Paulina, 2)netiesioginis ieskinys, 3)sulaikymo t. Actio Paulina taikymo sąlygos. Actio Pauliana institutas leidžia kreditoriui imtis priemonių prieš nesąžiningą skolininką, kuris, vengdamas prievolės įvykdymo perleido savo turtą kitiems asmenims (dažniausiai savo giminėms, pažystamiems ar pan.). Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo arba turėjo žinoti. ActioPauliana taikymui būtinos šios sąlygos:1) skolininkas sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo;2)      šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises;3) tretysis asmuo, sudaręs sandorį su skolininku, buvo nesąžiningas,  t.y. žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko teises; Nesąžiningumo prezumpcija. Trečiasis asmuo, sudaręs sandorį su skolininku, laikomas nesąžiningu , jeigu žinojo ar turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Civilinėje teisėje egzistuoja sąžiningumo prezumpcija. Todėl turto įgijėjas laikomas sąžiningu įgijėju, kol neįrodyta priešingai (CK 4.26 str.). Trečiojo asmens nesąžiningumą būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje BUAB“Pamario langai“ v. UAB“Palangos statyba“, A.Kuisys, Nr.3K-3-636/2004, Teismų praktika Nr.23, 2005). Tačiau CK  6.66 straipsnyje numatytos nesąžiningumo prezumpcijos, kurios perkelia sąžiningumo įrodinėjimo pareigą įgijėjui:1) skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais;2) skolininkas sudarė sandorį su juridiniu asmeniu, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantis mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra skolininko sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kiti artimieji giminaičiai, arba kai jiems visiems kartu priklauso mažiausiai penkiasdešimt procentų to juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.);3) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis;4) įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija);5) sandoris sudarytas dėl skolos, kurios mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, mokėjimo;6) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris pats arba jo sutuoktinis, vaikai, tėvai ar kiti artimieji giminaičiai, arba kartu su jais yra to juridinio asmens dalyviai, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantys mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.);7) skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurį skolininkas kontroliuoja, arba kai vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo, tiesiogiai ar netiesiogiai, vienas ar kartu su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar artimaisiais giminaičiais turintis nuosavybės teise mažiausiai penkiasdešimt procentų kito juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.) arba abiejų juridinių asmenų akcijų (pajų, įnašų ir pan.); Sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės. Netiesioginis ieškinys. reglamentuotas CK 6.68 straipsnyje: Kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Subjektais, turintys teisę pareikšti netiesioginį ieškinį. Pagrindinė netiesioginio ieškinio paskirtis - apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas nesuinteresuotas įgyvendinti savo teisę. Netiesiogini ieškinio taikymo sąlygos. Netiesioginio ieškinio instituto taikymas yra specifiškas. Kreditorius gali pareikšti netiesioginį ieškinį, jeigu yra šios sąlygos:1)  kreditorius turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę,2)   skolininkas neįgyvendina savo teisių arba atsisako tai daryti,3)  skolininko neveikimas pažeidžia kreditoriaus interesus Sulaikymo teisė. CK 6.69 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė pasinaudoti daikto sulaikymo teise , kol skolininkas neįvykdys prievolės. Ši teisė nustatomas pagal CK Ketvirtosios knygos, reglamentuojančios sulaikymo teisę, nuostatas Savigynos teisės ir sulaikymo teisės santykis. 4 tema. Prievolių įvykdymo užtikrinimas Prievolės įvykdymo užtikrinimo samprata ir būdai. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais laikytinos specialios priemonės, kurios užtikrina  pagrindinės prievolės įvykdymą ir skatina skolininką tinkamai vykdyti savo prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai atlieka dvi funkcijas: a) skatinamąją ir b) užtikrinamąją. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai yra įvardijami L CK  6.70 str., : Laidavimo samprata ir atsiradimo pagrindai. Laidavimas – tai sutartis, kuria laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jei asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies (CK 6.76 str.). Laidavimas yra asmeninis (in personam) prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Jo esmė ta, kad kreditorius papildomai įgyja solidarią (o laidavimo sutartyje numatytais atvejais - subsidiarią) reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį – laiduotoją, jeigu skolininkas neįvykdys pagrindinės prievolės ar ją įvykdys iš dalies. Laidavimas yra turtinė prievolė, tačiau laiduotojas neatsako konkrečiu turtu, todėl laidavimas nelaikoma prievole in rem.       Tai konsensualinė, vienašalė (arba dvišalė – kai laidavimas atlygintinis) sutartis, kuri gali būti tiek atlygintinė, tiek ir neatlygintinė, terminuota arba neterminuota.Savo teisine prigimtimi laidavimas yra papildoma prievolė. Todėl pasibaigus laidavimu užtikrintai prievolei arba ją pripažinus negaliojančia, negalioja ir laidavimas (CK 6.76 str. 2 d.). Laidavimo sutarties forma. Laidavimo sutartis turi būti rašytinė. Rašytinės formos nesilaikymas laidavimo sutartį daro negaliojančią (CK 6.79 str.). Aiškinant šios taisyklės turinį turi būti atsižvelgiama ir į CK 1.73 str. 2 d. Todėl laidavimo sutartis galima tiek surašant vieną dokumentą ir jį šalims pasirašant, tiek ir apsikeičiant atskirais dokumentais. Raštu sudarytai laidavimo sutarčiai taip pat prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Laiduotojo teisės ir pareigos. Laiduotojas:1) turi teisę reikalauti, kad kreditorius suteiktų laiduotojui informaciją apie pagrindinės prievolės turinį ir sąlygas, taip pat jos vykdymą (CK 6.80 str. 1 d.);2) turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs. Šia teise laiduotojas negali pasinaudoti solidarios atsakomybės atveju (CK 6.80 str. 2 d.);3) pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas, net ir tuo atveju., kai skolininkas atsikirsti atsisako arba pripažįsta savo prievolę (CK 6.82 str. 2 d.);4) turi teisę įgyvendinti visas kitas teises, kuriomis gali naudotis skolininkas (ginčyti skolą, taikyti įskaitymą, sustabdyti prievolės vykdymą ir t. t.), išskyrus tas, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu (CK 6.82 str. 3 d.);5)  turi teisę atsisakyti patenkinti kreditoriaus reikalavimą, jeigu pagrindinis skolininkas turi įskaitymo teisę (CK 6.135 str.);6) įvykdęs prievolę kreditoriui, turi teisę reikalauti, kad šis perduotų visus reikalavimą skolininkui patvirtinančius dokumentus, taip pat šį reikalavimą užtikrinančias teises (CK 6.83 str. 4 d.);7) privalo atsakyti kreditoriui, jeigu skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės ar jos dalies (CK 6.76 str. 1 d.);8) privalo įtraukti skolininką į bylą, kai kreditorius pareiškia ieškinį laiduotojui (CK 6.82 str. 1 d.);Nurodytoms laiduotojo teisėms ir pareigoms koresponduojančias pareigas ir teises atitinkamai turi ir kreditorius. Laiduotojo atleidimas nuo atsakomybės. Kai kreditorius atsisako savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo, laiduotojas atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė (CK 6.86 str.). Laidavimo pabaiga. Paprastai laidavimas pasibaigia skolininkui įvykdžius laidavimu užtikrintą prievolę. Tačiau laidavimas gali baigtis ir kitais pagrindais. Šie pagrindai išskiriami CK 6.87 straipsnyje. Laidavimas pasibaigia:1)      pasibaigus juo užtikrintai prievolei;2)      laiduotojui mirus;3)      kai skolininkas ir laiduotojas sutampa. Bet jei kreditorius suinteresuotas, kad laidavimas išliktų, laidavimas lieka galioti;4)      kai iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė;5)      kai skola pagal laidavimu užtikrintą prievolę yra perkeliama kitam asmeniui, o laiduotojas nedavė sutikimo laiduoti už kitą skolininką;6)      jei kreditorius be pagrindo atsisako priimti skolininko ar laiduotojo pasiūlytą tinkamą prievolės įvykdymą. Šiuo atveju laiduotojas turi įrodyti, kad buvo siūloma kreditoriui priimti tinkamą įvykdymą, kad siūlomas įvykdymas tikrai buvo tinkamas ir kad tokio tinkamo įvykdymo kreditorius atsisakė.Be nurodytų pagrindų laidavimo pabaiga taip pat priklauso nuo to, ar laiduota buvo tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė (terminuotas laidavimas - CK 6.88str.) ar nenustatytam laikui (neterminuotas laidavimas - CK 6.89str.). Pagal CK 6.88 str. terminuotas laidavimas pasibaigia, jei kreditorius per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio, o jeigu laidavimu užtikrinta būsima prievolė, tai terminuotas laidavimas baigiasi suėjus laidavimo terminui, jeigu prievolė iki šio termino pabaigos neatsirado. Nurodytas trijų mėnesių terminas yra naikinamasis.Neterminuotas laidavimas yra kai laidavimo terminas nenustatytas arba kai laidavimu užtikrinta prievolė, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas arba apibrėžtas pareikalavimo terminu. Toks laidavimas pasibaigia suėjus dviems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos,  jei kreditorius per šį terminą nepareiškia ieškinio laiduotojui , o jei neterminuotu laidavimu užtikrinama būsima prievolė, tai laidavimas gali būti panaikintas praėjus trims metams po jo atsiradimu vienašaliu laiduotojo pareiškimu, jei per šiuos tris metus prievolė neatsirado. (CK 6.89str.) Garantijos samprata ir reikšmė. Garantija teisėje naudojama keliomis reikšmėmis. Garantijos kaip užtikrinimo būdo samprata pateikiama CK 6.90 str. 1 d.: Garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais) Garantijos forma ir turinys. Garantija turi būti rašytinė. Šio reikalavimo nesilaikymas daro garantiją negaliojančia (CK 6.91 str.).CK nenumato specialių reikalavimų garantijos turiniui, tačiau reikalavimus jam galima nustatyti atsižvelgiant į garantijos sampratą bei jos paskirtį. ICC Bendrųjų taisyklių dėl garantijų pagal pareikalavimą 3 str numato, kad tokioje garantijoje turi būti nurodyta:1) Skolininkas;2) Kreditorius;3) Garantas;4) Nuoroda į pagrindinę sutartį, kurioje nurodyta būtinybė išduoti garantiją;5) Maksimali suma, kuri turi būti sumokėta ir mokėjimo valiuta;6) Terminas kuriam išduota garantija, arba įvykis, kuriam įvykus garantija pasibaigia;7) Mokėjimo vykdymo sąlygos;8) Sąlygos, nustatančios pagal garantiją išmokamos sumos sumažinimą.  Garanto atsakomybė. Garanto prievolę riboja garantijoje nustatyta suma ir tai aiškiai išreikšta CK 6.90 straipsnio 1 dalyje pateikiamoje garantijos sampratoje: „Garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui…“. Tačiau CK 6.92 straipsnio 2 dalis numato atvejus, kai garanto atsakomybė gali viršyti garantijos sumą – jeigu garantas neįvykdo arba netinkamai vykdo savo prievolę pagal garantiją, jo atsakomybės kreditoriui  už šio patirtus nuostolius dėl garantijos pažeidimo neriboja garantijoje nurodyta suma. Garantijos pasibaigimas. Sąlyginės garantijos pabaiga priklauso nuo garantijos sąlygų, pavyzdžiui, joje nustatyto galiojimo termino arba nuo pagrindinės prievolės. Banko garantijos pabaigos pagrindai pateikiami CK 6.96 straipsnyje. Ši norma mutatis mutandis taikytina ir paprastai garantijai. Garanto, įvykdžiusio prievolę už skolininką, regreso teisė skolininkui. Garantui, įvykdžiusiam už skolininką prievolę, pereina kreditoriaus teisės regreso tvarka (CK 6.90 3 d.).Banko atgręžtinio reikalavimo teisė aptariama CK 6.97 str. Rankpinigių samprata ir reikšmė. Rankpinigiais laikoma $ suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykd (6.98. 1 d.) Rankpinigiai ir avansas. Pagal CK 6.98 straipsnį  rankpinigiai atlieka tris funkcijas: 1)  Mokamoji funkcija: Rankpinigiai mokami priklausančių mokėti sumų sąskaita ir įskaitomi į atsiskaitymo sumą.2)  Įrodomoji funkcija: Jie skirti sutarties egzistavimui įrodyti. Ši funkcija išskiria rankpinigius iš kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų tuo, kad jais negali būti užtikrinta būsima prievolė.3)      Užtikrinamoji funkcija: Rankpinigiais užtikrinamas sutarties įvykdymas.Tik susitarimas, kuris turi visus minėtus funkcinius elementus, gali būti laikomas rankpinigiais. Jeigu bent vieno nėra, tokia sutartis nelaikoma rankpinigiais.Rankpinigiai yra panašūs į avansinį mokėjimą, bet nėra jam tapatus. Būtent tik rankpinigiams būdingas trijų funkcijų (mokamosios, įrodomosios ir užtikrinamosios) visetas leidžia atskirti juos nuo avansinio mokėjimo. Avansas, kaip ir rankpinigiai, atlieka mokėjimo funkciją (įskaitomas į būsimus mokėjimus), gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje). Bet skirtingai nuo rankpinigių, avansas niekada neatliks užtikrinamosios funkcijos, t.y. šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais, o šalis, gavusi avansą,  jokiomis aplinkybėmis neturi jo grąžinti dvigubai. Susitarimo dėl rankpinigių forma. Susitarimas dėl rankpinigių, neatsižvelgiant į jų dydį, turi būti rašytinis. Rašytinės formos nesilaikymas daro susitarimą dėl rankpinigių negaliojantį (CK 6.99 str.). Rankpinigiais užtikrintos sutarties neįvykdymo pasekmės. Jeigu už sutarties neįvykdymą atsako davusi rankpinigius šalis, sumokėti rankpinigiai lieka antrajai šaliai. Jei už prievolės  nevykdymą atsako gavusi rankpinigius šalis, ji privalo sumokėti antrajai šaliai dvigubą rankpinigių sumą. Rankpinigių sumokėjimas neatleidžia nuo likusių nuostolių atlyginimo.  5 tema. Prievolių pabaiga Prievolių pabaigos samprata ir pagrindai. Prievolė baigiasi, kai jos šalis nustoja sieti teisės ir pareigos. Pasibaigus prievolei kreditorius netenka teisės įgyvendinti prievolės nustatytas teises, o skolininkas – atitinkamai neturi pareigos atlikti tai, kas buvo nustatyta prievolės.Prievolių pabaiga reglamentuota CK Šeštosios knygos IX skyriuje. Šiame skyriuje pateikiami  bendrieji prievolių pabaigos pagrindai:1) prievolė baigiasi jos įvykdymu (6.123 str.);2) suėjus naikinamajam terminui (6.124 str.);3) šalims susitarus (6.125 str.);4) šalims sutapus (6.126 str.):5) kai neįmanoma prievolės įvykdyti (6.127 str.);6) mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį (6.128 str.);7) skolininką atleidus nuo prievolės įvykdymo (6.129 str.);8) įskaitymu (6.130–6.140 str.);9) novacija (CK 6.141–6.144 str.). Prievolės pabaiga įvykdymu. Prievolė baigiasi, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 str.) Prievolės pabaiga suėjus naikinamajam terminui. Prievolė baigiasi suėjus naikinamajam terminui , kuris yra prievolės pabaigos sąlyga. Naikinamuoju terminu įvardijamas terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė arba pareiga. Naikinamieji terminai negali būti teismo arba arbitražo sprendimu atnaujinti (CK 1.117 str. 6 d.). Naikinamuosius terminus gali nustatyti įstatymai arba sutartis. Prievolės pabaiga šalių susitarimu. Prievolė gali visiškai ar iš dalies baigtis jos šalių susitarimu . Toks susitarimas gali būti bet kokios formos, išskyrus atvejus, kai susitarimas, pagal kurį atsiranda prievolė, privalo būti rašytinės ar notarinės formos. Prievolė gali baigtis vienašaliu prievolės šalies pareiškimu tik įstatymų ar sutarties numatytais atvejais. Toks susitarimas dėl prievolės pabaigos gali būti bet kokios formos, išskyrus atvejus, kai susitarimas, pagal kurį atsiranda prievolė, privalo būti rašytinės arba notarinės formos. Prievolės pabaiga šalių sutapimu. Prievolė baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa .Kai sutapimas baigiasi, prievolė atsinaujina, jeigu nėra pasibaigusi kitais pagrindais. Prievolės pabaiga, kai neįmanoma jos įvykdyti. Prievolė baigiasi, kai jos įvykdyti neįmanoma dėl nenugalimos jėgos, už kurią skolininkas neatsako. Šiuo pagrindu prievolė baigiasi tik tuo atveju, jeigu nenugalima jėga atsirado iki tol, kol skolininkas nepažeidė prievolės. Nenugalimos jėgos faktą turi įrodyti skolininkas. Jeigu nebeįmanoma įvykdyti tik dalies prievolės, prievolė baigiasi, kai skolininkas įvykdo tą prievolės dalį, kurią įvykdyti dar įmanoma Prievolės pabaiga mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį. Prievolė baigiasi mirus fiziniam asmeniui arba likvidavus juridinį asmenį . Kai skolininkas miršta, prievolė baigiasi, jeigu ji negali būti įvykdyta nedalyvaujant pačiam skolininkui arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su skolininko asmeniu. Kai kreditorius miršta, prievolė baigiasi, jeigu ji turėjo būti įvykdyta asmeniškai jam arba kitokiu būdu yra neatsiejamai susijusi su kreditoriaus asmeniu. Kai juridinis asmuo (kreditorius ar skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įst nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kt asm. Skolininko atleidimas nuo prievolės įvykdymo. Prievolė baigiasi, kai kreditorius atleidžia skolininką nuo jos įvykdymo arba pareiškia, kad prievolė neegzistuoja, jeigu atleidimas nuo prievolės įvykdymo nepažeidžia trečiųjų asm t į kreditoriaus turtą. Prievolės pabaiga įskaitymu. Prievolė pasibaigia įskaitymu esant šioms pagrindinėms sąlygoms:1) kreditoriaus ir skolininko reikalavimai vienas kitam turi būti priešpriešiniai;2) priešpriešiniai reikalavimai turi būti vienarūšiai, t.y. reikalavimų objektai turi būti apibrėžti vienarūšiais požymiais;3) pagal kiekvieną priešpriešinį reikalavimą turi būti suėjęs vykdymo terminas, kuris gali būti apibrėžtas konkrečia data, įvykiu, pareikalavimu, arba kurio terminas nenustatytas.Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Įskaitymo tvarka. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Įskaitymo draudimas. Draudžiama įskaityti:1) reikalavimus, kurie ginčijami teisme;2) reikalavimus, atsiradusius iš sutarties dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos;3) reikalavimus, kurių įvykdymas susijęs su konkretaus kreditoriaus asmeniu;4) dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusius reikalavimus atlyginti žalą;5) reikalavimus valstybei, tačiau valstybė turi teisę taikyti įskaitymą;6) kai prievolės dalykas yra turtas, į kurį negalima nukreipti išieškojimo;7) įstatymų numatytus kitokius reikalavimus Novacija. Jos samprata ir esmė. Prievolė baigiasi, jeigu šalys vietoj esamos prievolės savo susitarimu sukuria pradinę prievolę pakeičiančią naują prievolę, turinčią skirtingą negu ankstesnioji prievolė dalyką ar skirtingą įvykdymo būdą ( novacija ). Novacija taip pat laikoma pradinio skolininko pakeitimas nauju, kai pradinį skolininką kreditorius atleidžia nuo prievolės įvykdymo. Šiuo atveju novacija galima be pradinio skolininko sutikimo. Novacija laikomi ir tie veiksmai, kai pagal naują sutartį naujas kreditorius pakeičia ankstesnįjį, o skolininkas atleidžiamas nuo prievolės įvykdymo ankstesniam kreditoriui Novacijos įtaka papildomoms teisėms. Įkeitimo teisė (hipoteka) ir kitos papildomos (šalutinės) teisės, atsirandančios iš pradinės prievolės, novacijos atveju pasibaigia, išskyrus atvejus, kai šalys susitaria šias teises išsaugoti 6 tema. Bendrosios sutarčių teisės nuostatos Sutarčių vieta civilinėje teisėje. Sutarčių teisė iš dalies yra savarankiškas civilinės teisės institutas, turintis savo bendrąsias nuostatas, kurios yra taikomos visoms sutartims atsižvelgiant į sutarčių prigimtį ir atskiras sutarčių rūšis. Lietuvos teisės sistema priskiriama monistinėms privatinės teisės sistemoms.  Bendrosios sutarčių teisės nuostatos patalpintos pagrindinio privatinės teisės šaltinio  - Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) šeštosios knygos II dalyje. Ši dalis susijusi su CK Pirmosios knygos nuostatomis, reglamentuojančiomis bendruosius civilinės teisės klausimus. Taip pat su Antrąja knyga „Asmenys“, bei su Šeštosios knygos I dalimi, kurioje patalpintos viso prievolių teisės bendrosios nuostatos. Sutarčių teisei reikšminga ir kodekso Ketvirtoji knyga, reglamentuojanti daiktinę teisę, Trečioji knyga – „Šeimos teisė“ ir Penktoji knyga – „Paveldėjimo teisė“, taip pat specialūs įstatymai, kuriuose yra sutartiniams santykiams taikomų nuostatų. Sutarties samprata ir reikšmė. Sutarties sąvoka yra pateikiama CK 6.154 straipsnio 1 dalyje. Jame sutartis apibrėžiama kaip dviejų arba daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti arba nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas arba keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui arba asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (arba susilaikyti nuo jų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisęPateiktoje sutarties sąvokoje sutartis apibrėžiamas kaip susitarimas, tačiau kalboje naudojamos sąvokos „sutartis“ ir „susitarimas“ ne visada turi tą pačią reikšmę. Sutartis, kaip galima matyti iš pateikto apibrėžimo, visuomet yra teisiškai įpareigojantis susitarimas, t.y. susitarimas, kurio privalu laikytis ir kurio nesilaikymas ginamas teisinėmis priemonėmis. Toks susitarimas atitinka CK 1.63 straipsnyje pateikiamą sandorio reikšmę, t.y. šalys sutartimi siekia civilinių teisinių santykių atsiradimo, pakeitimo ar pabaigos. Tuo tarpu ne kiekvienas susitarimas yra sutartis. Jeigu šalys susitarimu nesiekė teisinių pasekmių, t.y. nesiekė civilinių teisinių santykių atsiradimo, pakeitimo ar pabaigos, toks susitarimas nelaikomas sutartimi ir jo nesilaikymas nesukelia teisinių pasekmių. Tokios susitarimo nesilaikymo pasekmės yra tik moralinio pobūdžio. Taigi esminis sutarties, kaip susitarimo, požymis yra ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas, pagal šį kriterijų sutartis atribojama nuo kitų teisiškai neįpareigojančių susitarimų, kuriais nesiekiama teisinių padarinių. Sutarčių teisės principai. Sutarčių teisės šaltiniais yra fundamentalūs moralės ir teisės principai – teisingumas, protingumas ir sąžiningumas. Šie principai bendrąja reikšme įtvirtinti CK 1.5 straipsnyje. Visi civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendinami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tais atvejais, kai įstatymai nedraudžia asmenis sudaryti sutartis, nustatydamos tarpusavio teises ir pareigas šalys turi veikti vadovaujamosios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimais. Šių reikalavimų nesilaikymas sukelia įvairias pasekmes. Pavyzdžiui, sutartis gali būti pripažinta negaliojančia (apgaulės ir kt. pagrindais), pakeista ar nuo jos atsisakyta (esant esminei šalių nelygybei) ir pan. Minėtų reikalavimų šalys turi laikytis ir ikisutartiniuose santykiuose. Nesąžiningas derybų vedimas taip pat gali būti pagrindu civilinei atsakomybei kilti ir kaltoji šalis gali būti įpareigota atlyginti nuostolius.Bendraisiais teisės principais teisingumo, protingumu ir sąžiningumu turi būti vadovaujamais ir tais atvejais, kai užpildomos sutarčių spragos, t.y. nustatomos sutarčių sąlygos, būtinos sutarties įvykdymui, kai dėl jų nesusitarė šalys.Bendrieji teisės principai taikomi ir teisės analogijos atvejais, t.y. tuomet, kai susiduriama su teisės spraga. Nesant panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai.Bendraisiais teisės principais pripažįstami ir kiti principai, pvz. lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja), lex posterior derogat priori (vėlesnis įstatymas apriboja ankstesnįjį) ir lex specialis derogat generalis (specialus įstatymas apriboja bendrąjį) ir kt. Sutarčių teisės šaltiniai. Bendrieji T principai, tarptaut sutartys, Eur S T aktai, istat ir poistat aktai, paprociai, teismu praktika, teises doktrina. Sutarčių teisės harmonizavimas ir unifikavimas. Sutarčių rūšys: atlygintinės ir neatlygintinės; konsensualinės ir realinės; dvišalės ir vienašalės; abipusėmis derybomis ir prisijungiant sudaromos sutartys; vienkartinio įvykdymo ir tęstinės sutartys; rizikos ir ekvivalentinės; pagrindinės ir papildomos; vartojimo sutartys; viešosios sutartys ir kitos. Atlygintinės yra sutartys, kuriose abi šalys viena iš kitos gauna tam tikrą priešpriešinių turtinio pobūdžio reikalavimų patenkinimą (pinigus, daiktus, paslaugas ir pan.), (pvz. pirkimas-pardavimas, mainai). Neatlygintinė yra sutartis, kurios viena šalis iš kitos gauna turtinę naudą, o kita negauna iš kontrahento jokio priešpriešinio patenkinimo (pvz., panauda, dovanojimas ir kt.). Ši sutarčių klasifikacija yra reikšminga, pavyzdžiui, savininkui be jo valios praradus ir vėliau išreikalaujant daiktą iš sąžiningo svetimo daikto valdytojo (vindikacija). Tokiu atveju, jeigu daiktą tretysis asmuo daiktą įgijo pagal neatlygintinę sutartį, savininkas jį gali išreikalauti visais atvejais. Tuo tarpu išreikalaujant pagal atlygintinę sutartį įgytą daiktą taikomi įstatyme numatyti apribojimai.Konsensualinė yra sutartis, kuri laikoma sudaryta nuo šalių susitarimo momento (pvz., pirkimas-pardavimas). Realine yra sutartis, kuri laikoma sudaryta nuo tam tikrų veiksmų atlikimo, paprastai – daikto ar kito sutarties objekto perdavimo (pvz., paskola, dovanojimas). Todėl, pavyzdžiui, šalims net ir pasirašius dokumentą, kuris bus pavadintas „Dovanojimo sutartimi“ apdovanotasis negalės reikalauti perduoti dovanos. Jis tik galės reikalauti nuostolių, susijusių su pasirengimu priimti dovaną, atlyginimą, jeigu dovanotojas atsisakė sudaryti dovanojimo sutartį dėl nepateisinamų priežasčių.Vienašalėmis vadinamos sutartys, kuriose viena šalis turi tik teises, o kita šalis – tik pareigas (pvz., paskola, dovanojimas). Dvišalėje sutartyje šalis sieja priešpriešinės teisės ir pareigos (pvz., pirkimas-pardavimas, mainai). Pavyzdžiui, jeigu sutartis yra dvišalė, tai jos šalis gali sustabdyti savo prievolės vykdymą, kol kita sutarties šalis  neįvyks savosios. Tarkime, pagal pirkimo pardavimo sutartį, jeigu kitaip nenumatyta, pirkėjas turi teisę sulaikyti apmokėjimą už prekes, kol nebus perduotos prekės.Į abipusėmis derybomis ir prisijungiant sudaromas sutartis jos skirstomos pagal sudarymo būdą. Dažnai sutartys sudaromos po prieš tai įvykusių derybų. Tokiais atvejais, kilus neaiškumui dėl sutarties sąlygų aiškinimo, nei viena iš šalių neturi pranašumo aiškinant neaiškią sutarties sąlygą. Tačiau, šiuolaikinėje verslo praktikoje yra naudojama daug standartinių sutarčių, t.y. sutarčių prie kurių kita šalis tegali prisijungti akceptuojant pasiūlytas sąlygas. Tokiu būdu, pavyzdžiui, dažniausiai sudaromos draudimo sutartys. Tokių sutarčių sąlygos gali būti neaiškios ir, reikalui esant, pasiūliusioji sąlygas šalis gali aiškinti jas sau palankia prasme. Tačiau, aplinkybė, kad sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, suteikia pranašumą prisijungusiajai šaliai ir neaiški sąlygas bus aiškinama jos naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs kad tais atvejais, kai sutartis sudaroma prisijungimo būdu pagal vienos šalies parengtas standartines sutarties sąlygas, šios sąlygos yra sudėtine sutarties dalimi ir privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu standartines sutarties sąlygas parengusi šalis tinkamai supažindino su jomis kitą šalį. Aplinkybę, kad su standartinėmis sutarties sąlygomis kita sutarties šalis buvo tinkamai supažindinta, turi įrodyti standartines sutarties sąlygas parengusi šalis.Vienkartinio įvykdymo sutartis pasibaigia įvykdyta vienu veiksmu (pavyzdžiui, perduodamas  parduotas daiktas, grąžinama visa paskolos suma vienu mokėjimu ir pan.). Tęstinio vykdymo sutartys yra tokios, kurios įvykdomos keliais veiksmais, paprastai per tam tikrą sutartyje nustatytą periodą (pvz., kredito grąžinimas, atliekant periodinius mėnesinius mokėjimus, rentos mokėjimas tam tikrais periodais ir pan.).Į rizikos ir ekvivalentines sutartys skirstomos pagal gaunamos naudos apibrėžtumą. Rizikos sutartysekonkrečiai nenustatytas naudos gavimas ar šalių pareigos dydis arba tai priklauso nuo tam tikro įvykio buvimo ar nebuvimo (pvz., draudimo sutartis). Ekvivalentinėse sutartyse jų sudarymo metu konkrečiai nurodoma gaunama nauda ir jos dydis ar šalių pareigų dydis (pvz., pirkimo pardavimo sutartis). Pavyzdžiui, jeigu, sudarant draudimo sutartį, yra žinoma, kad draudiminis įvykis įvyks ar yra įvykęs, tokia sutartis yra niekinė, nes neatitinka draudimo sutarties sampratos.Pagal savarankiškumą  sutartys skirstomos į pagrindinės ir papildomas. Pagrindinės sutartys galioja ir jų vykdymas nepriklauso nuo papildomų. Tuo tarpu papildomos  sutarties vykdymas, o paprastai – ir galiojimas, priklauso nuo pagrindinės sutarties. Pvz., papildomomis sutartimis yra laikomi susitarimai dėl netesybų, laidavimo ir pan.Vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (CK 1.39 str.). Laikoma, kad tokiose sutartyse silpnoji šalis yra vartotojas, todėl įstatymų leidėjas įvairiomis įstatymuose nustatytomis priemonėmis siekia silpnajai šaliai suteikti lygiavertę padėtį. Pavyzdžiui, įstatymu nustatytos nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygos, kurios gali būti pripažintos negaliojančiomis ir pan.Viešoji sutartis – tai sutartis, kurią sudaro juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis paslaugas ir parduodantis prekes visiems, kas tik kreipiasi (transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ir kt. organizacijos) (CK 6.161 str.).Sutartys taip pat skirstomos į sutartis, kurios sudaromos trečiojo asmens naudai ir kontrahento naudai sudaromas sutartis; uberrimae fidei principu grindžiamas sutartis ir kt. 7 tema.    Sutarties sudarymas Sutarties sudarymo tvarka. Paprastai sutartis  sudaroma vienai šaliai pateikiant pasiūlymą, o kitai šaliai šį pasiūlymą priimant. Ši klasikinė sutarties sudarymo tvarka sutarčių teisėje, o kartais ir neteisinėje kalboje, žinoma kaip oferta ir akceptas. Tačiau kartais sutartis sudaroma po ilgalaikių derybų, kai neįmanoma nustatyti, kas pateikė pasiūlymą, o kas akceptavo. Kartais šalys sutartį sudaro pas notarą, kuris šalims pasiūlo kai kurias savo naudojamas standartines sutarties sąlygas. Tokiais atvejais taip pat būtų sudėtinga taikyti ofertos ir akcepto taisykles. Todėl mūsų įstatymas (CK 6.162 str. 1 d.) numato, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Sutartis galioja, kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas. Pavyzdžiui, šalims susitarus dėl tam tikrų prekių pardavimo ir jų kainos, pripažintina, kad sutartis sudaryta, nors nėra aptartas prekių pristatymo terminas. Jeigu šalys nesusitaria dėl antraeilių sąlygų, jas nustato teismas, atsižvelgdamas į dispozityviąsias įstatymo normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Ikisutartiniai santykiai. Santykiai tarp šalių sąlyginai gali būti suskirstyti į dvi dalis: ikisutartinius santykius ir sutartį.Ikisutartiniams santykiams paprastai priskiriamos derybos ir preliminarioji sutartis. Šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Tačiau derybose šalys privalo elgtis sąžiningai. Šalis, kuri pradeda ar veda derybas dėl sutarties sudarymo nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Nesąžiningu derybų pradėjimu ar vedimu pripažįstamas derybų pradėjimas ar vedimas neturint tikslo sudaryti sutartį, taip pat kiti veiksmai, kurie neatitiktų sąžiningumo kriterijų. Šalys taip pat privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti. Preliminarioji sutartis, jos forma, turinys, teisinė galia. Preliminarioji sutartis yra dažnai naudojama praktikoje. Ji padeda šalims įtvirtinti savo ketinimus tais atvejais, kai dėl kokių nors priežasčių jos dar negali sudaryti pagrindinės sutarties.  Pavyzdžiui, žemės sklypo savininkas, ketinantis jame statyti prekybos centrą ir jį išnuomoti, negali sudaryti pagrindinės nuomos sutarties, nes dar nėra jos objekto – pastato. Tačiau jis gali sudaryti preliminarią nuomos sutartį užsitikrindamas, kad pastačius prekybos centrą jis bus išnuomotas ir duos pajamas.Preliminariosios sutarties samprata pateikiama CK 6.165 straipsnyje: Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis privalo būti sudaryta raštu ir šio reikalavimo nesilaikymas daro preliminarią sutartį negaliojančią. Preliminariojoje sutartyje turi būti nurodytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, tačiau termino nenurodymas nedaro preliminariosios sutarties negaliojančia. Kai terminas nenurodytas pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo.Preliminariosios sutarties pažeidimas lemia civilinės atsakomybės atsiradimą. Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Tai vienintelė kreditoriaus teisių gynimo priemonė, nes reikalauti įvykdyti preliminarią sutartį natūra negalima. Todėl, pavyzdžiui, būsimam pardavėjui atsisakius ar vengiant vykdyti preliminariąją sutartį būsimas pirkėjas negali reikalauti įpareigoti sudaryti pirkimo pardavimo sutartį ar kitaip reikalauti perduoti tą objektą dėl kurio pirkimo buvo tartasi. Nukentėjusioji šalis gali reikalauti tik nuostolių atlyginimo. Preliminariųjų sutarčių įvykdymas gali būti užtikrintas numatant netesybas, garantija ar naudojant kitas kreditoriaus teises užtikrinančias priemones.Nuo naujo Civilinio kodekso įsigaliojimo teismų praktikoje gana dažnai kildavo problemos dėl preliminariosios sutarties atskyrimo nuo pagrindinės sutarties, taip pat dėl nuostolių, kurių atlyginimo galima reikalauti dėl preliminariosios sutarties pažeidimo, dydžio. Šiuos klausimus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija išaiškino 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime. Teismas nurodė, kad pagrindinė preliminariosios sutarties sąlyga, skirianti ją nuo pagrindinės sutarties, – aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai (aiškiai) numanomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Šiame teismo nutarime buvo išplėsta ir atlygintinų nuostolių samprata. Iki tol tiek Lietuvos teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje dominavo nuomonė, jog dėl preliminarios sutarties pažeidimo atlyginamos tik tiesioginiai nuostoliai, t.y. turėtos išlaidos. Tokia situacija neužtikrino nukentėjusiosios šalies interesų ir skatino preliminariųjų sutarčių nesilaikymą, ypatingai nekilnojamojo turto rinkoje sparčiai kylant jo kainoms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija pasisakė, kad dėl preliminarios sutarties pažeidimo nukentėjusioji šalis tam tikrais ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais gali reikalauti ne tik tiesioginių išlaidų atlyginimo, bet ir prarastos galimybės piniginės vertės, pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis, priteisimo. Be to, kai nesąžininga ikisutartinių santykių šalis iš savo neteisėto elgesio gauna naudos, sąžininga šių santykių šalis galėtų reikalauti pripažinti šią naudą jos nuostoliais, nes faktiškai nesąžiningos šalies gauta nauda ir yra sąžiningos šalies patirti nuostoliai. Oferta. Dažnai sutartis sudaroma teikiant pasiūlymą (ofertą) ir šį pasiūlymą kitai šaliai akceptuojant. CK 6.167 straipsnyje pateikiamas toks ofertos apibrėžimas: oferta laikomas pasiūlymas sudaryti sutartį, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju. Iš šio apibrėžimo išskiriamos dvi būtinos pasiūlymui sąlygos, kad jis būtų pripažintas oferta:1)      oferta turi būti pakankamai apibūdinta;2)      oferta turi išreikšti oferento ketinimą būti saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju.Ofertos pakankamas apibūdinimas reiškia, kad ofertoje turi būti nurodytos esminės sutarties sąlygos, nes ofertos akcepto atveju taikoma bendra sutarties sudarymo taisyklė – sutartis galioja, jeigu šalys susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų. Todėl, pavyzdžiui, parduodant prekes, pasiūlyme turi būti pakankamai duomenų leidžiančių šias prekes identifikuoti, taip pat šių prekių kaina.Oferta pripažįstamas tik pasiūlymas, kuriame išreikštas oferento ketinimas būti saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju. Tuo oferta skiriasi nuo kvietimo pradėti derybas (angl. invitation to treat). Pasiūlymo pripažinimui oferta taikomas objektyvusis metodas. Tai reiškia, kad oferta yra pripažįstamas pasiūlymas, kurį protingas žmogus tokioje pat situacijoje būtų suvokęs kaip pasiūlymą sudaryti sutartį. Objektyvusis metodas nebus taikomas, jeigu akceptantas žinojo, kad oferentas neketina sudaryti sutarties.Pavyzdžiui, oferta negalima laikyti tokio pasiūlymo: “aš pasirengęs parduoti savo butą už 100 000 litų”. Toks pareiškimas tik nusako asmens pasirengimą, tačiau neišreiškia galutinės jo valios atlikti pardavimo aktą.Oferta savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių. Tam, kad sutartis būtų sudaryta pasiūlymui turi pritarti jį gavęs asmuo. Tokia išvada darytina iš sutarties kaip šalių suderintos valios – konsensuso sampratos. Akceptu yralaikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Akceptas sukelia teisines pasekmes, t.y. sutartis laikoma sudaryta nuo to momento kai jį gauna oferentas. Ofertos galiojimas, atšaukimas, pabaiga. Oferta įsigalioja nuo momento, kai ją gauna akceptantas (6.168 str. 1d.).  Terminai “panaikinti” ir “atšaukti” turi skirtingą reikšmę. “Panaikinti” galima tik tokią ofertą, kuri dar neįsigaliojo. Tuo tarpu “atšaukti” galima jau įsigaliojusią ofertą. Svarbu, tik, kad ji nebūtų neatšaukiama (neatšaukiamomis laikomos ofertos, jeigu: (a) ofertoje nurodant tam tikrą terminą jai akceptuoti ar kitokiu būdu nustatyta, kad ji neatšaukiama; (b) akceptantas turėjo protingą pagrindą manyti, kad oferta yra neatšaukiama ir, remdamasis ja, atitinkamai veikė). Ofertą galima atšaukti, jeigu pranešimą apie atšaukimą akceptantas gauna prieš išsiųsdamas akceptą. Tiek panaikinus ofertą, tiek ją atšaukus ji netenka galios ir akceptantas neturi teisės ja remtis.Oferta netenka galios, kai atsisakymą ją akceptuoti gauna oferentas arba per nustatytą terminą negauna ats. Viešoji oferta. Oferta gali būti pateikta tiek konkrečiam asmeniui, tiek ir neapibrėžtam asmenų ratui. Pastaroji oferta vadinama viešąja oferta. Viešąja oferta laikomas visiems skirtas pasiūlymas sudaryti sutartį, taip pat prekių pažymėtomis kainomis išdėstymas parduotuvės vitrinoje ar lentynoje arba atlyginimo pažadėjimas už tam tikrų veiksmų atlikimą. Viešąja oferta nelaikomi kainoraščiai, prospektai, katalogai, tarifai ir kita informacinė medžiaga, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Tokia išimtis yra vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims. CK 6.352 straipsnyje numatyta, kad daiktų nurodymas reklamoje, visiems skirtuose kataloguose ar aprašymuose laikomas viešąja oferta, jeigu yra nurodytos esminės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos. Daiktų išdėstymas vitrinose, ant prekystalio ar kitose jų pardavimo vietose, taip pat daiktų demonstravimas arba informacijos apie parduodamus daiktus pateikimas (aprašymai, katalogai,nuotraukos ir kt.) jų pardavimo vietoje laikomi viešąja oferta nepaisant to, ar nurodytadaiktų kaina arba kitos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, išskyrus atvejus, kai pardavėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad tam tikri daiktai nėra skirti parduoti. Akceptas ir jo formos. Ne kiekvienas pasiūlymą gavusio ir jam pritarusio asmens elgesys bus laikomas akceptu. Jam taikomos kelios sąlygos:1)  akceptas turi būti išreikštas reikalaujama forma,2) akceptas turi būti be išlygų,3)  akceptas  turi būti pareikštas per ofertoje ar įstatyme nustatytą terminą. Jeigu akceptanto sutikimas su pasiūlymu neatitinka šių reikalavimų, jo sutikimas nelaikomas akceptu, o tik nauja oferta. Tokiu atveju sutartis nėra sudaryta. Ji bus laikoma sudaryta, jeigu naują ofertą akceptuos ją gavęs asmuo (buvęs oferentas).Akceptanto elgesio kaip teisiškai įpareigojančio sutikimo (akcepto) vertinimui yra svarbi jo išraiškos forma. Paprastai tylėjimas arba neveikimas nelaikomas akceptu. Tačiau tylėjimas ir neveikimas bus laikomi akceptu, jeigu ofertoje numatyta galimybė ją akceptuoti nepranešant apie tai oferentui (tylėjimu ar konkliudentiniais veiksmais) arba tokia išvada darytina atsižvelgiant į egzistuojančius šalių santykius arba papročius. Tokiais atvejais akceptas sukelia teisines pasekmes nuo atitinkamų akceptanto valią reiškiančių veiksmų atlikimo. Akceptavimo terminas. Sutartis taip pat nebus laikoma sudaryta, jeigu pasiūlymas nebus akceptuotas per reikiamą laiko tarpą. Kai akceptavimo terminas nurodytas pačioje ofertoje, ji turi būti akceptuojama per oferento nurodytą terminą, o kai jis nenurodytas, – per protingą terminą, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, tarp jų – ir į šalių naudojamų ryšio priemonių galimybes. Jeigu pasiūlymas sudaryti sutartį yra žodinis, jis turi būti akceptuojamas nedelsiant, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes nedarytina kitokia išvada. Kai akceptas pateikiamas pavėluotai, jis galioja, jeigu oferentas nedelsdamas apie gavimą praneša akceptantui arba nusiunčia jam atitinkamą patvirtinimą. Pavėluotas akceptas. Gali būti, kad oferentas gauna pavėluotą akceptą. Tokios situacijos sureguliuotos CK 6.176 straipsnyje. Jeigu akceptas pavėluoja, jis galioja tik tuo atveju, jeigu oferentas nedelsdamas apie gavimą praneša akceptantui arba nusiunčia jam atitinkamą patvirtinimą. Pavėluotas akceptas taip pat laikomas galiojančiu, jeigu iš laiško ar kito rašytinio pranešimo, kuriuo atsiunčiamas pavėluotas akceptas, galima nustatyti, jog jis išsiųstas laiku, ir normaliomis aplinkybėmis oferentas jį būtų gavęs laiku, o oferentas nedelsdamas nepraneša akceptantui, kad jo oferta neteko galios. Akcepto atšaukimas. Net ir išsiuntęs akceptą akceptantas gali jį atšaukti. Akceptas netenka galios, jeigu pranešimą apie jo atšaukimą oferentas gauna anksčiau arba tuo pačiu momentu, kai akceptas įsigalioja. Akceptas su išlygomis. Akceptas turi būti pilnas. Jeigu akcepte yra papildymų, išlygų ar pakeitimų, laikoma, kad oferta atmesta ir toks akceptas yra priešpriešinė oferta. Ši taisyklė netaikoma tik tuo atveju, jeigu tokiame akcepte yra ofertos sąlygų esmės nekeičiančių papildomų ar skirtingų sąlygų ir oferentas, gavęs atsakymą, nedelsdamas nepareiškia prieštaraująs tokiems papildymams ar pakeitimams. Sutarties sudarymas apsikeičiant standartinėmis sutarčių sąlygomis. Gali būti, kad abi sutartį ketinančios sudaryti šalys naudoja savo standartines sąlygas. Tokiu atveju, taikant klasikinę ofertos ir akcepto taisyklę, tektų pripažinti, kad šalys nepasiekė susitarimo. Siekiant išvengti tokių pasekmių įstatyme (CK 6.179 str.) yra nustatyta, kad, jeigu abi šalys sudaro sutartį apsikeisdamos standartinėmis sutarties sąlygomis, tai sutartis laikoma sudaryta pagal iš esmės sutampančias standartines sutarties sąlygas, išskyrus atvejus, kai viena šalis iš anksto aiškiai nurodo, jog ji nesutinka su kitos šalies pasiūlytomis standartinėmis sąlygomis, arba apie tokį nesutikimą nedelsdama praneša tas sąlygas gavusi. Standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis nederindama jų su kita šalimi ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse.Šiuolaikinėje verslo praktikoje standartinės sutarties sąlygos labai paplitusios. Jos padeda operatyviau sudaryti sutartis. Sutarties sudarymo momentas ir vieta. Svarbią reikšmę turi sutarties sudarymo momento ir vietos nustatymas, nes nuo to priklauso kokią teisę taikyti sutarties aiškinimui, tai apsprendžia teismingumo klausimus, ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią ir pan. Sutarties sudarymo momentą ir vietą reglamentuoja CK 6.181 str. Standartinės ir nestandartinės, siurprizinės sutarčių sąlygos. Kai sutartis sudaroma prisijungimo būdu pagal kitos šalies pasiūlytas standartines sąlygas, prisijungiančioji šalis turi teisę reikalauti ją nutraukti ar pakeisti, jeigu sutarties standartinės sąlygos nors ir neprieštarauja įstatymams, tačiau atima iš jos paprastai tokios rūšies sutarčių suteikiamas teises ar galimybes, panaikina ar apriboja sutarties standartines sąlygas parengusios šalies civilinę atsakomybę arba nustato sutarties šalių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principus pažeidžiančias sąlygas, arba prieštarauja protingumo, sąžiningumo ar teisingumo kriterijams.Tais atvejais, kai standartinėms sąlygoms prieštarauja individualiai aptartos sąlygos, turi būti taikomos individualiai aptartos sąlygos.Standartinės sutarties sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti. Įstatymas nustato susipažinimo prezumpcijas įmonių (verslininkų) sudarytoms sutartims. Laikoma, kad supažindinimo pareiga tinkamai įvykdyta, jeigu:1) sutarties standartines sąlygas parengusi šalis įteikia jas kitai šaliai raštu iki sutarties pasirašymo ar ją pasirašant;2) iki sutarties pasirašymo praneša kitai šaliai, kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties standartines sąlygas, su kuriomis kita šalis gali susipažinti standartines sutarties sąlygas parengusios šalies nurodytoje vietoje;3) pasiūlo kitai šaliai, jei ši pageidautų, atsiųsti tų sąlygų kopiją.Siurprizinės (netikėtos) sutarčių standartinės sąlygos yra tokios, kurių kita šalis negalėjo protingai tikėtis būsiant sutartyje. Pavyzdžiui, netikėta sąlyga galima būtų laikyti smulkiu šriftu parašytą išlygą dėl sutartį pasiūliusios šalies atsakomybės apribojimo ar panaikinimo, nurodomą standartinėje sutartyje, jeigu akceptantas atitinkamomis aplinkybėmis protingai negalėjo jos tikėtis, o kita šalis jos neatskleidė. Netikėtomis (siurprizinėmis) nelaikomos sutarties sąlygos, su kuriomis šalis aiškiai sutiko, kai jos tai šaliai buvo tinkamai atskleistos. 8 tema.  Šalys ir tretieji asmenys sutartiniuose santykiuose Sutarties galia. Sutarčių teisės principas pacta sunt servanda išreikštas CK 6.189 straipsnyje: . Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis ir tretieji asmenys. Jeigu tą patį daiktą ar daiktines teises (įkeitimą, hipoteką ar kt.) įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo. Jeigu nė vienas asmuo sandorio neįregistravo, laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį sudaręs asmuo. Sutartis trečiojo asmens naudai. Jeigu tas pačias teises į daiktą ar daiktines teises įregistravo keli asmenys, taikoma prior tempore, potior iure taisyklė, t.y. laikoma, kad teises įgijo pirmasis sandorį įregistravęs asmuo. Sutarčių galia ir forma. Sutarties galia jos šalims nėra suabsoliutinama. Šalis gali nutraukti sutartį įstatyme ar sutartyje nustatytais pagrindais. Pavyzdžiui, sutartis gali būti nutraukta esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 str.), kai sutartis neįvykdoma per nustatytą papildomą terminą (CK 6.209 str.), kai sutarties vykdymas pasunkėja pasikeitus aplinkybėms (CK 6.204 str.) ir kt. Šalis taip pat turi teisę sustabdyti priešpriešinės pareigos vykdymą, jeigu kita sutarties šalis neįvykdė savosios (CK 6.207 str.) ir pan. Kai kurioms sutartims įstatymas nustato privalomą rašytinę notarinę formą. Notarine forma turi būti sudaromos, pavyzdžiui, nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartys, hipotekos sutartys ir kt. Jeigu šalys nesilaiko įstatymo nustatyto privalomo reikalavimo sudaryti sutartį notarine forma, tokia sutartis yra niekinė ir šalims teisių ir pareigų nesukuria. Sutarčių registracija viešame registre ir jos reikšmė. Įstatymai gali numatyti, kad kai kurios sutartys turi būti registruojamos viešuose registruose. Lietuvoje yra tokie pagrindiniai viešieji registrai, kuriuose registruojamos sutartys:sutarčių registras;nekilnojamojo turto registras;hipotekos registras.    Sutarčių registre registruojamos trijų rūšių sutartys: pirkimo-pardavimo išsimokėtinai, pirkimo-pardavimo  su atpirkimo teise sutartys ir lizingo (finansinės nuomos) sutartys.Nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo, nuomos, mainų, dovanojimo, rentos ir kitos sutartys, kuriomis keičiamas nekilnojamojo daikto teisinis režimas.Hipotekos registre registruojamos sutartys (hipotekos lakštas), kurių pagrindu nustatoma hipoteka ar įkeitimas. Šias sutartis nuo kitų aukščiau minėtų išskiria tai, kad teisės ir pareigos pagal jas šalims atsiranda ne nuo jų sudarymo momento, o nuo įregistravimo hipotekos registre momento. Tai paaiškinama tuo, kad įkeitimas suteikia kreditoriui teisę nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą ir patenkinti jį pirmiau už kitus kreditorius, jeigu skolininkas nevykdo savo įsipareigojimų, pvz. laiku negrąžina paskolos. Tokia teisė praktiškai realizuojama prieš trečiuosius asmenis, kurie, savo ruožtu, turi būti informuoti apie kito asmens teises į konkretų daiktą. Šis informavimas realizuojamas registruojant įkeitimo teisę hipotekos registre, kuriame bet kuris suinteresuotas asmuo gali gauti informaciją apie tai, ar konkretus daiktas nėra apsunkintas įkeitimu. 9tema. Sutarties turinys Sutarties sąlygos. Sutartį sudaro jos sąlygos, kuriose išreiškiamos šalių teisės ir pareigos. Sutarties sąlygos yra klasifikuojamos kiekvienai sąlygų grupei suteikiant atitinkamą teisinę reikšmę. Sutarties sąlygos gali būti įvairios: (1) esminės ir antraeilės; (2) aiškiai nurodytos ir numanomos; ir kt. Esminės, įprastinės ir atsitiktinės sąlygos. Esminės yra tokios sutarties sąlygos, be kurių negali būti pripažįstamas sutarties sudarymo faktas. Tuo tarpu antraeilės sąlygos, t.y. sąlygos, kurios būtinos sutarties įvykdymui, tačiau nedarančios sutarties negaliojančia gali būti užpildomos teismo. Pavyzdžiui, prekių pristatymo terminas paprastai nelaikomas esmine sutarties sąlyga. Šalims nesusitarus dėl jo, sutartis galios, o kilus ginčui, terminą nustatys teismas. Esmine sutarties sąlyga visoms sutartims pripažįstama sąlyga dėl sutarties dalyko. Pavyzdžiui, pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti nurodytas perleidžiamas daiktas ar kitas objektas. Esminėmis taip pat pripažįstamos sąlygos, kurios tiesiog tokiomis nurodomos įstatyme, pavyzdžiui, gyvenamojo namo ar buto pirkimo pardavimo sutarčiai taikomame CK 6.400 straipsnyje yra numatyta: ”esminė sąlyga yra asmenų, kurie pagal įstatymus ar sutartis išsaugo teisę naudotis gyvenamąja patalpa ir pasikeitus jos savininkui išvardijimas (sąrašas) ir jų teisės naudotis parduodama gyvenamąja patalpa turinys”. Esminė sutarties sąlyga gali būti išreiškiama aiškiu įstatymo imperatyvu. Pavyzdžiui, CK 6.397 straipsnis nustato: “Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina”. Esminė sutarties sąlyga gali būti nustatoma ir vienos iš šalių pareiškimu. Pavyzdžiui, šalis gali pareikšti, kad prekių pristatymo terminas iki tam tikros kalendorinės datos yra esminė sutarties sąlyga ir, jeigu pardavėjas šios sąlygos nepriims, sutartis nebus laikoma sudaryta.Apie esmine sutarties sąlygas ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pavyzdžiui, vienoje iš bylų jis nurodė: „Draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarties sąlygų – draudimo rūšies taisyklių pagrindu prisijungimo būdu. Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti numatyti draudiminiai ir nedraudiminiai įvykiai. Nedraudiminiai įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o jei yra abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis)“ Aiškiai nurodytos ir numanomos sąlygos. Sutarties sąlygos pagal jų išraišką skirstomos į aiškiai nurodytas ir numanomas. Aiškiai nurodytos sąlygos išreiškiamos sutarties tekste raštu ar aiškiai išreiškiamos žodžiu. Numanomos sąlygos nėra raštu aptartos, dėl jų šalys nesusitarė ir žodžiu, tačiau, atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą, šalių santykių pobūdį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, protinga būtų laikyti, kad jos yra sutarties turinio dalimi. Kilus ginčui tarp šalių dėl numanomos sąlygos, ją aiškina teismas. Aptartos ir neaptartos sąlygos. Sutarties sąlygos pagal jų išraišką skirstomos į aiškiai nurodytas ir numanomas. Aiškiai nurodytos sąlygos išreiškiamos sutarties tekste raštu ar aiškiai išreiškiamos žodžiu. Numanomos sąlygos nėra raštu aptartos, dėl jų šalys nesusitarė ir žodžiu, tačiau, atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą, šalių santykių pobūdį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, protinga būtų laikyti, kad jos yra sutarties turinio dalimi. Kilus ginčui tarp šalių dėl numanomos sąlygos, ją aiškina teismas. Sutarties kainą nustatanti sąlyga. Pagal 2000 metų CK sutarties kaina, bendrąja reikšme, nėra laikoma esmine sutarties sąlyga. Šalims nesusitarus dėl kainos gali būti nustatyta taikant CK 6.198 straipsnio taisykles.Laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Tais atvejais, kai kainą nustatyti turėjo viena šalis ir ji aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, tai sutarties kaina turi būti pakeista protingumo kriterijus atitinkančia kaina.Kai kainą turi nustatyti trečiasis asmuo, bet jis to nedaro ar negali padaryti, laikoma, kad protingumo kriterijus atitinkanti kaina yra sutarties kaina.Jeigu kaina turi būti nustatyta remiantis kriterijais, kurių nėra ar kurie išnyko arba negali būti nustatyti, tai kaina nustatoma remiantis artimiausios reikšmės kriterijais. Nesąžiningos sąlygos. Kartais sutartimi šalys sprendžia ir atsakomybės dėl sutarties pažeidimo klausimus, pvz. numato, kad atsakomybė bus apribota arba visai netaikoma. Tokios sutarties sąlygos, atsižvelgiant į sutarties prigimtį bei kitas aplinkybes turi būti sąžiningos, kitaip jos bus negaliojančios. Visais atvejais taip pat negalioja sutarties sąlygos dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, už sveikatos sužalojimą, gyvybės atėmimą ar neturtinę žalą netaikymo ar jos dydžio apribojimo. Sutartį vienijanti sąlyga. Esminė sutarties sąlyga gali būti išreiškiama aiškiu įstatymo imperatyvu. Pavyzdžiui, CK 6.397 straipsnis nustato: “Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto kaina”. Esminė sutarties sąlyga gali būti nustatoma ir vienos iš šalių pareiškimu. Pavyzdžiui, šalis gali pareikšti, kad prekių pristatymo terminas iki tam tikros kalendorinės datos yra esminė sutarties sąlyga ir, jeigu pardavėjas šios sąlygos nepriims, sutartis nebus laikoma sudaryta. 10 tema.   Sutarties aiškinimas Sutarties aiškinimo paskirtis. Pasitaiko, kad sutartyje yra sąlyga, kuri nevienareikšmiškai suprantama, neaiški arba nepakankamai apibrėžta, tai yra kai iškarto negalima daryti išvados dėl aiškios reikšmės. Tokiu atveju teismas nustato sutarties sąlygos reikšmę ir tai vadinama sutarties aiškinimu. Aiškinimas yra būtinas ir tuomet, kai sutarties sąlygos, kurios atrodo aiškios, prieštarauja viena kitai, arba nustoja būti aiškiomis, kai atsižvelgiama į bendrąją sutarties reikšmę. Objektyvusis ir subjektyvusis sutarties aiškinimo metodai. Teisės teorijoje pripažįstama, kad aiškinant sutartį gali būti taikomi du metodai: objektyvusis ir subjektyvusis. Taikant objektyvųjį metodą aiškinant sutartis pabrėžiama gramatinė sutarties teksto išraiška, o ne šalių tikrųjų (vidinių) ketinimų nustatymas. Tokiu atveju sutarties forma turi pranašumą prieš tikrąją sutarties šalių valią. Tuo tarpu subjektyvusis metodas reikalauja, kad aiškinant sutartis būtų nustatyti tikrieji, t. y. subjektyvūs šalių, ketinimai. Lietuvoje, kaip ir daugumoje vakarų valstybių taikomas subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas. Nustatant tikruosius (ir bendrus) šalių ketinimus taikomi ir objektyvūs – sąžiningumo ir protingumo kriterijai. Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai ir, jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Teismas, aiškindamas sutarties sąlygas privalo atsižvelgti į:1. sutarties sąlygų tarpusavio ryšį;2. sutarties esmę ir tikslą;3. sutarties sudarymo aplinkybes;4. įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytas;5. derybas iki sutarties sudarymo;6. šalių tarpusavio santykių praktiką;7. šalių elgesį po sutarties sudarymo;8. papročius.  Sutarties sąlygų tarpusavio ryšys. Jeigu abejojama dėl sutartyje naudojamų sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Aiškinant sutartį taikoma taip vadinama contra proferentem taisyklė, t.y., jeigu abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Sutarties esmė ir tikslas. Sutartį sudaro jos sąlygos, kuriose išreiškiamos šalių teisės ir pareigos. Sutarties sąlygos yra klasifikuojamos kiekvienai sąlygų grupei suteikiant atitinkamą teisinę reikšmę. Sutarties sąlygos gali būti įvairios: (1) esminės ir antraeilės; (2) aiškiai nurodytos ir numanomos; ir kt. Sąvokų aiškinimo taisyklės. Aiškinant sutartį taikoma taip vadinama contra proferentem taisyklė, t.y., jeigu abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Contra proferentem taisyklė. Aiškinant sutartį taikoma taip vadinama contra proferentem taisyklė, t.y., jeigu abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Individualiai suderintų sąlygų pranašumo taisyklė. Kalbų neatitikimai. eigu sutartis sudaryta dviem ar daugiau kalbų ir kiekvienas sutarties tekstas turi tokią pat teisinę galią, bet skirtingomis kalbomis surašyti sutarties tekstai neatitinka vienas kito, tai pirmenybė suteikiama pirmiausia surašytam tekstui. Sutarties spragų užpildymas. Jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties spragas vienos iš šalių reikalavimu gali pašalinti teismas, nustatydamas atitinkamas sąlygas, atsižvelgdamas į dispozityviąsias teisės normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. 11 tema. Sutarties vykdymas Sutarties vykdymo principai. Ji turi buti vykdoma tinkamai, saziningai, vykdydamos sutarti salys turi bendradarbiauti, sutartis turi buti vykdoma ekonomiskai. Tinkamas sutarties vykdymas. Sutartis turi būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai, šalims bendradarbiaujant ir kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Taigi teisės teorijoje išskiriami šie pagrindiniai sutarties vykdymo principai. Tinkamo sutarties vykdymo principas reiškia, kad šalies atliekami veiksmai turi tiksliai atitikti sutarties sąlygas pagal subjektą, būdą, vietą, terminus, jos objektui keliamus kokybės, kiekio, asortimento, komplektiškumo reikalavimus bei kitus įstatymų ar sutarties nurodymus. Jeigu sąlygos nėra aptartos, sutartis turi būti vykdoma laikantis bendrųjų teisės principų. Sąžiningumas. Sąžiningo sutarties vykdymo principas yra logiška bendro reikalavimo elgtis sąžiningai sutartiniuose santykiuose išdava. Sąžiningumas plačiąja prasme reiškia ir šalių pareigas įvykdyti sutartį tinkamai ir ekonomiškai, šalims bendradarbiaujant. Bendradarbiavimas. Šalių bendradarbiavimas (kooperavimasis) – tai jų veiksmai vykdant sutartį padedant viena kitai įgyvendinti subjektines teises ir vykdyti pareigas. Šie veiksmai gali būti neaptarti šalių susitarimu ir nenumatyti prievolės atsiradimo momentu, tačiau tampa būtini dėl to, kad prievolė būtų vykdoma išlaikant tiek kreditoriaus, tiek skolininko interesų pusiausvyrą. Ekonomiškumas. Ekonomiškumo principas reiškia, kad sutarties šalys privalo pasirinkti tokį įvykdymo būdą, kuris ekonominiu požiūriu būtų racionaliausias ir pareikalautų mažiausių išlaidų. Laikydamasi ekonomiškumo principo šalis neturi pažeisti kitos šalies interesų. Tokiu atveju prievolė turi būti vykdoma ne tik ekonomiškai, bet ir tinkamai, protingai. Sutarties įvykdymo tvarka.  Sutarties vykdymas yra suprantamas kaip visų sutarčiai įvykdyti reikalingų veiksmų atlikimas. Trečiųjų asmenų sutarties įvykdymas. Sutartis yra privaloma jos šalims, iš to darytina išvada, kad sutartį turi įvykdyti jos šalis. Tačiau pripažįstama, kad sutartį visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar sutarties esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Kreditorius taip pat negali priimti sutarties įvykdymo iš trečiojo asmens, jeigu skolininkas pranešė kreditoriui prieštaraująs tokiam įvykdymui. Taip yra siekiama išvengti nesąžiningų trečiųjų asmenų, kurie, įvykdę sutartį, įgytų teises į skolininką ir galėtų jas panaudoti nesąžiningais tikslais, pvz., siekdami įgyti ekonominio spaudimo svertus. Sutartinių įsipareigojimų vykdymas pasikeitus aplinkybėms. Sutartis turi būti įvykdyta joje nustatytomis sąlygomis. Ir tik ypatingais atvejais, sutarties neįvykdymas yra pateisinamas. Pavyzdžiui, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių vienai iš šalių įvykdyti sutartį tampa  iš esmės sudėtingiau, t.y. kai iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyra: iš esmės padidėja įvykdymo kaina ar iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, sutartis gali būti nutraukta ar jos sąlygos pakeistos įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.204 str.). 12 tema. Sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės Sutarties neįvykdymo samprata. sutartis gali būti nutraukta ar pakeista, jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau nei kitai šaliai kai iš esmės pakeičiama sutartinių prievolių pusiausvyra (rebus sic stantibus ). Tokiu atveju taikomos CK 6.204 straipsnyje nustatytos sąlygos. Nustatant ar sutarties vykdymą suvaržiusios aplinkybės gali pateisinti sutarties neįvykdymą, turi būti atsižvelgta į šias aplinkybes:1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo;2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti;3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti;4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Sutartį pažeidusios šalies teisė pašalinti įvykdymo trūkumus. Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Dažnai, kalbant apie sutarties neįvykdymą, naudojama sutarties „pažeidimo“ sąvoka. Sutarties pažeidimas ir sutarties neįvykdymas CK prasme iš esmės yra lygiareikšmės sąvokos.Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).Sutarties neįvykdymas pateisinamas tik esant nenugalimos jėgos aplinkybėms. Tokiomis sąlygomis nekyla sutarties neįvykdžiusios šalies civilinė atsakomybė. Nenugalimos jėgos aplinkybės dažnai vadinamos force majeure aplinkybėmis. Panaši sutarties neįvykdymą pateisinanti doktrina (žlugusio tikslo doktrina) bendrosios teisės teisės sistemoje (jai priklauso Anglija, JAV ir kt.) yra vadinama frustration.Tam, kad aplinkybės būtų pripažintos force majeure, jos turi atitikti šias sąlygas:šalis šių aplinkybių negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu;negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.Nenugalimos jėgos aplinkybės (CK 6.212 str.) skiriasi nuo sutarties vykdymo suvaržymo (CK 6.204 str.) tuo, kad esant vykdymo suvaržymui sutarties įvykdymas yra galimas, tačiau vienai šaliai jis yra per sunkus, atsižvelgiant į gautą pagal sutartį naudą. Tuo tarpu esant nenugalimos jėgos aplinkybėms sutarties vykdymas yra neįmanomas faktiškai ar teisiškai. Netinkamo įvykdymo ištaisymas arba pakeitimas. Kreditoriaus teisių gynimo būdai skolininkui pažeidus sutartį.Vienai sutarties šaliai pažeidus sutartį, kita šalis, priklausomai nuo aplinkybių, gali panaudoti gynybos priemones.Gynimo budai: actio paulina, netiesioginis ieskinys,sulaikymo t. Gynimo būdų pakeitimas. Jeigu skolininkas neįvykdo teismo sprendimo įvykdyti prievolę natūra, teismas skiria skolininkui baudą (CK 6.215 str.). Skiriant baudą jos dydis nustatomas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Bauda gali būti nustatyta konkrečia pinigų suma arba procentais už kiekvieną uždelstą dieną. Ši CK numatyta bauda skiriasi nuo Civilinio proceso kodekse numatytos baudos, kurią teismas, antstolio prašymu, skiria skolininkui už antstolio reikalavimų nevykdymą. CK 6.215 str. numatyta bauda išieškoma kreditoriaus naudai. Kai skolininkas neįvykdo sutartinės prievolės natūra per nustatytą terminą, kreditorius gali taikyti kitus savo teisių gynimo būdus. Ieškinio senaties taikymo ypatumai. Sutarties vykdymo sustabdymas. Jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisęsustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. Nuostoliai. Kitai sutarties šaliai pažeidus sutartį nukentėjusioji šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Nuostoliais yra laikomas asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu sutartis nebūtų pažeista. Nuostoliais taip pat gali būti pripažinta ir atsakingo asmens iš neteisėtų veiksmų gauta nauda. Jeigu kartu pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius ir sumokėti netesybas, netesybos įskaitomos į nuostolius. Kainos sumažinimas. Įstatyme ir sutartyje numatytais atvejais, jeigu kita sutarties šalis pažeidžia sutartį taip, kad jos įvykdymu teikiama kontrahentui nauda yra mažesnė, nei šis būtų gavęs sutartį įvykdžius tinkamai, kreditorius turi teisę reikalauti kainos sumažinimo. Pavyzdžiui, CK 6.321 str. 6 d. numatyta, kad kai pardavėjas pažeidžia pareigas informuoti apie trečiųjų asmenų teises ir pretenzijas, panaikinti hipoteką (įkeitimą), arešto nebuvimą ir viešosios teisės pažeidimų ar apribojimų, kurie gali turėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į tą daiktą, pirkėjas turi teisę reikalauti sumažinti kainą arba nutraukti sutartį, jeigu pardavėjas neįrodo, kad pirkėjas žinojo arba turėjo žinoti apie trečiųjų asmenų teises į daiktus ar šių teisių suvaržymą. Kreditoriaus taikomų priemonių derinimas. Taikant kelis kreditoriaus teisių gynimo būdus turi būti atsižvelgiama į jų suderinamumą. Pavyzdžiui, neįmanoma nutraukti sutartį ir taip pat reikalauti įvykdyti prievolę natūra. Taikomų gynimo būdų ribojimai gali būti nustatyti ir įstatymo. Pav, nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, nukentėjusioji šalis gali šiam terminui sustabdyti savo prievolių vykdymą ir pareikalauti atlyginti nuostolius, tačiau negali taikyti kt gynimo būdų (6.209. 2 d.) 13 tema. Sutarčių pabaiga Sutarties nutraukimas. Sutarties nutraukimas reiškia civilinių teisių ir pareigų, kylančių iš sutarties pasibaigimą. Tokiu atveju šalys atleidžiamos nuo sutarties vykdymo. Sutarties nutraukimo atvejai. Įstatymas numato atvejus, kada sutartis gali būti nutraukiama net ir tuomet, kai tokia galimybė nėra numatyta sutartyje. Pavyzdžiui, CK 6.186 str. 3 d. (prisijungimo būdu sudaryta sutartis), 6.199 str. (sutartis neapibrėžtam terminui), 6.203 str. (leidimo neišdavimas), 6.204 str. (sutarties vykdymo suvaržymas) ir kt. Sutarties nutraukimo būdai. Sutartis gali būti nutraukta šalių susitarimu, vienašaliu pranešimu, taip pat kreipiantis į teismą. Šalių laisvės principas lemia šalims teisę susitarti dėl sutarties nutraukimo bet kuriuo sutarties galiojimo metu. Toks susitarimas gali būti sudaromas nepriklausomai ar nutraukimo pagrindu yra sutarties pažeidimas ar ne.   Įstatymo  numatytais atvejais sutartis gali būti nutraukta teismo keliu. Pavyzdžiui, esant sutarties vykdymo suvaržymui (CK 6.204 str.) teismas gali nutraukti sutartį nustatydamas nutraukimo datą bei sąlygas. Šalys taip pat gali numatyti sutartyje, kad sutartis tam tikrais atvejais gali būti nutraukiama tik teismo keliu. Vienašaliu pranešimu sutartis gali būti nutraukta sutarties ir įstatymo numatytais atvejais. Pavyzdžiui, esant esminiam sutarties pažeidimui šalis gali nutraukti sutartį nesikreipdama į teismą nustatyta tvarka. Sutarties nutraukimo pagrindai. Sutartis gali būti nutraukta:1.      joje numatytais pagrindais,2.      įstatyme numatytais pagrindais.        Esminis sutarties pažeidimas. nutraukiant sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo CK 6.218 straipsnis nustato, kad esminio pažeidimo atveju apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Bendrieji ir specialieji nutraukimo pagrindai. Įstatyme numatyti pagrindai gali būti skiriami  į bendruosius ir specialiuosius .Bendrieji sutarties nutraukimo pagrindai taikomi visoms sutarčių rūšims ir yra numatyti bendrose sutarčių teisės nuostatose (CK Šeštosios knygos II dalyje). Sutartis gali būti nutraukta:1.      sudarius sutartį prisijungimo būdu (CK 1.186 str.),2.      neapibrėžtam terminui sudaryta sutartis (CK 6.199 str.),3.      kai, nepaisant šalies būtinų pastangų, per protingą terminą negaunamas valstybės institucijos leidimas, turintis reikšmės sutarties galiojimui ar jos vykdymui (CK 6.203 str.),4.      sutarties vykdymo suvaržymo atveju (CK 6.204 str.),5.      po nustatyto papildomo termino sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 str.),6.      nenugalimos jėgos (force majeure) atveju (CK 6.212 str.),7.      esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 ir 6.219 str.).Specialieji sutarties nutraukimo pagrindai numatyti specialiose atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose normose:1.      daikto pirkimo – pardavimo sutartis su sąlyga naudoti daiktą tam tikram tikslui gali būti nutraukta, jeigu pirkėjas nevykdo šios sąlygos (CK 6.312 str.),2.      daikto pirkimo – pardavimo sutartis gali būti nutraukta, jeigu tretieji asmenys pareiškia į daiktą teises ar nuosavybės teisė į daiktą yra suvaržyta (CK 6.321 str. 6 d.),3.      pirkėjas, nupirkęs netinkamos kokybės daiktą, turi teisę nutraukti sutartį (CK 6.334 str. ir 6.363 str.),4.      kitais įstatymo numatytais atvejais. Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės. Sutarties pakeitimas. Sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu arba įstatyme bei sutartyje numatytais atvejais. Pakeitimo sąlygos reglamentuotos CK 6.223 str. Sutarties negaliojimo pagrindai. 1.fizinis asmuo turi būti veiksnus, o juridinis asmuo turi turėti atitinkamą teisnumą;2.valios išraiška turi atitikti sutarties dalyvio tikrąją valią;3.sutarties turinys turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei;4.sutartis turi būti išreikštas įstatyme reikalaujama forma.  Absoliučiai negaliojančios (niekinės) ir santykinai negaliojančios (nuginčijamos) sutartys. Sudarydamos sutartis šalys siekia konkrečių teisinių pasekmių. Pavyzdžiui, pirkimo pardavimo sutartimi siekiama nuosavybės teisės į turtą perdavimo, nuomos sutartimis nuomininkas nori gauti turtą naudoti ir pan. Tačiau ne kiekviena šalių sudaryta sutartis yra galiojanti ir sukelia tas teisines pasekmes, kurių norėjo jų šalys. Dėl įvairių sutarties elementų ydų gali būti pripažinta negaliojančia įstatymų numatytais pagrindais. Bendrieji negaliojimo pagrindai išdėstyti CK Pirmojoje knygoje, tačiau jie gali būti numatyti ir kitose CK normose. Pavyzdžiui, CK 6.66 yra numatyta, kad sandoris, skolininko sudarytas pažeidžiant kreditoriaus interesus gali būti pripažintas negaliojančiu (actio Pauliana) ir kt.  Dalinis sutarties negaliojimas. Pripažįstant negaliojančia tik dalį sutarties, laikoma, kad vienos iš sutarties sąlygų negaliojimas nedaro negaliojančios visos sutarties, išskyrus atvejus, kuriais šalys be tos sąlygos nebūtų sudariusios sutarties. Asmenys, turintys teisę pareikšti ieškinį dėl sutarties negaliojimo. Teisę pareikšti ieškinį dėl absoliutaus sutarties (niekinės) negaliojimo turi visi asmenys, kurių teises ar teisėtus interesus tokia sutartis pažeidė. Tokios sutarties negaliojimo faktą ir jo teisines pasekmes gali konstatuoti teismas ex officio (savo iniciatyva). Tai reiškia, kad ieškinyje nebūtina yra kelti savarankišką reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Tačiau šiuo atveju reikšminga yra tai, kad niekinės sutartys skirstomos yra akivaizdžiai niekines ir neakivaizdžiai niekines. Pastarosioms pripažinti negaliojančiomis reikalingas įrodinėjimo procesas, tai reiškia, kad turi būti pareikštas savarankiškas reikalavimas dėl tokios sutarties pripažinimo negaliojančia. Atsisakymo nuo sutarties ir sutarties nutraukimo santykis. Skirtingai nuo sutarties pripažinimo negaliojančia, atsisakant nuo sutarties nereikia kreiptis į teismą . Tiesiog silpnoji šalis apie atsisakymą praneša kitai šaliai. Tik tuo atveju, jeigu teisę atsisakyti sutarties turinti šalis nenori sutarties atsisakyti, o tik pakeisti sutartį ar jos sąlygą, ji turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti teismo atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos sąlyga atitiktų sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. Teismas taip pat gali pakeisti sutartį ar atskiras jos sąlygas ir šalies, gavusios pranešimą apie sutarties atsisakymą, prašymu, jeigu ši šalis po pranešimo gavimo nedelsdama apie savo prašymą teismui pranešė kitai šaliai ir pastaroji sutarties dar neatsisakė. Restitucijos taikymo pagrindai. Kai sutartis nutraukta, taikoma restitucija, t.y. šalys grąžinamos į tą padėtį, kurioje buvo iki sutarties sudarymo. Jeigu sutarties vykdymas yra tęstinis ir dalus, galima reikalauti grąžinti tik tai, kas buvo gauta po sutarties nutraukimo. Restitucija taikoma laikantis CK 6.222; 6.145-6.153 straipsniuose nustatytų taisyklių. Asmenų pasikeitimas prievolėje. Asmenų pasikeitimui prievolėje taikomos CK 6.101-6.114 straipsniai (reikalavimo perleidimas ir subrogacija) bei CK 115-122 straipsniai (skolos perkėlimas). Pagal CK 6.101 str.: Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimas. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Perleidžiant reikalavimą taikoma  pagrindinė taisyklė: reikalavimas gali būti  perleistas be skolininko sutikimo. Skolininko sutikimas reikalingas tik tuomet, kai kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Skolos perkėlimas. Būtina skolos perkėlimo sąlyga: turi būti kreditoriaus sutikimas Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija). Subrogacija yra reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui, šiam įvykdžius prievolę už skolininką.Skolos perkėlimas gali būti atliktas dviem būdais: pagal  trečiojo asmens sutartį su kreditoriumi ir pagal skolininko ir skolos perėmėjo sutartį. 14 tema. Pirkimas – pardavimas Pirkimo-pardavimo sutarties samprata, reikšmė, teisinio reguliavimo šaltiniai. Pirkimo pardavimo sutartis yra viena iš dažniausiai sudaromų civilinių sandorių. Studentas, susipažinęs su šiai sutarčiai skirtai modulio daliai, turi įsisavinti pirkimo pardavimo sutarties elementus, pirkėjo ir pardavėjo teises ir pareigas, taip pat atskirų pirkimo pardavimo sutarčių rūšių ypatumus. Pirkimo–pardavimo sutartis priskiriamos prie prievolių, kurių dalykas yra ką nors duoti (dare).Pagrindinis pirkimo–pardavimo santykių teisinio reguliavimo šaltinis yra CK. Šeštosios jo knygos XXIII skyriuje išdėstytos specialiosios normos, reglamentuojančios pirkimą–pardavimą. Be šio civilinio įstatymo, pirkimo–pardavimo santykiams taikomi ir kiti įstatymai, tarptautinės sutartys bei kiti teisės šaltiniai:- 1980 m. Vienos konvencija dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių;- 1996 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinis įstatymas Nr. I–1392;- 2007 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas Nr.X-1024;- 1996 m. rugpjūčio 13 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas Nr. I-1491;- 1998 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo įstatymas Nr. VIII–729;- 2001 m. liepos 3 d. LR žemės sklypų įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX–418- ir kt. Pirkimo-pardavimo sutarties šalys, dalykas, turinys ir forma. Šalys. Pirkimo–pardavimo sutarties šalys yra pirkėjas ir pardavėjas . Jais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys.CK 6.308 straipsnis numato bendrus draudimus, kas negali būti pirkimio pardavimo sutarties šalimis.Pirma, daikto pirkėju (tiesiogiai ar per tarpininkus) negali būti asmuo, kuriam pavesta par­duoti kito asmens daiktą (pvz., įgaliotinis), arba administratorius, išskyrus įstatymo numatytas išimtis. Pavyzdžiui, administratorius gali įsigyti administruojamą turtą nuosavybėn, kai tai leidžia naudos gavėjas arba teismas (CK 4.243 str. 4 d.).Antra, administratorius negali parduoti jam priklausančio turto, jeigu už jį mokama iš administruojamo turto .Su pirkimo–pardavimo subjektų teisnumu susiję draudimai gali būti nustatyti ir kituose įstatymuose. Pavyzdžiui, Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje verstis tabako auginimu, tabako gaminių gamyba, didmenine ir mažmenine prekyba leidžiama tik turint nustatyta tvarka išduotas licencijas.Pirkimo–pardavimo sutarties šalims taikoma bendra taisyklė, jog pardavėju turi būti daikto savininkas arba asmuo, valdantis daiktą turto patikėjimo teise. Tačiau įstatymo arba sutarties numatytais atvejais pardavėju gali būti ir asmuo, kuris nėra parduodamo daikto savininkas. Pirkimo pardavimo sutarties esmė – kitam asmeniui perleidžiama daiktinė (nuosavybės arba patikėjimo) teisė į jį .Pirkimo–pardavimo sutartis visuomet yra konsensualinė. Ji laikoma sudaryta , kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 str. 2 d.), o įstatymuose arba sutartyje numatytais atvejais šį susitarimą išreiškia atitinkama forma (CK 6.159 str.).Pirkimo–pardavimo sutartis yra dvišalė. Abišales teises ir pareigas įgyja tiek pardavėjas, tiek ir pirkėjas, pirkėjas už gaunamą sutarties dalyką turi pareigą perduoti materialinį ekvivalentą – pinigų sumą.Pirkimo–pardavimo sutartis yra atlygintinė. Piniginio ekvivalento sumokėjimas pagal pirkimo–pardavimo sutartį skiria ją nuo mainų sutarties, pagal kurią mainais už daiktą perduodamas daiktas. Bendrosios pardavėjo pareigos ir teisės. Pirkimo–pardavimo sutarties šalims taikoma bendra taisyklė, jog pardavėju turi būti daikto savininkas arba asmuo, valdantis daiktą turto patikėjimo teise. Tačiau įstatymo arba sutarties numatytais atvejais pardavėju gali būti ir asmuo, kuris nėra parduodamo daikto savininkas.Pagrindinė pardavėjo pareiga yra perduoti daiktus pirkėjui nuosavybės (patikėjimo) teise (CK 6.317 str. 1 d.).Laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktus pirkėjui valdyti arba sutinka, kad pirkėjas pradėtų daiktus valdyti, ir kai pašalintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliūtys (CK 6.317 str. 4 d.).Pardavėjas privalo patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus (CK 6.317 str. 1 d.). Pirma , pardavėjas privalo patvirtinti, kad į perduodamus daiktus tretieji asmenys neturi jokių teisių ir pretenzijų, išskyrus atvejus, kai pirkėjas iš anksto sutiko priimti daiktus, kurie yra tokių teisių arba pretenzijų objektai, o pardavėjas apie jas tinkamai pranešė pirkėjui.Antra , pardavėjas privalo patvirtinti pirkėjui, kad perduodami daiktai neareštuoti ir kad nėra teisminio ginčo dėl jų, taip pat, kad pardavėjo teisė disponuoti daiktais neatimta ar neapribota. Pavyzdžiui, teismo nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pardavėjui buvo uždrausta parduoti, išnuomoti, įkeisti daiktą paliekant galimybę jį naudoti arba kitaip juo disponuoti.Trečia , nekilnojamojo daikto pardavėjas privalo patvirtinti pirkėjui, kad nėra jokių viešosios teisės pažeidimų arba apribojimų, kurie galėtų turtėti įtakos pirkėjo nuosavybės teisei į tą daiktą.Pardavėjas privalo įstoti į bylą pirkėjo pusėje , jeigu tretysis asmuo pareiškia ieškinį dėl daikto paėmimo. Jeigu šios pareigos pardavėjas nevykdo, jis netenka teisės įrodinėti, kad pirkėjas netinkamai atliko procesinius veiksmus (CK 6.322 str. 3 d.).Jeigu daiktas, kuris buvo pirkimo–pardavimo sutarties dalykas, teismo atiteisiamas iš pirkėjo dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atlyginti nuostolius. Ši taisyklė netaikoma, jeigu pardavėjas įrodo, kad pirkėjas apie tokius pagrindus žinojo arba turėjo žinoti (CK 6.323. 1 d.). Šalių susitarimas panaikinti arba apriboti pardavėjo atsakomybę teismui išreikalavus dkt negalioja, jeigu pardavėjas, žinodamas, kad trečiasis asm turi t į parduodamą daiktą, neįspėja apie tai pirkėjo. Pardavėjas privalo saugoti parduotus daiktus ir neleisti jiems pablogėti, kai nuosavybės (patikėjimo) teisė pereina pirkėjui iki daiktų perdavimo (CK 6.326 str. 1 d.). Jeigu pardavėjas šios pareigos nevykdo, jis privalo atlyginti pirkėjui dėl šio pažeidimo patirtus nuostolius.Pardavėjas privalo perduoti sutarties sąlygas atitinkančius daiktus pagal kokybę, kiekį ar kitus kriterijus (CK 6.327 str.).Sudarydamas sutartį pardavėjas privalo patvirtinti daiktų kokybę (CK 6.317 str. 1 d.). Jis taip pat privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 str. 1 d.).Garantijos terminas – tai laiko tarpas, per kurį daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį . Garantiniai terminai gali būti nustatyti įstatymo arba sutarties (CK 6.335 str. 1 d.). Garantijos terminas pradedamas skaičiuoti nuo daiktų perdavimo, jeigu sutartis nenumato ko kita (CK 335 str. 2 d.).Nuo daiktų kokybės garantijos terminų reikia skirti daiktų tinkamumo naudoti terminus. Daiktų tinkamumo naudoti terminai – tai įstatymų arba kitų teisės aktų nustatyti terminai, kuriems praėjus atitinkami daiktai laikomi netinkamais naudoti pagal jų paskirtį (CK 6.336 str. 1 d.). Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurie atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, nustatančių daiktų komplektiškumą , reikalavimus (CK 6.339 str. 1 d.). Komplektiškumo reikalavimas paprastai taikomas, kai parduodamas sudėtingas daiktas, pavyzdžiui, įrenginiai, transporto priemonės ir pan. Jeigu sutartyje daiktų komplektiškumas neaptartas, pardavėjas privalo perduoti daiktus, sukomplektuotus taip, kad jie atitiktų prekybos papročių ir įprastai keliamus reikalavimus.Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus su tara ir supakuotus , išskyrus atvejus, kai daiktų dėl jų pobūdžio nereikia perduoti su tara ar supakuotų (CK 6.342 str. 1 d.).  Bendrosios pirkėjo pareigos ir teisės. Pagrindinė pirkėjo pareiga yra sumokėti kainą per sutartyje arba įstatyme nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. Jeigu sutartyje nenumatyta ko kita, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą (CK 6.314 str. 4 d.).Pirkėjas privalo priimti jam perduotus daiktus, išskyrus atvejus, kai pirkėjas turi teisę reikalauti juos pakeisti arba nutraukti sutartį (CK 6.346 str. 1 d.).Pirkėjas privalo tinkamai saugoti daiktus , jei pagal įstatymus arba sutartį jis turi teisę jam perduotus daiktus grąžinti pardavėjui. Šiuo atveju pirkėjo pareiga saugoti daiktus išlieka iki daiktų grąžinimo (CK 6.347 str. 1 d.).Pirkėjas privalo įtraukti pardavėją į bylą , jeigu trečiasis asmuo pareiškia ieškinį dėl daikto paėmimo (CK 6.322 str. 1 d.).Pirkėjas taip pat privalo pranešti pardavėjui apie sutarties sąlygų, nustatančių daiktų kokybę, kiekį, asortimentą, komplektiškumą, tarą ir pakuotę, pažeidimą per įstatymų arba sutarties nustatytą terminą, o jei tokio nėra – per protingą terminą (CK 6.348. 1 d.).Pirkėjas privalo neparduoti daikto arba kitaip juo nedisponuoti , jei nuosavybės teisė į daiktą išlieka pardavėjui, kol pirkėjas visiškai atsiskaito arba įvykdo kt sąlygas, išskyrus atvejus, kai sutarties ar daiktų prigimtis ir savybės lemia ką kt (CK 6.349. 1 d.) Pirkimo-pardavimo sutarties vykdymas ir teisių gynimo būdai, taikomi pažeidus sutartį. Pirkimo pardavimo sutartis laikoma įvykdyta, kai įvykdytos jos sąlygos – perduotas daiktas ir sumokėta kaina.Pažeidus pirkimo pardavimo sutartį nukentėjusioji šalis turi teisę panaudoti prieš skolininką prievolinius pažeistų teisių gynimo būdus. Šių būtų taikymas ir pasirinkimas priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir reglamentuoti CK Šeštosios knygos 6.317-6.349 straipsniuose. Pažeidimo pasekmės taip pat reglamentuojamos bendrosiomis prievolių teisės ir sutarčių teisės nuostatomis.Jeigu pardavėjas nepagrįstai atsisako perduoti daiktus pirkėjui, šis turi teisę atsisakyti vykdyti pirkimo–pardavimo sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.324. 1 d.). Jei pardavėjas atsisako perduoti pagal individualius požymius apibūdinamą daiktą, pirkėjas gali reikalauti prievolę įvykdyti natūra CK 6.60 ir 6.213 nustatytomis sąlygomis.Jei pirkėjas nepriima ar atsisako priimti daiktus, pardavėjas gali savo nuožiūra reikalauti, kad pirkėjas priimtų daiktus, arba atsisakyti vykdyti sutartį (CK 6.314. 6 d. ir 6.346 3 d.) Visais atvejais nukentėjusioji šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumai. Vartojimo sutartis yra viena iš sutarčių rūšių, kuriai reglamentuoti būdingi silpnosios šalies – vartotojų teisių gynimo prioritetai. Europos Sąjungoje vartotojų teisėms horizontaliuose santykiuose ginti skirtos kelios direktyvos. Pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja parduoti prekę – kilnojamąjį daiktą pirkėjui – fiziniam asmeniui jo asmeniniams, šeimos arba namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą (CK 6.350 str. 1 d.). Vartojimo pirkimo–pardavimo santykius reguliuoja Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 „Dėl mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos mažmeninės prekybos taisyklės.Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje pardavėjas visuomet yra juridinis asmuo arba verslininkas, taip pat šių asmenų atstovas, o pirkėjas visuomet yra fizinis asmuo Pažymėtina, kad galimi atvejai, kai sutartį pasirašo juridinis asmuo, pavyzdžiui, daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, atstovaujanti gyventojams. Šiuo atveju kvalifikuojant sutartį kaip vartojimo sutartį svarbu, kas yra galutinis prekių ir paslaugų vartotojas ir kokiems tikslams prekės ir paslaugos įgytos. Ir vien ta aplinkybė, kad sutartį pasirašė ne fizinis asmuo, o jam atstovaujantis juridinis asmuo, nėra pagrindas nelaikyti sutarties vartojimo sutartimi. Apie vartojimo sutarčių teisinį kvalifikavimą žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–579/2003 257-oji DNSB v UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Vilniaus energija“, kat. 37.1; 40.2. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyse negali būti sąlygų, pasunkinančių pirkėjo padėtį arba panaikinančių ar suvaržančių vartotojo teisę pareikšti ieškinį pardavėjui dėl sutarties sąlygų pažeidimo (CK 6.350 str. 2 d.).Nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų prezumpcijos nustatytos CK 6.188 straipsnyje .CK 6.350 str. 3 d. nustato draudimus pardavėjui: 3. Pardavėjui vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties atveju draudžiama:1) nustatyti, kad pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma tik tuo atveju, jei tuo pat metu ar kitomis sąlygomis nuperkamas tam tikras daiktų kiekis;2) suteikti teisę pirkėjui iš karto ar per tam tikrą terminą po sutarties sudarymo gauti dovanų ar priedą prie daikto, išskyrus reklaminius priedus ar nusipirkto daikto priklausinius;3) veikti pirkėjus įkyriai siūlant daiktus ar paslaugas, nurodant kainoraščiuose, kainų etiketėse, parduotuvių vidaus ir lango vitrinose tariamą kainų sumažinimą bei kitais gerai moralei ir viešajai tvarkai prieštaraujančiais būdais ar priemonėmis. Gindamas savo pažeistas teises, vartotojas gali kreiptis ir į teismą , ir į vartotojų teises ginančias institucijas , kurios gali taikyti pardavėjams administracines sankcijas.Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims taikomos viešosios ofertos sąlygos. Šios sąlygos yra griežtesnės pardavėjo atžvilgiu nei CK 6.171 straipsnyje numatytos bendrosios viešosios ofertos sąlygos. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyse viešąja oferta yra laikomas daiktų nurodymas reklamoje, visiems skirtuose kataloguose arba aprašymuose, jeigu yra nurodytos esminės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos. Daiktų išdėstymas vitrinose, ant prekystalio arba kitose jų pardavimo vietose, taip pat daiktų pavyzdžių demonstravimas arba informacijos apie parduodamus daiktus pateikimas (aprašymai, katalogai,nuotraukos ir kt.) jų pardavimo vietoje laikomi viešąja oferta nepaisant to, ar nurodytadaiktų kaina arba kitos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, išskyrus atvejus, kai pardavėjas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad tam tikri daiktai nėra skirti parduoti (CK 6.352 str.).Pardavėjas parduodamų daiktų etiketėse arba kitokiu būdu privalo suteikti pirkėjui būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamus daiktus: jų kainą (įskaitant visus mokesčius), kokybę, vartojimo būdą ir saugumą, kokybės garantijos terminą, tinkamumo naudoti terminą bei kitas daiktų ir jų naudojimo savybes, atsižvelgdamas į daiktų pobūdį, jų paskirtį, vartotojo asmenį bei mažmeninės prekybos reikalavimus (CK 6.353 str. 1 d.).Ženklinimo ir kainų nurodymo taisykles nustatoLietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 170 patvirtintos Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės.CK, atsižvelgdamas į pirkėjo, kaip silpnosios sutarties šalies, padėtį vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju, atskirai reglamentuoja specifinius vartojimo sutarčių atvejus: daiktų pardavimą pagal pavyzdžius (CK 6.356 str.), prekių pardavimą ne prekybai skirtose patalpose (CK 6.357 str.), pardavimą naudojant automatus (CK 6.358 str.), daiktų pardavimą su sąlyga pristatyti juos pirkėjui (CK 6.360 str.), nuomos–pardavimo sutartį (CK 6.362 str.), daiktų pardavimo pagal sutartis, sudaromas naudojant ryšio priemones (CK 6.366–6.367 str.), teisės tam tikru laiku naudotis gyvenamosiomis patalpomis pirkimą (CK 6.369–6.370 str.). Didmeninio pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumai. Didmeninio pirkimo–pardavimo sutartis nuo vartojimo sutarties skiriasi subjektais bei tikslais . Pagal didmeninio pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja nustatytu laiku perduoti savo pagamintus arba įsigytus daiktus pirkėjui nuosavybės teise (patikėjimo teise) pastarojo verslo poreikiams arba kitokiems su asmeniniais, šeimos ar namų ūkio poreikiais nesusijusiems poreikiams tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą (CK 6.371 str.). Didmeninio pirkimo–pardavimo sutarties, kitaip nei vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties atveju, pirkėjas gali būti ir fizinis, ir juridinis asmuo. Tačiau šie asmenys yra komercinės veiklos subjektai, t. y. įmonės arba verslininkai. Tai komercinė sutartis, sudaroma ne asmeniniams, o verslo poreikiams tenkinti,Sutartis gali būti ilgalaikė, jei prekės perduodamos atskiromis partijomis (CK 6.372 str.). Jeigu tokioje sutartyje nenumatyti prekių perdavimo terminai, daiktų partijos turi būti perduodamos kas mėnesį lygiomis dalimis, jeigu kitokia išvada nedarytina atsižvelgiant į prekybos papročius arba prievolės esmę. Jeigu per tam tikrą terminą pardavėjas neperdavė visų daiktų, tai per likusį terminą (terminus) pardavėjas privalo perduoti laiku neperduotus daiktus, išskyrus atvejus, kai sutartis numato ką kita (CK 6.372 str. 2 d.).Daiktų pristatymas. Prekes turi pristatyti pardavėjas, jeigu kitaip nenustatyta didmeninio pirkimo–pardavimo sutartyje. Jeigu sutartyje neaptarta, kokiu transportu ir kokiomis sąlygomis pardavėjas turi atgabenti daiktus pirkėjui, tai transporto rūšį ir prekių gabenimo sąlygas pasirenka pardavėjas, jeigu kitokia išvada nedarytina atsižvelgiant į prekybos papročius ir prievolės esmę (CK 6.373 str. 1 d.). Sutartyje gali būti numatyta pirkėjo pareiga atsiimti daiktus pardavėjo verslo arba kitoje vietoje (sandėlyje, geležinkelio stotyje ir t. t.).Daiktų priėmimas. Pirkėjas privalo imtis būtinų priemonių, kad perduoti daiktai būtų tinkamai priimti per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą ir sutartyje numatyta tvarka bei būdais patikrinti daiktų kiekį, kokybę ir nedelsdamas pranešti pardavėjui apie nustatytus jų defektus ir kiekio trūkumą (CK 6.374 str. 1 d.). Jei daiktus pirkėjas turi atsiimti iš transporto organizacijos, jis privalo patikrinti, ar daiktai atitinka gabenimo dokumentuose nurodytą informaciją, ir daiktus priimti pagal tos transporto rūšies taisykles.Nepriimtų daiktų saugojimas. Pirkėjas, nepažeisdamas sutarties, gali atsisakyti priimti daiktus dėl įvairių priežasčių. Tačiau jis privalo saugoti daiktus, jeigu atsisakė juos priimti, bei nedelsdamas pranešti pardavėjui apie tai. Pardavėjas, gavęs pranešimą, per protingą terminą turi atsiimti daiktus arba pranešti pirkėjui, ką daryti su daiktais. Jeigu tokio pranešimo nėra, pirkėjas gali daiktus parduoti arba grąžinti pardavėjui. Iš gautos už parduotus daiktus pinigų sumos pirkėjas atlygina pardavimo bei saugojimo išlaidas, o likusią sumą grąžina pardavėjui. Greitai gendančius daiktus pirkėjas gali parduoti nelaukdamas atsakymo iš pardavėjo (CK 6.375 str. 5 d.).Didmeninio pirkimo–pardavimo sutartis gali būti nutraukta vienašališkai , kai viena iš šalių ją iš esmės pažeidžia .Pardavėjo padarytas sutarties pažeidimas laikomas esminiu, jeigu perduoti daiktai yra netinkamos kokybės ir jų trūkumų neįmanoma per pirkėjui priimtiną terminą pašalinti arba pardavėjas daugiau kaip du kartus pažeidė daiktų perdavimo terminą, kai daiktai pagal ilgalaikę sutartį turėjo būti perduodami nustatytais terminais (CK 6.379 str. 2 d.).Pirkėjo padarytas sutarties pažeidimas laikomas esminiu, jeigu jis daugiau kaip du kartus laiku nesumokėjo už daiktus, kai jie per nustatytus terminus buvo perduodami, arba daugiau kaip du kartus neatsiėmė daiktų, kai jie per nustatytus terminus buvo perduodami (CK 6.379 str. 3 d.). Viešojo pirkimo-pardavimo sutartys. Pagal viešojo pirkimo–pardavi­mo sutartį valstybės ar savivaldybės institucija arba valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga ar organizacija už valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės ar savivaldybės fondų lėšas perka daiktus arba moka už darbus ar paslaugas (įskaitant nuomą) valstybės arba savivaldybės ar jų institucijų, įmonių, įstaigų bei organizacijų poreikiams tenkinti. Pardavėjas pagal viešojo pirkimo–pardavimo sutartį yra fizinis arba juridinis asmuo, o pirkėjas – valstybės ar savivaldybės valdymo institucija arba valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri už valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės ar savivaldybės fondų lėšas perka daiktus, moka už darbus arba paslaugas.Sutarties dalykas yra daiktai, paslaugos ir darbai.Viešojo pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos konkurso tvarka , jeigu įstatymai nenustato kitaip.CK nuostatos viešojo pirkimo–pardavimo sutarčiai taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenumato ko kita. Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių ypatumus šiuo metu reglamentuoja 1996 m. rugpjūčio 13 d. Viešųjų pirkimų įstatymas . Energijos pirkimo-pardavimo sutartys. Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 str. 1 d.). CK Šeštosios knygos 23 skyriaus normos taikomos, kai elektros, šilumos energija, dujos ir naftos produktai, vanduo ir kitų rūšių energija tiekiama per jų tinklus, jei įstatymai nenustato ko kita arba kitokia išvada nedarytina atsižvelgiant į prievolės esmę (CK 3.391 str.). Energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius reglamentuoja CK, Energetikos įstatymas, Šilumos ūkio įstatymas ir kiti norminiai teisės aktai.Energijos pirkimo–pardavimo sutartis priskiriama viešosioms, o jei pirkėjas yra fizinis asmuo, perkantis energiją savo, šeimos arba ūkio poreikiams tenkinti, – ir vartojimo sutartims. Jei abonentas – fizinis asmuo, vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, taikoma supaprastinta sutarties sudarymo tvarka, o sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Silpnosios šalies – vartotojo teisių gynybos prioritetai pripažįstami ir teismų praktikoje.Energijos pirkimo–pardavimo sutarties dalykas priskiriamas prie daiktų. Tai specifinis objektas, reikalaujantis ir atitinkamo reguliavimo.Sutarties kaina paprastai nustatoma įstatymų nustatyta tvarka, o ne šalių susitarimu.Pirkėjas turi:1) prižiūrėti techninę įrenginių būklę;2) užtikrinti jam priklausančių tiekimo tinklų, kitokių įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą;3) laikytis nustatyto energijos vartojimo režimo;4) nedelsdamas pranešti energijos tiekimo įmonei apie avariją, gaisrą, apskaitos prietaisų gedimus ir kitokius pažeidimus. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartys. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti nekilnojamąjį daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti nekilnojamąjį daiktą pagal perdavimo–priėmimo aktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) Sutartis yra konsensualinė – yra laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų esminių sąlygų ir šį susitarimą išreiškia notarine forma (CK 6.393 str.).Sutartis yra atlygintinė, dvišalė.Sutarties šalimis gali būti bet kurie civilinės teisės subjektai – Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai arba juridiniai asmenys, turintys nekilnojamąjį daiktą nuosavybės arba patikėjimo teise, išskyrus tam tikras įstatymų nustatytas išimtis dėl žemės sklypų įsigijimo užsienio fiziniams arba juridiniams asmenims.Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notarinės formos . Tai imperatyvi įstatymo nuostata ir formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (CK 6.393 str.).Esminėmis nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygomis laikomos sąlygos dėl pirkimo–pardavimo sutarties dalyko, kainos ir pirkėjo teisių į žemės sklypą aptarimas, taip pat sąlygos, nustatytos įstatymais, bei sąlygos, kurias kaip esmines nustato šalys. Esminė gyvenamojo namo, buto arba jų dalies pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga, kai parduodamame name arba bute gyvena asmenys, kurie pagal įstatymus arba sutartis išsaugo teisę naudotis gyvenamąją patalpa ir pasikeitus jos savininkui, yra šių asmenų išvardijimas (sąrašas) ir jų teisės naudotis gyvenamąją patalpa turinys (CK 6.400 str.).Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties dalykas – nekilnojamasis daiktas. Sutarties dalyku gali būti tik neišimti iš apyvartos, realiai (fiziškai) egzistuojantys nekilnojamieji daiktai, kurie priklauso pardavėjui nuosavybės (ar patikėjimo) teise, turintys ekonominę vertę. Nekilnojamieji daiktai gali būti apyvartoje tik tada, kai jie yra nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Įmonės pirkimas-pardavimas. Teisiniuose aktuose sąvoka „įmonė“ vartojama dviem reikšmėmis: ji gali reikšti civilinių teisinių santykių subjektą arba objektą .Pagal CK įmonė yra verslu užsiimančiam asmeniui priklausantis turto ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma (CK 1.110 str.). Civiliniame kodekse įmonė išskiriama kaip atskiras subjektiškumo neturintis teisių objektas . Įmonė CK prasme negali būti aiškinama kaip subjektas . Įmonės pirkimą–pardavimą reglamentuoja CK Šeštosios knygos XXIII skyriaus devintasis skirsnis. Pagal įmonės pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui nuosavybės teise visą įmonę kaip turtinį kompleksą arba jos esminę dalį, išskyrus teises ir pareigas, kurių pardavėjas neturi teisės perduoti kitiems asmenims, o pirkėjas įsipareigoja tai priimti ir sumokėti kainą (CK 6.402 str. 1 d.). Įmonės pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė, nes šalims teisės ir pareigos atsiranda nuo to momento, kai šalys sudaro sutartį.Sutartis atlygintinė. Atlygintinumas pasireiškia tuo, kad įmonės pirkėjas privalo sumokėti kainą pardavėjui. Šis sutarties pobūdis nesikeičia ir tuomet, kai įmonė yra neigiamo balanso, t. y. perkamas iš esmės ne aktyvas, o pasyvas.Sutartis yra dvišalė, nes tiek pardavėjas, tiek pirkėjas turi ir teises, ir pareigas.Sutarties dalykas. Įmonė yra vientisas turtinis kompleksas, apimantis visas turto rūšis, naudojamas pelnui gauti, – pastatus, kitą nekilnojamąjį turtą, įrenginius, žaliavas, pusgaminius, žemės nuomos arba panaudos teisę ir kitas turtines teises, taip pat teises į firmos vardą, prekės ženklą, gamybines ir komercines paslaptis (know–how) ir kt. Taigi sandorių su įmone objektu tampa turtinio ir neturtinio pobūdžio dalykai, kurių prigimtis reikalauja skirtingo perleidimo režimo.Įmonę reikia skirti nuo kito panašaus objekto – turtinio komplekso (CK 1.110 str. 2 d.). Turtinį kompleksą sudaro tik daiktai, kuriuos vienija bendra ūkinė paskirtis.Į turtinio komplekso sudėtį neįeina skolos, išimtinės ir kitos turtinės bei neturtinės teisės, todėl turtinio komplekso pardavimui įmonės pirkimą–pardavimą reglamentuojančios normos netaikomos. Pagal įmonės pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu joje nėra numatyta kitaip, pirkėjui taip pat pereina teisė į firmos vardą, prekių ar paslaugų ženklą arba į kitus pardavėją ar jo prekes, ar teikiamas paslaugas identifikuojančius žymenis, taip pat į teises, kurios pardavėjui priklauso pagal licencinę sutartį (CK 6.402 str. 2 d.).Pagal įmonės pirkimo–pardavimo sutartį negali būti perleidžiamos teisės , kurios yra neatskiriamai susijusios su asmeniu.Pagal leidimus (licencijas) įgytos teisės gali būti perleistos tik tais atvejais, kai tokio perdavimo galimybė numatyta įstatymuose arba leidime (licencijoje).Forma. Įmonės pirkimo–pardavimo sutartis sudaroma raštu ant vieno dokumento ir turi būti patvirtinta notaro .Sutarties priedai nustatyti CK 6.404 straipsnio 2 dalyje: įmonės turto inventorizavimo aktas; įmonės balansas; nepriklausomo auditoriaus išvada apie įmonės turto sudėtį ir jo kainą; įmonės skolų sąrašas, kuriame nurodytas skolos dydis, įvykdymo terminas, prievolių užtikrinimo rūšis, kreditoriai ir jų adresai. Jeigu sutartis neatitinka formos reikalavimų, ji yra negaliojanti (CK 6.403 str. 2 d.). Įmonės pirkimo–pardavimo sutartis ir jos pakeitimai turi būti registruojami juridinių asmenų registre. Sutarties neįregistravimas nedaro jos negaliojančios, t. y. ji privaloma sutarties šalims, tačiau neįregistruota sutartis negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis.Turinys. Įmonės pirkimo–pardavimo sutartyje turi būti nurodyta parduodamos įmonės turto sudėtis ir įmonės kaina, taip pat asmuo, kuriam bus sumokėta ir kuris atsiskaitys su įmonės kreditoriais. Šios sąlygos yra esminės įmonės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos.Šalys. Įmonės pardavėju ir pirkėju gali būti fizinis arba juridinis asmuo. Daiktų pirkimas-pardavimas išsimokėtinai. Pagal daiktų pirkimo–par­davimo išsimokėtinai sutartį pardavėjas įsipareigoja parduoti daiktą pirkėjui, o pardavėjas – daiktą priimti ir sumokėti už jį kainą laikantis sutartyje nustatytų terminų. Pagal daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktus tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip (CK 6.411 str.). Pirkėju pagal sutartį gali būti tiek fizinis asmuo, tiek ir juridinis asmuo.Jei pirkėjas yra fizinis asmuo, įsigyjantis daiktą asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (vartotojas), sutarčiai taikomos vartotojų teises ginančios teisės normos (CK 6.188 str. ir kt.).Sutartis turi būti sudaryta rašytine forma.Esminės šios sutarties sąlygos yra sutarties dalykas, daikto kaina ir periodinių įmokų dydis, periodinių įmokų mokėjimo terminai ir atsiskaitymo tvarka. Pirkimo–pardavimo sutarties išsimokėtinai dalyku gali būti kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai. Jei sutarties dalykas yra nekilnojamieji daiktai, sutarčiai taikomos ir nekilnojamųjų daiktų pirkimą–pardavimą reglamentuojančios normos.Jei nuosavybės teisė į daiktą išlieka pardavėjui, o pirkėjas nesilaiko sutartyje nustatytų įmokų mokėjimo terminų, pardavėjas turi teisę pareikalauti sumokėti visą kainą iš karto arba atsiimti parduotą daiktą. Pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti savo įmokas, jeigu sutartyje nenumatyta ko kito. Šia teise pardavėjas negali pasinaudoti, jeigu pirkėjas yra sumokėjęs daugiau kaip pusę daiktų kainos, išskyrus atvejus, kai sutartis numato kitaip. Iš grąžintinų įmokų atskaitomos sutartyje numatyto daikto nusidėvėjimo ir naudojimosi daiktu išlaidos. Jeigu nuosavybės teisė pereina pirkėjui nuo daikto perdavimo, laikoma, kad šis daiktas yra įkeistas priverstine hipoteka (arba įkeitimu) pardavėjui užtikrinant pirkėjo prievoles pagal sudarytą sutartį, išskyrus atvejus, kai sutartis nustato kitaip (CK 6.414 str. 2 d.).Pardavėjas turi teisę reikalauti, kad pirkėjas nedelsdamas sumokėtų likusią kainos dalį, jeigu pirkėjas be pardavėjo sutikimo perleidžia daiktus kitam asmeniui arba daiktai dėl neteisėtų pirkėjo veiksmų areštuojami.Jei pardavėjas atsiima daiktą dėl to, kad sutartis buvo nutraukta, jis privalo registruotos sutarties registraciją panaikinti per dvidešimt dienų, o jei sutarties dalykas yra nekilnojamasis daiktas, – per šešiasdešimt dienų.Jei daiktai pagal pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį įsigyti teikti paslaugoms arba įmonės verslui, aplinkybė, kad nusipirktų neregistruojamų daiktų nuosavybės teisė išlieka pardavėjui, gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik tuomet, kai sutartis įregistruota Sutarčių registre Pirkimas-pardavimas su atpirkimo teise. Pagal pirkimo–parda­vimo su atpirkimo teise sutartį pardavėjas įsipareigoja parduoti daiktą pirkėjui kartu įgydamas teisę parduotą daiktą atpirkti, o pirkėjas įsipareigoja daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavėjas galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę (CK 6.417 str.). Pardavėjas atpirkimo teisę turi ne ilgiau kaip penkerius metus. Jeigu sutartyje šalys numatė ilgesnį terminą, taikomas penkerių metų terminas (CK 6.417 str. 3 d.).Kaip ir pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartis, pirkimo–parda­vimo su atpirkimo teise sutartis, kai neregistruojami daiktai perkami paslaugoms teikti arba įmonės verslui, gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik tuo atveju, jeigu ji įregistruota Sutarčių registre.Pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartys paplitusios bankų veikloje – prekiaujant vertybiniais popieriais. Lietuvos banko valdybos 2000 03 9 d. nutarimu Nr. 31 buvo patvirtintos Atpirkimo sandorių tarp Lietuvos banko ir bankų sudarymo ir vykdymo taisyklės Daiktų pardavimas aukciono būdu. Daiktų pirkimas–pardavimas aukciono būdu reiškia, kad daiktai siūlomi pirkti keliems asmenims per tarpininką – aukciono vedėją, o sutartis laikoma sudaryta su tuo pirkėju – aukciono dalyviu, kuris pasiūlo didžiausią kainą už parduodamą daiktą (CK 6.419 str.). Aukcionas gali būti savanoriškas ir priverstinis. Priverstinis aukcionas, pavyzdžiui, yra varžytynės. Jų vykdymo ypatumus nustato CPK. Valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems daiktams parduoti aukciono būdu CK nuostatos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenumato ko kita.Sutartis laikoma sudaryta nuo plaktuko dūžio arba kitokio aukciono vedėjo įprasto veiksmo. Aukciono dalyvis neturi teisės atšaukti savo pasiūlymo. Teisių pirkimas-pardavimas. Teisių pirkimui–pardavimui taikomos bendrosios pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančios normos.Teisės gali būti pirkimo–pardavimo dalyku, jeigu tai neprieštarauja teisių prigimčiai ir esmei.Atskirai CK nustato paveldėjimo teisių bei ginčijamų teisių pardavimo taisykles.Paveldėjimo teisių pardavimo atveju pardavėjas: a) privalo garantuoti pirkėjui savo, kaip įpėdinio, statusą; b) privalo perduoti pirkėjui visus iš palikimo gautus vaisius ir pajamas, visas reikalavimo teises ir už parduotus daiktus, sudarius palikimo dalį, gautą kainą.Ginčijamų teisių pardavimo atveju: a) teisė yra ginčo objektas, jeigu ją ginčija asmuo pareikšdamas ieškinį arba jeigu yra reali tikimybė, kad toks ieškinys gali būti pareikštas; b) advokatų, teisėjų, notarų, teismo antstolių, jų šeimos narių ir artimųjų giminaičių sudarytos ginčijamų teisių pirkimo–pardavimo sutartys negalioja. Kitokių pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumai. Vertybinių popierių ir valiutos pirkimo–pardavimo sutartis. Vertybinių popierių ir valiutos sutarčių ypatumus reglamentuoja specialūs įstatymai. Pavyzdžiui, 1999 m. kovo 16 d. Čekių įstatymas ir Vekselių įstatymas, 2007 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas, 2000 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių įstatymas, 1993 m. liepos 7 d. Užsienio valiutos Lietuvos Respublikoje įstatymas, 1994 m. kovo 17 d. Lito patikimumo įstatymas ir kt.Paprastai vertybinio popieriaus patvirtinta teisė gali būti perleista kitam asmeniui tik tuo atveju, jei perleidžiamas pats vertybinis popierius. Vertybiniai popieriai perleidžiami perdavimu, juos indosuojant (CK 1.101 str. 3 d.).Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas konkurso būdu. Pirkimo–pardavimo sutartį sudaro konkurso būdu pardavėjas su pirkėju, kurį konkurso komisija nustato pagal konkurso sąlygas, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą konkurso būdu reglamentuoja CK ir konkurso taisyklės. Jas tvirtina konkurso organizatorius arba kitas jo įgaliotas asmuo.Pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymas biržoje. Pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą prekių arba vertybinių popierių biržoje reglamentuoja biržų veiklą nustatantys įstatymai ir prekybos biržose taisyklės. Bendrosios pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo taisyklės biržoje sudaromoms pirkimo–pardavimo sutartims taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja biržų veiklą reglamentuojantiems įstatymams arba sutarties esmei.Pirkimo–pardavimo sutartis su išlyga dėl nuosavybės teisės. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį su išlyga dėl nuosavybės teisės nuosavybės teisė į parduodamą daiktą išlieka pardavėjui tol, kol pirkėjas neįvykdo sutartyje nurodytų sąlygų. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį su išlyga dėl nuosavybės teisės pirkėjas neturi disponavimo parduodamu daiktu teisės tol, kol neįvykdo sutartyje nurodytų sąlygų. 15 tema. Mainai. Dovanojimas. Skolos padengimas ir turto perleidimas už rentą Mainų sutarties samprata. Pagal mainų sutartį viena šalis įsipareigoja perduoti kitai  šaliai nuosavybės teise vieną daiktą mainais už kitą daiktą (CK 6.432 str.). Pagal savo teisinę prigimtį mainų sutartis yra labai panaši į pirkimo-pardavimo sutartį.Mainų sutarčiai taikomos pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios normos (CK XXIII skyrius), jeigu tai neprieštarauja mainų esmei.Mainų sutartis nuo pirkimo pardavimo sutarties skiriasi šiais požymiais:1) mainų sutartyje viena šalis gauna ne piniginį ekvivalentą (kaip tai yra pagal pirkimo – pardavimo sutartį), bet kitą daiktą - LAT yra pažymėjęs, kad „mainai ir pirkimas-pardavimas turi bendrų bruožų, bet tai – ne tapatūs sandoriai. Nors abiejų sandorių atveju įvyksta turto perdavimas, tačiau mainų esmė yra apsikeitimas daiktais, o pirkimo-pardavimo sutartimi daiktas perduodamas kito asmens nuosavybėn už sutartą pinigų sumą (kainą). Tai esminis mainų skirtumas nuo pirkimo-pardavimo“ (LAT 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje R. Balčiūnienė v. N. Šimanauskienė, Nr. 3K-3-165/2005, kategorija 46, 30.9.1).2) pagal pirkimo – pardavimo sutartį viena šalis yra pirkėjas, o kita šalis yra pardavėjas, tuo tarpu pagal mainų sutartį abi šalys tuo pat metu yra ir pirkėjas, ir pardavėjas.  Mainų sutarties bruožai (CK 6.432 – 6.435 str.):Konsensualinė, dvišalė, atlygintinė sutartis, sinalagmatinė, pasižyminti priešpriešinių reikalavimų pobūdžiu.Tai sutartis dėl daiktų perdavimo.LAT yra pasisakęs dėl šių mainų sutarties požymių: „įstatymo leidėjo naudojama sąvoka „perleidimas“ yra apibendrinanti, civilinėje teisėje reiškianti nuosavybės teisės perdavimą kitam asmeniui, o taip pat vienas iš būdų įgyvendinti savininkui savo disponavimo teisę tiek už atlyginimą, tiek ir neatlygintinai. Perleidimo teisė gali būti realizuota per įvairias sandorių rūšis: pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainų ir kt. Mainų sutartis savo esme yra turto perleidimo sutarties rūšis. Tai sinalagmatinė  sutartis, kuri yra atlygintinė abiems sandorio šalims ir joms abiems sukuria teises ir pareigas. (LAT 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB korporacija  „Lietverslas“ v. E. Grakauskas, Nr. 3K-3-113/2003, kategorija: 15.2.1.1; 15.2.2.8; 21.2.2.1; 21.6;  22.1; 41; 94.1; 103).Sutarties tikslas – perduoti šalims daiktą nuosavybės teise mainais už kitą daiktą, perduodamą nuosavybės teise.Kaina pagal mainų sutartį yra kiekvieno keičiamo daikto vertė. CK yra nustatyta daiktų lygiavertiškumo prezumpcija.Jeigu ko kita nenumato mainų sutartis, preziumuojama, kad daiktų kaina yra vienoda ir jais keičiamasi be jokių priemokų (CK 6.433 str. 1 d.).Kai sutartyje numatyta, kad mainomų daiktų kaina skiriasi, tai šalis, kuri privalo perduoti mažesnės kainos daiktą nei kitos šalies perduodamo daikto kaina, neprivalo kitai šaliai mokėti kainų skirtumo, jeigu ko kita nenustato sutartis. Mainų sutarties šalys, dalykas, turinys ir forma. Sutarties šalys gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, tiek valstybė ir savivaldybės.Reikia atsižvelgti į bendrąsias asmenų teisnumą ir veiksnumą reglamentuojančias nuostatas, pvz., asmenys iki 14 metų galės mainyti tik tokius daiktus, kurie atitiks smulkių sandorių sampratą. Taip pat būtina atsižvelgti į viešųjų juridinių asmenų specialaus teisnumo taisyklę.Atsižvelgiant į tai, kad mainų sutarčiai yra taikomos pirkimo pardavimo sutarties taisyklės, mainų sutarties atveju abi mainų sutarties šalys laikomos ir perduodamos prekės pardavėju, ir gaunamos prekės pirkėju.Sutarties šalimi gali būti tik tie fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi į mainomus daiktus nuosavybės ar patikėjimo teisę. Mainų sutarties atveju mainomas dalykas perduodamas nuosavybėn; kiekvienai iš sutarties šalių nuosavybė pereina tuo pačiu metu po to, kai abi šalys įvykdė savo įsipareigojimus. LAT yra pažymėjęs, kad „kitas skiriamasis mainų ir pirkimo-pardavimo požymis yra nuosavybės teisių į daiktą atsiradimo momentas. Nuosavybės teisė į daiktą pirkimo-pardavimo atveju atsiranda nuo jo perdavimo (CK 6.393 str. 4 d., CK 6.317 str. 1 d.), o  į išmainytus daiktus – abiejoms mainų sutarties šalims tuo pat metu, t. y. kai prievolę perduoti daiktus įvykdo abi šalys (CK 6.434 str.)“ (LAT 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje R. Balčiūnienė v. N. Šimanauskienė, Nr. 3K-3-165/2005, kategorija 46, 30.9.1).Sutarties esminė sąlyga – dalykas. Mainų sutarties sąlyga dėl sutarties dalyko laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 str.). Mainų sutarties dalyku gali būti daiktas, kitas turtas, įskaitant ir turtines teises. Teismų praktikoje suformuluotas teiginys, kad „mainų sutarties esminės sąlygos yra mainomi daiktai (sutarties dalykas), taip pat tai, kad jie perduodami mainais kitam asmeniui nuosavybėn (sutarties turinys)“ (LAT 2001 m. gegužės 23 d. nutartis byloje A.M.Ragelienė v. A.Zopelienė , Nr. 3K-3-622/2001). Sutarties turinys. Mainų sutarties šalių teisės ir pareigos yra analogiškos pirkėjo ir pardavėjo teisėms ir pareigoms, tačiau pagal mainų sutartį abi šalys yra ir pirkėjas, ir pardavėjas tuo pačiu metu, todėl mainų teisinio santykio subjektas tuo pačiu metu turi abiejų pirkimo – pardavimo subjektų teises ir pareigas.Mainų sutarties šalių pareigos yra vienodos abiems sutarties šalims.Pagrindinė mainų sutarties šalių pareiga yra perduoti daiktą nuosavybėn kitai šaliai.CK nustato prievolės perduoti daiktus vykdymo momentą - abi šalys savo  prievolę perduoti daiktus turi įvykdyti kartu, tačiau ši norma yra dispozityvi ir šalys gali sutartyje nustatyti ir kitokias taisykles.CK numato šalims apsaugines nuostatas, jei mainomas daiktas išreikalaujamas pagal trečiojo asmens reikalavimus, taip pat jei šalis perdavusi daiktą nėra jo savininku (CK 6.435 str.).Sutarties formai taikomos bendros sutarčių sudarymo taisyklės. Atsižvelgiant į tai, kad sutarčiai yra taikomos pirkimo-pardavimo sutarties taisyklės, taikomi ir reikalavimai, numatyti pirkimo-pardavimo sutarties formai. Pavyzdžiui, nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, todėl ši taisyklė bus taikoma ir mainų sutarties formai. Dovanojimo sutarties samprata. Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį  nuo  turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 str.).Dovanojimas pagal dovanojimo tikslą gali būti skirstomas į:dovanojimą, vykdomą vieno konkretaus asmens interesais,ir dovanojimą, vykdomą neapibrėžto asmenų rato interesais, tam tikram naudingam tikslui – t.y. auka (parama ar labdara). Sutarties tikslas – perduoti turtą ar turtinę teisę kito asmens nuosavybėn neatlygintinai.LAT vienoje byloje pasisakė: „dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo - dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Tam, kad būtų sudaryta dovanojimo sutartis labai svarbią reikšmę turi paties žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti jam reikia turėti motyvus ir tikslą. Teisinę reikšmę turi tiktai tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys jį sudarydamos, o nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl reikia nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn. Tokiam sandoriui sudaryti yra būtina, kad dovanotojas savo tikrąją valią atiduoti turtą neatlygintinai kitam asmeniui jo nuosavybėn, išreikštų viešai ir įstatyme numatyta forma. Šiuo atveju, išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį - tikrąjį valios turinį. Iškreiptai išoriškai išreiškus tikrosios (vidinės) valios turinį gali būti sudarytas ne tas sandoris, kurį norėjo ir siekė sudaryti sandorio šalys“ (LAT 1999 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje J. Adomaitis ir kt. v. P. Padelskas ir kt., bylos Nr. 3K-7-6/1999, kategorija 49). Kitoje byloje LAT pabrėžia būtinybę aiškintis dovanotojo valią perleisti turtą kito asmens nuosavybėn neatlygintinai: „dovanojimo sutartis yra valinis aktas, kuriuo šalys sąmoningai siekia vieningo tikslo – nuosavybės teisinių santykių į turtą pasibaigimo dovanotojui ir atsiradimo apdovanotajam. Asmuo, dovanojantis turtą, paprastai turi turėti tokio savo elgesio motyvą ir tikslą. Tikslu galima būtų įvardinti savo turto perdavimą kitam asmeniui nuosavybėn, o motyvu – paskatas, dėl kurių turtas perduodamas. Motyvo analizė šios bylos atveju leidžia teismui suabejoti, ar apskritai dovanojimo sutartį sudariusi ieškovė (dovanos davėja), sudarydama tokią sutartį, suprato tokios sutarties teisines pasekmes ir spręsti, kokių pasekmių ji siekė. Ieškovė, padovanodama iš esmės vertingiausią savo turtą - butą, kuris yra būtinas ir jai pačiai naudotis, negalėtų jo neatlygintinai atsisakyti. Apie tai, kad ieškovė po dovanojimo sutarties sudarymo butu nesinaudos, neteigė netgi ieškovė. Ieškovės senyvas amžius (sutarties sudarymo metu jai buvo 77 metai) taipogi teismui leido patikėti pastarosios aiškinimu apie ketinimą savo turtą perleisti atsakovei tik po savo mirties. Apygardos teismas pagrįstai ieškovės buto dovanojimo sutarties sudarymą pripažino kaip sandorį, sudarytą suklydimo, turinčio esminę reikšmę, įtakoje“ (LAT1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje A. Liužinaitė v. V. Liužinaitė, Nr. 3K-3-593/1999, kategorija 42). Dovanojimo sutarties požymiai Realinė, vienašalė, neatlygintinė sutartis. Dovanojimo sutartis yra realinė, nes laikoma sudaryta nuo turto ar turtinės teisės (reikalavimo) perdavimo bei apdovanotojo atleidimo nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Šios sutarties sudarymas ir vykdymas sutampa.Pažadas padovanoti turtą ar turtinę teisę arba atleisti nuo turtinės pareigos ateityje nelaikomas dovanojimo sutartimi (CK 6.465 str. 2 d.).CK Įsigaliojimo įstatymo 48 str. 2 d. numato, kad CK 6.465 str. 2 d. dėl pažado dovanoti taikoma tik po CK įsigaliojimo duotiems pažadams padovanoti turtą ar turtinę teisę.Pažadas padovanoti turtą vertintinas kaip ikisutartiniai šalių santykiai. Ikisutartiniuose santykiuose įstatymas nustato šalių pareigą elgtis sąžiningai (CK 6.163 str.). Dėl nesąžiningo šalies elgesio ikisutartiniuose santykiuose gali kilti atsakomybė. Šie principai atsispindi ir dovanojimo sutarties reglamentavime.CK 6.465 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo, kuriam buvo pažadėta ką nors padovanoti ateityje, turi teisę į nuostolių, susijusių su pasirengimu priimti dovaną, atlyginimą, jeigu dovanotojas atsisakė sudaryti dovanojimo sutartį dėl nepateisinamų priežasčių.Ši sutartis yra vienašalė, nes dovanojimo sutarties šalių nesieja priešpriešinės teisės ir pareigos, t.y.:apdovanotasis jokių pareigų neįgyja (išskyrus išimtį numatytą CK 6.467 str., kai dovanotojas nustato sąlygą, kad padovanotas turtas turi būti naudojamas tam tikram tikslui. Tokiu atveju apdovanotasis privalo dovanotą turtą panaudoti sutartyje nustatytam tikslui, o jeigu jis šios sąlygos nevykdo, dovanotojas teismo tvarka turi teisę reikalauti, kad sąlyga būtų įvykdyta arba kad būtų panaikinta sutartis ir turtas grąžintas);apdovanotasis neatsako už dovanotojo skolas (išimtis yra numatyta CK 6.474 str.),dovanotojas taip pat neįgyja jokių teisių.Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė visais atvejais, kadangi dovanotojas už savo turto perdavimą iš apdovanotojo negauna jokio priešpriešinio patenkinimo. Jei šalys dovanojimo sutartyje numato priešpriešines apdovanotojo pareigas dovanotojo atžvilgiu, sutartis negali būti laikoma dovanojimo sutartimi – tokie santykiai kvalifikuotini kaip mainų, pirkimo-pardavimo, rangos sutartis, priklausomai nuo sutartyje nustatytų sąlygų.LAT yra pasisakęs, kad „vienas pagrindinių dovanojimo sutarties požymių yra jos neatlygintinumas. Tačiau nagrinėjamu atveju šalių sudaryta dovanojimo sutartis yra atlygintinė, nes vietoj padovanotų gyvenamųjų patalpų ieškovai įgijo turtinę teisę – gyvenamosios patalpos nuomos teisę. Esant tokioms aplinkybėms, šalių dovanojimo sutartis kvalifikuotina kaip mainų sutartis“ (LAT 2001 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje A.Strainys v. AB „Lietuvos energija“ Nr. 3K-3-1295/2001, kat. 37.6; 41).LAT yra pažymėjęs, kad „dauguma civilinių sandorių yra atlygintiniai, o dovanojimo sutarties kvalifikuojantis požymis yra neatlygintinumas. Šis dovanojimo sandorio elementas yra esminis. Sąlyga dovanojimo sutartyje suteikti paramą ar kitokia forma atsilyginti dovanotojui yra negalima, nes tai prieštarauja šio sandorio, kaip neatlygintinio, prigimčiai“ (LAT 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje J. Montvilo vardo Lenkų kultūros fundacija v. R. Kupčinskas, Nr. 3K-3-206/2001 m., kategorija 15.2.2.6, 44).Kitoje byloje LAT nurodė, kad „dovanojimo sutartimi viena šalis – dovanotojas neatlygintinai perduoda kitai šaliai – apdovanojamajam turtą nuosavybėn. Ši sutartis yra realinė, taip pat neatlygintinė. Dovanojimo sutartis yra valinis aktas, kuriuo asmuo – dovanotojas nesiekia sau naudos, tačiau, antra vertus, nesiekia ir sau žalos“ (LAT 1999 m. gruodžio 22 d. nutartyje B. Trukonienė v A. Skučas, G. Pakerytė, Nr. 3K-3-994/1999, kategorija 42). Dovanojimas – vienašalė sutartis, tačiau dvišalis sandorisDovanojimas yra dvišalis sandoris. Dovanojimo sutartyje yra dvi šalys – dovanotojas ir apdovanotasis. Šiai sutarčiai sudaryti reikalinga dviejų šalių suderinta valia. Nepakanka tik dovanotojo vienašalio valios išreiškimo daiktą padovanoti - apdovanotasis taip pat turi išreikšti savo valią dovaną priimti. Vienoje byloje LAT konstatavo: „dovanojimo sandoris yra realinis Sutartinė tokio sandorio kilmė pasireiškia tuo, kad padovanoto namo perdavimui reikalingas apdovanotojo sutikimas, nors dažniausiai preziumuojama, kad toks sutikimas bus gautas. Jeigu apdovanotasis atsisako priimti dovaną, dovanojimo sutartis nutraukiama“ (LAT 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje J. Montvilo vardo Lenkų kultūros fundacija v. R. Kupčinskas, Nr. 3K-3-206/2001 m., kategorija 15.2.2.6, 44). Reikėtų patikslinti šį teismų praktikos suformuluotą teiginį - jeigu atsisakoma dovaną priimti, tai dovanojimo sutartis yra laikoma nesudaryta .Apdovanotasis turi teisę atsisakyti priimti dovaną. Tai jis gali padaryti bet kuriuo momentu iki dovanos perdavimo jam (CK 6.468 str. 1 d.). Tačiau jeigu dovanojimo sutartis buvo rašytinė, tai dovanotojas turi teisę reikalauti iš apdovanotojo, nepagrįstai atsisakiusio priimti dovaną, atlyginti dėl atsisakymo atsiradusius nuostolius (CK 6.468 str. 2 d.). Apdovanotojo teisė atsisakyti priimti dovaną kyla iš ikisutartinių teisinių santykių, o ne iš pačios dovanojimo sutarties. Jeigu asmuo atsisako priimti dovaną dar iki jos perdavimo, galima teigti, kad jis neduoda akcepto sudaryti sutartį, nes perdavus daiktą sutartis būtų jau sudaryta. Dovanojimui taikomi tam tikri apribojimai, susiję su paveldėjimu, bendrosios jungtinės nuosavybės dovanojimu ir kt. specifiniais atvejais (CK 6.466 str., 6.471 str.).CK neleidžia sudaryti tokių dovanojimo sutarčių, kad turtas pereitų apdovanotajam dovanotojo mirties atveju. CK nustato, kad sutartis, pagal kurią dovana pereina apdovanotajam nuosavybės teise po dovanotojo mirties, negalioja. Šiems santykiams taikomos paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios normos. Patvarkymas dėl turto mirties atveju įforminamas testamentu (CK 5.19 str.).  Dovanojimo sutarties šalys, dalykas, turinys ir forma. Dovanojimo sutarties dalykas: daiktai,pinigai,vertybiniai popieriai,kitas turtas,turtinės teisės (reikalavimai),apdovanotojo atleidimas nuo turtinės pareigos dovanotojui apdovanotojo atleidimas nuo turtinės pareigos trečiajam asmeniui.Dovanojimo sutarties dalyku gali būti tik tas turtas, į kurį dovanotojas jau turi nuosavybės teises dovanojimo sutarties sudarymo metu. Sutarties dalyku negali būti turtas, kuris dovanotojo bus sukurtas ar įgytas ateityje. CK imperatyviai nustato, kad turto, kurio nėra sutarties sudarymo metu ar kuris bus sukurtas tik ateityje, dovanojimo sutartis negalioja.Dovanojimo sutarties esminės sąlygos:sąlyga dėl sutarties dalyko,dėl sutarties neatlygintinumo,dėl jos dalyko perdavimo-priėmimo nuosavybėn.Dovanojimo sutarties šalys vadinamos:dovanotoju ir apdovanotuoju.Šalimis gali būti fiziniai, juridiniai asmenys, valstybė, savivaldybės, kurie yra dovanojamo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys.Dovanotoju gali būti tik tas asmuo, kuris valdo, naudoja turtą ar disponuoja juo nuosavybės ar patikėjimo teise. CK nustato, kad dovanojimo sutartis negalioja, jeigu dovanotojas  nebuvo dovanos savininkas arba nebuvo tinkamai įgaliotas sudaryti tokią sutartį (CK 6.470 str. 3 d.).CK nustato, kad dovanotojas negali būti neveiksnus asmuo. Neveiksnaus asmens globėjui draudžiama dovanoti neveiksnaus asmens turtą pastarojo vardu, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos.Ribotai veiksnaus asmens galimybė sudaryti dovanojimo sutartį reglamentuojama CK 2.8 straipsnio 2 dalimi bei 2.11 straipsnio 2 ir 3 dalimis.Aptariant dovanojimo sutarties šalį - dovanotoją, būtina atskirai aptarti viešųjų juridinių asmenų – valstybės ir savivaldybių institucijų (įmonių, įstaigų, organizacijų) galimybę (subjektiškumą) sudaryti dovanojimo sutartį. Šių juridinių asmenų subjektiškumą, kiek tai susiję su valstybės bei savivaldybių turto valdymu, naudojimu, disponavimu juo, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, kurio 17 straipsnis numato tokio turto perdavimo būdus kitų asmenų nuosavybėn, kartu numatydamas galimybę atitinkamus būdus reglamentuoti ir kituose įstatymuose. Tačiau nei šis įstatymas, nei kiti įstatymai nenustato galimybės dovanoti valstybės ar savivaldybės turtą kitiems asmenims.Apdovanotuoju gali būti fizinis ar juridinis asmuo, tačiau įstatyme taip pat yra nustatyti tam tikri apribojimai ir draudimai.Neveiksniam asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio sumos.Dovanojimo sutarties turinys CK nustato šias dovanotojo pareigas:1) dovanotojas pagal sutartį privalo perduoti dovanojamą turtą be teisės į jį suvaržymų, kurie trukdytų apdovanotajam naudotis ar disponuoti turtu arba jį valdyti (išskyrus atvejus, kai tokie suvaržymai aptarti sutartyje ir apdovanotasis sutinka priimti suvaržytą daiktą);2) dovanotojas perduoda tik tas su dovanojamu turtu susijusias teises, kurias jis turi;3) dovanotojas apmoka sutarties sudarymo ir įvykdymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita.CK 6.467 straipsnyje numatytu atveju apdovanotasis įgyja pareigą vykdyti dovanotojo nustatytą sąlygą padovanotą turtą naudoti tam tikram tikslui. Jeigu apdovanotasis šios sąlygos nevykdo, dovanotojas teismo tvarka turi teisę reikalauti:kad sąlyga būtų įvykdyta arba kad būtų panaikinta sutartis ir turtas grąžintas.Sutarties forma priklauso nuo sutarties kainos ir dalyko.Sutartis, kai dovanojama didesnė kaip 5000 litų suma, turi būti rašytinės formos.Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis turi būti notarinės formos.Dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 50 000 litų, turi būti notarinės formos.Nekilnojamojo daikto ar daiktinės teisės į jį dovanojimo sutartis teisines pasekmes tretiesiems asmenims sukelia tik tuo atveju, jei sutartis įregistruota viešame registre. Dovanojimo panaikinimas. Pagal bendrą taisyklę dovanojimo sutartis, nustatanti dovanotojo teisę vienašaliu sprendimu atsiimti dovanotą turtą ar turtinę teisę, negalioja (CK 6.465 str. 3 d.).Dovanotojo teisė kreiptis į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo yra numatyta tik išimtiniais atvejais.Dovanotojas pagal CK 6.472 str. turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, jeigu apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo giminaičių gyvybę, ar tyčia juos sužaloja ar atlieka kitus neleistinus veiksmus, taip pat jei apdovanotasis su turtu, turinčiu didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad jam kyla reali to turto žuvimo grėsmė. Dovanotojo pareigos. Dovanotojas turi teisę teismine tvarka pagal CK 6.467 str. reikalauti vykdyti sąlygas ar nutraukti sutartį, jei apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje numatytos sąlygos Dovanotojo ir apdovanotojo atsakomybės ypatumai. Apdovanotasis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš dovanotojo, jeigu patyrė išlaidų, susijusių su teisės į turtą suvaržymų panaikinimu ar trūkumų šalinimų, jei dovanotojas tai žinodamas, nepraneša apdovanotojam;Žalą, padarytą apdovanotojo gyvybei, sveikatai ar turtui dėl dovanoto turto trūkumų, atlygina dovanotojas bendrais pagrindais, jeigu įrodoma, kad turto trūkumai atsirado iki turto perdavimo apdovanotajam ir nebuvo akivaizdūs, o dovanotojas, žinodamas apie juos, apdovanotojo neįspėjo. Dovanotojas neatsako už paslėptus dovanojamo turto trūkumus, jeigu apie juos jis nežinojo ar neturėjo.Apdovanotasis atsako už tas dovanotojo skolas, kurios neatsiejamai susiję su dovana - ši norma yra dispozityvi, todėl sutartis gali nustatyti ir kitas taisykles. Auka. Auka laikomas turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui, kurį nurodo aukotojas (CK 6.476 str. 1 d.).Auka - atskira dovanojimo sutarties rūšis.Aukos specialus požymis - dovanojimo tikslas, kuris yra tam tikras naudingas tikslas (bendra nauda). Labdaros ir paramos įstatymo 2 straipsnyje yra nustatyta, kad visuomenei naudingais tikslais šiame įstatyme laikoma: veikla tarptautinio bendradarbiavimo, žmogaus teisių apsaugos, mažumų integracijos, kultūros, religinių ir etinių vertybių puoselėjimo, švietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo, neformalaus ir pilietinio ugdymo, sporto, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos priežiūros, nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos, nusikalstamumo prevencijos, gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir būsto plėtros, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse.Aukai taikomos bendrosios dovanojimo sutarties taisyklės išskyrus tas, kurios prieštarauja auką reglamentuojančioms nuostatoms.Aukai priimti nereikalingas joks leidimas ar sutikimas (CK 6.476 str. 2 d.).Aukos atveju visada egzistuoja apdovanotojo pareiga - naudoti turtą naudingiems tikslams. Jeigu turtas naudojamas ne tam, kam jis buvo paaukotas, tai aukotojas ar jo teisių perėmėjai turi teisę reikalauti teismo tvarka atšaukti auką (CK 6.476 str. 5 d.). Ši taisyklė netaikoma buitinio pobūdžio ir nedidelės vertės aukoms.Jeigu aukos gavėjas - juridinis asmuo – jis turi pareigą tvarkyti visų operacijų, susijusių su paaukoto turto naudojimu, apskaitą (CK 6.476 str. 3 d.). Šios apskaitos tvarką reglamentuoja Labdaros ir paramos įstatymas. Ši pareiga užtikrina paaukoto turto naudojimo kontrolę. Skolos padengimo sutartis. Pagal skolos padengimo sutartį skolininkas perduoda savo turtą, kuris kreditoriui neįkeistas, kreditoriui nuosavybės teise kaip užmokestį už savo piniginę ar kitą turtinę skolą (CK 6.436 str. 1 d). CK 6.437 str. numato apribojimą šalims iš anksto susitarti dėl skolos padengimo – sutarties sąlyga, pagal kurią kreditoriui būtų suteikiama neatšaukiama teisė tapti skolininko turto savininku arba teisė šiuo turtu disponuoti, jeigu skolininkas nevykdo savo prievolės, negalioja.Realinė, atlygintinė, vienašalė sutartis.Sutartis realinė, nes laikoma sudaryta tuo momentu, kai turtas perduodamas kreditoriui (CK 6.436 str. 3 d.)Šiai sutarčiai taikomos pirkimo-pardavimo sutarčių taisyklės – asmeniui, kuris yra skolininkas ir kuris perduoda turtą pagal šią sutartį, tenka visos pardavėjo pareigos (CK 6.436 str. 2 d.).Dėl skolos padengimo sutarties LAT yra pasisakęs byloje: „teismai padarė pagrįstą išvadą, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai nėra grynai tik paskoliniai, pagal kuriuos paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjo nuosavybėn tam tikrą pinigų sumą, o šis įsipareigoja grąžinti tokią pačią pinigų sumą (1964 m. CK 291 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 6.870 straipsnio 1 dalis), tačiau su tam tikromis išlygomis, galimybe paskolą grąžinti ne atitinkama pinigų suma, bet perleidžiant paskolos davėjo nuosavybėn nekilnojamąjį turtą Teismai nustatė, kad ieškovė atsakovui paskolą grąžino turtu (butu). Kasatoriaus teigimas, kad, paskolą dengiant turtu, būtų sudarytos ne turto pirkimo-pardavimo, o paskolos padengimo sutartys, numatytos CK 6.436 straipsnyje, nepaneigia faktinės aplinkybės, jog už paskolą buvo atsiskaityta nekilnojamuoju turtu. Notariškai patvirtintose pirkimo-pardavimo sutartyse esančios sąlygos, kad pinigus už perleidžiamą turtą gavo prieš sudarant sutartis, nepaneigia aplinkybės, jog tie pinigai buvo perduodami kaip paskola 2000 m. sausio 13 d. sudarytos paskolos sutarties ir vėlesnių jos papildymų pagrindu. Be to, byloje nėra duomenų ir kasatorius jų nenurodė, kad gaudamas nekilnojamąjį turtą nuosavybėn pagal sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis būtų mokėjęs sutartyse nurodytus pinigus“ (LAT 2005 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje R. Svitojienė v. V. Krachmalis, Nr. 3K-3-511/2005, kategorijos 42.8; 63.1). Turto perleidimo už rentą sutartis. Pagal turto perleidimo už rentą sutartį nekilnojamojo daikto nuomotojas perduoda šio daikto nuosavybės teisę daikto nuomininkui mainais už rentą. Rentą įsipareigoja mokėti nuomininkas (CK 6.438 str.).Šalis iš pradžių sieja nuomos teisiniai santykiai, kurie transformuojasi į nuosavybės teisės perleidimo ir rentos mokėjimo teisinius santykius.Šių normų taikymo sritis – tik nekilnojamųjų daiktų nuomos atvejai.Nuomotojas perduoda išnuomoto daikto nuosavybės teisę nuomininkui. Tačiau skirtingai nei tai yra pirkimo-pardavimo sutarties atveju, nuomininkas ne iš karto sumoka daikto kainą, o įsipareigoja mokėti rentą.Šalys sutartyje turi aptarti mokėtinos rentos dydį, formą, mokėjimo terminus.Nuomotojas tampa rentos gavėju, o nuomininkas – rentos mokėtoju.Renta nuo sutarties galiojimo pradžios mokama pinigais arba natūra kiekvienų metų pabaigoje, jeigu sutartis nenustato kitaip.Be to, papildomai nuomininko ir nuomotojo santykiams taikomos atitinkamos pirkimo-pardavimo ir turto perleidimo su sąlyga mokėti išlaikymą sutarčių taisyklės (CK 6.438 str. 5 d.). 16 tema. Renta Rentos sutarties samprata. Pagal rentos sutartį viena šalis - rentos mokėtojas (skolininkas) įsipareigoja neatlygintinai arba mainais už kapitalo perdavimą jam nuosavybės teise periodiškai mokėti kitai šaliai - rentos gavėjui sutartyje numatytą pinigų sumą (rentą) arba kitaip išlaikyti rentos gavėją (CK 6.439 str.).Rentos sutartis yra ilgalaikio, tęstinio, stabilaus pobūdžio.Vienašalė, realinė, atlygintinė arba neatlygintinė, rizikos sutartis.Rentos sutartis yra vienašaliai įpareigojanti, nes, ją sudarius, pareigos atsiranda tik rentos mokėtojui, o rentos gavėjas savo pareigą mainais už rentą perduoti kapitalą rentos mokėtojui nuosavybės teise įvykdo sudarydamas sutartį.Rentos sutartis yra neatlygintinė tais atvejais, kai rentos gavėjas už rentos mokėtojo įsipareigojimą mokėti rentą neperduoda jam jokio kapitalo.Rentos sutartis yra atlygintinė tais atvejais, kai rentos gavėjas perduoda kapitalą rentos mokėtojui mainais už šio įsipareigojimą mokėti rentą.Remiantis bendrosiomis sutarčių nuostatomis - CK 6.160 straipsnio 3 dalis visas sutartis pagal gaunamos naudos apibrėžtumą skirsto į:rizikos sutartis (jose konkrečiai nenustatytas naudos gavimas arba šalių pareigos dydis arba tai priklauso nuo tam tikro įvykio buvimo ar nebuvimo) ir ekvivalentines sutartis (jose sudarymo metu konkrečiai nurodoma gaunama nauda ir jos dydis ar šalių pareigų dydis).Rentos sutarčiai būdingas rizikos elementas – sudarant rentos sutartį, egzistuoja rizika, kad rentos forma išmokamų išmokų dydis bus didesnis arba, atvirkščiai, mažesnis už perduodamą daiktą. Rentos sutarties tikslas yra:tiek nuosavybės teisės perleidimas,tiek pačios rentos mokėjimas rentos gavėjui, kuris paprastai siejamas su rentos gavėjo išlaikymu, kaip vieninteliu jo pragyvenimo šaltiniu.Renta gali būti nustatoma: sutartimi,testamentu (vienašaliu sandoriu),teismo sprendimu arba įstatymu.Pavyzdžiui, CK 3.72 str. 1 ir 8 d. numato, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą buvusiam sutuoktiniui – išlaikymas priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma arba periodinėmis išmokomis (renta), mokamomis kas mėnesį. Rentos sutarties šalys, dalykas, turinys ir forma. Rentos sutarties dalykas:rentos mokėtojui nuosavybės teise perduodamas kapitalas, kuriuo gali būti kilnojamieji, nekilnojamieji daiktai ar tam tikra pinigų suma,pati renta, t.y. tam tikra periodiškai mokama pinigų suma ar kitoks rentos gavėjui teikiamas išlaikymas.Sutarties terminas (CK 6.442 str.).Renta gali būti nustatyta ir mokama:iki rentos gavėjo gyvos galvos,neterminuotai ar tam tikrą laiką. Visais atvejais rentos terminas ne ilgesnis kaip 100 metų.Rentos šalys – rentos mokėtojas ir rentos gavėjas. Renta gali būti nustatyta ir trečiojo asmens naudai (CK 6.441 str.).LAT yra pasisakęs dėl galimybės sudaryti rentos sutartį trečiojo asmens naudai: „1995 m. rugsėjo 14 d. buvo sudaryta turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartis, kuria turto perleidėjas A.Č. perdavė turto įgijėjai N.S. jam priklausantį butą, o turto įgijėja įsipareigojo slaugyti turto perleidėją A.Č. ir jo žmoną O.Č., pirkti maistą už jų pinigus, skalbti, tvarkyti butą, leisti jiems nemokamai naudotis butu iki gyvos galvos. Kaip matyti iš sutarties turinio, turto įgijėja N.S. įsipareigojo išlaikyti iki gyvos galvos ne tik turto perleidėją A.Č., bet ir jo žmoną O.Č., tai yra prisiėmė prievolę dviejų asmenų atžvilgu. Prievolės nevykdymas nors vieno iš sutartyje nurodytų asmenų atžvilgiu ipso facto vertintinas kaip turto įgijėjo nevykdymas sutartimi prisiimtų pareigų. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia turto perleidėjui sudaryti sutartį trečiojo asmens naudai“ (LAT 2001 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje A. Černecko teisių perėmėja v. N. Sabaliauskaitė, Nr. 3K-3-218/2001, bylų kategorija 43.4)Rentos sutarties šalių teisės ir pareigos             Pagrindinė rentos mokėtojo:teisė – gauti iš rentos gavėjo ar trečiojo asmens sutartą kapitalą, jei sutartis atlygintinė,pareiga – laiku ir tinkamai mokėti sutartą rentą ar teikti kitokį sutartą išlaikymą rentos gavėjui.Pagrindinė rentos gavėjo:teisė – gauti rentą,pareiga – perduoti sutartą kapitalą rentos mokėtojui nuosavybės teise. Ši jo pareiga realizuojama sudarant sutartį.Esminės rentos sąlygos – tai šalių susitarimas:dėl dalyko, t.y. dėl konkretaus kapitalo perdavimo rentos mokėtojo nuosavybėn,dėl rentos mokėjimo ir jos apimties,jeigu rentos mokėtojui perduodamas kilnojamasis daiktas ar pinigų suma – esminė sąlyga yra rentos mokėtojo pareiga pateikti savo prievolės įvykdymo užtikrinimą arba apdrausti savo civilinę atsakomybę už rentos sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (CK 6.445 str. 2 d.)Sutarties forma – notarinė visais atvejais.O jeigu pagal šią sutartį perduodamas nekilnojamas daiktas, tai sutartis prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik sutartį įregistravus viešame registre. Nekilnojamojo daikto, teisės į kurį suvaržytos renta, perleidimo pasekmės. ei perduodamas su sąlyga mokėti rentą nekilnojamas daiktas, laikoma, jog teisės į šį daiktą yra suvaržytos renta. Rentos gavėjo interesų apsauga. Taigi rentos mokėtojo įgyta nuosavybės teisė yra suvaržyta. Remiantis bendrosiomis daiktinės teisės normomis - daiktinės teisės suvaržymai kartu su daiktu perleidžiami naujajam daikto savininkui (CK 4.9 str. 2 d.). Rentos mokėtojo pakeitimas. Rentos mokėtojui daiktą perleidus, šis daiktinės teisės suvaržymas renta išlieka ir tai reiškia, kad prievolė mokėti rentą pereina daikto įgijėjui (CK 6.444 str.).Be to, siekiant užtikrinti rentos gavėjo interesus, pirmasis rentos mokėtojas ir naujasis savininkas, kuriam perleistas renta suvaržytas nekilnojamasis daiktas, kartu atsakys pagal rentos gavėjo reikalavimus (subsidiari arba solidarinė atsakomybė).  Neterminuota (nuolatinė) renta. (CK 6.449 – 6.455 str.)Neterminuotos (nuolatinės) rentos gavėjai, forma, dydis ir mokėjimo terminai. Rentos gavėjai:fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kurie verčiasi globa, jei tai neprieštarauja įstatymams ir jų veiklos dokumentams.Tai vienintelė rentos rūšis, kurioje rentos gavėju gali būti juridinis asmuo ir kurios tikslas - užtikrinti nebūtinai asmeniniai ar buitinius rentos gavėjo interesus.Jeigu sutartis ar įstatymai nenustato ko kita:rentos gavėjo teisės gali būti perduotos reikalavimo perleidimo būdu; rentos gavėjo teisės gali būti paveldimos; jeigu rentos gavėjas juridinis asmuo – teisė gauti rentą gali pereiti reorganizavus juridinį asmenį.Sutarties terminas – pareiga mokėti rentą nėra ribojama konkrečiu terminu, t.y. ji nustatoma neterminuotam laikotarpiui.Viena iš esminių neterminuotos (nuolatinės) rentos sutarties sąlygų – mokamos rentos forma bei dydis. Rentos mokėjimo forma:Renta paprastai mokama pinigais.Rentos dydis nustatomas sutartyje.Rentos sutartyje gali būti nustatyta, kad rentą galima mokėti perduodant daiktus, atliekant darbus ar teikiant paslaugas, kurių kaina atitinka rentos dydį pinigais.Mokama periodiniais mokėjimais, nustatytais sutartyje, o jeigu sutartis to nenumato, tai kiekvieno mėnesio pabaigoje.Rentos dydis indeksuojamas atsižvelgiant į teisės aktų nustatytą minimalią mėnesinę algą. Neterminuotos (nuolatinės) rentos išpirkimas. Renta gali būti išperkama tiek rentos mokėtojo, tiek ir rentos gavėjo reikalavimu.Rentos išpirkimo kaina numatoma sutartyje.Jeigu sutartyje kaina nenumatyta, tai jos dydis priklauso nuo to, ar turtas rentos mokėtojui buvo perduotas atlygintinai, ar neatlygintinai:jeigu perduotas atlygintinai – turtas išperkamas tokia kaina, kuri lygi metinei rentos sumai;jeigu perduotas neatlygintinai – turtas išperkamas kaina, kuri lygi metinei rentos ir perduoto turto vertės suma.   Neterminuotos (nuolatinės) rentos sutartis pasibaigia: mirus rentos mokėtojui;likvidavus rentos mokėtoją;nutraukus sutartį šalių susitarimu;nutraukus rentos sutartį vienašaliu šalies pareiškimu esant esminiams sutarties pažeidimams (šis sutarties nutraukimas susijęs su rentos gavėjo ir rentos mokėtojo teisėmis reikalauti išpirkti nuolatinę rentą) Turto, kuris perduotas kaip renta, atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika. Turto, kuris perduotas kaip renta, atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika. Ši rizika paskirstoma priklausomai nuo to, ar turtas rentos mokėtojui buvo perduotas atlygintinai ar neatlygintinai:jeigu turtas perduotas neatlygintinai – rizika tenka rentos mokėtojui;jeigu turtas perduotas atlygintinai – turtui atsitiktinai žuvus ar jį sugadinus, rentos mokėtojas turi teisę reikalauti arba nutraukti jo prievolę mokėti rentą, arba pakeisti rentos sutarties sąlygas Renta iki gyvos galvos. CK 6.456 – 6.459 str Rentos iki gyvos galvos gavėjas, dydis. Rentos gavėjas:tik fizinis asmuo:juo gali būti pats turtą perdavęs asmuo;arba kitas asmuo, kuri nurodo turtą perdavęs asmuo.gali būti keli fiziniai asmenys – tokiu atveju nustatoma lygių dalių prezumpcija. Sutarties šalys negali nustatyti, kad teisė gauti rentą pereis rentos gavėjo įpėdiniams po jo mirties (išskyrus atvejus, kai renta nustatoma iš karto kelių asmenų naudai – tačiau ir šiuo atveju prievolė mokėti rentą pasibaigia po paskutinio rentos gavėjo mirties (CK 6.456 str. 3 d.)).Rentos dalykas – kilnojami ir nekilnojami daiktai.Rentos forma:renta nustatoma pinigų suma, periodiškai mokama visą rentos gavėjo gyvenimą;sutartyje nustatomas mokėtinų sumų dydis;nurodomas mokėjimo dažnumas – jei jis sutartyje neaptartas, renta turi būti mokama kas mėnesį iki ateinančio mėnesio pirmos dienos.Rentos iki gyvos galvos sutarties terminas – rentos gavėjo gyvenimo trukmė. Šalys negali kitaip nustatyti šios sutarties termino (pvz., negali numatyti, kad renta bus mokama dešimt metų arba tiek metų, kiek tarnaus perduotas turtas ir pan.).  Rentos iki gyvos galvos sutarties nutraukimas. Rentos iki gyvos galvos sutartis baigiasi:mirus rentos gavėjui,jeigu buvo keli rentos gavėjai – mirus paskutiniam iš jų.Sutarties nutraukimas Jeigu rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį, rentos gavėjas turi teisę reikalauti:kad rentos mokėtojas išpirktų rentą arba;nutraukti rentos sutartį ir atlyginti nuostolius;jeigu turtas buvo perleistas neatlygintinai – reikalauti grąžinti tą turtą.    Už rentą iki gyvos galvos perduoto turto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika. Jeigu perduotas už rentą turtas atsitiktinai žūna arba yra sugadinimas – ši aplinkybė neatleidžia rentos mokėtojo nuo jo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, t.y. jis privalo ir toliau mokėti rentą sutartyje numatytomis sąlygomis (CK 6.459 str.).   Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties samprata. Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitą nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį iki gyvos galvos (CK 6.460 str. 1 d.).Savo esme išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra rentos iki gyvos galvos porūšis, todėl jai taikomos CK numatytos rentos iki gyvos galvos taisyklės.Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis yra fiduciarinė, kadangi rentos gavėjui paprastai yra svarbios asmens, teikiančio jam išlaikymą, savybės. Ši sutartis grindžiama šalių tarpusavio pasitikėjimu.Šios sutarties tikslas – perduoti nekilnojamąjį turtą rentos mokėtojui nuosavybės teise už šio įsipareigojimą išlaikyti daiktą perdavusį asmenį iki gyvos galvos.LAT yra pasisakęs dėl būtinybės aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, siekiant teisingai kvalifikuoti santykius, kuriuos buvo siekiama sukurti sutartimi: „nagrinėjant bylą teisme pagal reikalavimus pripažinti pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia ir vertinti ją kaip turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartimi, sudarytoji sutartis, vadinama pirkimo-pardavimo sutartimi, turi būti aiškinama ir vertinama pagal tikruosius šalių ketinimus. Reikalavimai rodo, kad ieškovė nesiekė visiškai panaikinti sudaryto sandorio, nereikalavo sugrąžinti jai sutartimi perduotą turtą, bet siekė užsitikrinti išlaikymą iki gyvos galvos, tik netiksliai suformulavo reikalavimą dėl išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad susitarimas dėl namo dalies pardavimo buvo sudarytas ieškovei neklystant, o klydimas dėl to, kad į susitarimą neįtrauktos nuostatos dėl naudojimosi namu ir išlaikymo ar priežiūros yra klydimas dėl sandorio sudarymo motyvo. Toks argumentas netinkamas. Sandorio motyvas yra priežastis ar veiksnys, kurio skatinamas asmuo sudaro susitarimą. Perleidžiant dalį namo kito asmens nuosavybėn paskata sudaryti sutartį gali būti tikėjimasis gauti išlaikymą įvairiais pavidalais (gyvenamosios patalpos, pagalbos, paramos teikimu). Jeigu šalis šią paskatą paskelbia sutarties sudarymo metu ir sandorio šalys dėl jos susitaria, t.y. suderina savo valią, tai sandorio sudarymo motyvas gali virsti sandorio turinio dalimi. Kitas klausimas, ar šis susitarimas yra išreikštas įstatymo nustatyta forma (ar yra dėl to galiojantis), ar šis susitarimas yra įrodomas, taikant įrodinėjimui skirtus apribojimus (kai nesilaikyta įstatymo reikalaujamos rašytinės sandorio formos). Byloje šalys teikė paaiškinimus, kad iki pirkimo-pradavimo sutarties sudarymo tarėsi dėl tolesnio naudojimosi namo dalimi, dėl paramos teikimo buvusiai namo dalies savininkei. Pagal tai teisiškai kvalifikuotini šie šalių veiksmai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-09-18 nutartis civilinėje byloje A. Mažulienė v. A. Bartkienė, Nr. 3K-3-1020/2002, bylų kategorija 15.2.2.6, 43.4)Šios sutarties specifiką atspindi jos dalykas – t.y. rentos mokėtojui nuosavybės teise gali būti perduodamas tik nekilnojamasis daiktas (gyvenamasis namas, butas, žemės sklypas ar kitas nekilnojamas turtas).LAT šiuo klausimu yra pasisakęs, nurodydamas, kad „turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutarties ypatybė ta, kad turto perleidėjas perduoda turto įgijėjui tik nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą, butą, žemę ir panašiai), o turto įgijėjas įsipareigoja teikti turto perleidėjui tam tikrą įstatymu numatytą išlaikymą: aprūpinimą gyvenamąja patalpa, maistu, o esant reikalui prižiūrėti turto perleidėją (ligos atveju ir panašiai)“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-02-28 nutartis civilinėje byloje A. Černecko teisių perėmėja v. N. Sabaliauskaitė, Nr. 3K-3-218/2001, bylų kategorija 43.4)Dar vienas sutarties ypatumas - rentos gavėju gali būti tik fizinis asmuo:pats asmuo, kuris perduoda jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą;asmuo, kurį nurodo daiktą perduodantis asmuo.Išlaikymo forma:pagal bendrą taisyklę išlaikymas iki gyvo galvos teikiamas natūra, t.y. rentos gavėjo aprūpinimu gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinimu, priežiūra;sutartyje gali būti fiksuojama viso išlaikymo vertė – tokiu atveju vieno mėnesio trukmės išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą;išlaikymas natūra gali būti pakeistas periodiniais mokėjimais, mokamais iki rentos gavėjo gyvos galvos.LAT yra pasisakęs dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ypatumų: „išlaikymo iki gyvos galvos sutartis – rentos porūšis, kuriai būdingi bendrieji rentos sutarties požymiai ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 str. 2 d.). Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – rentos gavėjo poreikių tenkinimas atsižvelgiant į jo poreikius gali būti tiek materialaus, tiek nematerialaus pobūdžio – aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, priežiūra; kai sutartimi apibrėžiama išlaikymo vertė, ji turi būti ne mažesnė nei nustatyta įstatyme (CK 6.461 str. 2 d.); sutartyje gali būti nustatyta ir rentos mokėtojo pareiga padengti rentos gavėjo laidojimo išlaidas; galimybė išlaikymą natūra pakeisti periodinėmis įmokomis iš esmės yra išimtinė, ji gali būti taikoma atsižvelgiant į sutarties pobūdį ir konkrečias aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į išvardytus požymius ir sutarties esmę, galima daryti išvadą, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme. Pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams“ (LAT 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis civ byloje S. I. (teisių perėmėjai – M. L., A. L. ir R. A.) v. A. Š., Nr. 3K-3-207/2006 (S), kategorija 48.4). Pareiga išlaikyti iki gyvos galvos, jos pakeitimas. Naudojimasis ir disponavimas mainais už išlaikymą iki gyvos galvos perduotu nekilnojamuoju daiktu. Rentos mokėtojas disponuoti jam nuosavybėn perduotu turtu, suvaržyti teisę į jį gali tik išankstiniu rentos gavėjo rašytiniu ir notaro patvirtintu sutikimu. Išlaikymo iki gyvos galvos nutraukimas. Pagal bendrą taisyklę prievolė išlaikyti asmenį iki gyvos galvos baigiasi po rentos gavėjo mirties.Rentos gavėjas turi teisę reikalauti nutraukti rentos sutartį tais atvejais, kai rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį – tokiu atveju rentos mokėtojas privalo:arba grąžinti perduotą nekilnojamąjį daiktą,arba sumokėti išperkamąją daikto kainą.  Dėl galimybės nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį yra pasisakęs LAT: „sutartis dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos gali būti nutraukiama, kai turto įgijėjas nevykdo sutartimi prisiimtų pareigų (CK 289 str. 1 dalis, 1964 m. įstatymo redakcija). Pagrindinė turto įgijėjo pareiga teikti turto perleidėjui aprūpinimą iki gyvos galvos (CK 284 str.). Pagal šią sutartį materialinis aprūpinimas bei kitas išlaikymas, kurį įgijėjas įsipareigoja teikti perleidėjui, nėra ekvivalentiškas perleidžiamo turto vertei, jo dydžio negalima nustatyti, ir jis teikiamas ne pinigais, o natūra. Įgijėjas aprūpina perleidėją gyvenamuoju plotu, maistu, jį prižiūri, teikia reikiamą pagalbą ligos ir kitais būtinais atvejais“. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-24 nutartis civilinėje byloje J. Bartelienė v. D. Šablevičius, Nr. 3K-3-654/2002, bylų kategorija 43.4).Vienoje iš bylų buvo sprendžiamas klausimas dėl procesinių teisių perėmimo byloje dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo. Atsakovas teigė, kad mirus ieškovei, reikalavusiai grąžinti pagal rentos sutartį perleistą turtą, yra negalimas materialinių ir procesinių teisių perėmimas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad išlaikymo iki gyvos galvos teisė yra asmeninė, šios teisės negalima nei perleisti, nei paveldėti ir kad rentos sutartis dėl išlaikymo iki gyvos galvos baigiasi mirus rentos gavėjui. Tačiau LAT teisėjų kolegija su tokia išvada nesutiko ir konstatavo, kad „ieškovė pareiškė ieškinį dėl rentos sutarties nutraukimo ir įpareigojimo grąžinti už rentą perleistą turtą, t.y. išreiškė valią susigrąžinti nuosavybėn atsakovui perleistą turtą. Kadangi reikalavimas grąžinti už rentą perleistą turtą yra turtinio pobūdžio ir tokia turtinė reikalavimo teisė pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį gali būti paveldima, tai šiuo atveju galimas tiek materialinių, tiek procesinių teisių perėmimas“ (LAT 2005 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje S. Ivaškevičienė v. A. Šuipys, Nr. 3K-3-21/2005, kategorija 95.5).CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. LAT yra pasisakęs, kad klausimas, ar konkretus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas iš esmės pažeidžia išlaikymo įsipareigojimus, sprendžiamas įvertinant anksčiau aptartus šios sutarties ypatumus: „esant blogai rentos gavėjo sveikatos būklei ar turtinei padėčiai, laiku nepatenkinus jo poreikio gauti reikiamą materialinę paramą ar paslaugas, rentos gavėjo interesams gali būti padaryta didelė žala, todėl tuo konkrečiu atveju tai būtų sutarties pažeidimas iš esmės. Byloje nustatyta, kad šalių sudaryta sutartimi atsakovas už gautus žemės sklypus įsipareigojo išlaikyti ją iki gyvos galvos: maitinti, skalbti drabužius ir patalynę, pirkti reikalingus daiktus, vaistus, slaugyti ligos atveju, jai pareikalavus – suteikti gyvenamąsias patalpas. Tokio pobūdžio įsipareigojimai – kasdienės priežiūros prievolė, kurią būtina vykdyti nuolat, o ne epizodiškai. Teismai, įvertinę byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinę prievolę: nors ieškovei buvo reikalingos kasdienės paslaugos, neužtikrino visaverčio maitinimo, nepakankamai rūpinosi drabužių, patalynės skalbimu, netinkamai vykdė pareigą pirkti vaistus, ieškovei susirgus, nevykdė įsipareigojimo ją slaugyti. Atsakovui nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kai jų vykdymas ieškovei tapo gyvybiškai svarbus, buvo pažeisti ieškovės teisėti sutarties vykdymo rezultatų lūkesčiai ir jos interesai, prarastas pasitikėjimas ieškovu, kuris fiduciarinio pobūdžio, t.y. pagrįstuose šalių pasitikėjimu, išlaikymo iki gyvos galvos teisiniuose santykiuose yra būtinas. Kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgiant į išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ypatumus, jos pažeidimai, padaryti atsakovo, laikytini esminiais, todėl teismai pagrįstai tenkino ieškinį ir sutartį nutraukė“. (LAT 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. I. (teisių perėmėjai – M. L., A. L. ir R. A.) v. A. Š., Nr. 3K-3-207/2006 (S), kategorija 48.4).CK 6.464 straipsnio nustatyti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo pagrindai: prievolė išlaikyti baigiasi, kai miršta rentos gavėjas arba kai rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį, ji gali būti nutraukta rentos gavėjo reikalavimu. Vienoje byloje rentos gavėja buvo pareiškusi ieškinį nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį bei grąžinti pagal sutartį rentos mokėtojui perduotus žemės sklypus, tačiau, nepasibaigus teismo procesui, ieškovė mirė. Rentos mokėtojas teigė, kad rentos sutartis nutrūko dėl rentos gavėjos mirties, todėl nebeliko pagrindo sutartį nutraukti teismo sprendimu. Tačiau LAT su tokia rentos mokėtojo nuomone nesutiko ir nurodė: „sutarties pabaigos dėl rentos gavėjo mirties pasekmės priešingos pasekmėms, atsirandančioms nutraukus išlaikymo iki gyvos galvos sutartį dėl jos pažeidimo (CK 6.464 str. 2 dalis), todėl, rentos gavėjui pareiškus reikalavimą nutraukti sutartį ir mirus dar neišnagrinėjus bylos, sutarties pabaigos pagrindą konstatuoja tik teismas, priimdamas byloje sprendimą. Kolegija konstatuoja, kad, rentos gavėjui pareiškus ieškinį dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo rentos mokėtojui iš esmės pažeidus sutartį, rentos gavėjui mirus, sutartis negali būti laikoma pasibaigusia rentos gavėjo mirties pagrindu, kol nebus išspręstas sutarties nutraukimo dėl rentos mokėtojo kaltės klausimas. Tuo atveju, jei reikalavimas nutraukti rentos sutartį būtų atmestas, sutartis būtų laikoma pasibaigusia nuo rentos gavėjo mirties  momento“ (LAT 2006 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. I. (teisių perėmėjai – M. L., A. L. ir R. A.) v. A. Š., Nr. 3K-3-207/2006 (S), kategorija 48.4). 17 tema. Nuoma Nuomos sutarties samprata. Nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti kitai šaliai (nuomininkui) daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį ir grąžinti daiktą pasibaigus sutarčiai (CK 6.477 str. 1 d.).Dėl nuomos sutarties esmės ir jos bruožų LAT yra pasisakęs 2001 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Alksnynė“ v. bendra Lietuvos-Vokietijos įmonė UAB „Holvita“, Nr. 3K-3-451/2001. Nuomos sutarties šalys, dalykas, turinys ir forma. Tai dvišalė, atlygintinė, konsensualinė sutartis.Nuomojamas turtas nuomininkui perduodamas naudotis ir valdyti, tačiau nuosavybės teisė į nuomojamą daiktą neperduodama. Nuomos sutarties dalykas gali būti:bet kokie nesunaudojamieji daiktai.t.y. bet kokie daiktai, kurie jų naudojimo procese iš esmės nepraranda savo vertės ir paskirties (CK 4.5 str. 2 d.): žemės sklypai, įmonės, statiniai, įrengimai, transporto priemonės ir kt.Įstatymai gali nustatyti daiktų, kurių nuoma draudžiama arba ribojama, rūšis. Šalių susitarimas dėl dalyko yra esminė sutarties sąlyga, be kurios sutartis laikoma nesudaryta.Sutarties šalys. Nuomos sutarties šalys yra:nuomotojas ir nuomininkas.Nuomotojas gali būti:daikto savininkas arba atitinkamus įgaliojimus gavęs iš savininko asmuo.  Nuomos  sutarties  forma  ir  sutarties  registravimas. Nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė.Statinių, pastatų nuomos sutartis turi būti rašytinė, nepriklausomai nuo termino (CK 6.531 str. 1 d.). Vartojimo nuomos sutartys gali būti sudaromos ir kitokia forma (kvitas, žetonas ir kt.) (CK 6.506 str.).Notarinė sandorio forma privaloma, sudarant ilgalaikės nuomos (emphyteusis) į nekilnojamąjį daiktą sutartį (CK 1.74 str. 1 d. 1 p.).Nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartys, sudarytos ilgesniam nei vienerių metų terminui, gali būti panaudotos prieš trečiuosius asmenis, jeigu įstatymo nustatyta tvarka įregistruotos viešame registre (CK 6.478 str. 2 d.).Tik registruota sutartis galioja daikto perėjimo kitam savininkui atveju (CK 6.494 str. 1 d.).Atskirų nuomos sutarčių rūšių formai nustatytos specialios taisyklės (pvz., gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties formą reglamentuoja CK 6.579 str.).Nuomotojas, parduodamas nuomojamą daiktą kitiems asmenims arba jį įkeisdamas, privalo pranešti:daikto pirkėjui apie nuomos sutartį,o nuomininkui – apie daikto pardavimą (CK 6.495 str.). Nuomos sutarties terminas. Pagal nuomos sutartį daiktas perduodamas nuomininkui laikinai naudotis.Nuomos sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu.Įstatymas nedraudžia sudaryti nuomos sutartį, nenurodant nuomos termino. Tokiais atvejais nuomos sutartis pripažįstama neterminuota sutartimi. Šalys turi teisę nutraukti neterminuotą nuomos sutartį bet kada:įspėjusi apie tai kitą šalį prieš vieną mėnesį iki nutraukimo,o kai nuomojami nekilnojamieji daiktai – prieš tris mėnesius iki nutraukimo.Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių nutraukimui nustatyti spec terminai (CK 6.614).Taigi, nuomos sutartys gali būti terminuotos arba neterminuotos, tačiau visais atvejais sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip 100 metų (CK 6.479. 1 d.). Nuomos sutarties šalių teisės ir pareigos. Pagrindinės nuomotojo pareigos:1) perduoti nuomininkui tinkamos būklės daiktą, atitinkantį sutarties sąlygas bei daikto paskirtį (CK 6.483 str. 1 d.), ir perduoti daikto dokumentus ir priedus (CK 6.483 str. 3 d.);2) garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą (CK 6.483 str. 1 d.);3) sutartyje nurodyti daikto trūkumus (jeigu jų yra). Nuomotojas atsako už daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies trukdo naudoti daiktą pagal paskirtį;4) jeigu nuomos sutartimi daikto trūkumai nebuvo aptarti, jų apžiūrint ir priimant daiktą, nuomininkas nepastebėjo ir be papildomo tyrimo pastebėti negalėjo, nuomotojas privalo neatlygintinai šiuos trūkumus pašalinti arba nedelsiant pakeisti išnuomotą daiktą tinkamu;5) nuomotojas savo sąskaita privalo daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą (CK 6.492 straipsnis), jeigu įstatymai ar sutarties šalys nenumato kitaip;6) prieš nuomos sutarties sudarymą pranešti nuomininkui apie visas trečiųjų asmenų teises į daiktą (įkeitimą, servitutą, uzufruktą ir kt.) (CK 6.486 str. 2 d.);7) pranešti nuomininkui apie išnuomoto daikto pardavimą ar kitokį perleidimą tretiesiems asmenims (CK 6.495 str.);8) raštu pranešti nuomininkui apie jo teisę sudaryti nuomos sutartį naujam terminui (CK 6.482 str. 2 d.);9) priimti išnuomotą daiktą iš nuomininko, kai šis, sutarčiai pasibaigus, jį grąžina. Nuomotojo teisės:1) tikrinti, ar nuomininkas tinkamai naudojasi išnuomotu daiktu (CK 6.489 str. 5 d.); 2) laiku gauti nuomos mokestį (CK 6.487 str. 1 d.).    Nuomininkas turi šias pagrindines pareigas:1) naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį (CK 6.489 str. 1 d.);2) naudotis išsinuomotu daiktu taip, kad netrukdytų juo naudotis kitiems teisėtiems to daikto naudotojams (CK 6.489 str. 2 d.);3) laiku mokėti nuomos mokestį, kuris nustatomas šalių susitarimu arba teismo pagal CK 6.487 str. taisykles;4) laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo sąskaita daryti einamąjį remontą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitaip (CK 6.493 str. 1 d.);5) informuoti nuomotoją apie būtinybę daryti kapitalinį remontą (CK 6.493 str. 2 d.);6) nuomos sutarčiai pasibaigus, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą arba sulygtos sutartyje būklės (CK 6.499 str. 1 d.).Nuomininko teisės:1) gavus rašytinį nuomotojo sutikimą ar iš anksto tai aptarus sutartyje, subnuomoti išnuomotą daiktą;2) gavus rašytinį nuomotojo sutikimą ar iš anksto tai aptarus sutartyje, įkeisti, kitaip suvaržyti, perleisti savo nuomos teisę;3) gauti daikto pagerinimo būtinų išlaidų atlyginimą, jei daiktas pagerintas su nuomotojo sutikimu ar teisę į daikto pagerinimus, jei jie padaryti be nuomotojo sutikimo, tais atvejais, kai juos galima be žalos atskirti nuo išnuomoto daikto.Jeigu nuomotojas neperduoda daikto, tai nuomininkas turi teisę:išreikalauti tą daiktą ir išieškoti dėl uždelsimo įvykdyti sutartį atsirandančius nuostolius arba atsisakyti sutarties ir dėl sutarties neįvykdymo gauti nuostolių atlyginimą.Jeigu nuomotojas nevykdo pareigos pašalinti daikto trūkumus, nuomininkas turi teisę:reikalauti atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas (jeigu pats trūkumus pašalino) arba naudotis daiktu su trūkumais, jeigu tai galima, bet reikalauti mažinti nuomos mokestį; trūkumų pašalinimo išlaidos gali būti išskaičiuotos iš nuomos mokesčio; nuomininkas turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą;visais atvejais nuomininkui atsiranda teisė į nuostolių atlyginimą.Jeigu nuomotojas nevykdo pareigos daryti daikto kapitalinį remontą, nuomininkas teismo leidimu įgyja teisę:atlikti kapitalinį remontą ir išieškoti remonto kainą iš nuomotojo;arba įskaityti patirtas išlaidas į  nuomos mokestį;arba nutraukti sutartį ir išieškoti dėl sutarties nevykdymo atsiradusius nuostolius.Jeigu nuomininkas nemoka nuomos mokesčio, nuomotojas turi teisęnutraukti sutartį prieš terminą - tačiau, jeigu ko kito nenumatyta sutartyje, nuomotojas šią teisę turėtų realizuoti prieš tai pareikalavęs, kad nuomininkas per nustatytą terminą iš anksto sumokėtų nuomos mokestį (CK 6.487 str. 6 d.). Nuomos sutarties pabaiga.I.  Sutartis gali pasibaigti šalių susitarimu.II. Sutartis baigiasi pasibaigus jos terminui.Pagal bendrą taisyklę - suėjus nuomos sutarties terminui, sutartis baigiasi.Tačiau pasibaigus nuomos prievoliniams santykiams, yra galimybė juos atnaujinti. CK įtvirtina tokią taisyklę - jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip 10 dienų toliau naudojasi turtu, o nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tomis pat sąlygomis tapo neterminuota.Nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį. Iki nuomos sutarties termino pabaigos, nuomotojas privalo raštu pranešti nuomininkui apie jo pirmenybės teisę sudaryti sutartį naujam terminui. Kartu gali būti siūlomos naujos nuomos sąlygos. Jeigu nuomotojas atsisako sudaryti su nuomininku sutartį naujam terminui, tai iš esmės jis metus laiko nuo nuomos sutarties pasibaigimo negali sudaryti naujos nuomos sutarties dėl to paties daikto su kitu asmeniu, išskyrus tuos atvejus, kai buvęs nuomininkas atsisakė atnaujinti sutartį arba neatsiliepė į pasiūlymą atnaujinti nuomos sutartį. Jeigu nuomotojas atsisakė sudaryti nuomos sutartį su nuomininku naujam terminui ir, nepraėjus vieneriems metams nuo nuomos pabaigos, nepranešęs buvusiam nuomininkui, sudaro naują nuomos sutartį su kitu asmeniu, tai buvęs nuomininkas gali reikalauti perleisti jam nuomininko teises ir pareigas pagal naują sutartį arba reikalauti atlyginti nuostolius dėl atsisakymo atnaujinti nuomos sutartį naujam terminui.III. Neterminuota sutartis baigiasi nutraukus ją vienos iš šalių reikalavimu įspėjus prieš įstatymo ar sutarties numatytus terminus.IV. Sutartis baigiasi nutraukus ją prieš terminą teisme vienos iš šalių reikalavimu.V. Sutartis baigiasi, kai bet kuri iš šalių realizuoja savo teisę atsisakyti sutarties. Vienašalis sutarties atsisakymas galimas, jeigu tai numatyta įstatyme ar sutartyje.VI. Sutartis baigiasi nutraukus ją vienašališkai dėl esminio pažeidimo. Sutarties nutraukimas prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Nuomotojas turi teisę reikalauti teisme nutraukti nuomos sutartį, kai nuomininkas ją pažeidžia (CK 6.497 str.), t.y.:naudojasi daiktu ne pagal paskirtį;tyčia ar dėl neatsargumo blogina daikto būklę,nemoka nuomos mokesčio ir kt.Tačiau prieš kreipdamasis į teismą, nuomotojas privalo nusiųsti nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą įvykdyti prievolę, pvz., mokėti mokestį ar pašalinti pažeidimus per protingą terminą, pvz., gyvenamąją patalpą naudoti gyvenimui joje, o ne biuro reikmėms.Jeigu nuomininkas, gavęs įspėjimą, nepašalina pažeidimų ir nevykdo sutartinės prievolės,  nuomotojas turi  teisę reikalauti nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimas prieš terminą nuomininko reikalavimu. Sutarties nutraukimas prieš terminą nuomininko reikalavimu galimas, esant pagrindams, susijusiems su išnuomoto daikto būkle arba daikto neperdavimu (CK 6.498 str.), pvz.:daiktas tampa netinkamas naudoti;nuomotojas nedaro kapitalinio remonto ir pan.                   Išperkamoji nuoma. Įstatymų ar nuomos sutarties nustatytais atvejais, išnuomotas daiktas gali pereiti nuomininkui nuosavybės teise (pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki termino pabaigos), jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma) (CK 6.503 str. 1 d.).Nuomos sutarties šalys gali susitarti dėl daikto išpirkimo:tiek sudarydamos nuomos sutartį,tiek nustatydamos daikto išpirkimo sąlygą vėliau papildomu susitarimu (CK 6.503 str. 2 d.).Išperkamosios nuomos sutarties tikslas – nuomininkas siekia įgyti nuosavybės teisę į nuomojamą daiktą (tačiau ne vien verslo tikslais, kaip tai būtų lizingo sutarties atveju), o nuomotojas siekia realizuoti daiktą. Mokėdamas nuomos mokestį, nuomininkas kaskart sumoka daikto pardavimo kainos dalį.Sutarties dalykas – bet kokie nesunaudojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai.CK 6.886 str. 2 d. numato, kad pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai vartotojo nuosavybės pereina per sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas ir kitus mokesčius, laikoma vartojimo kredito sutartimi.      Vartojimo nuoma. Pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas - daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamąjį daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo šeimos asmeniniams, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.504).Spec subjektai:nuomotojas- asmuo, kurio nuolatinis verslas – dkt nuoma.nuomininkas - vartotojas. Tai vartojimo sutartis. Sutarties objektas - tik kilnojamieji daiktai (išskyrus transporto priemones).Vartojimo nuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip vieneri metai.Šios nuomos rūšies sąlygos yra standartinės, kurias bendram nevienkartiniam naudojimuisi iš anksto parengia nuomotojas, nederindamas su nuomininku.Forma – rašytinė ar kitaip specialiai nustatyta (kvitas, žetonas ir pan.).Nuomininkas bet kada šios sutarties gali atsisakyti – įstatymas nustato specialų įspėjimo terminą – nuomotojas turi būti įspėtas ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki sutarties atsisakymo.Nuomininkas neturi teisės savo teisų pagal šią sutartį perleisti, įkeisti ar išnuomotą daiktą subnuomoti.Nuomotojas turi daryti tiek einamąjį, tiek kapitalinį išnuomoto daikto remontą.Nuomotojas atsako už daikto trūkumus. Nuomininkas atsako tik už tuos daikto trūkumus, kurie atsirado dėl naudojimosi daiktu taisyklių pažeidimo.Nuomininkas pagal šią sutartį neturi pirmenybės teisės atnaujinti sutartį ir šiai sutarčiai netaikoma taisyklė dėl sutarties tapimo neterminuota, nuomininkui toliau naudojantis daiktu po sutarties pasibaigimo. Transporto priemonių nuoma teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas. Transporto priemonių nuomos sutarties rūšys:Pagal transporto priemonių nuomos teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas sutartį nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui laikinai naudotis už užmokestį transporto priemonę ir suteikti tos transporto priemonės vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.512 str.).Pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.522 str.).Transporto priemonių nuomai teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas ir transporto priemonių nuomai be šių paslaugų teikimo būdingi kvalifikaciniai požymiai, kurie sudaro pagrindą šios rūšies nuomą išskirti iš kitų nuomos santykių:1) nuomos dalykas – transporto priemonė;2) specifinis šios rūšies nuomos santykių tikslas – pervežimas;3) šios nuomos sutarties forma, nepriklausomai nuo termino, turi būti rašytinė;4) nuomininkas, pasibaigus sutarties terminui, negali toliau naudoti transporto priemonės ir neįgyja pirmenybės teisės atnaujinti sutartį.Transporto priemonių nuoma teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas skiriasi nuo transporto nuomos be šių paslaugų.Pirmiausia, nuomininkas, kuriam teikiamos paslaugos, transporto priemone gali tik laikinai naudotis, o esant transporto priemonės nuomai be šių paslaugų, nuomininkas transporto priemonę gali ir valdyti.Teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas, nuomotojas daro šios priemonės einamąjį ir kapitalinį remontą, apdraudžia transporto priemonę ir kaip valdytojas atsako už žalą, padarytą nuomojama transporto priemone tretiesiems asmenims, asmenys, vairuojantys išnuomotą transporto priemonę, turi būti nuomotojo darbuotojai, kuriems darbo užmokestį moka nuomotojas, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip (CK 6.515 str. 2-4 d.).Kai transporto priemonė išnuomojama be vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų teikimo, nuomininkas privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti reikiamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, mokėti draudimo įmokas, atsakyti už žalą, padarytą nuomojamu transportu tretiesiems asmenims. Transporto priemonių nuoma neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų. Pastatų, statinių ar įrenginių nuoma. Pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.530 str.).Pastatas, statinys ar įrenginys perduodamas ir priimamas pagal priėmimo-perdavimo aktą, kuris turi būti pasirašomas abiejų šalių.Pastatų, statinių ir įrenginių nuomos sutarties ypatumus lemia nuomos dalykas - pagal šią sutartį kartu su nuomos dalyku perduodamos ir teisės naudotis tų pastatų, statinių ir įrenginių užimamu žemės sklypu, būtinu jiems naudoti pagal paskirtį.Jeigu pastatų nuomotojas yra ir žemės sklypo savininkas, tai išnuomojamas ne tik pastatas, bet ir žemės sklypas.Jeigu pastatų nuomotojas nėra žemės sklypo savininkas, tai pastatų nuoma be žemės sklypo savininko sutikimo neleidžiama, jeigu ko kito nenumato įstatymai ar pastatų savininko sutartis su žemės sklypo savininku.Jeigu teisės į žemės sklypą pastatų nuomos sutartyje neaptartos, tai laikoma, kad pastatų nuomininkas visam nuomos laikui turi teisę neatlygintinai naudotis žemės sklypu, ant kurio yra išnuomotas pastatas.Sutartis turi būti rašytinė. Pasikeitus žemės sklypo savininkui, pastato nuomininkui t naudotis šiuo sklypu išlieka,jei nuomos sutartis buvo įregistruota viešame registre (CK 6.533 ) Įmonės nuoma. Pagal įmonės nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti įmonę kaip turtinį kompleksą, naudojamą verslui, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.536 str.).Turtinio komplekso, naudojamo verslui, sudėtis (CK 6.536 str. 1 d.):nekilnojami daiktai,kilnojami daiktai,turtinės teisės ir pareigos,intelektualinė  nuosavybė,reikalavimo teisės irskolos.Nuomotojo teisės, įgytos jam išduoto leidimo (licencijos) pagrindu, pagal įmonės nuomos sutartį negali būti perduotos nuomininkui, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytas išimtis.Apie sutarties sudarymą turi būti informuojami kreditoriai.Forma – vienas rašytinės formos dokumentas. Prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik įregistruota viešame registre ir juridinių asmenų registre. Žemės nuoma. Pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 str.).Žemės nuomos dalykas yra privačios arba valstybinės žemės sklypas, arba jo dalis, suformuota pagal patvirtintą žemėtvarkos projektą arba kitą detalų teritorijos planavimo dokumentą, ir įregistruotas viešame registre (CK 6.546 str.).Forma – rašytinės formos su CK 6.547 str. numatytais žemės sklypo dokumentais: prie sutarties turi būti pridėta žemės sklypo schema – jeigu sutartis sudaryta laikotarpiui iki trejų metų,arba planas – jeigu sutartis sudaroma ilgesniam terminui.Prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik įregistruota viešame registreSutarties terminas. Sutartis gali būti:Terminuota:privačios žemės nuomos sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu;valstybinės žemės sklypo nuomos terminas ne ilgesnis kaip 99 metai.Neterminuota.CK ir atskiri įstatymai numato spec reikalavimus valstybinės žemės sklypo nuomai, pvz. žemės išnuomojimas aukciono būdu ir pan.          Žemės nuomos sutarties subjektai:1) nuomotojas – privačios žemės savininkas, valstybinės žemės savininkas arba valdytojas;2) nuomininkas – Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Lizingo (finansinės nuomos) sutarties samprata. Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį: viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įsigyti nuosavybėn lizingo gavėjo nurodytą daiktą iš pardavėjo ir perduoti tą nupirktą daiktą lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį, su sąlyga, kad sumokėjus visą sutartyje nustatytą kainą, daiktas pereis lizingo gavėjo nuosavybėn, jeigu ko kita nenumato sutartis. Lizingo sutarties dalykas. izingo sudaroma komerciniais tikslais - tai skiria šią sutartį nuo pirkimo-pardavimo išsimokėtinai. Jeigu sutartį sudaro fiziniai asmenys, įsigyjantys daiktą savo asmeniniams ar namų ūkio poreikiams, tokiems santykiams turėtų būti taikomos daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai taisyklės (CK 6.411 str.).               Lizingu vadinami tik tie atvejai, kai asmuo daiktą įsigyja savo verslo poreikiams. Lizingo davėjo ir lizingo gavėjo teisės bei pareigos. Lizingo davėjo pareigos:1. Įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens lizingo gavėjo nurodytą daiktą.2. Perduoti lizingo dalyką gavėjui valdyti ir naudoti.3. Pranešti pardavėjui, kad daiktą perka turėdamas tikslą perduoti jį lizingo sąlygomis konkrečiam lizingo gavėjui. Lizingo davėjo teisės:1. Perleisti tretiesiems asmenims visas ar dalį savo teisių, susijusių su lizingo sutartimi ir jos dalyku.2. Gavus lizingo gavėjo sutikimą, perduoti naudotis lizingo sutarties dalyku ar kitokią iš lizingo sutarties atsirandančią teisę tretiesiems asmenims.3. Gavus lizingo davėjo sutikimą, įkeisti lizingo dalyką. Lizingo gavėjas privalo:1.      Laiku ir tinkamai mokėti lizingo įmokas,2.      Priimti lizingo dalyką,3.      Rūpestingai jį išlaikyti.4.      Naudotis, palaikant jo būklę, atitinkančią normalų nusidėvėjimą.5.      Padengti išlaidas daikto išlaikymui ir remontui.Lizingo gavėjas turi teisę:1.       Perleisti lizingo dalyką naudotis tretiesiems asmenims - tik gavęs išankstinį lizingo davėjo sutikimą.2.       Lizingo gavėjas neturi teisės nutraukti pirkimo-pardavimo sutarties be lizingo davėjo sutikimo. Lizingo sutarties dalyko atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika. Daikto sugedimo ir atsitiktinio žuvimo rizikos pasekmės tenka tam, pas ką yra daiktas tokio įvykio metu – t.y. ši rizika pereina lizingo gavėjui nuo daikto perdavimo jam, jei sutartis nenumato kitaip. Lizingo sutarties įtaka tretiesiems asmenims. Pirkimo-pardavimo sandoris lizingo santykiuose yra ,,lydintis“ sandoris, sudaromas vykdant lizingo sutartį, ir dėl tokios savo paskirties turi tam tikrų specifinių bruožų palyginus su atskira pirkimo-pardavimo sutartimi. Tokios pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo specifika yra ta, kad lizingo davėjo įgytas turtas perduodamas ne pirkėjui, o tiesiogiai lizingo gavėjui, kuris nebūdamas sutarties šalis, turi teisę pardavėjui reikšti pretenzijas dėl netinkamo turto perdavimo, pvz., dėl daikto kokybės, komplektiškumo, perdavimo terminų ir kita. Lizingo gavėjas neperima visų pirkėjo teisių ir pareigų jis negali nutraukti pirkimo-pardavimo sutarties be lizingo davėjo sutikimo. Daikto perdavimo vietos nustatymas pas lizingo gavėją, taip pat tam tikrų pirkėjo teisių ir pareigų suteikimas lizingo gavėjui, pirkimo-pardavimo ir lizingo sutarčių nepadaro trišalių. Šie sandoriai yra savarankiški dvišaliai sandoriai su atitinkama specifika, kuri atsiranda dėl lizingo davėjo ir pirkėjo sutapties bei atitinkamų lizingo gavėjo teisių ir pareigų pagal pirkimo-pardavimo sutartį, kurios šalis jis nėra“. (LAT 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „VB Lizingas“ v. A.S. stomatologijos įmonė „Dentesta“, Nr. 3K-3-123/2004, kategorija 45.8. Publikuota: 2004 m. „Teismų praktika“ Nr. 21). Lizingo sutarties nutraukimas. Lizingo sutartis gali būti nutraukta lizingo davėjo reikalavimu, jei lizingo gavėjas pažeidžia sutartį, pvz., nemoka periodinių įmokų, subnuomoja lizingo dalyką be lizingo davėjo sutikimo, nerūpestingai išlaiko lizingo dalyką ir kita. Šia teise lizingo davėjas gali pasinaudoti, prieš tai pareikalavęs lizingo gavėją nutraukti pažeidimą per protingą terminą. Nutraukus lizingo sutartį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, kuris reikštų tokią padėtį, kokia būtų sutarties įvykdymo atveju.        Lizingo ir nuomos sutarčių skirtumai. Lizingo gavėjo teisės ir pareigos yra beveik tapačios įprastoms nuomininko teisėms ir pareigoms. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties samprata. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 str.). Sutarties šalys, dalykas, turinys, forma ir terminai. Atlygintinė, dvišalė, konsensualinė sutartis. Sutarties dalykas gali būti tik:tinkamas gyventi; gyvenamasis namas ar jo dalis,atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa iš vieno ar kelių kambarių.Jei išnuomojama gyventi kitokia patalpa – ūkinis pastatas, vasarnamis, gamybinė patalpa, tai laikoma, kad šalys sudarė ne gyvenamųjų patalpų, o turto nuomos sutartį.Gyvenamosios patalpos nuomos dalykas negali būti:kambario dalis,pereinamieji kambariai,pagalbinės patalpos (virtuvės, koridoriai, sandėliai ir pan.). Nuomotojas privalo perduoti patuštintą, tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą.Patalpa netinkama, jeigu yra būklės, keliančios grėsmę nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai ir saugumui.Jeigu nuomininkas naudoja patalpą ne pagal paskirtį, nuomos sutartis su juo gali būti nutraukta.Sutarties šalys:nuomotojas nuomininkas.Nuomininkas - fizinis asmuo kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Pagal bendrą taisyklę nuomininkai yra tik fiziniai asmenys. Juridiniams asmenimis gyvenamoji patalpa gali būti suteikta valdyti ir (arba) naudotis nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, bet tokia gyvenamąja patalpa juridinis asmuo gali naudotis tik pagal paskirtį - fizinių asmenų  apgyvendinimui.Nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys:sutuoktinis (sugyventinis),jų nepilnamečiai vaikai,nuomininko tėvai nuomininko sutuoktinio tėvai.Kiti asmenys: pilnamečiai vaikai, globėjai ir globotiniai, artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai ir kt. asmenys gali būti pripažinti šeimos nariais pagal CK 6.588 str. taisykles. Jų teisės ir pareigos numatytos CK 6.589 –590 str.Nuomotojas – fizinis asmuo, valstybė ar savivaldybė, taip pat juridiniai asmenys. Nuomotojas – tik patalpų savininkas ar kitaip teisėtu pagrindu patalpas valdantis asmuo. Pasikeitus patalpų savininkui, sutartis lieka galioti, jei buvo įregistruota viešame registre.Nuomotojais gali būti gyvenamųjų patalpų savininkai: fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, valstybė ir savivaldybė.Priklausomai nuo nuomotojo, skiriasi sutarties sudarymo pagrindai.1. Valstybė ar savivaldybės sutartį sudaro, esant teisės taikymo aktui – atitinkamam jų institucijų sprendimui.2. Juridiniai asmenys sudaro šias sutartis su savo darbuotojais, jeigu tai numatyta kolektyvinėse sutartyse, o jeigu tokių sutarčių nėra sudaryta, - administracijos ir darbuotojų susitarimu. Komerciniais tikslais gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaroma juridinių ir fizinių asmenų susitarimu.3. Fizinių asmenų nuosavybe esantys gyvenamieji namai, butai, kambariai, išnuomojami šalių susitarimu.  Nuomotojai neturi teisės atsisakyti sudaryti gyvenamosios patalpos sutartį, ją pratęsti, papildomai suvaržyti nuomininko teises:dėl to, kad nuomininkė yra nėščia moteris,dėl to, kad asmuo turi nepilnametį vaiką (CK 6.578 str. 4 d.).Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties forma Jeigu nuomotojas - valstybė ar savivaldybė, juridinis asmuo, sutartys sudaromos raštu.Nuomos sutartis tarp fizinių asmenų gali būti ir žodinė, išskyrus terminuotas, kurios visada turi būti sudaromos raštu (CK 6.579 str. 3 d.).Rašytinė nuomos sutartis gali būti įregistruota viešame registre - įregistruotos sutartys gali būti panaudotos prieš trečiuosius asmenis.Pareigą mokėti nuomos mokestį nuomininkas turi vykdyti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.Nuomos mokestį šalys nustato susitarimu.LR civilinis kodeksas draudžia nuomotojui reikalauti iš nuomininko mokėti nuomos mokestį iš anksto, išskyrus nuomos mokestį už pirmąjį nuomos mėnesį.Nuomos mokestį galima perskaičiuoti, keisti, bet ne daugiau kaip kartą per metus.Sutarties terminas – sutarties gali būti neterminuota arba terminuota. Nuomos užmokestis ir su gyvenamąja patalpa susijusios išlaidos. Valstybės ir savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį nustato Vyriausybė.Mokestis už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas nėra nuomos mokestis, todėl tokie mokesčiai mokami atskirai arba tokia tvarka, kokia susitaria nuomos sutarties šalys. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ypatumai. Negalioja nuomos sutarties sąlygos, kurios suteiktų nuomotojui teisę:vienašališkai perskaičiuoti nuomos mokestį arba reikalauti jo perskaičiavimo nepraėjus dvylikai mėnesių po nuomos sutarties sudarymo arba perskaičiuoti nuomos mokestį daugiau kaip kartą per metus.  Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalių teisės ir pareigos. Nuomotojo pareigos:a) perduoti nuomininkui laisvą, tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą, nurodytą sutartyje;b) užtikrinti tinkamą gyvenamojo namo, kuriame yra išnuomota gyvenamoji patalpa, naudojimą;c) teikti nuomininkui už mokestį sutartyje numatytas būtinas komunalines paslaugas arba užtikrinti jų teikimą;d) užtikrinti daugiabučio namo bendro turto ir komunalinių paslaugų teikimo įrangos, esančios name, remontą;e) daryti kapitalinį gyvenamosios patalpos remontą. Prireikus kapitališkai remontuoti ar rekonstruoti valstybės, savivaldybių įmonių, įstaigų ar organizacijų savo darbuotojams išnuomotas gyvenamąsias patalpas, kurių remontuoti negalima neiškėlus gyventojų, ir jei po remonto gyvenamoji patalpa išlieka, nuomotojas siūlo nuomininkui su šeimos nariais patalpos remonto laikui persikelti į kitą gyvenamąją patalpą pagal CK 6.606 str.Nuomotojos teisės:a) nutraukti sutartį ir nuomininką bei jo šeimos narius iškeldinti pagal CK 6.611 str., jei nuomininkas iš esmės pažeidžia sutartį, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos;b) iškeldinti iš patalpų savavališkai šias patalpas užėmusius asmenis;c) patikrinti patalpų būklę po sutarties pasibaigimo ar nutraukimo.Nuomininko pareigos:a) laiku ir tinkamai mokėti nuomos mokestį bei kitus su naudojimusi patalpomis susijusius mokesčius;b) naudoti patalpas pagal paskirtį ir tinkamai jas prižiūrėti;c) išsikelti iš patalpų pasibaigus nuomos sutarčiai ar ją nutraukus.Nuomininko teisės:a) pirmenybės teisė pratęsti sutartį pagal CK 6.607 str.;b) nutraukti sutartį pagal CK 6.609 str.;c) subnuomoti patalpas, gavus šeimos narių ir nuomotojo sutikimą pagal CK 6.595 str.;d) gavus nuomotojo ir šeimos narių sutikimą, leisti naudotis patalpomis laikiniesiems gyventojams pagal CK 6.596 str.Papildomos nuomininko teisės į savivaldybės bei valstybės nuomojamas patalpas:a)      teisės naudotis gyvenamąja patalpa išsaugojimas laikinai išvykus šešiems mėnesiams ar visam išvykimo laikui pagal CK 6.591 str. taisykles, dėl laikinai išvykusių nuomininkų yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje I. Čebotariova v. M. Čebotariovas byloje; bylos Nr.3K-7-223/2000 m., kategorija 8, nutartis paskelbta Biuletenyje Nr.14, psl. 82-87;b)      teisė į patalpos rezervavimą išvykus ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui pagal CK 6.593 str. taisykles;c)      pertvarkyti bei perplanuoti iš savivaldybės bei valstybės nuomojamas patalpas pagal CK 6.605 str.;d)      keistis nuomojamomis patalpomis pagal CK 6.608 str. taisykles. Nuomininkas turi teisę  subnuomoti gyvenamąją patalpą, jeigu:su tuo raštiškai sutinka kartu su juo gyvenantys šeimos nariai ir nuomotojas.Iš principo - nuomininkas turi pirmenybės teisę pratęsti nuomos sutartį (CK 6.607 str.). Tačiau tokia teisė jam suteikiama tik tuo atveju, jei jis tinkamai vykdė sutarties sąlygas. Nuomininko šeimos nariai, jų teisės ir pareigos. Nuomininkas ir jo šeimos nariai, tarpusavyje susitarę, iš anksto pranešę nuomotojui, gali leisti gyvenamojoje patalpoje apsigyventi laikiniems gyventojams:nesudarydami su jais subnuomos sutarties ir neimdami mokesčio už naudojimąsi patalpa. Laikinų gyventojų naudojimosi patalpomis trukmė įstatymu nesureguliuota, tačiau pats jų apsigyvenimo patalpoje pagrindas suteikia teisę nuomininkui, jo šeimos nariams bet kada pareikalauti išsikelti ir šiuos reikalavimus laikinasis gyventojas turi vykdyti nedelsiant. Už laikinųjų gyventojų veiksmus nuomotojui atsako nuomininkas. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pakeitimas. Nuomos sutarties sąlygas galima pakeisti:šalių susitarimu arba vienos iš šalių reikalavimu. Sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu (CK 6.598 str.).Nuomotojas turi teisę perkeldinti nuomininką gyvenamosios patalpos kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos laikui į pasiūlytą patalpą, kuri turi atitikti sanitarinius ir techninius reikalavimus. Nuomojamos patalpos kapitalinis remontas ar rekonstrukcija nenutraukia nuomos sutarties, bet tuo laiku, kai patalpa nesinaudojama, mokestis mokamas tik už naudojamas patalpas. Jeigu patalpa po rekonstrukcijos išlieka, nuomininkas turi teisę tęsti nuomos santykius. Tokia teise jis gali naudotis, jeigu rekonstruota patalpa padidėjo ar sumažėjo. Jeigu dėl gyvenamosios patalpos pasikeitimo tęsti nuomos santykius nuomininkas nesutinka, nuomotojas suteikia kitą tinkamai įrengtą gyvenamąją patalpą. Tokia pareiga nuomotojui tenka, ir kai gyvenamoji patalpa po rekonstrukcijos neišlieka.CK 6.606 straipsnio 1-4 dalyse numatytas nuomininko teises kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos laiku garantuoja valstybės ar savivaldybės atitinkamos institucijos jų išnuomotų patalpų nuomininkams bei juridiniai asmenys savo darbuotojams.Jeigu gyvenamosios patalpos išnuomotos juridinių ir fizinių asmenų fiziniam asmeniui komercinėmis sąlygomis, sutarties šalių teisės ir pareigos patalpos kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos atveju numatomos  jų susitarimu.CK 6.598 – 6.603 str. numato valstybės ir savivaldybės sudarytų nuomos sutarčių pakeitimo sąlygas, padalijant butą, kai viena gyvenamoji patalpa keičiama į kelias, nuomininkams susijungus į vieną šeimą, dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku, perdavus patuštintą kambarį. CK 6.604 str. taip pat numato nuomos sutarties pakeitimo sąlygas nuomininkui nutraukus darbo sutartį. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pabaiga. I. Sutartis baigiasi, pasibaigus jos terminui.II. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukiama nuomininko reikalavimu - šia teise nuomininkas gali pasinaudoti, nenurodydamas tokio veiksmo priežasčių, bet visais atvejais prieš mėnesį apie sutarties nutraukimą raštu įspėjęs nuomotoją. III. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukiama nuomotojo reikalavimu:a) jeigu nuomininkas ne mažiau kaip 3 mėnesius nemoka nuomos mokesčio. Šis terminas sutartyje gali būti ilgesnis, bet ne trumpesnis;b) jeigu nuomininkas ar jo šeimos nariai ardo ar gadina patalpas;c) jeigu patalpos naudojamos ne pagal paskirtį;d) jeigu nuomininkas ar jo šeimos nariai netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu ar greta gyventi.IV. Neterminuotos sutarties atveju, juridinių ir fizinių asmenų nuomojamų komercinėmis sąlygomis gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta nuomininką raštu įspėjus prieš šešis mėnesius.V. Jeigu dėl stichinių nelaimių, gaisro ar techninio susidėvėjimo valstybės, savivaldybių ar juridinių asmenų gyvenamoji patalpa gresia sugriūti arba tampa netinkama gyventi, fiziniai asmenys iš jų iškeldinami pagal prokuroro sankciją ir jiems suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa - tokiais atvejais ankstesnė nuomos sutartis laikoma pasibaigusia. Fizinių asmenų iškeldinimo iš užimamų gyvenamųjų patalpų pagrindai ir tvarka. Iškeldinimas yra nuomos sutarties nutraukimo pasekmė, kai buvęs nuomininkas, pasibaigus nuomos sutarčiai ar šios sutarties nesudarius (nesant nuomos sutarties, asmuo neteisėtai įsikėlė į gyvenamąją patalpą), atsisako ją patuštinti. Iškeldinimas gali būti ir negaliojančios nuomos sutarties pasekmė.Iškeldinimas – nuomos sutarties pasibaigimo, nutraukimo arba pripažinimo negaliojančia pasekmė.Iškeldinimas gali vykti tik teismine tvarka, išskyrus atvejus, kai iškeldinama pagal prokuroro sankciją.      Tarnybinės gyvenamosios patalpos, jų suteikimo ir naudojimosi tvarka. Tarnybinės patalpos -  tai gyvenamosios patalpos, kurias darbdavys skiria apgyvendinti darbuotojui (tarnautojui) dėl darbo (tarnybos) pobūdžio tokiam laikotarpiui:kol tas darbo (tarnybos) pobūdis nepasikeis arba kol nenutrūks darbo (tarnybos) santykiai, ar kol neišnyks įstatymų numatytos sąlygos.             Iškeldinimas iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų. Pasibaigus darbo sutarčiai, darbuotojai (tarnautojai), jų šeimos nariai privalo išsikeldinti iš tarnybinių patalpų Gyvenamųjų patalpų nuoma bendrabučiuose. Bendrabučiai yra darbuotojų, tarnautojų, studentų, moksleivių apgyvendinimui jų darbo ar mokymosi laiku specialiai pastatyti ar šiam tikslui įrengti gyvenamieji namai. Bendrabučių suteikimo ir naudojimosi tvarka nustatoma administracijos ir darbuotojo susitarimais arba kolektyvinėse sutartyse, mokslo įstaigose - šių įstaigų valdymo organų sprendimais.Iš bendrabučių iškeldinama teismo tvarka.Nuomininkai bendrabučiuose neturi teisės subnuomoti bei apgyvendinti laikinuosius gyventojus. Viešbučiai, nakvynės namai ir gyvenimas gydymo ir socialinės globos institucijų patalpose. Viešbučiai - juridinių ar fizinių asmenų  nuosavybės teise valdomos gyvenamosios patalpos, kurios specialiai įrengtos laikinai atvykusiems amenims apgyvendinti.Nakvynės namai – tai gyvenamoji patalpa, kuri asmenims suteikiama nemokamai. Tokie namai skirti paramos reikalingiems asmenims. Jų steigėjų veiklą numato atitinkami teisės aktai, reguliuojantys labdarą bei specialios nakvynės  namų taisyklės.Gydymo ar globos (rūpybos) institucijų patalpose gyvenantys asmenys nėra nuomininkai. Jų teisinius santykius reguliuoja atitinkami gydymo ir globos įstatymai, sudaromos paslaugų sutartys. 18 tema. Panauda Panaudos sutarties samprata. Panaudos sutartimi viena šalis perduoda kitai šaliai nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jam buvo perduota, atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės.Tai viena iš sutarčių dėl daiktų perdavimo laikinam naudojimuisi rūšių. Panaudos sutartis skiriasi nuo nuomos sutarties tuo, kad jos pagr daiktu naudojamasi neatlygintinai.Dėl neatlygintinumo panaudos sutartis panaši į dovanojimo sutartį, tačiau dovanojimo sutartimi daiktas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn.Dėl panašumo į nuomą panaudos sutartims taikomos nuomos santykius reguliuojančios teisės normos dėl:sutarties dalyko,sutarties formos,sutarties termino,tolesnio naudojimosi daiktu pasibaigus sutarties terminui,naudojimosi daiktu pagal paskirtį,daikto pagerinimo. CK nustato subjektinės sudėties ribojimą - pelno siekiantys juridiniai asmenys neturi teisės perduoti daikto neatlygintinai naudotis savo dalyviams, steigėjams ar valdymo organo nariams (CK 6.630 str.).  Panaudos sutarties šalys, dalykas ir forma. Panaudos davėjai gali būti fiz ir jur asmenys: 1. daikto savininkai, 2. kt įs įgalioti asmenys – pvz. (CK 3.244 str. 3 d.); 3. kt daikto savininko įgalioti asmenys - pvz. (CK 6.490str. 5 d., 1 d.). Panaudos gavėjai gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys. Panaudos dalykas:nesunaudojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai. Panaudos sutarties terminas Daikto panauda gali būti terminuota ar neterminuota, bet ne ilgesnė kaip 100 m (CK 6.479 str. 1 d., 6.629 str. 2 d). Sutarties forma priklauso nuo: termino – jei ilgesniam kaip 1m terminui – rašytinė. Jeigu sudaroma ilgesnė nei 1m nekilnojamųjų daiktų panaudos sutartis – prieš trečiuosius asmenis ji gali būti panaudota, tik jei buvo įregistruota viešame registre.Panaudos sutartis nekeičia trečiųjų asmenų teisių į daiktą. Panaudos sutartis neatlygintinė, nes daiktas perduodamas laikinai valdyti ir naudotis juo, nereikalaujant už tai turtinio ekvivalento. Ši sutartis yra realinė: CK 6.629 str. 1 d. vartojamas terminas „perduoda“, o ne „įsipareigoja perduoti“ – viena šalis perduoda kitai šaliai nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis; CK 6.631 str. – pažado perduoti neįvykdymas be pakankamo pagrindo suteikia gavėjui teisę į išlaidų, susijusių su daikto perdavimu, atlyginimą, tačiau nesuteikia teisės reikalauti daiktą perduoti. Panaudos sutarties šalys turi t ir p, todėl sutartis dvišalė. Panaudos sutarties šalių teisės ir pareigos. Pagal bendrą taisyklę panaudos davėjas atsako už perduoto daikto trūkumus, jeigu: jis tyčia ar dėl didelio neatsargumo jų neaptarė sutarties sudarymo metu. Panaudos davėjas neatsako už daikto trūkumus, jeigu: šie trūkumai buvo aptarti panaudos sutartyje arba šie trūkumai panaudos gavėjui buvo žinomi iki sutarties sudarymo arba gavėjas trūkumus turėjo pastebėti daikto perdavimo, apžiūros ar išbandymo metu.  Panaudos davėjas, sudarydamas sutartį, privalo įspėti panaudos gavėją apie visas trečiųjų asmenų teises į perduodamą daiktą (CK 6.635 str. 2 d.). Daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika. Ši rizika tenka panaudos davėjui, jeigu: panaudos gavėjas daiktu naudojasi normaliai pagal sutartyje numatytą paskirtį. Ši rizika tenka panaudos gavėjui, jeigu: daiktas naudojamas ne pagal sutartyje numatytą paskirtį; daiktas perduodamas trečiajam asmeniui be panaudos davėjo rašytinio sutikimo; panaudos gavėjas naudojasi dkt pasibaigus sutarties terminui; panaudos gavėjas galėjo išgelbėti dkt, tam tikslui panaudodamas savo dkt, tačiau to nepadarė Panaudos sutarties pabaiga. Sutartis gali būti nutraukta prieš terminą panaudos davėjo reikalavimu, jeigu panaudos gavėjas:naudoja daiktą ne pagal paskirtį,nevykdo pareigos išlaikyti ir saugoti daiktą,iš esmės blogina jo būklę,perduoda daiktą trečiajam asmeniui be davėjo sutikimo,jeigu dkt tapo reikalingas pačiam savininkui. Sutartį gali būti nutraukta prieš terminą panaudos gavėjo reikalavimu, jeigu:nustatomi daikto trūkumai, dėl kurių naudotis dkt neįmanoma ar lb sunku;negalima dkt naudotis pagal paskirtį dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo panaudos gavėjo,panaudos davėjas neįspėjo apie trečiųjų asm t į daiktą; panaudos davėjas neperdavė dkt priklausinių ar dok. Neterminuota sutartis gb nutraukta bet kurios šalies reikalavimu, įspėjus kitą šalį prieš 3 mėn apie numatomą nutraukimą. Be to, terminuotą panaudos sutartį gavėjas turi teisę nutraukti įspėjęs prieš 1 mėn. Panaudos davėjui mirus ar jį reorganizavus, jo t ir p pereina teisių perėmėjams. 19 tema. Ranga. Mokslinio tyrimo bandomieji konstravimo ir technologiniai darbai Rangos sutarties samprata. Rangos  sutartimi viena šalis  (rangovas) įsipareigoja atlikti tt darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644). Jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto dkt verte yra nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi.  Rangos sutarties teisinė charakteristika: Dvišalė kadangi abi šalys turi ir t, ir p. Konsensualinė kadangi laikoma sudaryta nuo susitarimo momento. Atlygintinė kadangi kiekviena šalis patenkina kitos šalies priešpriešinius turtinio pobūdžio reikalavimus. Sutarties turinį sudaro sąlygos, dėl kurių šalys susitaria. Esminės sutarties sąlygos:1) dalykas 2) įvykdymo terminai (darbų pr ir pab, tarpiniai terminai).Sutarties kaina nelaikoma esmine sąlyga, išskyrus kai kurias rangos sutarčių rūšis. Rangos sutarties šalys, dalykas, forma ir kaina. Dalykas -  rangovo atlikto ii darbo rezultatas, turintis materialią išraišką, t.y. rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tt darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas. Nuosavybės t į sukurtą rezultatą pereina užsakovui tik nuo šio rezultato perdavimo užsakovui momento. Rangos sutartyje nustatoma darbų kaina ar jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai pagal CK 6.653 reikalavimus. Jei dėl kainos nesusitarta, ji nustatoma pagal CK 6.198 taisykles. Šalys – užsakovas ir rangovas, tiek fiz, tiek jurid asmenys. Rangovo ir užsakovo nesieja pavaldumo (subordinacijos) ar kitokie priklausomybės santykiai. Rangovams gb taikomi spec reikalavimai (dėl kvalifikacijos, patirties ir pan.). Įst gali numatyti atvejus, kai tt rūšių  darbai  gb atliekami tik turint įst nustatyta tvarka  išduotą  leidimą (licenciją). Forma: nenumatyti spec reikalavimai, todėl sutartis sudaroma vadovaujantis bendromis sandorių sudarymo taisyklėmis (CK 1.63-1.77) T.y. rangos sutartis gali būti sudaroma žodžiu, rašytine forma (pvz., tarp fizinių asmenų, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip 5000 lt, išskyrus sandorius, kurie ir įvykdomi sudarymo metu) arba konkliudentiniais veiksmais .Rangos sutarties specifika ta, kad paprastai rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties  įvykdymo  būdus, be to, atlieka sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kt nenustato sutartis.Rizikos paskirstymo tarp šalių principus nustato CK 6.649, kuris numato, jog medžiagų  ar  įrenginių,  perduotų  darbams  atlikti atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka ją davusiai šaliai, o darbų rezultato ar tarpinio darbų etapo rezultato,iki užsakovas jį priima,atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika tenka  rangovui, jei įst ar sutartis nenumato ko kt. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos. Rangovo pareigos 1) darbų rezultato perdavimo (CK 6.645 str. 1 d.);2) informacijos atskleidimo iki sutarties sudarymo (CK 6.645 str. 1 d.);3) užsakovo patikėto turto saugojimo (CK 6.657 str.);4) terminų laikymosi (CK 6.652 str.);5) užsakovo įspėjimo apie svarbias aplinkybes (CK 6.659 str.);6) darbų kokybės užtikrinimo (CK 6.663 str.);7) darbų kokybės garantijos (CK 6.664 str.);8) privalomų darbų reikalavimų laikymosi (CK 6.663 str. 2 d.);9) aktualios informacijos perdavimo kartu su darbų rezultatu (CK 6.668 str.);10)  turto grąžinimo užsakovui (CK 6.670 str.). Teisės 1) subrangovų pasitelkimo (CK 6.650 str.);2) atlyginimo už atliktą darbą išieškojimo (CK 6.656 str.);3)  darbų nepradėjimo (sustabdymo), jeigu užsakovas neįvykdo savo pareigų arba kliudo rangovui vykdyti sutartį (CK 6.661 str.). Užsakovo pareigos: 1) kainos sumokėjimo (CK 6.655.);2) pagalbos rangovui (CK 6.660);3) aprūpinimo medžiagomis (jei taip buvo susitarta) (CK 6.648 );4) atliktų darbų priėmimo (CK 6.662 str.).Teises 1) darbų tikrinimo (CK 6.658 1 d.);2) sutarties atsisakymo dėl rangovo delsimo (CK 6.658 2 d.);3) termino trūkumams pašalinti nustatymo (CK 6.658 3 d.);4) sutarties atsisakymo dėl svarbių priežasčių, kartu sumokant rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį ir atlyginant nuotolius, padarytus dėl sutarties nutraukimo (CK 6.658. 4 d.);5) trūkumų šalinimo išlaidų išskaitymo jeigu (CK 6.658 5 d.);6) kt rangovų pasitelkimo (jeigu generalinis rangovas sutinka) (CK 6.650. 5 d.);7) teisės nekokybiškų darbų atveju (CK 6.665 ). Bendros šalių pareigos:1) konfidencialumo laikymosi (CK 6.669 str.);2) ekspertų pasitelkimo: jeigu tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę (CK 6.662 str. 5 d.). Rangos sutarties šalių atsakomybė. Rangovo atsakomybė Pagrindai CK 6.647, 6.648, 6.652, 6.658, 6.662, 6.665, 6.670, 6.671. Atsako už: - nekokybiškus, nustatytu terminu neatliktus atliktus darbus;- nekokybiškas medžiagas;- darbų neatlikimą;- viršytą darbų sąmatą. Kitos šalies teisės pažeidimo atveju - reikalauti netesybų sumokėjimo;- reikalauti nuostolių atlyginimo;- reikalauti trūkumų pašalinimo arba kt dkt pagaminimo;- pavesti trečiajam asmeniui darbą pataisyti rangovo sąskaita;- atsisakyti priimti darbus;- nutraukti sutartį. Užsakovo atsakomybė Pagrindai CK 6.656, 6.660-6.662. Atsako už: - priešpriešinių pareigų nevykdymą;- įsipareigojimo sumokėti atlyginimą nevykdymą;- atsisakymą teikti pagalbą rangovui (jei tokia p nustatyta sutartyje);- vengimą priimti atliktą darbą. Kitos šalies teisės pažeidimo atveju - reikalauti nuostolių atlyginimo;-reikalauti prievolių įvykdymo;- atsisakyti nuo sutarties;- vengiant priimti darbus, darbo rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugadinimo rizika pereina užsakovui. Darbo trūkumai gali būti nustatyti per garantinį terminą, o jeigu jis nenustatytas – per protingą terminą, ne ilgesnį kaip dveji metai nuo rezultato perdavimo (CK 6.666). Reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškininės senaties terminas. Senaties terminai skaičiuojami pagal CK 6.667 taisykles. Vartojimo ranga. Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, besiverčiantis tt verslu, įsipareigoja pagal fiz asm (vartotojo) užsakymą atlikti tt buitinius arba asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius tenkinantį darbą, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti.  Šalys:1) rangovas , užsiimantis verslu; 2) užsakovas – vartotojas - fizinis asmuo, užsakęs darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius poreikius. Vartojimo rangai taikomos rangos bendrosios nuostatos tiek, kiek jos neprieštarauja spec vartojimo rangos nuostatoms, taip pat mutatis mutandis CK normos, reglamentuojančios vartojimo pirkimą-pardavimą ir nesąžiningas vartojimų sutarčių sąlygas. Taikytini ir kiti su vartotojų teisių gynimu susiję įstatymai.Vartojimo rangos atveju griežčiau reglamentuoti rangovo ir užsakovo santykiai, papildomos užsakovo, kaip silpnesniosios šalies, garantijos (CK 6.673).Rangovo pareiga suteikti užsakovui informaciją apie siūlomus darbus (CK 6.674). CK 6.678 numato specifines atsakomybės sąlygas, siekiant apsaugoti vartotojo saugumą, jei tai kelia grėsmę užsakovo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Reikalavimai dėl neatlygintino darbo trūkumų pašalinimo gali būti pareikšti per du, o jeigu sutarties dalyku buvo pastatas, įrenginys ar kitoks statinys – per 10m nuo darbų rezultato priėmimo momento. CK numato papildomas rangovo t, jei užsakovas vengia priimti darbo rezultatą (CK 6.679).            Statybos rangos sutarties samprata. Statybos rangos sutarties dalykas - įmonių, pastatų, gyv namų ir kt statinių statyba ar  rekonstrukcija,  montavimas, paleidimas ar kitoks darbų atlikimas. Sutartyje gb numatyta rangovo pareiga užtikrinti pastatyto objekto aptarnavimą po jo priėmimo per sutartyje nustatytą terminą. Jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fiz asmens asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Specifinis rangovas – juo gb L įsteigtas jurid asm, užsienio valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kuri pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statyba, pateikusi šią teisę patvirtinančius dokumentus, statybos inžinierius . Sutarties esminės sąlygos: susitarimas dėl dalyko , terminų ir kainos . Sutartyje privalo būti nurodyta su ja susijusių dokumentų sudėtis. Sutartyje taip pat  privalo būti  nurodyta, kuri šalis ir per kokius terminus turi pateikti tt normatyvinius statybos dokumentus.  Statybos rangos šalių teisės ir pareigos. Specifinės rangovo teisės ir pareigos: 1) prezumpcija, kad rangovas privalo pats atlikti visus darbus (CK 6.684 str. 3 d.); 2) rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos  dok  nustatytus  reikalavimus ir sutartį (CK 6.684 str. 1 d.); 3) rangovas privalo statybą aprūpinti medžiagomis, įrengimais, detalėmis ir kt  konstrukcijomis (CK 6.686 str. 1 d.); 4) rangovo t reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių  aplinkybių faktiška statybos  darbų kaina padidėjo daugiau kaip 15 % (CK 6.685 str. 2 d.); 5) rangovo pareiga laikytis aplinkos apsaugos ir darbų saugumo reikalavimų (CK 6.692 str.). Specifinės užsakovo teisės ir pareigos: 1) užsakovo p laiku suteikti žemės sklypą statybai  (CK 6.688 str. 1 d.); 2) užsakovo  p perduoti rangovui naudotis pastatus ar įrenginius, teikti  krovinių vežimo paslaugas, įrengti laikinus energijos  ar  vandens  tiekimo tinklus, gauti reikalingus leidimus, suteikiančius t atlikti  rangovui tt darbus, bei teikti kt sutartyje numatytas paslaugas (CK 6.688 2 d.); 3) užsakovo t kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymąsi, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų  naudojimą pagal CK 6.689 str.; 4) užsakovo t pasitelkti projektuotoją ir kt asmenis (CK 6.690); 5) užsakovo p sumokėti už visus iki konservavimo atliktus darbus, tp atlyginti  išlaidas, susijusias  su darbų  nutraukimu ir objekto konservavimu (CK 6.693). Darbų perdavimas ir priėmimas. CK 6.694 įforminamas aktu, kurį  pasirašo abi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gb teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kt šalis  atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.  Atsakomybės specifika (CK 6.695-6.698 ). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių  statybos dokumentų reikalavimų, tp už tai, kad nepasiekė šiuose dok ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių. Kai statiniai ir įrenginiai rekonstruojami, rangovas atsako už statinio ar įrenginio patikimumo, patvarumo ar  atsparumo sumažėjimą ar netekimą. Už statinio sugriuvimą ir tuo padarytą žalą atitinkamai atsako rangovas, projektuotojas ir   statybos techninis prižiūrėtojas, jeigu objektas sugriuvo dėl projektavimo, konstrukcijų ar statybos darbų defektų ar netinkamo žemės grunto.  Darbų kokybės garantija. Rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Garantiniai terminai: a) 5 m; b) 10  m  -  esant  paslėptų  statinio elementų ; c) 20 m - esant tyčia paslėptų defektų. Nustatyti  terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos Projektavimo ir tyrinėjimo darbų ranga. rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dok ar  sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą   ir sumokėti už atliktą darbą (CK 6.700). Sutarties dalykas – kūrybinės veiklos rezultatas, įforminamas projektiniais sąmatiniais dok, reikalingais tt objektui statyti arba įrengti.CK 6.702 bei 6.704 str numato specifines rangovo bei užsakovo p. Projektuotojo (tyrinėtojo) atsakomybės specifika (CK 6.703): Atsako už: - netinkamą  techninių dok parengimą ar tyrinėjimo darbų atlikimą;- statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai  atliktų  projektavimo (tyrinėjimo) darbų arba netinkamai parengtų  techninių dok;- nustatytus darbų trūkumus. Pažeidimų pasekmės:- p užsakovo reikalavimu neatlygintinai ištaisyti techninių dok trūkumus ar iš naujo atlikti  tyrinėjimo darbus; ir - p atlyginti užsakovui nuostolius. Rangos darbai, finansuojami iš valstybės ar savivaldybių biudžeto. Dalykas - statybos, projektavimo ar tyrinėjimo darbai, taip pat architektūrinė ir inžinerinė veikla bei su ja susijusios techninės konsultacijos valstybės ar savivaldybių reikmėms.Šie rangos darbai vykdomi valstybės ar savivaldybės (viešosioms) reikmėms valstybės arba savivaldybės institucijų užsakymų pagrindu.Jie paprastai vykdomi pagal rangos sutartis, sudaromas konkurso tvarka.Jeigu  rangos  sutartis  buvo  sudaryta  konkurso tvarka, sutarties turinys nustatomas pagal paskelbtas konkurso sąlygas ir  konkurso metu pateiktus rangovo, laimėjusio konkursą, pasiūlymus.  Mokslinio tyrimo, bandomųjų, konstravimo ir technologinių darbų sutarties samprata. Dvi sutartys: pagal mokslinio tyrimo darbų atlikimo sutartį viena šalis įsipareigoja pagal kitos šalies techninę užduotį atlikti mokslinius tyrimus, o pagal bandomųjų, konstravimo ar technologinių darbų sutartį - parengti naujo gaminio pavyzdį arba jo gamybos konstrukcijos dokumentus ar naują  technologiją, o užsakovas įsipareigoja priimti darbą ir už jį sumokėti (CK 6.707 str. 1 d.). Sutarties teisinė charakteristika: Dvišalė kadangi abi šalys turi ir teises, ir pareigas. Konsensualinė kadangi laikoma sudaryta nuo susitarimo momento. Atlygintinė kadangi kiekviena šalis patenkina kitos šalies priešpriešinius turtinio pobūdžio reikalavimus. Sutarties šalys ir dalykas. 1) vykdytojas - fizinis, juridinis asmuo, paprastai specialios mokslo įstaigos, organizacijos (institutai, universitetai);2) užsakovas – fizinis, juridinis asmuo, valstybė ar savivaldybės.Sutarties dalykas – darbų rezultatas, susijęs su intelekte ir kūrybine asmens, vykdančio užduotį, veikla (sutarties sudarymo metu darbų rezultatas ne visuomet gali būti tiksliai apibrėžtas, ne visuomet yra žinoma, ar rezultatas apskritai yra pasiekiamas). Jei tinkamai vykdant sutartį rezultatas nepasiekiamas, tai nėra laikoma sutarties pažeidimu. Formai taikomos bendros sandorio sudarymo taisyklės, sutartys gb sudaromos žodžiu, rašytine forma arba konkliudentiniais veiksmais. Sutarties šalių teisės ir pareigos. Pagrindinės vykdytojo p: 1) darbus atlikti pagal suderintą su užsakovu techninę užduotį ir laiku perduoti darbų rezultatus  užsakovui;  2) suderinti su užsakovu įstatymo saugomų intelektinės veiklos rezultatų, priklausančių tretiesiems asmenims, panaudojimo būtinumą bei teisių į jų naudojimą įsigijimą;3) savo jėgomis ir lėšomis pašalinti dėl savo kaltės padarytus darbų trūkumus, pažeidžiančius sutarties ar  techninės užduoties sąlygas; 4) nedelsdamas pranešti užsakovui, kad negali gauti norimų rezultatų arba kad darbus tęsti netikslinga;5) garantuoti užsakovui, kad jam perduodami atliktų darbų rezultatai nepažeidžia kitų asmenų išimtinių teisių;6) konfidencialumo pareiga ir kitos CK numatytos pareigos. Pagrindinės užsakovo pareigos: 1) perduoti vykdytojui sutartyje  numatytą  būtiną  darbams  atlikti  informaciją; 2) priimti  atliktų darbų  rezultatus ir juos apmokėti; 3) perduoti vykdytojui techninę užduotį ir suderinti su vykdytoju darbų programą ar tematiką (jei sutartyje numatyta); 4) konfidencialumo pareiga ir kitos CK numatytos pareigos. Vykdytojo atsakomybės ypatumai. Vykdytojas atsako užsakovui už sutarties pažeidimą, jeigu neįrodo, kad sutartis buvo pažeista ne dėl vykdytojo kaltės ir privalo atlyginti užsakovui dėl darbų trūkumų padarytus  nuostolius pagal atliktų darbų vertę, jeigu taip nustato sutartis. Negautos pajamos atlyginamos tik sutartyje numatytais atvejais.  Atliekant  mokslinio  tyrimo darbus, užsakovas privalo sumokėti vykdytojui   už  darbus, kurie buvo atlikti, jeigu paaiškėjo, kad  norimų rezultatų  neįmanoma  gauti  dėl  nepriklausančių nuo  vykdytojo  aplinkybių (CK 6.713). Atliekant bandymus, konstravimo ar technologinius  darbus,  užsakovas privalo sumokėti   vykdytojui  sutartyje  nustatytos  kainos  dalį, proporcingą  atliktų   darbų  daliai,  apmokėti kt  protingas  išlaidas,  kurias  rangovas yra padaręs norėdamas įvykdyti darbą, jeigu  paaiškėja,  kad  ne dėl vykdytojo  kaltės  neįmanoma ar  netikslinga  jų  tęsti (CK 6.714 ). 20 tema. Atlygintinų paslaugų teikimas Paslaugų sutarties samprata. Paslaugų  sutartimi  viena  šalis  (paslaugų   teikėjas)  įsipareigoja  pagal  kitos  šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tt nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kt paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą),  o  klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 ).  Paslaugų sutarties šalys, dalykas, turinys ir forma. Šalys – paslaugų tiekėjas ir klientas , kurių nesieja darbo ar kitokie pavaldumo santykiai. Šalimis gali būti bet kuris CT subjektas – tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Paslaugų teikėjams atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį taikomi spec reikalavimai, dažniausiai susiję su paslaugų teikėjo kvalifikacija, įgūdžiais, patirtimi. Kai kurioms paslaugoms teikti būtina ir licencija. Paslaugų tiekėjas turi t laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones bei pasitelkti trečiuosius asmenis, tačiau ir šiuo atveju už tinkamą įvykdymą jis lieka atsakingas klientui. Formai taikomos bendros sandorio sudarymo taisyklės (CK 1.63-1.77). Dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu (audito, konsultacinių, asmens sveikatos priežiūros, ir kt paslaugos). Pagrindiniai dalyko požymiai : 1) nematerialus paslaugų pobūdis, nesusijęs su materialaus objekto sukūrimu; 2) negalėjimas garantuoti, jog sutartis bus įvykdyta Paslaugų sutarties šalių teisės ir pareigos. Paslaugų teikėjo pagrindinės pareigos :1) suteikti klientui paslaugą;2) suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią   su  paslaugomis ir turinčią  įtakos  kliento   apsisprendimui sudaryti sutartį (CK 6.719 str.);3) klieno  reikalavimu  pateikti klientui visą informaciją ar ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą (CK 6.722 str.); 4) perduoti  klientui  viską,  ką teikdamas  paslaugas gavo kliento naudai. Pagrindinė kliento pareiga – sumokėti už suteiktas paslaugas (CK 6.720 str.).Paslaugų sutartims tiek, kiek tai neprieštarauja CK 6.716–6.723 straipsniams ir paslaugų sutarties dalyko ypatumams, taikomos ir CK normos, nustatančios bendrąsias rangos sutarties nuostatas (6.644–6.671 str.) bei reglamentuojančios vartojimo rangą (6.672–6.680 str.), Kliento interesų prioritetas.CK 6.718 numato kliento interesų prioriteto principą , bet jei kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms, paslaugų teikėjas turi teisę atsisakyti vykdyti  tokius nurodymus ir sutartį nutraukti Paslaugų kaina ir apmokėjimas.  Kaina nustatoma šalių susitarimu. Kainos apmokėjimo tvarką nustato CK 6.720. Sutarties pabaiga. Klientas turi teisę vienašališkai  nutraukti sutartį pagal CK 6.721, nepaisydamas  to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas paslaugų teikėjo patirtas protingas išlaidas. Tuo tarpu paslaugų teikėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį tik dėl svarbių priežasčių, visiškai atlygindamas kliento patirtus nuostolius. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutarties samprata. savo profesinės ar verslo veiklos dėka turintis t teikti sveikatos priežiūros paslaugas asmuo(sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas) įsipareigoja teikti kt šaliai (pacientui) sutartyje numatytas sveikatos priežiūros paslaugas,o pacientas  įsipareigoja  sumokėti  sveikatos priežiūros  paslaugų  teikėjui  sutartą  kainą (6.725   Sutarties šalys ir dalykas. Šalys: 1) paslaugų tiekėjas - profesinės ar verslo veiklos dėka turintis teisę teikti sveikatos  priežiūros paslaugas asmuo;2) klientas – fizinis asmuo, sulaukęs 16 me amžiaus (dėl nepilnamečių sutarčių sudarymo CK 6.726 numato spec taisykles). Sutarties dalykas  - asmens sveikatos priežiūros paslaugos, t.y. veikla, įskaitant tyrimus  ir  su  asmeniu  tiesiogiai susijusius patarimus, kuria stengiamasi asmenį išgydyti, apsaugoti nuo susirgimo ar  įvertinti jo sveikatos būklę. Ši sąvoka taip pat apima paciento slaugą ir su ja susijusią priežiūrą bei  tiesioginį paciento materialinį aprūpinimą, kuris yra reikalingas asmens sveikatos priežiūros veiklai vykdyti, išskyrus farmacinę veiklą. CK 6.725. 3 dalis numato atvejus, kokiai veiklai šios sutarties nuostatos netaikomos. Šalių teisės ir pareigos. Paciento p:1) sumokėti sutartimi sulygtą atlyginimą; 2) kiek įstengdamas suteikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui informacijos ir  pagalbos, kuri  pagrįstai yra reikalinga norinti įvykdyti sutartį Pagrindinė paslaugų teikėjo pareiga – suteikti sutartas paslaugas bei tinkamai įvykdyti sutartį, užtikrinant tokį rūpestingumo laipsnį, kokio tikimasi iš sąžiningo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo (CK 6.732). Sutarties kaina.Sutarties kaina nustatoma šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai sveikatos priežiūros paslaugų  teikėjas už savo darbą gauna atlyginimą pagal įstatymą  arba kokiu nors kitu pagrindu, kaip tai nustatyta sutartyje (CK 6.740 ).  Informacijos teikimas.Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas negali jokiems kt asmenims be  paciento  sutikimo suteikti informacijos apie pacientą arba sudaryti sąlygų gauti oficialių dokumentų, nurodytų CK, kopijas, išskyrus atvejus, numatytus CK 6.736 str.  Taikymo sritis. CK numato imperatyvų reikalavimą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui pagal CK 6.727 str. informuoti pacientą jam suprantama forma, paaiškindamas specialius terminus, apie jo sveikatos būklę, ligos diagnozę, galimus gydymo būdus, gydymo prognozę bei kitas aplinkybes, kurios  gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie pasekmes, jeigu siūlomo  gydymo atsisakytų. Pažymėtina, jog minėta informacija, paprastai neturi būti pacientui pateikta prieš jo valią. Paciento valia turi būti aiškiai pareikšta ir patvirtinta parašu.  Turizmo paslaugų teikimo sutarties samprata. viena šalis - turistinės kelionės organizatorius - įsipareigoja už  atlyginimą  kitai  šaliai  -  turistui - užtikrinti  iš  anksto  organizuotą  turistinę  kelionę,  kuri tęsiasi ilgiau kaip 24 val, įskaitant nakvynę, bei suteikti mažiausiai dar dvi paslaugas:  vežimo ir apgyvendinimo bei esminę turistinės kelionės dalį sudarančią paslaugą, nesusijusią su vežimu ar apgyvendinimu. Turistas įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas (CK 6.747). Sutarties šalys, forma ir turinys. Šalys: 1) kelionės organizatorius - t.y. asmuo, kuris įst nustatyta tvarka ir sąlygomis verčiasi turizmo verslu ir tiesiogiai arba per tarpininkus savo vardu  viešai  siūlo teikti turizmo paslaugas  bet  kuriam  asmeniui arba tt asmenų gr; 2) turistas:  – fiz asmuo, kuris su kelionės organizatoriumi sudaro turizmo paslaugų teikimo sutartį; arba- bet kuris kitas fiz asmuo, kurio vardu sutartį pasirašęs asmuo perka turistinę kelionę ir prisiima visas t ir p pagal sutartį ; arba- bet kuris asmuo, kuriam sutartį pasirašęs asmuo arba bet kuris naudos gavėjas perleidžia savo t į kelionę. CK 6.748 str., numato specialius reikalavimus kelionių organizatoriui dėl informacijos apie teikiamas paslaugas teikimui. Turistinių paslaugų teikimo sutartis turi būti rašytinė , kurioje turi būti nurodyti CK 6.749 numatyti rekvizitai. Ši sutartis vieša ir dažniausiai sudaroma prisijungimo būdu prie vienos iš sutarties šalių – kelionės organizatoriaus – parengtų standartinių sutarties sąlygų .  Atsisakymas nuo sutarties. Šalys turi t atsisakyti nuo sutarties, tačiau skirtingomis sąlygomis ir tvarka, kurią nustato CK 6.750-6.751 Sutarties sąlygų keitimas. CK 6.752 suteikia kelionių organizatoriui galimybę dėl svarbių priežasčių keisti sutarties sąlygas. Sutarties šalių pasikeitimas. turistas turi t, likus iki kelionės  pradžios  ne  mažiau  kaip 7 d pagal CK 6.753 tvarką, perleisti savo t į kelionę trečiajam  asmeniui, kuris vykdys visas sutarties sąlygas. Jeigu kelionės organizatorius dėl savo nemokumo ar  kt  priežasčių negali tinkamai įvykdyti sutarties, jis privalo  imtis  priemonių,  kad jo p perimtų kitas asmuo. Jeigu turistas jau atvyko į paskyrimo vietą, kelionės organizatorius bet kuriuo atveju privalo užtikrinti turisto sugrįžimą atgal.  Sutarties vykdymas ir atsakomybė už netinkamą jos vykdymą. Kelionės organizatorius privalo vykdyti sutartį atsižvelgdamas į turisto protingus  lūkesčius,  kurių pagal sutarties ir teikiamų paslaugų pobūdį turistas galėjo turėti. Priešingu atveju jis turi atlyginti turistui nuostolius bei neturtinę žalą, išskyrus atvejus, numatytus CK 6.754. Draudimas panaikinti ar riboti civilinę atsakomybę. CK 6.755 draudžia riboti ar panaikinti kelionių organizatoriaus atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl turisto mirties ar jo sveikatos sužalojimo.  21 tema. Pavedimas. Franšizė. Komisas. Distribucija Pavedimo sutarties samprata. viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (CK 6.756 ). Atstovo (įgaliotinio) veikimas pavedimo sutarties pagrindu yra viena iš atstovavimo formų, todėl pavedimo sutartį reglamentuojančios normos aiškinamos ir taikomos mutatis mutandis neatsiejamai kartu su CK II knygos III dalimi „Atstovavimas“. Sutarties teisinė charakteristika: Konsensualinė kadangi laikoma sudaryta nuo susitarimo momento Atlygintinė jei įgaliotiniui įgaliotojas moka atlyginimą (atlygintinumas preziumuojamas, jei šalys verslininkai) neatlygintinė kai įgaliotiniui atlyginimas nemokamas (neatlygintinumas preziumuojama, jei šalys fiziniai asmenys, išskyrus atvejus, kai įgaliotinio kito asmens vardu atliekami   teisiniai  veiksmai  yra įgaliotinio profesinė ar verslo veikla) Dvišalė kai yra atlygintinė vienašalė kai yra neatlygintinė, t.y. kai tik įgaliotinis prisiima vienašalius įsipareigojimus atlikti teisinius veiksmus Pavedimo sutarties šalys, dalykas ir forma. Sutarties dalykas - teisiniai veiksmai , sukeliantys įgaliotojui teisines pasekmes ir susiję su įgaliotojo gynimu, įgaliotojo viso ar dalies turto administravimu, procesinių veiksmų atlikimu įgaliotojo vardu teismo ir kitose institucijose, bei kitokie teisiniai veiksmai (sandorių sudarymas ir pan.).Tačiau pavedimo sutarties dalyku negali būti teisiniai veiksmai, kurie neatsiejamai susiję su įgaliotojo asmeniu (pvz., sudaryti santuoką, testamentą), taip pat taikytini kiti CK 2.134-2.136 numatyti atstovo teisių sudaryti sandorius ribojimų atvejai.Formai taikomos bendros sutarčių sudarymo taisyklės, t.y. ši sutartis gali būti sudaroma žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais. Be to, asmens sutikimas priimti jam duotą pavedimą gali būti  išreikštas aiškiai arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, -  tylėjimu. Įgaliojimas visais atvejais turi būti rašytinės formos (CK 2.137), o CK 2.138. 1 d. nurodytais atvejais – ir patvirtintas notarine tvarka.Šalys - įgaliotinis ir įgaliotojas – veiksnūs ir teisnūs fiziniai asmenys, taip pat juridiniai asmenys. Tačiau įst gali nustatyti ir apribojimus. Pavedimo sutarties šalių teisės ir pareigos. Pagrindinės įgaliotinio pareigos (CK 6.760) Pagr įgaliotojo pareigos (CK 6.761) Pavedimo sutarties pabaiga. Pavedimo  sutartis,  be  kitų  prievolių  pasibaigimo pagrindų, taip pat baigiasi, kai: a) įgaliotinis panaikina įgaliojimą;b) įgaliotinis  atsisako  įgaliojimo;c) baigiasi įgaliojimo terminas; d) miršta viena iš sutarties šalių;e) likviduojama viena iš pavedimo sutarties šalių; f) vienai iš šalių iškeliama bankroto byla;g) viena iš šalių pripažįstama neveiksnia, ribotai  veiksnia  ar nežinia kur esančia.  Pavedimo sutarties teisinės pasekmės. Pavedimo  sutarties  pabaigos   teisines  pasekmes reglamentuoja CK 6.764 Franšizės sutarties samprata. viena šalis (teisių turėtojas) įsipareigoja perduoti už atlyginimą kitai šaliai (naudotojui) tam tikram terminui arba neterminuotai teisę naudotis verslo tikslais išimtinių teisių, priklausančių teisių turėtojui, visuma (teise į firmos vardą, teise į prekių ar paslaugų ženklą, teise į saugomą komercinę (gamybinę) informaciją ir kt.), o kita šalis įsipareigoja už tai mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą (CK 6.766 ) Sutarties teisinė charakteristika: Konsensualinė kadangi jos sudarymo momentas nėra siejamas su tam tikrų išimtinių teisių perdavimo momentu – užtenka tik susitarimo. Dvišalė kadangi abi šalys turi abipuses teises ir pareigas. Atlygintinė kadangi už suteiktas teises naudotojas moka tam tikrą užmokestį. Franšizės sutarčių rūšys:1) sutartys dėl paslaugų frašizavimo ;2) sutartys dėl gamybos frašizavimo ;3) sutartys dėl platinimo frašizavimo Franšizės sutarties šalys, dalykas ir forma. Šalys – tik įmonės, kadangi ši sutartis yra komercinė sutartis. T.y. šalimis gb tiek fiziniai asmenys, kurie vykdo verslą, tiek ir jur asmenys, kuriems nėra apribota t užsiimti komercine veikla. Sutarties tikslas – perduoti laikinai naudotis CT objektus ir padėti rinkoje įsitvirtinti tt prekėms, paslaugoms. Naudotojas paprastai yra pirkėjas prekių ar paslaugų, kurios yra plačiai išreklamuotos. Drauge su prekėmis naudotojas gauna ir t naudoti jų individualizavimo atributus, neišlaidaudamas reklamai, kas būtų būtina kuriant analogišką savo verslą. Teisių turėtojas, savo ruožtu, didina savo pardavimus, užtikrina savo ateities t ateityje naudotojui parduoti naujas prekių partijas. Franšizės sutarties dalykas - išimtinių teisių visuma, dalykinė reputacija, komercinė patirtis, kuri naudojama tt mastu, tt teritorijoje, tt verslo srityje, kurių visumos panaudojimas sudaro galimybes jų naudotojui vykdyti tt ūkinę veiklą.  Franšizės sutartis turi būti rašytinė. Rašytinės formos nesilaikymas sutartį daro negaliojančią. Tretiesiems  asmenims sutartis gali būti panaudota  tik  įregistravus  franšizės  sutarties  sudarymo  faktą  juridinių  asmenų  registre ir atitinkamoje institucijoje, registruojančioje pramoninės nuosavybės teisės objektus ir teises į juos pagal CK 6.767 Subfranšizės sutartis. Subfrančizės sutarties ypatumus reglamentuoja CK 6.768. Atlyginimas pagal franšizės sutartį. Naudotojas  turi  mokėti  teisių  turėtojui sutartyje  nustatytą atlyginimą, kuris nustatomas vienkartinis  fiksuotas  ir mokamas periodiškai, darant sutartyje nustatyto  dydžio  atskaitymus  iš  naudotojo gaunamų pajamų, arba   apskaičiuojamas  kt sutartyje nustatytu būdu.  Teisių turėtojo ir naudotojo teisės ir pareigos. Teisių turėtojo pareigos: 1) perduoti naudotojui techninius ir komercinius dok ir suteikti kitą būtiną informaciją, tp instruktuoti naudotoją ir jo darbuotojus;2) išduoti naudotojui sutartyje numatytas  licencijas ir užtikrinti jų įforminimą nustatyta tvarka;3) atlikti kitas p, numatytas CK 6.770. 2 da, jeigu sutartis nenustato kitaip.Naudotojo pareigos: 1) sutartyje nustatytu būdu savo veikloje  naudoti  teisių turėtojo firmos vardą, prekių ir paslaugų ženklą; 2)  užtikrinti  pagal  franšizės sutartį  gaminamų prekių, atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų tinkamą kokybę; 3)  laikytis teisių turėtojo nurodymų ir  instrukcijų  dėl  franšizės sutartyje   nustatytos veiklos sąlygų; 4) teikti pirkėjams papildomų paslaugų, kurių jie galėjo protingai tikėtis  įsigydami  (užsakydami)   prekes  (darbus, paslaugas) tiesiai iš teisių turėtojo; 5)  neatskleisti kitiems asmenims iš teisių turėtojo gautų komercinių (gamybinių) paslapčių ar  kt konfidencialios  informacijos; 6) sudaryti subfranšizės sutartį, jeigu tokia jo pareiga nustatyta franšizės sutartyje;7) informuoti pirkėjus  akivaizdžiausiu jiems  būdu  apie  tai, kad naudotojas veikia pagal franšizės sutartį. Šalių teisių apribojimai. Sutarties  šalys  gali sutartyje  numatyti  tik tokias konkurenciją ribojančias sąlygas, kurių nedraudžia  konkurencijos  t ir numato CK 6.772.   Teisių turėtojo atsakomybė pagal naudotojui pareikštus reikalavimus. - teisių turėtojas subsidiariai atsako pagal naudotojui  pareikštus reikalavimus dėl prekių, naudotojo parduotų pagal franšizės sutartį, kokybės;- pagal reikalavimus, pareikštus naudotojui, kaip teisių turėtojo prekių (produkcijos) gamintojui, teisių turėtojas atsako solidariai su naudotoju.  Franšizės sutarties pabaiga. Franšizės sutartis baigiasi:1) neterminuotos sutarties atveju - bet kurios iš šalių pageidavimu, pranešus apie tai  kitai  šaliai  prieš šešis mėnesius, jeigu sutartis nenustato ilgesnio termino;2) jei teisių  turėtojas netenka teisės į firmos ar į prekių ženklą ir vietoj jos neįgyja naujos analogiškos t;3) jei teisių turėtojui ar naudotojui iškeliama bankroto byla.  Komiso sutarties samprata. Komiso sutartimi viena šalis (komisionierius) įsipareigoja kitos šalies (komitento) pavedimu už atlyginimą sudaryti vieną ar kelis sandorius savo vardu, bet komitento lėšomis (6.780 ) Komiso sutarties šalys, turinys ir forma. Gali būti tiek terminuota, tiek neterminuota. Sutarties dalykas – paslaugos, kurios pasireiškia tam tikrų teisinių rezultatų sukūrimu – sandorių sudarymu.Sutarties šalys – komitentas ir komisionierius - teisnūs ir veiksnūs fiziniai asmenys, juridiniai asmenys; komisionierius dažniausiai yra verslininkas ar verslu užsiimanti įmonė. Kai komiso sutarties šalys yra įmonės (verslininkai), komiso sutartyje gali būti numatytos tik tokios konkurenciją ribojančios sąlygos, kurių nedraudžia konkurencijos teisė. Sutarties formą nustato bendros sandorių sudarymo taisyklės. Komisinis atlyginimas. Komiso sutartis visada atlygintinė (CK 6.781 6.198.) Subkomisas. CK 6.784. reglamentuoja subkomiso ypatumus. Komiso sutarties šalių teisės ir pareigos. Komitento Pareigos: 1) aprūpinti komisionierių visomis reikalingomis priemonėmis; 2) priimti iš komisionieriaus visa, kas įvykdyta pagal pavedimą; 3) apžiūrėti daiktą, kurį įgijo iš komisionieriaus ir pranešti apie trūkumus; 4) atleisti komisionierių nuo įsipareigojimų trečiajam asmeniui; 5) atlyginti komisionieriui jo turėtas būtinas pavedimo vykdymo išlaidas, jei kitaip nenumatyta sutartyje; 6) per protingą terminą pranešti komisionieriui, jei nenori priimti iš jo daikto, nupirkto didesne, nei sutarta, kaina. Teisės: Bet kada atsisakyti komiso sutarties pagal CK 6.739 taisykles. KomisionieriausPareigos: 1) vykdyti pavedimą naudingiausiomis komitentui sąlygomis; 2) pateikti ataskaitą, kai įvykdomas pavedimas; 3) saugoti komitento jam perduotą turtą (CK 6.788); 4) perleisti įgytą turtą ar/ir reikalavimo teisę nepriklausomai nuo tokią teisę ribojančių susitarimų su trečiaisiais asmenimis; 5) jei trečiasis asmuo nevykdo sandorio, perduoti reikalavimo teisę komitentui ir surinkti būtinus įrodymus; 6) atlyginti komitentui kainos skirtumą, jei parduoda daiktą mažesne kaina, jei neįrodo, kad nebuvo galima parduoti daikto nurodyta kaina ir taip buvo apsisaugota nuo dar didesnių nuostolių. Teisės: 1) nukrypti nuo komitento nurodymų, jei tai būtina komitento interesais ir negalima gauti iš anksto ar per protingą laiką komitento pritarimo; 2) sulaikyti daiktą, jei komitentas nevykdo savo įsipareigojimų, išskyrus komitento nemokumo atvejus (CK 6.786. 3 d.); 3) išskaityti pagal komiso sutartį jam priklausančias sumas iš visų sumų, kurias gauna komitento sąskaita, laikantis komitento kreditorių interesų apsaugos taisyklių (CK 6.787. 2 d.).  Komiso sutarties pabaiga. 1) komitentas atsisako komiso sutarties;2) komisionierius atsisako komiso sutarties įstatymo ar sutarties numatytais atvejais (CK 6.794 – 6.795.);3) komisionierius miršta, pripažįstamas neveiksniu, ribotai veiksniu ar nežinia kur esančiu, likviduojamas arba tampa nemokus; 4) jeigu komisionieriui iškeliama bankroto byla, visos t ir p pagal komitento nurodymu sudarytą sandorį pereina komitentui. Distribucijos (paskirstymo) sutarties samprata. Distribucijos sutartimi viena šalis - distributorius - įsipareigoja tam tikrą laiką ar neterminuotai savo vardu  ir lėšomis pirkti iš kitos šalies - gamintojo (tiekėjo) - prekes (paslaugas) ir parduoti jas galutiniam vartotojui ar kitiems distributoriams bei atlikti kitus su prekių (paslaugų) perpardavimu   susijusius darbus, o gamintojas (tiekėjas) įsipareigoja parduoti prekes  (paslaugas) distributoriui bei  atlikti kitus su prekių (paslaugų) paskirstymu susijusius darbus (CK 6.796). Sudarius distribucijos sutartį, susiklosto dvejopo pobūdžio santykiai:1) pirkimo-pardavimo – kadangi distributorius prekes perka savo vardu ir lėšomis; 2) santykiai dėl tt darbų, tiesiogiai susijusių su prekių pirkimu-pardavimu, atlikimo. Distribucijos sutarties šalys, dalykas, forma, turinys ir terminas. Šalys – distributorius ir tiekėjas - tik įmonės (verslininkai), t.y. tiek fiziniai asmenys, kurie vykdo verslą, tiek ir juridiniai asmenys, kuriems nėra apribota teisė užsiimti komercine veikla. Distributorius yra nepriklausoma įmonė (verslininkas), savo vardu ir lėšomis perkanti prekes iš gamintojo ar kt distributoriaus ir perparduodanti jas galutiniam vartotojui ar kt distributoriams.  Terminas – terminuota arba neterminuota.Forma - rašytinė. Šio  reikalavimo nesilaikymas sutartį daro negaliojančią.  Distribucijos sutarčių rūšys. 1) išimtinės - gamintojas (tiekėjas) įsipareigoja parduoti sutartyje nurodytas perparduoti skirtas prekes tik vienam distributoriui konkrečioje distributoriui išimtinai priskirtoje teritorijoje arba konkrečiai distributoriui išimtinai paskirtai pirkėjų gr;2) pasirinktinės - gamintojas (tiekėjas) įsipareigoja parduoti skirtas perparduoti prekes tik tt distributoriams, kurie atitinka gamintojo (tiekėjo) nustatytus techninius, kvalifikacinius ir kitokius kriterijus. CK 6.801 numato apribojimus šalims sutartyje numatyti sąlygas, ribojančias konkurenciją, išskyrus šiame straipsnyje numatytus atvejus. Distribucijos sutarties šalių teisės ir pareigos. Distributoriaus pareigos: 1) parduoti prekes tik sutartyje nustatytoje teritorijoje ar  sutartyje nustatytiems asmenims; 2) užtikrinti efektyvų prekių paskirstymą; 3) organizuoti  gamintojo  (tiekėjo)  prekių  reklamą  ir  reklamines kampanijas; 4) užtikrinti tinkamą prekių saugojimą ir sandėliavimą, nuolatinį jų atsargų papildymą sandėliuose, steigti ir  išlaikyti  prekybos sandėlių tinklą; 5) negaminti  prekių,  kurios  konkuruoja  su  sutartyje  nustatytomis prekėmis; 6) pasibaigus  sutarčiai, grąžinti gamintojui (tiekėjui) visus  iš jo gautus dokumentus, medžiagas, prekių pavyzdžius ir kt.;7) kitos CK 6.802 3 d. išvardintos pareigos. Gamintojo (tiekėjo) pareigos: 1) parduoti tinkamos kokybės prekes ir garantuoti jų kokybę, parduoti prekes sutartyje nustatytais terminais ir mastu; 2) parduoti sutartas prekes tik distributoriui ir neparduoti  prekių tiesiai vartotojams;3) apmokyti distributoriaus darbuotojus;4) aprūpinti distributorių reklamine medžiaga; 5) mokėti distributoriui sutartyje nustatytą atlyginimą  už  distributoriaus teikiamas papildomas paslaugas. Distribucijos sutarties nutraukimas. Bet kuri šalis turi teisę neterminuotą sutartį prieš  terminą  pranešdama  apie tai raštu kitai šaliai ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki numatomo sutarties nutraukimo, jeigu sutartyje nėra nustatytas ilgesnis įspėjimo terminas. Nutraukus terminuotą sutartį, atsiranda CK 6.804 numatytos pasekmės. Distribucijos sutarties šalių atsakomybės ypatumai. CK 6.806 numato distributoriaus ir gamintojo (tiekėjo) atsakomybę tretiesiems asmenims už padarytą žalą. Distribucijos sutarties sąlygos, nustatančios, kad gamintojas (tiekėjas) neatsako už žalą, padarytą vartotojams jo gaminamomis (teikiamomis) prekėmis (paslaugomis), negalioja. 22 tema. Vežimas. Krovinių ekspedicija Vežimo rūšys ir jo teisinis reguliavimas. Pagal kelių ir transporto priemones:sausumos (geležinkeliu ar keliais), jūros, vidaus vandenų, oro, vamzdynų , galimas ir mišrus (tiesioginis kombinuotas) susisiekimas. Pagal vežimo objektą:krovinių, keleivių, bagažo, pašto . Pagal teritoriją:vietiniai (nacionaliniai) ir tarptautiniai . Pagal tai, kiek transporto rūšių dalyvauja vežime:tiesioginio susisiekimo, vietinio susisiekimo bei tiesioginio kombinuoto (mišraus) susisiekimo Pagal sutarties buvimą:sutartiniai ir nesutartiniai .Pagal atlygintinumą:atlygintiniai ir neatlygintiniai . Krovinio vežimo sutarties samprata. CK 6.822 taip pat numato vežimų organizavimo sutarčių galimybę, jeigu kroviniai vežami nuolat ir reikia nustatyti transporto priemonių ir krovinių pateikimo terminus ir tvarką.Vežimo sąlygas nustato CK, atskirų transporto šakų kodeksai ir kiti įstatymai, LR tarptautinės sutartys bei kiti transporto teisės aktai. Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas)  įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dok. Keleivio vežimo sutarties samprata. 1. Pagal keleivio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivį į paskirties punktą, o jeigu keleivis perdavė bagažą, – nugabenti bagažą į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę jį gauti asmeniui; keleivis įsipareigoja sumokėti už vežimą nustatytą užmokestį, o jeigu perduotas bagažas, – ir už bagažo vežimą.2. Sutarties sudarymas patvirtinamas bilietu, o bagažo perdavimas – bagažo kvitu ar kitokiu dokumentu, numatytu transporto teisės aktuose.3. Sutarties dalykas – keleivių ir/ar bagažo vežimo paslaugos.4. Šalys – keleivis (fizinis asmuo) bei vežėjas – keleivių ir bagažo vežimo verslu užsiimantis juridinis asmuo (verslininkas).5. Atskirų transporto rūšių kodeksai ir įstatymai numato keleivių ir bagažo vežimo skirtingu transportu ypatumus.6. Vežėjo atsakomybė už keleivio gyvybės atėmimą ar sveikatos sužalojimą nustatoma pagal CK XXII skyriaus trečiojo skirsnio (6.263–6.291)taisykles, jeigu įstatymas ar vežimo sutartis nenustato didesnės vežėjo civilinės atsakomybės. Vežimas viešuoju (bendro naudojimo) transportu. juridinis asmuo (verslininkas), teikiantis vežimo paslaugas, pripažįstamas teikiančiu viešojo transporto paslaugas, jeigu jis pagal įstatymą arba leidimą (licenciją) privalo vežti krovinius ar keleivius bet kurio asmens pageidavimu nustatytais maršrutais ir nustatytu laiku. Tai viešoji sutartis. Vežimo sutarties šalių teisės ir pareigos. Pagrindinės vežėjo p: 1) pateikti transporto priemonę;2) laiku paimti krovinį ir nugabenti jį į paskirties punktą per nustatytą ar protingą terminą;3) išduoti jį turinčiam teisę jį gauti asmeniui;4) apsaugoto krovinį vežimo metu;5) laikytis siuntėjo nurodymų ir kt.Pagrindinės siuntėjo p: 1) sumokėti už vežimą;2) laiku perduoti vežėjui sutartą krovinį;3) paprastai siuntėjo p tinkamai ir laiku pakrauti krovinį ir pan. Vežimo sutarties šalys, dalykas, kaina ir terminai. Krovinio vežimo sutarties sudarymas dažniausiai patvirtinamas važtaraščiu (jūros transporte – konosamentu )  ar  kitokiu dokumentu.Vežimo dalykas – paslaugos, kurias suteikia vežėjas, gabendamas krovinį.Vežimo šalys:1) vežėjas - juridinis asmuo, turintis atitinkamą licenciją (leidimą) vežti krovinius tam tikru transportu;2) krovinio siuntėjas - fizinis ar juridinis asmuo, perduodantys vežti krovinį jo nurodytam gavėjui.Vežimo sutartis gali būti laikoma sutartimi trečiojo asmens (gavėjo) naudai, kadangi dažniausiai krovinio siuntėjas su gavėju sutartyje nesutampa.Vežimo terminas ir užmokestis už vežimą nustatomas šalių susitarimu, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (pvz., krovinių vežimas geležinkelio transportu, kai sudaroma viešoji vežimo sutartis). Šalių atsakomybės ypatumai. uz vežimo sutarties neįvykdymą ar  netinkamą   įvykdymą  šalys  atsako  vežimo sutarties, CK, tp atskirų  transporto  šakų kodeksų ir kitų įstatymų nustatytais  pagrindais  ir tvarka. Ypatumai:1) vežėjo atsakomybė – sutartinė , o vežėjas – specialus subjektas, kurio veiksmai (neveikimas) turi atitikti griežtesnius rūpestingo ir atsargaus elgesio standartus;2) ribota atsakomybė , kuri paprastai ribojama keliais būdais: a) atlyginami tik teigiami (pozityvūs) nuostoliai, o negautos pajamos nekompensuojamos; b) atlygintini nuostoliai ribojami tam tikru dydžiu; c) tam tikrais atvejais nustatant išimtines netesybas;3) vežėjo atsakomybei pagal sutartį atsirasti paprastai netaikomas kaltės principas , o sutarties sąlygos, panaikinančios ar ribojančios vežėjo civilinę atsakomybę, negalioja, išskyrus įstatymo  nustatytas išimtis;4) pretenzinė nuostolių atlyginimo tvarka - atskirų transporto šakų kodeksai ar kiti įstatymai gali nustatyti privalomą pretenzijų vežėjui pareiškimą prieš kreipiantis į teismą;5) vežėjas iš esmės atsako už transporto priemonės ir krovinio nepateikimą (CK 6.818), jo neišsaugojimą (praradimą, trūkumą, sužalojimą) (CK 6.820), pavėluotą krovinio pristatymą (6.819);6) siuntėjas atsako už krovinio nepateikimą vežti, netinkamą krovinio pakrovimą, neatsiskaitymą su vežėju; pažeidus sutartį siuntėjas turi atlyginti vežėjui nuostolius, be to, netinkamai pakrovus krovinį, preziumuojama, jog dėl krovinio vežimo metu atsiradusių krovinio defektų kaltas siuntėjas, vežėjas turi teisę sulaikyti krovinius, kol siuntėjas su juo neatsiskaitys, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita;7) CK, atskiri įstatymai ir tarptautinės konvencijos bei susitarimai numato atvejus, kuomet vežėjas ir/ar siuntėjas atleidžiami nuo atsakomybės, iš kurių esminės sąlygos: nenugalima jėga, krovinių vežimo nutraukimas ar apribojimas tt maršrutais bei kt nuo vežėjo valios nepriklausiusios aplinkybės. Atskirų vežimo rūšių ypatumai. Atskiras vežimo sutarčių sąlygas nustato CK, atskirų  transporto šakų kodeksai ir kiti įst,   LR tarptautinės sutartys bei kiti transporto teisės aktai:L geležinkelių transporto kodeksas;Kelių transporto kodeksas;LRs vidaus vandenų transporto kodeksas;LR prekybinės laivybos įstatymas;LR aviacijos įstatymas;Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklės, patvirtintos LR susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr.3-147. Vežimas geležinkeliu, vidaus vandenų transportu, jūra, oru ir keliais. Gelezinkeliu - a) reglamentuoja LR geležinkelių transporto kodeksas;b) geležinkelio įmonė ir krovinių siuntėjas sudaro krovinių vežimo ir (ar) vežimų organizavimo sutartis; c) geležinkelio įmonė įsipareigoja siuntėjo jai perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui , o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą mokestį;d) krovinio pristatymo terminus nustato Krovinių vežimo taisyklės, jei šalys nesusitaria kitaip, už nuvežimą imamas sutartyje numatytas mokestis, krovinių vežimo tarifus nustato geležinkelio įmonė;e) krovinio perdavimas vežėjui patvirtinamas važtaraščiu bei krovinio kvitu;f)  galinėje stotyje geležinkelio įmonė privalo gavėjui išduoti važtaraštį ir krovinį;g) geležinkelio įmonė turi teisę krovinį realizuoti, jeigu siuntėjas neatsiskaito;h) vežėjo atsakomybės ypatumai panašūs kaip ir krovinių vežimo kelių transportu atveju. Jura - a) reglamentuoja LR prekybinės laivybos įstatymas ; b) krovinių  vežimo  jūra  sutartis  -  susitarimas, pagal kurį  vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti jūra į paskirties uostą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui , o siuntėjas įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą frachtą; c) krovinio vežimo jūra sutarties sudarymo faktas ir jos turinys patvirtinamas laivo frachtavimo  sutartimi (čarteriu),  konosamentu, kurie gali būti vardiniai, orderiniai, pareikštiniai, ar kitu dokumentu;d) laivo frachtavimo sutartis (čarteris) - susitarimas, pagal kurį laivo valdytojas įsipareigoja kitai šaliai už mokestį leisti naudotis laivu ar jo dalimi kroviniams, keleiviams ar bagažui vežti ;e) ypatumas – jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, užmokesčio už vežimą dydis nustatomas pagal normas, taikomas krovinių pakrovimo į laivą uoste jų pakrovimo į laivą dieną;f) Prekybinės laivybos įstatymo 25-26 str. numatyti specifiniai sutarties nutraukimo atvejai, kai sutartis gali būti nutraukta vienos iš šalių pageidavimu sumokant ar nesumokant atitinkamo atlyginimo;g) Prekybinės laivybos įstatymas taip pat numato ir šalių atsakomybės ypatumus;h) laivo  nuomos  be  įgulos  sutartis-  terminuotas  susitarimas, pagal kurį laivo nuomininkas turi t valdyti laivą, įskaitant nuomininko teisę paskirti laivo kapitoną ir laivo įgulą nuomos laikotarpiui;i)  bendroji avarija - nuostoliai, kai sąmoningai  ir  pagrįstai padaromos išlaidos arba aukojimai, kad būtų išgelbėtas nuo bendro pavojaus laivas, frachtas ir laivu vežami kroviniai. Bendrosios avarijos paskirstymo ypatumus reglamentuoja Prekybinės laivybos įstatymo 46 – 50 str.; oro - a) reglamentuoja LR ir Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklės;b) krovinio vežimo orlaiviu sutartis – susitarimas, kuriuo oro vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nuvežti orlaiviu į paskirties vietą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį;c) oro vežėjas– oro transporto įmonė, turinti licenciją oro susisiekimui vykdyti, faktinis oro vežėjas – asmuo, kuris pagal oro vežėjo įgaliojimą vykdo visą arba dalį vežimo;d) pagrindinės vežimo sąlygos – informacija apie registravimo skrydžiui pradžios ir pabaigos laiką, išvykimo ir atvykimo į galutinę paskirties vietą laiką; faktinį oro vežėją ar oro vežėjus nepriklausomai nuo to, su kuriuo oro vežėju keleivis sudarė keleivio vežimo sutartį; pagrindines bilieto tarifo sąlygas, bagažo turiniui ir kiekiui taikomus apribojimus, oro vežėjo atsakomybės ribas, būtinus keleivio kelionės dokumentus, draudžiamų bagaže vežti daiktų sąrašą;e) krovinio vežimo  oru  sutarties  sudarymą patvirtina važtaraštis, kuris gali būti pakeistas bet kokiu kitu dokumentu, kuriame įrašyta apie numatomą vykdyti vežimą. Jeigu naudojami kiti dokumentai, vežėjas siuntėjo pareikalavimu pateikia gavėjui krovinio kvitą, leidžiantį identifikuoti siuntą bei pasinaudoti informacija, saugoma kitų dokumentų įraše;f) krovinių vežimo sąlygas, oro vežėjo atsakomybę ir kitus ypatumus reglamentuoja Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklės. Buksyravimo jūra sutartis. a) buksyravimo jūra sutartis - susitarimas, kuriuo laivo valdytojas įsipareigoja už atlyginimą  buksyruoti kitą  laivą ar  kitokį plaukiantį objektą;b) sutarties dalykas – plaukiojančio objekto vilkimo arba stūmimo paslaugos;c) šalys– laivą buksyruojančio laivo valdytojas ir buksyruojamo laivo arba k t plaukiojančio objekto valdytojas;d) buksyravimo jūra sutarties ypatumus reglamentuoja Prekybinės laivybos įst 44–45.  Krovinių ekspedijavimo ir krovinių ekspedicijos sutarties samprata. Krovinių ekspedijavimas - krovinių vežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, numatyti  krovinių ekspedijavimo sutartyje. Krovinių ekspedicijos sutartimi viena šalis (ekspeditorius) įsipareigoja už atlyginimą kitos  šalies - užsakovo (užsakovo kliento) - lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (CK 6.824 3 d.). Sutarties šalys, dalykas turinys ir forma. Šalys : 1) ekspeditorius - juridinis asmuo, sudaręs krovinių ekspedijavimo sutartį su užsakovu ir įsipareigojęs užsakovo (užsakovo kliento) lėšomis, jo ar savo vardu gabenti jam  priklausantį krovinį ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus;2) užsakovas – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo. Sutarties dalykas – krovinių ekspedijavimo paslaugos, t.y. krovinių vežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai. CK 6.824 5-6 d. numato, kokios p bei papildomos paslaugos gali būti numatytos sutartyje.Vežimo ir ekspedijavimo sutarčių atribojimo kriterijai:1) sutartyje numatyti šalių įsipareigojimai – jeigu sutartyje vežėjas vadinamas vežėju ir atitinkamai apibūdinamos jo teisės bei pareigos, sutartis siuntėjo sutikimu turėtų būti pripažįstama vežimo sutartimi;2) sutarties kaina – jeigu pagal sutartį mokamą mokėjimą sudaro vežimo kaina, mokama vežėjui, bei atitinkamas komisinis mokestis, mokamas ekspeditoriui, tokia sutartis dažniausiai bus laikoma ekspedijavimo sutartimi. Forma -  rašytinė arba sudaroma pateikiant užsakymą tam tikromis ryšio priemonėmis. Be to, krovinių ekspedijavimo sutartimi gali būti laikomas ir ekspeditoriaus užpildytas krovinio vežimo važtaraštis,  pasirašytas užsakovo (užsakovo kliento). Jei reikia, ekspeditoriui išduodamas įgaliojimas Sutarties nutraukimas. Krovinių ekspedicijos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota. Kiekviena šalis turi teisę nutraukti sutartį, įspėjusi kitą šalį prieš vieną mėnesį, tačiau kartu privalo atlyginti jai nuostolius. 23 tema. Pasauga Pasaugos sutarties samprata. Pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį dkt ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas įsipareigoja sumokėti atlyginimą, jeigu tai nustatyta sutartyje (CK 6.830).  Sutarties teisinė charakteristika: Realinė kadangi sutartis laikoma sudaryta nuo daikto perdavimo saugotojui momento Atlygintinė kai saugotojui mokamas atlyginimas neatlygintinė kai saugotojui nemokamas atlyginimas Dvišalė kai atlygintinė vienašalė kai neatlygintina Pasaugos sutarties šalys, dalykas, forma. Forma - rašytinė, jeigu sudaryta tarp fiz asmenų ir daikto vertė viršija 5000lt, arba jeigu pasaugos sutartis numato saugotojo pareigą  priimti daiktą saugoti ateityje. CK 6.831 str. 3 d. numato atvejus, kai atitinkama sutarties forma pripažįstama rašytine. Tačiau formos nesilaikymas neatima iš šalių teisės remtis liudytojų parodymais kilus ginčui dėl perduoto saugoti ir grąžinto dkt tapatybės. Šalys: 1) pasaugos davėjas - perduodamo turto savininkas arba teisėtas jo valdytojas;2) saugotojas – bet kuris veiksnus fizinis ar juridinis asmuo.  Sutarties dalykas – paslaugos davėjui teikiamos saugojimo paslaugos, o paslaugų objektas – paprastai kilnojamieji daiktai. Tačiau spec pasaugos rūšies – sekvestracijos objektu gali būti ir nekilnojamieji daiktai (CK 6.863 2 d.). Pasaugos sutarties šalių teisės ir pareigos. Saugotojo Pareigos: 1) imtis visų jam prieinamų priemonių užtikrinti jam perduoto daikto išsaugojimą;2) laikyti daiktą sutartyje arba pagal CK 6.836 str. numatytomis sąlygomis, užtikrinti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų saugojimo priemonių laikymosi reikalavimus (priešgaisrinės saugos, sanitarinius ir kt.);3) rūpintis saugomu daiktu taip pat kaip savo daiktais, jeigu pasauga neatlygintinė; 4) nedelsiant pranešti davėjui, jeigu būtina pakeisti daikto saugojimo sąlygas, ir gauti šio nurodymus;5) grąžinti daiktą davėjo reikalavimu, nepaisant to, kad nėra pasibaigęs sutartyje nustatytas  saugojimo  terminas, ir apmokėti daikto grąžinimo išlaidas, jeigu sutartis atlygintinė;6) saugotojas neturi teisės reikalauti, kad davėjas arba asmuo, kuriam turi būti daiktas grąžintas, įrodytų, kad yra saugomo daikto savininkai arba turi kitokią teisę į tą daiktą;Teisės: 1) naudoti saugojamą daiktą ar leisti juo naudotis kitiems asmenims tik davėjo sutikimu, jeigu  sutartis nenustato ko kita;2) reikalauti, kad atsiimantis daiktą asmuo pateiktų kvitą ar kitą dokumentą, patvirtinantį pasaugos  sutarties sudarymą ir asmens teisę atsiimti daiktą;3) atsisakyti priimti saugoti daiktą, jeigu jis jam nebuvo perduotas per sutartyje nustatytą terminą;4) pakeisti saugojimo sąlygas pagal CK 6.837 ., o jeigu saugojami degūs, sprogstamieji ar kitokie pavojingi daiktai, tai kilus pavojui, turi teisę juos sunaikinti ar nukenksminti pagal CK 6.838.;5) sulaikyti perduotą  jam saugoti  daiktą tol, kol davėjas su juo neatsiskaitys. Pasaugos davėjo Pareigos: 1) sumokėti saugotojui atlyginimą, o jei sutartis neatlygintinė  - atlyginti saugotojui būtinąsias ir CK 6.842 numatytais atvejais ypatingąsias saugojimo išlaidas;2) laiku atsiimti daiktą (CK 6.843) ir jei pasaugos sutartis buvo neatlygintinė – apmokėti daikto grąžinimo išlaidas.Teisės: Pagrindinė teisė - reikalauti bet kada grąžinti perduotą saugoti daiktą. Pasaugos terminas. Terminas – turi būti terminuota arba, jei terminas nenustatytas, laikoma, jog sudaryta iki pareikalavimo. Saugotojo ir pasaugos davėjo atsakomybė. Pasaugos davėjo atsakomybė: 1) davėjas privalo atlyginti saugotojui nuostolius, kuriuos šis patyrė dėl to, kad davėjas neperdavė daikto saugoti per sutartyje nustatytą terminą, jeigu sutartis nenustato ko kita;2) davėjas privalo atlyginti nuostolius, jeigu dėl pavojingų daiktų saugojimo jie buvo padaryti saugotojui ir tretiesiems asmenims, o apie pavojingas daiktų savybes pasaugos davėjas saugotojo neįspėjo;3) davėjas privalo atlyginti dėl saugomo daikto savybių padarytus saugotojui nuostolius, jeigu saugotojas, priimdamas daiktą saugoti, apie tas savybes nežinojo ir negalėjo žinoti, o davėjas apie jas žinojo arba turėjo žinoti.Saugotojo atsakomybė: Saugotojo atsakomybė priklauso nuo:1) sutarties atlygintinumo (jei atlygintinė – atsako visada, išskyrus, kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos, o kai neatlygintinė – tik esant saugotojo kaltei);2) saugotojo profesionalumo (profesionalas atsako visada, išskyrus, kai tai įvyko dėl nenugalimos jėgos);3) sutarties termino (po termino pabaigos saugotojas atsako tik esant jo tyčiai ar dideliam neatsargumui).Saugotojas privalo atlyginti davėjui visus nuostolius, tačiau jeigu sutartis neatlygintinė – saugotojo atsakomybė apribojama daikto ar jo trūkstamos dalies verte (už praradimą ar trūkumą) ir daikto vertės sumažėjimo suma (už sugedimą). Būtina pasauga. CK 6.849 numato, kad būtina pasauga atsiranda tais atvejais, kai dėl nenumatytų ir  neišvengiamų ekstremalių aplinkybių asmuo yra priverstas patikėti savo turtą saugoti kitam asmeniui. Būtinos pasaugos atveju saugotojas atsako taip pat kaip ir saugotojas pagal neatlygintinę pasaugos sutartį. Preziumuojama, kad ligonio daiktų atidavimas sveikatos priežiūros ar globos institucijai yra būtina pasauga.  Prekių sandėliavimo sutarties samprata. Prekių sandėliavimo sutarties šalys. Pagal prekių sandėliavimo sutartį prekių sandėlis (saugotojas) įsipareigoja už atlyginimą saugoti prekių  savininko  (davėjo)  jam perduotas prekes ir išsaugotas grąžinti  nurodytam  asmeniui. Prekių saugojimo sąlygos. sandėliai gali būti skiriami į dvi grupes: 1) bendrojo naudojimo sandėlis , kuris privalo priimti prekes saugoti iš bet kurio prekių savininko (tokia sutartis laikoma vieša); 2) specialios paskirties sandėliai , kurie aptarnauja tam tikrą veiklą vykdančius subjektus (pvz., muitinės); Grąžinamų prekių tikrinimas. CK taip pat reglamentuoja prekių tikrinimą (CK 6.853), prekių saugojimo sąlygų pakeitimą (CK 6.854 ), grąžinamų prekių tikrinimą (CK 6.855); Sandėliavimo dokumentai. prekių sandėliavimo sutartis įforminama sandėliavimo dokumentu : dvigubu sandėliavimo liudijimu, paprastu sandėliavimo liudijimu arba sandėlio kvitu (CK 6.856) Daiktų, esančių ginčo objektu, laikinoji apsauga (sekvestracija). pasaugos sutartį, kuria du ar daugiau asmenų, tarp kurių yra kilęs ginčas dėl teisės į  daiktą,  perduoda tą daiktą jų pasirinktam   trečiajam asmeniui (saugotojui), o šis asmuo įsipareigoja po ginčo išsprendimo grąžinti daiktą tam asmeniui, kuriam bus pripažįstama teisė į tą daiktą. Daiktų saugojimas lombarde, viešbučiuose, banke, transporto įmonių saugojimo kamerose, drabužinėse. daiktų saugojimą lombarde – viešąją sutartį, kuri patvirtinama davėjui (fiz asmeniui) išduotu vardiniu kvitu; daiktų saugojimą viešbučiuose - viešbutis be specialaus susitarimo su viešbutyje apsigyvenusiu asmeniu atsako kaip saugotojas už šio asmens daiktų praradimą, trūkumą ar sugadinimą ir privalo priimti saugoti jame apsigyvenusių asmenų pinigus, brangenybes ir kitas vertybes, išskyrus daiktus, kurie kelia pavojų aplinkiniams arba dėl savo labai didelių gabaritų ar didžiulės vertės gali sudaryti didelių nepatogumų viešbučiui ir jo gyventojams;daiktų saugojimą banke - bankas turi teisę priimti saugoti vertybinius popierius, brangiuosius metalus ir brangakmenius, kitas vertybes bei dokumentus, o sutartį patvirtina banko  išduotas  vardinis saugojimo dokumentas;vertybių saugojimą individualiame banko seife – pasaugos sutartį, kuri teisę klientui pačiam padėti į seifą vertybes ir jas iš seifo paimti. Klientui bankas išduoda seifo raktą ir klientą identifikuojančią kortelę arba kitokį dokumentą, patvirtinantį kliento teisę įeiti į banko saugyklą, kurioje yra jo individualus seifas, ir seifą atrakinti;daiktų saugojimą transporto įmonių saugojimo kamerose – viešąją sutartį, kuria patvirtina davėjui išduotas  kvitas  arba  žetonas; daiktų saugojimą drabužinėse – tp apima tuos atvejus, kai fiz asm palieka viršutinius drabužius, galvos apdangalus ir kitus panašius dkt įmonėse, įstaigose, organizacijose ar transporto priemonėse tam skirtose vietose be spec jų perdavimo saugoti. 24 tema. Paskola Paskolos sutarties samprata. Paskolos sutartimi viena šalis perduoda kitos šalies nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos  gavėjas  įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870). Sutarties teisinė charakteristika: Realinė kadangi paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento Vienašalė kadangi po sutarties sudarymo pereigas turi tik paskolos gavėjas Atlygintinė kai mokamos palūkanos (atlygintinumas preziumuojamas, jei paskolos dalykas yra pinigai) neatlygintinė kai palūkanos nemokamos (neatlygintinumas preziumuojamas, jei paskolos dalykas rūšies požymiais apibūdinti suvartojamieji daiktai) Paskolos sutarties šalys, dalykas, turinys ir forma. Sutarties dalykas – pinigai arba rūšies požymiais apibūdinti suvartojami daiktai, perduodami paskolos gavėjo nuosavybėn. Dalyku negali būti individualiais požymiais apibūdinami daiktai.Šalys – paskolos davėjas ir gavėjas – bet kurie fiziniai ir juridiniai asmenys. Tačiau asmenys, kurie nėra kredito įstaiga, negali sistemingai išduoti atlygintinas paskolas, kadangi tai būtų laikoma kreditavimo veikla, kuri yra privaloma tvarka licencijuojama.Forma - rašytinė, jeigu  paskolos suma viršija du tūkstančius litų.  Jeigu  paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais. Tačiau formos nesilaikymas nedaro sutarties negaliojančia. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Palūkanos. Sutarties atlygintinumas pasireiškia palūkanų mokėjimu, kurių dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys savo susitarimu. Jei dėl to šalys nesusitaria, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo  gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu, ir yra mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta. Paskolos gavėjo pareigos. Pagrindinė paskolos gavėjo pareiga – laiku ir nustatyta tvarka grąžinti paskolą. Jei šalys dėl to nesusitaria, paskola grąžinama pagal CK 6.873 str. Laiku negrąžinus paskolos, paskolos gavėjas privalo mokėti 6.210 nustatytas palūkanas. Paskolos sutarties ginčijimas. CK 6.875. suteikia paskolos davėjui teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis paskolos faktiškai negavo ar gavo mažiau (turi reikšmės rašytinės formos laikymasis).  Tikslinė paskola. tikslinė paskola (CK 6.877) – kai sutartyje nustatyta sąlyga, kad paskolos gavėjas naudos paskolos sumą tam tikram tikslui; Kreditavimo sutarties samprata. Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis  pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti  kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881). Kreditavimo sutartis yra giminiška paskolos sutarčiai, neretai laikoma savarankišku paskolos sutarties porūšiu. Todėl kreditavimo santykiams taikomos paskolos normos, bet tik tiek, kiek tai neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialiosioms normoms.Sutarties teisinė charakteristika: Konsensualinė kadangi laikoma sudaryta nuo susitarimo momento Dvišalė kadangi ir kreditorius turi įsipareigojimą – suteikti kredito gavėjui kreditą Atlygintinė kadangi visais atvejais mokamos palūkanos Kreditavimo sutarties šalys, dalykas ir forma. Forma - rašytinė. Šio  reikalavimo  nesilaikymas kreditavimo sutartį daro negaliojančią.Dalykas – piniginės lėšos. CK 6.884 numato kreditavimą prekėmis.Šalys: 1) kreditorius – bankas ar kita kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu arba elektroninių pinigų išleidimu ir tvarkymu;2) kredito gavėjas - fiz ar jur asm. Komercinis kreditavimas. CK 6.885 reglamentuoja komercinį kreditavimą. Tokiu atveju kreditas gb suteikiamas avansą, išankstinį apmokėjimą, prekių, darbų ar paslaugų   apmokėjimą atidedant ar išdėstant. Kreditorius – ne bankas, o bet kuris ūkinės veiklos dalyvis. Vartojimo kredito sutarties samprata. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia ar įsipareigoja suteikti kredito gavėjui  fiziniam asmeniui (vartotojui):1) kreditą atidėto apmokėjimo, taip pat mokėjimo išdėstymo  (apmokėjimo dalimis) būdu;2) kreditus, įskaitant einamosios sąskaitos kreditą, bendrosios  vienkartinės  sumos kreditą ir daiktui ar paslaugai pirkti teikiamą kreditą.  Vartojimo kredito sutarties šalys, dalykas, turinys ir forma. Vartojimo kredito sutartis yra viena iš vartojimo sutarčių, kurių sąlygų ypatumus reglamentuoja CK 6.188 str., rūšių. vartojimo kredito sutarties dalyku gali būti ne tik pinigai, bet ir daiktai arba paslaugos; forma – rašytinė.  Keliami reikalavimai sutarties turiniui (CK 6.887 str.); Kredito gavėjo teisės.; kredito gavėjas turi teisę kreditą grąžinti nesibaigus jo grąžinimo laikui, tačiau sumoka iki kredito grąžinimo  dienos priskaičiuotas palūkanas ir kitus mokesčius.  Sutarties nutraukimas kredito davėjo reikalavimu. kredito davėjas turi teisę nutraukti kredito sutartį tik CK 6.889 numatytais atvejais (vėluojant mokėti) Kredito sutartis dėl tam tikro daikto ar paslaugos pirkimo. vartojimo kredito sutartimi taip pat laikoma pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (išperkamosios nuomos) ar kita panašaus pobūdžio sutartis, kai daiktai, esantys sutarties dalyku,  vartotojo  nuosavybėn  pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus  sutartyje nustatytus mokesčius; 25 tema. Banko indėlis. Faktoringas. Banko sąskaita. Atsiskaitymai Banko indėlio sutarties samprata. Banko indėlio sutartimi (depozitu) viena šalis (bankas ar kita kredito įstaiga) įsipareigoja priimti iš kitos šalies (indėlininko) arba, gavusi kitai šaliai pervestą pinigų sumą (indėlį), įsipareigoja  grąžinti indėlį ir sumokėti  už jį palūkanas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (CK 6.892 ). Sutarties teisinė charakteristika: Konsensualinė kadangi kredito įstaiga įsipareigoja priimti indėlį jau po sutarties pasirašymo Vienašalė kadangi įsipareigojimus turi tik kredito įstaiga, o indėlininkas yra labiau ginamas Atlygintinė kadangi kredito įstaiga indėlininkui privalo mokėti palūkanas Banko indėlio sutarties šalys, ir forma. Banko indėlio sutartis turi būti rašytinė. Sutarties šalys: 1) kredito įstaiga – įmonė, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu arba elektroninių pinigų išleidimu ir tvarkymu; 2) indėlininkas – L ar užsienio fizinis asmuo arba juridinis asmuo. Indėlių rūšys. 1) indėlis iki pareikalavimo - nustatant banko ar kt kredito įstaigos pareigą išmokėti indėlį pagal pirmą pareikalavimą; 2) terminuotas indėli - nustatant banko ar kt kredito įstaigos pareigą išmokėti indėlį praėjus tt terminui. Indėlių grąžinimo užtikrinimas. Nepaisant indėlio rūšies, bankas ar kita kredito įstaiga privalo išmokėti visą ar dalį indėlio pagal pirmą indėlininko pareikalavimą (priešinga sutarties sąlyga negalioja). Banko indėlio sutartis ir tretieji asmenys. Indėlis gb įdėtas į banką ar kitą kredito įstaigą trečiojo asmens naudai (CK 6.900 ). Indėlininko knygelė. Indėlininko sertifikatas. Rašytine sutarties forma pripažįstama indėlininko knygelė, depozito sertifikatas arba kitoks banko ar kitos kredito įstaigos išduotas dokumentas. Jeigu  rašytinės formos nesilaikoma, banko indėlio sutartis negalioja.  Faktoringo sutarties samprata. Faktoringo sutartimi viena šalis (finansuotojas) perduoda arba įsipareigoja perduoti kitai šaliai  (klientui) pinigus mainais už kliento (kreditoriaus) piniginį reikalavimą, susijusį su prekių pardavimu,  darbų atlikimu ar paslaugų teikimu, trečiajam asmeniui (skolininkui), o klientas perleidžia arba  įsipareigoja perleisti finansuotojui piniginį reikalavimą skolininkui (finansavimas su sąlyga perleisti     piniginį reikalavimą) ir mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą (CK 6.903).  Konsensualinė kadangi laikoma sudaryta nuo susitarimo momento. Dvišalė kadangi abi šalys turi priešpriešines teises ir pareigas. Atlygintinė kadangi klientas moka finansuotojui atlyginimą Faktoringo sutarties šalys, dalykas ir forma. Šalys:1) finansuotojas (faktorius) - bankas arba kitas pelno siekiantis juridinis asmuo, įstatymų  nustatyta tvarka turintys teisę vykdyti faktoringo veiklą;2) klientas (kreditorius) - bet kuris asmuo, bet daugumoje atvejų – komercinės organizacijos. Nors šiuose santykiuose dalyvauja ir dar vienas subjektas – skolininkas, tačiau jis susijęs tik su klientu, o ne su faktoringo sutartimi. Tačiau skolininkas turi tt įsipareigojimus – sumokėti pinigų sumas finansuotojui, jei yra tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą. Sutarties dalykas – piniginis reikalavimas, perleidžiamas tikslu gauti finansavimą. CK 6.903 skiria dvi faktoringo sutarties dalyko rūšis: piniginis reikalavimas, kuriam mokėti suėjo terminas; bei kuriam nesuėjo terminas. Be to, faktoringo sutartis gali nustatyti finansuotojo pareigą tvarkyti kliento veiklos buhalterinę apskaitą, teikti klientui finansines paslaugas, susijusias su piniginiais reikalavimais, esančiais perleidimo dalyku. CK 6.907 numato specialią taisyklę - draudimo perleisti piniginį reikalavimą negaliojimą. CK 6.908 numato draudimą finansuotojui perleisti jam perleistą piniginį reikalavimą. Formai taikomos bendros sandorių sudarymo taisyklės. Tačiau CK 905 2 d. formuluotė leidžia daryti išvadą, kad faktoringo sutartis turi būti rašytinės formos. Kliento atsakomybė finansuotojui ir skolininko priešiniai reikalavimai. CK 6.909 – 6.912 reglamentuoja santykius tarp finansuotojo ir skolininko Faktoringo sutarčių rūšys. Faktoringo sutarčių rūšys:1) Pagal tai, kur yra faktoringo santykių dalyviai:a) vidaus (vietinio) faktoringo – visi trys faktoringo santykių dalyviai yra vienoje šalyje;b) tarptautinio faktoringo – kai vienas iš faktoringo santykių dalyvių reziduoja kitoje šalyje:- eksporto faktoringo – klientas yra eksportą vykdanti įmonė, o skolininkai reziduoja kitose šalyse; - importo faktoringo – klientų – ne rezidentų reikalavimų rinkimas iš skolininkų faktoriaus šalyje. 2) Pagal pardavėjo informavimo faktą:a) atviro faktoringo – skolininkas yra informuojamas apie teisės į jo skolą perdavimą faktoriui:- sąskaitų administravimas (surinkimas) – susitarimas tarp faktoriaus ir kliento, kai faktorius įgyja reikalavimo teisę pats nefinansuodamas pardavėjo (avansas nemokamas), tik administruojami skolininko mokėjimai;- bendro faktoringo – sudaroma ne tarp dviejų šalių, o tarp faktoriaus, kliento ir skolininko;- vartojimo faktoringo – susitarimas tarp faktoriaus ir kliento, kai klientas sudaro su skolininkais standartines prekių arba suteikiamų paslaugų išsimokėtinai sutartis, kuriose nurodyta, kad reikalavimo teisė yra perleista ir pirkėjas turi mokėti faktoriui;b) uždarojo (tyliojo) faktoringo – susitarimas tarp faktoriaus ir kliento, kai nė vienas iš skolininkų nėra informuojamas apie faktoringo operaciją (CK 6.909 nuostatos eliminuoja uždarojo faktoringo galimybę Lietuvoje):- sąskaitų diskontavimo sutartis (avanso faktoringas) – susitarimas, kuriuo pardavėjas perleidžia reikalavimo teisę faktoriui be skolininko žinios; skolininkas moka į kliento jam išrašomose sąskaitose nurodytą specialią (diskontuojamų sąskaitų) banko sąskaitą, atidarytą faktoriaus;- mokesčių faktoringo – faktoriaus ir kliento susitarimas, kuriuo finansuojamos klientui grąžintinos PVM sumos.3) Pagal šalių prisiimamą rizikos laipsnį:a) faktoringo be regreso teisės – kai klientas, parduodamas faktoriui reikalavimo teisę į skolininką, neįsipareigoja padengti galimų faktoriaus nuostolių dėl skolininko nemokumo;b) faktoringas su regreso teise – klientas atsako už skolininko neapmokėtas sąskaitas, t.y. jis įsipareigoja jas apmokėti arba perpirkti iš faktoriaus. Banko sąskaitos sutarties samprata. banko sąskaitos sutarties teisinė prigimtis banko sąskaitos sutarties sudarymas. Banko sąskaitos sutartimi bankas įsipareigoja priimti ir įskaityti pinigus į kliento (sąskaitos  savininko) atidarytą  sąskaitą, vykdyti kliento nurodymus dėl tam tikrų sumų pervedimo ir išmokėjimo iš sąskaitos bei atlikti kitokias banko atliekamas operacijas, o klientas įsipareigoja apmokėti bankui už  suteiktas paslaugas ir operacijas (CK 6.913 str.). Konsensualinė kadangi laikoma sudaryta nuo susitarimo momento. Dvišalė kadangi abi šalys turi priešpriešines teises ir pareigas. Atlygintinė kadangi klientas apmoka bankui. Bankas privalo sudaryti banko sąskaitos sutartį su klientu, kuris  kreipėsi su prašymu atidaryti  sąskaitą, pagal banko paskelbtas tam tikros sąskaitos rūšies atidarymo sąlygas, turinčias atitikti įstatymų ir bankų veiklą nustatančių teisės aktų reikalavimus. Sudaręs sutartį, bankas atidaro klientui sąskaitą. Bankas neturi teisės atsisakyti atidaryti sąskaitą, jeigu jos atidarymo galimybė yra nustatyta įstatyme. Į sąskaitą įneštų lėšų savininku tampa bankas, tačiau savo ruožtu bankas pakeičia įrašą kliento sąskaitoje, kuris žymi kliento reikalavimo teisės banko atžvilgiu dydį (t.y. klientas įgyja reikalavimo t į banką). Sąskaitos mechanizmas taip pat aiškinamas kaip banko ir kliento tarpusavio įsipareigojimų skaičiavimo priemonė. Banko sąskaitos sutarties šalys. sutarties šalys:1) bankas – kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę; 2) klientas – L ar užsienio fizinis asmuo arba juridinis asmuo. Šalių teisės ir pareigos. Pagrindinės banko p: 1) atidaryti klientui banko sąskaitą (CK 6.914 );2) įskaityti į sąskaitą pinigų sumas, kurias klientui perveda kiti asmenys arba pats klientas;3) įvykdyti kliento įsipareigojimus dėl sąskaitoje esančių lėšų, t.y. atlikti operacijas;4) mokėti klientui palūkanas už naudojimąsi sąskaitoje esančiomis lėšomis, jeigu sutartis nenustato ko kita;5) informuoti klientą apie sąskaitos tvarkymo sąlygas ir jų pasikeitimą, likučius sąskaitose, atliktas operacijas ir pan.;6) saugoti banko paslaptį, t.y. garantuoti banko sąskaitos, indėlio, visų su jais susijusių operacijų ir kliento slaptumą.Pagrindinės kliento p: 1) apmokėti už banko suteiktas paslaugas ir atliktas operacijas; 2) informuoti banką apie kliento duomenų pasikeitimą. Lėšų nurašymas iš banko sąskaitos. Lėšos iš sąskaitos nurašomos kliento nurodymu, taip pat gali būti nurašomos teismo sprendimu ir kitais įstatymo ar banko sąskaitos sutarties numatytais atvejais. Lėšų nurašymo eiliškumas nurodomas CK 6.923 Banko atsakomybė. Jeigu bankas ne laiku įskaito gautas lėšas į kliento sąskaitą arba jas nepagrįstai nurašo iš sąskaitos, taip pat jei nevykdo kliento nurodymų dėl lėšų pervedimo ar išmokėjimo iš sąskaitos, bankas privalo mokėti klientui banko sąskaitos sutartyje nustatytas palūkanas, o jeigu jos nenustatytos, – CK 6.210 nustatytas palūkanas (CK 6.924). Be to, jeigu bankas atskleidžia banko paslaptį, klientas turi teisę reikalauti, kad bankas atlygintų tuo padarytus nuostolius. banko atsakomybės ypatumai:a) banko civilinę atsakomybę lemia bet kuri, net ir pati lengviausia banko kaltės forma;b) banko civ atsakomybė gali kilti ir dėl to, kad bankas pažeidė bendrąją banko pareigą užtikrinti paankamą savo vykdomos veiklos patikimumą, efektyvumą ir saugumą tam, kad žala neatsirastų; c) savo atsakomybę bankas gali pašalinti visiškai arba iš dalies, jeigu įrodo, kad bankas tinkamai įvykdė minėtą pareigą, arba jeigu įrodo, kad nuostoliai ar jų dalis atsirado dėl paties kliento kaltės arba dėl nenugalimos jėgos. Banko sąskaitos sutarties nutraukimas. Kliento pareiškimu banko sąskaitos sutartis gali būti nutraukta bet kada. Banko reikalavimu banko sąskaitos sutartis gali būti nutraukta tik CK 6.927. 2 d. numatytais atvejais. Banko sąskaitų rūšys. Kaupiamoji (laikinoji sąskaita akciniam kapitalui formuoti); Atsiskaitomoji; Surenkamoji; Sąlyginio deponavimo (trišalė sutartis pvz. bankas, pardavėjas, pirkėjas, kai pardavėjas nepasitiki pirkėju); Klientų lėšoms patikėjimo pagrindais saugoti (pvz. FMĮ, antstolis, advokatas klientų lėšas saugo atskirose sąskaitose); Lėšų pasaugos (klientas bankui moka palūkanas už lėšų saugojimą sąskaitoje); Valstybės (savivaldybių) biudžeto lėšoms saugoti (iš esmės atsiskaitomoji); Terminuoto indėlio (indėlis ir palūkanos apskaitomi atskirai. Indėlio papildymas apribotas, indėlį galima atsiimti tik pasibaigus sutarties laikotarpiui); Terminuotas kaupiamasis (indėlis ir palūkanos periodo pabaigoje sudedami, papildymas apribotas); Kaupiamasis (taupomoji sąskaita) (Neribotas papildymas, palūkanos ir indėlis apskaitomi kartu, be baudų per ketvirtį galima pasiimti 30% indėlio sumos). Atsiskaitymas grynaisiais ir negrynais pinigais. Egzistuoja du atsiskaitymų būdai: grynaisiais pinigais ir negrynaisiais pinigais .Atsiskaitymai dalyvaujant fiziniams asmenims, kurie nesiverčia ūkine komercine veikla, gali būti atliekami abiem minėtais būdais. Atsiskaitymai tarp juridinių asmenų, taip pat atsiskaitymai dalyvaujant fiziniams asmenims, užsiimantiems ūkine komercine veikla, vykdomi negrynaisiais pinigais, o įst nustatytais atvejais ir tvarka - ir grynaisiais pinigais.  Atsiskaitant negrynaisiais pinigais atsiranda savarankiški atsiskaitymo santykiai ir jų dalyviu tampa bent vienas bankas, kuris nėra prievolės, vykdomos atsiskaitant negrynaisiais pinigais, dalyvis. Pagrindu atsiskaityti gali būti įvairios prievolės, kylančios iš sutartinių, ir iš nesutartinių santykių. Atsiskaitymai negrynaisiais pinigais atliekami naudojant mokėjimo pavedimus, akredityvus, čekius, vekselius, inkaso ir kitas įstatymų nustatytas atsiskaitymų priemones. Šalys turi teisę pasirinkti ir nustatyti bet kurią tarpusavio atsiskaitymų priemonę. Atsiskaitymai mokėjimo pavedimais. Atsiskaitant mokėjimo pavedimais bankas įsipareigoja pagal mokėtojo pavedimą pervesti nurodytą sumą iš mokėtojo sąskaitos į kitą mokėtojo nurodytą sąskaitą tame pačiame arba kitame banke per įstatymų ar įstatymų nustatyta tvarka nustatytus terminus, jeigu trumpesni terminai nėra nustatyti banko sąskaitos sutartyje ar banko veiklos taisyklėse. Atsiskaitymus mokėjimo pavedimais reglamentuoja įst ir bankų veiklos taisyklės. Mokėtojo pavedimą bankas vykdo, jeigu mokėtojo sąskaitoje yra pinigų, jeigu ko kita nenustato sutartis. Mokėjimo pavedimai vykdomi laikantis CK 6.923 nustatytos lėšų nurašymo eilės. Jeigu mokėjimo pavedimas neįvykdomas ar netinkamai įvykdomas dėl kito banko, kuris buvo pasitelktas tam tikroms operacijoms atlikti, kaltės, mokėtojui atsako bankas, priėmęs mokėjimo pavedimą, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato ko kita. Jeigu dėl atsiskaitymų taisyklių pažeidimo bankas neteisėtai sulaikė lėšas, tai bankas privalo mokėti CK 6.210 nustatytas palūkanas. Atsiskaitymai akredityvais. Atsiskaitant akredityvais, bankas, atidaręs akredityvą ir veikiantis mokėtojo prašymu bei nurodymu arba savo vardu (bankas emitentas), įsipareigoja sumokėti pinigus lėšų gavėjui arba  akceptuoti ir apmokėti įsakomąjį vekselį, išrašytą lėšų gavėjo, arba įgalioja kitą banką (vykdantįjį banką) sumokėti pinigus lėšų  gavėjui arba akceptuoti ir suėjus mokėjimo terminui apmokėti  įsakomąjį vekselį, arba įgalioja kitą banką pirkti dokumentus (negocijuoti), jeigu pateikti dokumentai atitinka   akredityvo  sąlygas.  Atšaukiamas ir neatšaukiamas akredityvas. atšaukiamas akredityvas (CK 6.936) - kurį gali pakeisti arba panaikinti bankas emitentas be išankstinio lėšų gavėjo įspėjimo. Akredityvo pakeitimas ar atšaukimas lėšų gavėjui  nesukelia jokių banko emitento prievolių.  neatšaukiamas akredityvas (CK 6.937) - kuris negali būti pakeistas ar panaikintas be banko emitento, tvirtinančiojo banko (jei toks yra) ir lėšų gavėjo sutikimo (CK 6.937 4 d. nustato neatšaukiamo akredityvo prezumpciją). Neatšaukiamas akredityvas gali būti: a) nepatvirtintas – lėšų gavėjas dokumentus pateikia ir apmokėjimą gauna iš banko emitento (lėšų gavėjui tenka dokumentų siuntimo rizika); b) patvirtintas – kai banko emitento prašymu kitas bankas, atliekantis akredityvines operacijas, patvirtina neatšaukiamą akredityvą, t.y. tvirtinantysis bankas papildomai šalia banko emitento prievolės įsipareigoja atlikti mokėjimą ar kitas operacijas pagal akredityvo sąlygas. Už akredityvo sąlygų pažeidimą mokėtojui atsako bankas emitentas, o bankui emitentui – tvirtinantysis bankas (jei toks yra) ir (arba) vykdantysis bankas, išskyrus CK 6.940 str. nustatytas išimtis. Atsiskaitymai inkaso. reiškia operacijas, kurias atlieka bankas (instruktuojantis bankas) su dok pagal kliento pavedimą, turėdamas tikslą gauti apmokėjimą ir apmokėjimo akceptą arba išduoti dokumentus (gavęs apmokėjimą ir apmokėjimo akceptą arba kitomis sąlygomis). Instruktuojantis bankas, gavęs kliento pavedimą, jam vykdyti gali pasitelkti kitą banką (inkasuojantį banką). Inkaso operacijos vykdomos su čekiais, vekseliais, debeto pervedimais. Atsiskaitymus  inkaso reglamentuoja įstatymai ir banko veiklos taisyklės. Inkaso pavedimo vykdymą reglamentuoja CK 6.943. 26 tema. Viešas atlyginimo pažadėjimas. Viešas konkursas. Turto patikėjimas. Taikos sutartis Viešo atlyginimo pažadėjimo samprata. Viešu atlyginimo pažadėjimu asmuo viešu skelbimu už skelbime nurodytą teisėtą veiksmą per skelbime nurodytą terminą (surasti prarastą daiktą ir kt.) įsipareigoja bet kuriam asmeniui, kuris tą veiksmą atliko, sumokėti atlygimą.  Viešas atlyginimo pažadėjimas – tai neapibrėžtam asmenų ratui skirtas pažadas sumokėti piniginį arba kitokio turtinio pobūdžio atlyginimą už teisėtai atliktą veiksmą tam, kas pasieks skelbime nurodytą rezultatą. Savo teisine prigimtimi tai yra vienašalis sąlyginis sandoris, kadangi šio teisinio santykio dalyviams teisės ir pareigos atsiranda nuo skelbime nurodyto tikslo pasiekimo momento.Viešas atlyginimo pažadėjimas gali būti išreikštas bet kokia forma (žodžiu, raštu, priemones ir pan.). Asmuo, atsiliepęs į viešą pažadėjimą, turi teisę reikalauti, kad pažadas būtų patvirtintas raštu.Jeigu viešame skelbime atlyginimo dydis nenurodytas, jis nustatomas šalių susitarimu, o joms nesusitarus, – teismo sprendimu. Prievolės, atsiradusios iš viešo atlyginimo pažadėjimo, požymiai. požymiai:1) atlyginti turi būti pažadama viešai, t.y. pažadas turi būti skirtas neapibrėžtam asmenų ratui;2) viešai žadamas atlyginimas turi būti turtinis;3) viešo atlyginimo pažadėjimo skelbime turi būti nurodomas siekiamas rezultatas (surasti daiktus ir t.t.);4) skelbime nurodytas veiksmas turi būti teisėtas;5) viešas atlyginimo pažadėjimas turi leisti nustatyti asmenį (asmenis), kurie tą atlyginimą pažadėjo Viešo pažadėjimo sumokėti atlyginimą atšaukimas. Asmuo, viešai pažadėjęs sumokėti atlyginimą, turi teisę jį tokiu pat būdu, kokiu jis buvo paskelbtas, atšaukti, išskyrus CK 6.946 nurodytus atvejus. Viešo pažadėjimo sumokėti atlyginimą atšaukimas nepanaikina jį paskelbusio asmens pareigos atlyginti nuostolius asmenims, kurie juos patyrė rengdamiesi atlikti skelbime nurodytą veiksmą. Tačiau atlygintinų nuostolių dydis negali viršyti pažadėto atlyginimo sumos. Viešo konkurso samprata. asmens (konkurso rengėjo) viešas pažadėjimas sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už geriausią tam tikro darbo atlikimą arba kitokį rezultatą (konkurso paskelbimas). Konkursu taip pat yra pripažįstamas asmens viešas pažadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo  projektą (CK 6.947) Viešas konkursas gali būti:1) atviras , kai konkurso organizatoriaus pasiūlymas dalyvauti konkurse skiriamas visiems norintiems jame dalyvauti ir paskelbiamas spaudoje ar kitose visuomenės  informavimo priemonėse;2) uždaras , kai pasiūlymas dalyvauti konkurse siunčiamas tik tam tikriems asmenims konkurso organizatoriaus pasirinkimu.  Viešo konkurso paskelbimas. Viešo konkurso skelbėjais ir dalyviais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Viešas konkursas gali būti skelbiamas tik norint pasiekti tam tikrą viešą ar privatų tikslą, neprieštaraujantį gerai moralei ar viešajai tvarkai. Paskelbiant konkursą turi būti išdėstyta užduotis, jos įvykdymo terminas, atlyginimo (premijos) dydis ar suteikiama  speciali teisė, darbų ar projektų pateikimo vieta, jų įvertinimo tvarka ir laikas (privalomosios sąlygos), taip pat gali būti nurodytos ir kitos  konkurso sąlygos.  Konkurso sąlygos, jų pakeitimo ar konkurso atšaukimo tvarka. Pakeisti konkurso sąlygas arba jį atšaukti leidžiama tiktai nustatyto darbams pateikti termino pirmojoje pusėje pagal CK 6.948. reikalavimus. Atlyginimas (premija). Nutarimas mokėti atlyginimą (premiją) ar suteikti specialią teisę turi būti priimamas ir  pranešamas konkurso dalyviams paskelbiant konkurso nustatytus terminus bei tvarką. CK 6.949 numato spec atlyginimo paskirstymo taisykles, jei konkurso nugalėtojais pripažinti du ar daugiau asmenų. Nuostolių atlyginimas konkurso dalyviams. Paskelbęs viešą konkursą asmuo privalo grąžinti konkurso dalyviams darbus ar projektus, už kuriuos neskirtas atlyginimas (premija) ar nesuteikta teisė, jei ko kt nenumatyta  skelbiant  konkursą.  Pateiktų darbų ar projektų grąžinimas. Jeigu paskelbęs konkursą asmuo nesilaiko paskelbtos darbų  ar   projektų  įvertinimo  tvarkos  ar  terminų,  pateikto ir atitinkančio  kitus  konkurso  reikalavimus  darbo ar projekto autorius įgyja teisę gauti jam padarytų nuostolių atlyginimą. Jeigu konkurso nugalėtojui nesuteikiama speciali teisė  (teisės), jam turi būti atlyginti nuostoliai.  Turto patikėjimo sutarties samprata. Turto patikėjimo sutartimi viena šalis (patikėtojas) perduoda kitai šaliai (patikėtiniui) savo turtą patikėjimo teise tam tikram laikui, o kita šalis įsipareigoja tą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėtojo ar jo nurodyto asmens (naudos gavėjo) interesais (CK 6.953 str.). Sutarties teisinė charakteristika: Realinė kadangi laikomas sudaryta perdavus turtą. Atlygintinė jeigu patikėtiniui mokamas atlyginimas. neatlygintinė jeigu patikėtiniui atlyginimas nemokamas. Dvišalė kai atlygintinė. vienašalė kai neatlygintina. Turto patikėjimo sutarties šalys, dalykas, turinys ir forma. Turto patikėjimo teisės turinys – patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą ir juo disponuoti (įstatymas ar sutartis gali nustatyti apribojimus).Patikėjimo teisės objektais gali būti nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai ar kitoks turtas. Turtas, perduotas patikėtiniui patikėjimo teise, turi būti atskirtas nuo patikėtojo ir patikėtinio turto bei turi būti tvarkomas pagal CK 6.961 str. reikalavimus.Šalys:1) patikėjimo teisės steigėjas (patikėtojas) – juo gali  būti turto savininkas arba kitas įstatymo nustatytas tokią teisę turintis asmuo;2) patikėtinis - juo gali būti fizinis ar juridinis asmuo. Patikėtiniu negali būti įst nustatyti asmenys, tp vienintelis naudos gavėjas pagal turto patikėjimo sutartį.  Forma – rašytinė, o nekilnojamojo daikto patikėjimo sutartis - notarinės formos (prieš  trečiuosius asmenis ji gali būti panaudota tik įregistravus ją viešame registre). Sutarties formos  reikalavimų nesilaikymas turto patikėjimo sutartį daro negaliojančią.  Patikėjimo teise perduoto turto atskyrimas. Įkeisto turto perdavimas patikėjimo teise. CK 6.959 str. 1 d. numato esmines turto patikėjimo sutarties sąlygas. Patikėtinio teisės ir pareigos. Pagrindinės patikėtinio pareigos: 1) laikantis įstatymo ir sutarties, įgyvendinti savininko teises į jam perduotą patikėjimo teise  turtą;2) sutartyje nustatyta tvarka ir terminais pateikti patikėtojui ir naudos gavėjui savo veiklos  ataskaitą;3) vykdyti sutartį pačiam ar pavesti kitam asmeniui atlikti tam tikrus veiksmus pagal CK 6.964.;4) sudarant sandorius nurodyti, kad veikia turto patikėjimo teise.Pagrindinės patikėtinio teisės:1) ginti patikėjimo teisę tokiais pat būdais, kokiais yra ginama valdymo ir nuosavybės teisė; 2) teisė į sutartyje nustatytą atlyginimą ir būtinų išlaidų atlyginimą iš jam perduoto turto duodamų pajamų, jeigu ko kita nenustato sutartis. Patikėtinio atsakomybės ypatumai. CK 6.965 str. reglamentuoja patikėtinio atsakomybę už nesirūpinimą perduotu turtu bei kitus sutarties pažeidimus - turi atlyginti naudos gavėjui arba patikėtojui nuostolius ir negautas pajamas.  Turto patikėjimo sutarties pabaiga. CK  6.967. numato turto patikėjimo sutarties pasibaigimo atvejus. Be to, šalis, norinti atsisakyti sutarties, privalo apie tai raštu pranešti kitai šaliai prieš 6 mėn, jeigu sutartis nenustato kt termino. Pasibaigus turto patikėjimo sutarčiai, patikėtinis privalo grąžinti turtą patikėtojui, jeigu sutartis nenustato ko kt. Taikos sutarties samprata. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983).Sutartis turi būti rašytinė ir atitikti kitus CK reikalavimus. Taikos sutarties galia. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.  Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas.  Taikos sutarties negaliojimas. Negalioja taikos sutartis dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja teisės imperatyvios normos, taip pat dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Taikos sutarties pripažinimo negaliojančia atvejus numato CK 6.986. Formos nesilaikymas sutartį daro negaliojančia. 27 tema. Jungtinė veikla (partnerystė) Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties samprata. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 ).Jeigu jungtinės veiklos (partnerystės) tikslas nėra susijęs su pelno siekimu, tokia jungtinės veiklos sutartis (paprastoji partnerystės) vadinama asociacijos sutartimi . Užsiėmimas komercine ūkine veikla (siekimas pelno), remiantis jungtinės veiklos sutartimi, vadinamas kvalifikuota partneryste .  Sutarties teisinė charakteristika: Konsensualinė kadangi laikoma sudaryta nuo susitarimo momento. Atlygintinė kadangi šalys įneša turtą ir naudojasi bendru turtu – jungtinės veiklos rezultatu. Dvišalė (sinalagmatinė) kadangi visoms šalims sukuria priešpriešines teises ir pareigas. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties šalys, dalykas ir forma. Ji yra daugiašalis sandoris (kai ją sudaro daugiau negu du asmenys). Be to, tai fiduciarinė (pasitikėjimo) sutartis, nes pagrįsta jų dalyvių tarpusavio pasitikėjimu.Forma: ši sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais (pvz., kai įnašu yra nekilnojamasis daiktas) -  notarinės formos. Jeigu  sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.  Šalys – partneriai , kurie gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Jungtinės veiklos sutartis gali numatyti, kad partneris (partneriai) negali būti atskleistas tretiesiems asmenims (nevieša partnerystė) (CK 6.982 str.). Atskiri įstatymai gali nustatyti tam tikrus reikalavimus arba apribojimus jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties subjektams Sutartis gali būti terminuota arba neterminuota. Partnerių įnašai. įnašai į jungtinę veiklą - visa, ką partneriai įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai. Įnašai įvertinami pinigais ir preziumuojama, kad jie yra lygūs. Įnašai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971); Partnerių bendrų reikalų tvarkymas, jų nuosavybė. sutarties dalykas – partnerių bendra veikla, kuria sukuriamas tam tikras rezultatas. Tai turtinis rezultatas, kurio buvo siekiama sudarant sutartį (pvz., namas.). Tvarkydami bendrus reikalus, kiekvienas iš partnerių turi teisę veikti visų partnerių vardu,  jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato, kad bendrus reikalus tvarko vienas iš partnerių arba visi  partneriai  kartu. Tokiu atveju partnerių atsakomybė nustatoma pagal CK 6.972 Sutarties dalyvių išlaidos ir nuostoliai. Bendrų išlaidų ir bendrų nuostolių, susijusių su jungtine veikla, paskirstymą nustato jungtinės veiklos sutartis arba CK 6.974 Susitarimas, kuris visiškai atleidžia vieną iš  partnerių  nuo bendrų išlaidų ar nuostolių padengimo, negalioja.  Pelno paskirstymas. Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą  veiklą vertei, jeigu ko kt nenustato jungtinės veiklos sutartis. Susitarimas nušalinti kurį nors iš partnerių, skirstant pelną, negalioja. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pabaiga. jungtinės veiklos sutartis baigiasi CK 6.978 numatytais atvejais Atsisakymas nuo neterminuotos jungtinės sutarties. Partneris, norintis atsisakyti neterminuotos jungtinės veiklos sutarties, turi apie tai pranešti kitiems partneriams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki numatomo pasitraukimo, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.  Partnerio, nutraukusio partnerystės sutartį, atsakomybė. CK 6.981reglamentuoja partnerio, nutraukusio jungtinės veiklos sutartį, atsakomybę.Numatytas bendras principas, jog asmuo, kuris nebėra jungtinės veiklos sutarties dalyvis, atsako   tretiesiems asmenims pagal prievoles, atsiradusias jam esant jungtinės veiklos sutarties dalyviu, taip, kaip jis atsakytų būdamas partneriu.  28 tema. Draudimas Draudimo samprata, reikšmė, teisinio reguliavimo šaltiniai. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis,  įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje   nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987).Pagrindinė draudimo veiklą reglamentuojanti teisinė bazė - CK ir LR draudimo įst. Draudimo sutarties teisinė charakteristika: Konsensualinė kadangi sutartis sudaroma draudikui akceptuojant draudėjo pasiūlymą. Atlygintinė kadangi už draudiminę apsaugą mokamos įmokos. Dvišalė (sinalagmatinė) kadangi visoms šalims sukuria priešpriešines t ir p. Draudimo sutartis yra rizikos sutartis, nes jos sudarymo metu gaunamos naudos dydis nežinomas. Draudimo sutarties sudarymo metu abi draudimo sutarties šalys nežino ir neturi žinoti, kad draudiminis įvykis būtinai įvyks. Be to, tai fiduciarinė sutartis, kuri suponuoja sąžiningą sutarties šalių elgesį. Draudimo objektas.– turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe. Draudimo formos, šakos ir grupės. Draudimo formos: privalomasis ir savanoriškas draudimas. Draudimo šakos: gyvybės ir ne gyvybės draudimas. Gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios gr: sutuoktuvinis ir gimimų draudimas, gyvybės draudimas, kai investavimo rizika tenka draudėjui, tontinos, pensijų kaupimo veikla ir kitoks gyvybės draudimas.  Ne gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios gr: draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, draudimas ligos atvejui, sausumos transporto priemonių, geležinkelio transporto priemonių draudimas, vežamų krovinių draudimas, turto draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų ir kitoks draudimas, numatytas Draudimo įstatymo 7 str. 3 d.  Atsižvelgiant į draudimo šakas, draudimo sutartys gb skirstomos į gyvybės ir ne gyvybės draudimo sutartis (apima turto draudimo, civ atsakomybės draudimo bei sveikatos draudimo sutartis). Atsižvelgiant į draudimo išmokos pobūdį, draudimo sutartys skirstomos: 1) nuostolių draudimo – apima turto draudimo, civilinės atsakomybės draudimo, taip pat ir sveikatos draudimo sutartis, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudiminiam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams; 2) sumų draudimo - gyvybės draudimo sutartys, taip pat ir sveikatos draudimo sutartys, pagal kurias draudikas įsipareigoja įvykus draudiminiam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią draudimo sumai ar jos daliai. Draudimo sutarties šalys. Draudimo sutarties šalys:1) draudikas – draudimo įmonė, turinti leidimą verstis šia veikla; 2) draudėjas – fiziniai ir juridiniai asmenys. Su draudimo sutartimi gali būt susiję ir kiti dalyviai: perdraudėjai, perdraudikai, draudimo tarpininkai (brokeriai), tretieji asmenys - naudos gavėjai. Draudimo tarpininkai. Draudimo tarpininkavimas – ūkinė komercinė veikla, susijusi su supažindinimu su galimybe sudaryti draudimo sutartį, pasiūlymu sudaryti draudimo sutartį ar kitokiu parengiamuoju darbu, kurio tikslas – sudaryti draudimo sutartį, taip pat ūkinė komercinė veikla, susijusi su draudimo sutarties sudarymu, pagalba administruojant ar vykdant sudarytas draudimo sutartis arba administruojant draudiminius įvykius. Draudimo sutarties forma. rašytinė Draudimo sutarties sudarymo tvarka. Draudimo sutartis sudaroma draudikui akceptuojant draudėjo pasiūlymą (prašymą), pateiktą draudikui, arba draudėjui akceptuojant draudiko pasiūlymą sudaryti sutartį. Draudimo sutartis, jeigu joje nenustatyta ko kita, įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją), o jei nesumoka – sutartis nutrūksta (CK 6.996 str.).  Draudimo liudijimas (polisas). Forma - rašytinė, kurią patvirtina draudimo liudijimas (polisas) , kurio turinys nurodytas CK 6.991 str. Draudimo sutartis sudaroma prisijungimo būdu. Jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, kurios yra sudėtinė sutarties dalis ir laikomos standartinėmis sutarties sąlygomis. Draudimo suma, draudimo įmoka (premija), draudimo išmoka. Draudimo įmoka (premija) – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draudėjas draudimo sutarties sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą. Draudimo išmoka – pinigų suma, kurią įvykus draudiminiam įvykiui draudikas privalo išmokėti draudėjui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į draudimo išmoką, arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mokėjimo forma. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma arba pinigų suma, kuri apskaičiuojama draudimo sutartyje nustatyta tvarka, kuri, išskyrus draudimo sutartyje nustatytus atvejus, yra lygi maksimaliai draudimo išmokai, galimai išmokėti pagal draudimo sutartį. Draudimo sutarties šalių teisės ir pareigos. Draudėjo Pareigos: 1) atskleisti draudikui informaciją apie draudiminio įvykio atsitikimo tikimybę ir galimų nuostolių dydį pagal CK 6.993; 2) sumokėti draudimo įmoką; 3) pranešti draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą ir sumažėjimą; 4) per nustatytą terminą pranešti apie draudiminį įvykį pagal CK 6.1012.; 5) imtis priemonių žalai sumažinti pagal CK 6.1013 Teisės: 1) gavus draudiko sutikimą, pakeisti apdraustą asmenį kitu, taip pat pakeisti draudimo sutartyje nurodytą naudos gavėją kitu; 2) bet kada nutraukti sutartį; 3) sumažėjus draudimo rizikai, reikalauti pakeisti sutarties sąlygas ar sumažinti draudimo įmoką; 4) papildomai apdrausti likusią neapdraustą turto dalį ar rizikos (draudimo) vertę pagal CK 6.1000 (papildomas draudimas). Draudiko Pareigos: 1) sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis ir, prieš sudarydamas draudimo sutartį, įteikti jų kopijas draudėjui; 2) suteikti draudėjui informaciją apie save, draudimo sutarties sąlygas ir kt. pagal CK 6.993 bei kitus specialius įstatymus; 3) atsitikus draudiminiam įvykiui, išmokėti draudimo išmoką, išskyrus CK 6.1012–6.1014 atvejus. Teisės: 1) įvertinti draudimo riziką pagal CK 6.994.; 2) gavus atitinkamų institucijų leidimą, perleisti savo teises ir pareiga pagal draudimo sutartį kitiems draudikams; 3) padidėjus draudimo rizikai, reikalauti pakeisti draudimo sąlygas; 4) pagal CK 6.1015 str. reikalauti išmokėtų draudimo išmokų iš atsakingo už žalą asmens, jei kitaip nenumatyta sutartyje; 5) visiškai ar iš dalies apdrausti draudimo išmokos išmokėjimo riziką pagal CK 6.1016 (perdraudimas). Atleidimas nuo draudimo išmokos mokėjimo. CK 6.1014 reglamentuoja atleidimą nuo draudimo išmokos mokėjimo. Draudikas atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo tyčios, išskyrus minėtame str numatytus atvejus. Draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui (subrogacija). Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens ( subrogacija ). Subrogacijos nuostatos reglamentuojamos CK 6.1015 str.   Nevisiškas draudimas. CK 6.999 str. Papildomas draudimas. CK 6.1000 str. Draudimas nuo skirtingų rizikų. CK 6.1002 Bendrasis draudimas. CK 6.1003 str Perdraudimas. CK 6.1016 str. Draudimo sutarties terminai, draudimo sutarties nutraukimas ir pabaiga. CK 6.1009 str. numato atvejus, kai draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš terminą.  29 tema. Bendrosios civilinės atsakomybės nuostatos Civilinės atsakomybės samprata ir rūšys. Civ atsakomybė  - turtinė prievolė, atsiradusi asmeniui, pažeidusiam viešą arba privatų interesą. Viena tokios prievolės šalis (pažeidėjas) už pažeidimą patiria įstatymuose numatytas sankcijas, kita šalis (nukentėjusysis) gali taikyti šias sankcijas arba reikalauti, kad jas taikytų atitinkama valstybinė ar visuomeninė institucija (teismas, arbitražas ir kt). civ atsakomybė yra papildoma pažeidėjo prievolė nukentėjusio asmens naudai, kurios įvykdymas pasireiškia pažeidėjo turto sumažinimu. Civ atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). ( CK 6.245) . Rūšys: Pagal atsiradimo pagrindus – sutartinė ir deliktinė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 2d.) Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais(CK 6.245 str. 3d.). Pagal atsakomybės apimtį ir tvarką -dalinę (CK 6.5), solidariąją  (CK 6.6) ir subsidiarią (CK 6.245 5 d.).Dalinė atsakomybė - kai kiekvienas iš skolininkų atsako kreditoriui ta dalimi, kuri jam numatyta įstatyme arba sutartyje. Dalinė atsakomybė yra bendro pobūdžio taisyklė, todėl taikoma tuo atveju, kai įstatymas ar sutartis nenustato solidarios ar subsidiarios atsakomybės. Atsakomybės dalys pripažįstamos lygiomis, jei įstatymas ar sutartis nenumatė kitokių dalių (CK 6.5). Pav, namo bendrasavininkiai atsako už parduoto namo trūkumus priklausomai nuo jų dalies bendrojoje nuosavybėje dydžio.Solidarioji atsakomybė – taikoma, jei numatyta sutartyje ar įstatyme. Tokiu atveju kreditorius gali pareikšti ieškinį bet kuriam iš bendraskolių pilna apimtimi, arba dėl dalies (CK 6.6 str). Solidarioji atsakomybė nepreziumuojama. Išimtį sudaro atvejai, jei prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla ar kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.Subsidiarioji atsakomybė - atsiranda įstatymo numatytais atvejais arba sutarties pagrindu. Pavyzdžiui, asmuo, perdavęs nekilnojamąjį daiktą, teisės į kurį suvaržytos renta, kitam asmeniui nuosavybės teise, pagal rentos gavėjo reikalavimus dėl rentos sutarties pažeidimo atsako subsidiariai su naujuoju daikto savininku ( CK 6.444. 2d.). Kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. (CK 2.50 3d.) Būtinas šios rūšies atsakomybės bruožas, kad pirmiausiai turi būti reikalaujama iš pagrindinio skolininko, pažeidusio prievolę, tik po to reikalavimas yra nukreipiamas į subsidiariai atsakingą skolininką. (CK 6.245str 5d.). Nuo subsidiarios atsakomybės reikia skirti skolininko atsakomybę už trečiųjų asm veiksmus – šiuo atveju tikrasis atsakomybės subjektas yra ne faktiškai pažeidęs prievolę asmuo, o asmuo, kurio tiesioginė pareiga atlyginti žalą už neteisėtus veiksmus atlikusį asmenį kyla iš įstatymo ar sutarties. Pav, CK 6.257 str.: Skolininkas, pasitelkęs prievolei įvykdyti trečiuosius asmenis, atsako kreditoriui, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl šių trečiųjų asmenų kaltės, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato, kad atsako tiesioginis vykdytojas. Civilinės atsakomybės sąlygos. Pagal bendrą taisyklę,  civilinė atsakomybė atsiranda esant keturioms civilinės atsakomybės sąlygoms – neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui tarp jų ir kaltei. Ieškovas turi įrodyti pirmas tris sąlygas, o atsakovo kaltė preziumuojama. Civilinės atsakomybės sąlygos:  neteisėti veiksmai – CK 6.246; priežastinis ryšys – CK 6.247 kaltė – CK 6.248 (tyčia ar neatsargumas (paprastas ir didelis)) žala ir nuostoliai – CK 6.249. Neteisėti veiksmai ir jų santykis su kalte. Civ atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje numatytus pareigos, atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia, arba pažeidus bendro pobūdžio taisyklę elgtis atidžiai ar rūpestingai. L laikosi generalinio delikto principo, perimto iš Prancūzijos civ atsakomybės doktrinos. Vadovaujantis šiuo principu, bet koks kt asmens subjektinės t pažeidimas nesant tam teisinio pagrindo, yra neteisėtas. Sutartinei teisei veiksmų neteisėtumo sąlyga nėra labai svarbi, nes bet koks sutarties pažeidimas a priori laikomas neteisėtu. Sutartinės civil atsakomybės atsiradimo pagrindas – prievolės neįvykdymas arba jos netinkamas įvykdymas arba sutarties įvykdymo termino praleidimas.Visiškas sutarties neįvykdymas – kai sutarties šalis iš esmės negauna to, ką ji tikėjosi gauti pagal sutartį. Esminis sutarties pažeidimas yra fakto klausimas. Dažniausiai tai bus pagrindinių sutarties sąlygų nesilaikymas – nuompinigių nemokėjimas pagal nuomos sutartį, daikto neperdavimas pirkėjui pagal pirkimo - pardavimo sutartį, kt. Netinkamas sutarties įvykdymas – kai sutartis įvykdoma nesilaikant visų sutarties sąlygų, ne pagal verslo papročius, tačiau tai nėra esminis sutarties pažeidimas. Pav, daikto perdavimas vėliau, nei buvo susitarta, arba prekės kokybės ir kiekybės nedidelis neatitikimas sutarčiai bus laikomi netinkamu sutarties įvykdymu. Termino praleidimas pagal bendrą taisyklę laikomas netinkamu sutarties įvykdymu, tačiau tt atvejais tai gali būti sutartyje numatyta esminė sąlyga. Žala (nuostoliai) ir jos rūšys. Žala – būtina sąlyga visais atvejais. Jei nėra žalos arba nuostolių, civilinė atsakomybė nebus taikoma. Visos kitos civilinės atsakomybės sąlygos ne visada yra būtinos civilinei atsakomybei atsirasti. Neteisėti veiksmai ne visada yra būtina sąlyga, nes įstatymas gali numatyti, kada atlyginama žala padaryta teisėtais veiksmais. Nors kaltė yra bendroji civ atsakomybės taisyklė, tačiau įstatymai numato ir atsakomybę be kaltės. Taip pat ne visada būtinas priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų.  Netiesioginės atsakomybės atveju žalą atlygina asmuo, atsakingas už žalą padariusiojo asmens veiksmus. Žala – tai t saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas ar pakenkimas neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias pagal įstatymą galima įvertinti pinigine išraiška. Žalos rūšys: Pagal vertybių pobūdį: 1. žala turtui; 2. žala asmeniui; 3. neturtinė žala. Pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį: 1. tiesioginė žala (realioji); 2. netiesioginė žala (nuostoliai) ir negautos pajamos. Priežastinis ryšys ir pagrindinės jo teorijos. Žala turi būti tiesiogiai susijusi su neteisėtais veiksmais – turi būti priežastinis ryšys tarp žalą padariusiojo asmens neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiojo žalos. Toks priežastinis ryšys vadinamas faktiniu priežastiniu ryšiu. Tačiau faktinis (natūralus) priežastinis ryšys gali sujungti teisiniu požiūriu pernelyg nutolusius reiškinius. Todėl teisės doktrina pasitelkdama įv priežastinio ryšio teorijas siekia atriboti natūralų priežastinį ryšį nuo teisiškai reikšmingo. Civ atsakomybė kyla faktinio priežastinio ryšio pagrindu, bet tik tuo atveju, jei faktinis priežastinis ryšys pripažįstamas teisiškai reikšmingu. Kad teisės pažeidėjui atsirastų civ atsakomybė, faktinis priežastinis ryšys turi būti teisiškai reikšmingas. L nėra pripažintos vienos priežastinio ryšio doktrinos. Vakarų jurisprudencijoje tp egzistuoja nemažai priežastinio ryšio teorijų, nes nei viena jų neapima visų teisei reikšmingų priežastinio ryšio aspektų. Pagrindinės priežastinio ryšio teorijos yra šios: Tiesioginės pasekmės teorija – civilinė atsakomybė taikoma tik už žalą, padarytą tiesioginiais žalą padariusiojo asmens veiksmais. Visi kiti veiksmai laikomi teisiškai nereikšmingais. Žalingos pasekmės dėl neteisėtų veiksmų turi atsirasti iš karto arba po labai trumpo laiko tarpo nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Pav, pagal šią teoriją, farmacinės kompanijos atsakomybė už žalą sveikatai neatsirastų, jei žalingos vaistų vartojimo pasekmės kiltų po daugelio metų ir būtų sąlygota dar ir nesveiko gyvenimo būdo. Artimiausios priežasties teorija – pagal šią teoriją teisiškai reikšmingas ryšys egzistuoja tik tarp žalos ir artimiausios priežasties. Ši teorija reikšminga tuo, kad padeda atriboti vieno asmens veiksmų sukeltas pasekmes nuo kito asmens veiksmų pasekmių. Pavyzdžiui, jei žala gali būti dviejų savarankiškų neteisėtų veikų pasekme, teisiškai reikšmingas bus priežastinis ryšys tarp pirmųjų neteisėtų veiksmų ir žalos. Pav, asmuo būtų miręs nuo apsinuodijimo, bet mirė nuo aplaidaus chirurgų darbo.Adekvataus priežastinio ryšio teorija – priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai padidina žalos atsiradimo galimybę iš esmės. Ši teorija leidžia išskirti vieną pagrindinę priežastį, nulėmusią žalos atsiradimą. Visada teisiškai reikšmingas yra tiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda iš neteisėtų veiksmų kaip tiesioginė ir betarpiška neteisėtų veiksmų pasekmė. tt atvejais netiesioginis priežastinis ryšys irgi gali būti teisiškai reikšmingas. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai dėl neteistų veiksmų susidaro palankios sąlygos žalai atsirasti. taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civ atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti Teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys: Tiesioginis, Netiesioginis. Priežastiniam ryšiui nustatyti būtina išaiškinti ir įvertinti visumą sąlygų, dėl kurių atsirado žala, nustatyti, kad neteisėti veiksmai buvo vienintelė arba pagrindinė žalos atsiradimo sąlyga; nustatyti, kad neatlikus šių veiksmų, žala nebūtų atsiradusi, nebuvo kitų priežastinį ryšį keičiančių ar nutraukiančių aplinkybių. Kaltė ir jos formos. Civ atsakomybė atsiranda tik esant skolininko kaltei, išskyrus įst ar sutarties numatytus atvejus, kai galima atsakomybė be kaltės. CT kaltė suprantama kaip asmens veiksmų išorinis vertinimas pagal objektyvius elgesio standartus. Kaltas asmens elgesys - nesugebėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiose sąlygose. Civilinėje atsakomybėje skolininko kaltė yra preziumuojama.Tačiau tt atvejais galima ir atsakomybė be kaltės (CK 6.248 )  - griežta atsakomybė (atsakomybę šiuo atveju gali pašalinti tik nenugalima jėga arba nukentėjusiojo kaltė). Pav, atsakomybe be kaltės pripažįstama padidinto pavojaus šaltinio valdytojo (autotransporto priemonės valdytojo) atsakomybė. Kaltės formos: tyčia ir neatsargumas. Neatsargumas – paprastas ir didelis. Paprastas neatsargumas – tai rūpestingumo įgyvendinant savo CT ir pareigas stoka. Didelis neatsargumas – elementarių, visiems suprantamų elgesio taisyklių nesilaikymas ar asmeniui neabejotinai žinomų saugaus elgesio reikalavimų ignoravimas. Kai kurių asmenų (gydytojų, notarų, advokatų, atsakomybė ir pan.), kuriems taikomi ypatingi profesinio atidumo reikalavimai, atsakomybę lemia menkiausio laipsnio neatidumas, klaida ar net neapsižiūrėjimas. Tyčia – tai asmens elgesys, kuriuo siekiama padaryti žalą kitam asmeniui Civ atsakomybei atsirasti kaltės forma paprastai neturi reikšmės, bet kaltės forma lemia atleidimo nuo civ atsakomybės bei jos ribojimo kl. Pav, žala arba nuostoliai gali atsirasti ne tik dėl skolininko veiksmų, bet ir dėl kreditoriaus ar nukentėjusiojo veiksmų, arba dėl jų veiksmų padidėti jau esama žala ar nuostoliai. Todėl kreditoriaus ar nukentėjusiojo kaltė yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos dydį arba nuo jos visiškai atleisti.(Žr. CK 6.248.; 6.259.; 6.282.). Nukentėjusiojo asmens kaltė nėra preziumuojama. Ją turi įrodyti asmuo, kuris šią aplinkybę nurodo kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą. Tačiau, taisyklė, kad nukentėjusiojo kaltė šalina civ atsakomybę  turi išimčių - į nukentėjusiojo asmens kaltę neatsižvelgiama, kai išieškoma dėl maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusi žala ar atlyginamos laidojimo išlaidos. Neturtinė žala ir jos nustatymo kriterijai. Neturtinė žala yra padaroma neturtinėm įst saugomoms vertybėms ir pasireiškia kaip asmens fiz skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įst numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinės žalos atlyginimo galimybė numatyta visų neturtinių vertybių pažeidimų atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje netaikomas visiško žalos atlyginimo principas. Nustatinėjant neturtinės žalos dydį svarbus tiek subjektyvus nukentėjusiojo situacijos vertinimas, tiek visuomeninis konkretaus neturtinių vertybių pažeidimo vertinimas. Turi būti atsižvelgta į pačių ginamų neturtinių vertybių specifiką ir jų tarpusavio santykį Neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus:1.   Patirtos žalos dydį; 2. Žalos sukeltas pasekmes; 3. Žalą padariusio asmens kaltę; 4Žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 5. Padarytos turtinės žalos dydį; 6. Kt turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 7. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginė žala (realioji) ir netiesioginė žala (nuostoliai)/negautos pajamos. Realioji žala atsiranda dėl betarpiško neteisėto poveikio ir pasireiškia turto sugadinimu ar sunaikinimu (CK 6.249 1 d.) Tiesioginiai nuostoliai yra žalingų pasekmių betarpiškai sąlygotos ir dėl to būtinos išlaidos pakenkimui pašalinti (CK 6.249 . 1 d., pvz., išlaidos gydymui, priežiūrai, reabilitacijai). Netiesioginė žala - dėl neteisėtų veiksmų daromos išlaidos ar turto sumažėjimas, kurie atsiranda kaip žalos padarymo papildomas rezultatas, arba yra būtinos, siekiant gauti žalos atlyginimą. Tai negautos pajamos (CK 6.249 1 d.), išlaidos žalos prevencijai ar sumažinimui, nuostolių įvertinimui ir civilinės atsakomybės taikymui, nuostolių išieškojimui ne teismo tvarka (CK 6.249 4 d.). Negautos pajamos - kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė skolininko neteisėti veiksmai. Ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, turi būti sprendžiama pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar jos negautos dėl skolininko neteisėtų veiksmų. Žalos atlyginimo ypatybės: 1.Visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum), išskyrus įst numatytus atvejus.2. Žalos atlyginimo turtinis pobūdis – žala, įvertinama pinigais, sudaro nuostolius.3. Žala sveikatai ir gyvybei, turtui  atlyginama pagal spec delikto taisykles (CK 6.283, 6.284 ir kt.) Civilinės atsakomybės netaikymas ar jos ribojimas. Žalos padarymo faktas dar savaime nereiškia, kad bus taikoma civilinė atsakomybė. Netgi ir nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, civ atsakomybė bus negalima, jei egzistavo faktinio pobūdžio aplinkybės, su kuriomis įstatymas sieja civilinės atsakomybės netaikymą ar atleidimą nuo jos ( iš dalies ar visiškai). Šalių susitarimai dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar ribojimo. Taip pat civ atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo jos pagrindus gali numatyti ir kiti įst arba šalių susitarimai. Ne kiekvienas šalių susitarimas dėl ci atsakomybės netaikymo ar ribojimo galios. Šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį. Negalios ir  šalių susitarimas dėl civ atsakomybės už nuostolius padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo. tp draudžiama apriboti ar panaikinti civatsakomybę už sveikatos sužalojimą, gyvybės atėmimą ar neturtinę žalą. Įstatyminiai civilinės atsakomybės netaikymo ar ribojimo pagrindai. CK 6.253 numato, kad civ atsakomybė netaikoma, tp asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: Nenugalima jėga (force majeure); Valstybės veiksmai; Trečiojo asmens veikla; Nukentėjusiojo veiksmai; Būtinasis reikalingumas; Būtinoji gintis; Savigyna. Nenugalima jėga. - šalis atleidžiama nuo civ atsakomybės, jeigu ji įrodo, kad žalos padarymo metu egzistavo aplinkybės, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Ne bet kokie nenumatyti įvykiai yra pripažįstami nenugalima jėga. Jie turi atitikti šiuos požymius:Aplinkybės privalo būti išskirtinio pobūdžio, kurių nebuvo galima protingai numatyti; Nepašalinamos skolininko jėgomis; Aplinkybės turi būti išorinio pobūdžio ( nepriklausyti nuo skolininko valios ). Pav, nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Klasikiniai nenugalimos jėgos pav yra gamtos reiškiniai - potvyniai, gaisrai, žemės drebėjimai. Taip pat nenugalima jėga gali būti pripažinti ir socialiniai reiškiniai – karai, perversmai, nusikaltimai. Valstybės veiksmai. CK 6.253. 3 d.: tai privalomi ir nenumatyti valstybės institucijų veiksmai (aktai), dėl kurių įvykdyti prievolę neįmanoma ir kurių šalys neturėjo teisės ginčyti.Valstybės veiksmai yra viena iš nenugalimos jėgos rūšių, todėl turi atitikti jos požymius. Valstybės veiksmai bus atsakomybę šalinanti aplinkybė, tik jei ji negalėjo būti skolininko numatyta ir galiojo visą prievolės įvykdymo terminą. Pav, teisinio reguliavimo eksporto srityje pasikeitimas bus atsakomybę šalinanti aplinkybė, tik jei skolininkas negalėjo jos numatyti bei draudimas galiojo visą sutarties galiojimo terminą. Tačiau valstybės  veiksmai nebus pripažinti atsakomybę šalinančia aplinkybe, jei valst institucijos aktą skolininkas turėjo galimybę skųsti, bet to nepadarė.    Trečiojo asmens veikla. tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių. (CK 6.253 .4 d.) Trečiojo asmens veiksmai nutraukia priežastinio ryšio grandinę tarp skolininko/žalą padariusiojo asmens neteisėtų veiksmų bei žalingų pasekmių, todėl ir pareiga atlyginti žalą neatsiranda. Būtina sąlyga, kad trečiojo asmens veiksmai šalintų skolininko atsakomybę yra ta, kad tretysis asmuo negali būti nei teisiškai, nei faktiškai susijęs su skolininku ( pav, skolininko atsakomybės nešalins jo atstovo atlikti neteisėti veiksmai).Teisiškai reikšmingi trečiojo asmens veiksmai gali pasireikšti tiek veikimu tiek neveikimu. Nukentėjusiojo asmens veiksmai. veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado žala ar padidėjo nuostoliai. Tai gb nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.(CK 6.253 str. 5 d.) Nukentėjusiojo sutikimas yra nukentėjusiojo asmens veiksmai kuriais jis aiškiai sutinka patirti žalą (pavyzdžiui, boksininkas ringe ar futbolininkas stadione). Ne bet koks sutikimas patirti žalą šalina ar riboja civ atsakomybę – jis privalo būti galiojantis pagal visas sandorių sudarymo taisykles. Rizikos prisiėmimas yra realaus žalos atsiradimo pavojaus įvertinimas ir apsisprendimas veikti esant didelei žalos atsiradimo galimybei. Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar asmuo, prisiimdamas riziką  turėjo galimybę įvertinti pavojaus realumą ir mąstą, taip pat ar jo apsisprendimas buvo be valios trūkumų. Tačiau rizikos prisiėmimo pagrindu nebus ribojama darbdavio ar renginių organizatoriaus atsakomybė, nes užtikrinti saugią aplinką yra pastarųjų pareiga. Būtinasis reikalingumas. tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, išvengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalą patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, gali įpareigoti atlyginti žalą asm, kurio interesais veikė žalą padaręs asmuo. (CK 6.253. 6 d.)  Sąlygos: Realus pavojus asmeniui ar jo turtui; Pavojaus neišvengiamumas; Pavojaus, kurio siekiama išvengti, sąlygota žala didesnė arba ekvivalentiška. Pavojus gali pasireikšti įvairiomis formomis – tai gali būti ir kt asmenų veiksmai, gyvūnai bei gamtos jėgos. Pav, gelbstint vieną asmenį padaroma žala kito asmens turtui, arba gelbstint vieno asmens turtą, apgadinamas kito asmens turtas. Veiksmai, atlikti būtinojo reikalingumo sąlygomis, yra teisėti, todėl žalą padariusiajam asmeniui civilinė atsakomybė neatsiranda. Tačiau, atsižvelgiant į sąžiningumo ir teisingumo principus bei bylos aplinkybes žalą atlyginti gali būti įpareigotas asmuo, kurio interesais veikė ją padaręs asmuo – pav, kaimynas, gesindamas gaisrą vieno kaimyno name, apgadino kito kaimyno tvorą. Šiuo atveju žalą atlyginti gb įpareigotas kaimynas, kuriam priklauso degęs namas. Būtinoji gintis. tai veiksmai, kuriais siekiama gintis arba ginti kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio neteisėto pavojingo kėsinimosi, jeigu jais nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. (CK 6.253. 7 d. ) Būtinosios ginties požymiai: Užpuolimas ar kėsinimasis nukreiptas į asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus ; Užpuolimas ar kėsinimasis tb realus arba neišvengiamas, o aktyvi gynyba tb vienintelis būdas išvengti žalos; Užpuolimas ar kėsinimasis tb neteisėtas Panaudoti gynybos būdai tb adekvatūs, proporcingi užpuolimo dydžiui ir pavojingumui.  Ar būtinosios ginties ribos nebuvo peržengtos, sprendžiama pagal užpuolimo laiką, vietą, užpuolikų skaičių, žalos grėsmę, bei kitas aplinkybes. Būtinoji gintis galima tik nuo neteisėtų veiksmų, tuo ji skiriasi nuo būtinojo reikalingumo. Savigyna. tai asmens veiksmai, kuriais jis teisėtai priverstinai įgyvendina savo t, kai neįmanoma laiku gauti kompetentingų valstybės institucijų pagalbos, o nesiėmus savigynos priemonių teisės įgyvendinimas taptų negalimas arba iš esmės pasunkėtų. Savigyna  - tai subjektinę teisę turinčio asmens faktiniai veiksmai, numatyti įstatyme, skirti apsaugoti materialines ir nematerialias vertybes. Savigyna realizuojama teisėtai esant šioms sąlygoms: Ginama tik reali teisė; Žala, padaryta realizuojant teisę į savigyna turi atitikti arba būti mažesnė už galimai atsirasiančią žalą; Savigynos būdai neturi peržengti veiksmų, būtinų jiems realizuoti, ribų. Svarbu: Panaudoti savigyną galima tik CK numatytais atvejais. Prevencinis ieškinys. Pagal bendrą taisyklę, civilinė atsakomybė žalą padariusiajam asmeniui taikoma tik esant visoms keturioms civ atsakomybės sąlygoms – neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, kaltei ir žalai ir tik retrospektyviai. Tačiau ši civ teisių gynimo priemonė yra nepakankama, nes tt atvejais, nors žala dar nėra atsiradusi ir todėl civ atsakomybės negalima taikyti, yra visos prielaidos teigti, kad žala atsiras ateityje. Todėl CK 6.255 numato papildomą civ teisių gynimo priemonę – teismo draudimą atlikti tam tikrus veiksmus, jei yra didelė tikimybė, kad atlikus šiuos veiksmus žala atsiras. Todėl, realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Jeigu žalos padaryta eksploatuojant įm, įrenginį ar dėl kt ūkinės ar neūkinės veiklos ir yra realus pavojus, jog dėl šios veiklos vėl gali būti padaryta žalos, tai teismas ieškovo prašymu gali įpareigoti atsakovą sustabdyti ar nutraukti tokią veiklą. Teismas gali atsisakyti tenkinti prašymą dėl tokios veiklos sustabdymo ar nutraukimo, jeigu veiklos nutraukimas ar sustabdymas prieštarautų viešajai tvarkai. Teismo atsisakymas tenkinti prevencinį ieškinį neatima t reikalauti atlyginti dėl tos veiklos atsiradusią žalą. (6.255 ) 30 tema. Ikisutartinė it sutartinė civilinė atsakomybė Sutartinės teisinės atsakomybės samprata, jos ypatumai. Sutartinė ir deliktinė atsakomybė turi nemažai bendrų bruožų:abi yra turtinės prievolės;abi atlieka tą pačią kompensacinę funkciją; jų taikymas nepašalina galimybės taikyti ir kitus civilinių teisių gynimo būdus bei kitas teisinės atsakomybės rūšis; abi atsiranda kaip naujos prievolės jau egzistuojančios sutartinės prievolės arba delikto atžvilgiu; abiejų rūšių taikymo atveju skolininkas patiria neigiamo pobūdžio turtinius praradimus. Tačiau jos turi ir esminių skirtumų  - skirtingi atsakomybės pagrindai, skirtingi ieškinio senaties terminai; skirtingas atsakomybės dydis ir formos bei skirtinga kaltės reikšmė ir jos įrodinėjimas.Skirtingas atsiradimo pagrindas – sutartinės atsakomybės atveju pažeista sutartis, deliktinės – padaryta žala nesant sutartinių santykių.Skirtingi ieškinio senaties terminai – reikalavimams dėl sutartinių prievolių CK 1.125 straipsnis numato 10 metų ieškinio senaties terminą, o reikalavimams dėl žalos atlyginimo – 3 metų ieškinio senaties terminą. Skirtingas atsakomybės dydis – sutartinės atsakomybės atveju šalys iš anksto pačios gali numatyti atsakomybės dydį – pavyzdžiui, numatydamos sutartyje minimalius nuostolius, arba gali susitarti netaikyti netaikyti civilinės atsakomybės, deliktinės atsakomybės atveju tokie susitarimai negalimi. 31 tema. Deliktinė atsakomybė Deliktinės atsakomybės samprata yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įst numato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pav, atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ir paslaugų laikytina deliktine atsakomybe, nors ji atsiranda iš sutartinių santykių. Žalą padarytą asmeniui, turtui, o įst numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Žala turi būti atlyginama visiškai, šis principas negalioja neturtinei žalai, dėl specifinio neturtinio vertybių, kurioms padaroma žala, pobūdžio. Deliktinės atsakomybės subjektai. Deliktinės prievolės šalys yra kreditorius ir skolininkas. Skolininkas yra žalos atlyginimo prievolės dalyvis, kuriam pagal įst ar sutartį tenka pareiga atlyginti žalą  (CK  6.1). Skolininkas ne visada yra faktiškai žalą padaręs asmuo – tam tikrais įst numatytais atvejais žalą privalo atlyginti asmuo, atsakingas už žalą padariusiojo asmens veiksmus arba asmuo, atsakingas už jo valdomų daiktų padarytą žalą. Kreditorius yra žalos atlyginimo prievolės dalyvis, kuriam priklauso teisė reikalauti atlyginti žalą (CK  6.1). Tokią teisę suteikia įst ar sutartis. Kreditoriaus ir skolininko teisės ir pareigos gali atsirasti tiesiogiai ar netiesiogiai. Tiesiogiai: pats nukentėjusysis yra kreditorius dėl jo subjektinės t, išplaukiančios iš įstatymo ar sutarties, pažeidimo; pats žalą padariusysis asmuo privalo atlyginti žalą. Netiesiogiai : reikalavimo teisė kitam asmeniui pereina sandorio (CK 1.63 1 d) ar kitokiu teisėtu pagrindu (CK 1.136);pareiga atsakyti už žalą tenka ne žalą padariusiam asmeniui, o kitam, atsakingam už žalą pagal įstatymą (CK 6.246 2 d). Pav, visuomenės informavimo priemonė atlygina turtinę ir neturtinę žalą, kai asmens reputaciją žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis paskelbė jos darbuotojai. Žalą atlyginęs asmuo įgyją regreso teisę į žalą padariusį asmenį, jeigu įstatymas nedraudžia reikšti tokį reikalavimą. Kreditorius ir skolininkas gali būti vienas asmuo arba jų daugetas. Kreditorių daugetas. Pagal bendrą taisyklę – kreditoriai gali reikšti dalinį reikalavimą lygiomis dalimis (CK 6.17).Išimtis - įstatymas ar šalių sutartis nustato solidarųjį kreditorių reikalavimą (CK 6.18). Skolininkų daugetas. Bendra taisyklė – su kelių asmenų veiksmais padarytu žalos atlyginimu preziumuojama solidarioji skolininkų pareiga (CK 6.6. 3 d) - jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu (CK 6.279. 3 d).Išimtis – jeigu asmuo, kuris yra atsakingas už žalos atlyginimą su kitais asmenimis, įrodo, kad žala, galėjusi atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų, negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jis atsakingas, rezultatas (CK 6.279. 3 d).  Prievolės dėl žalos atlyginimo dalykas – tai prievolės dalyvių veiksmai įgyvendinant teises ir pareigas, susijusias su žalos atlyginimu. Prievolės dėl žalos atlyginimo objektas yra daiktas ar pinigai. CK 6.281 numato, kad teismas gali įpareigoti žalą padariusį asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Išskirtiniai deliktinės atsakomybės atvejai: Samdančio darbuotojus asmens atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės. Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas, kaltės. (CK 6.264. 1 d). Samdančio darbuotojus atsakomybė atsiranda nustačius bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir nuostolius, priežastinį ryšį tarp jų ir kaltę bei specialias sąlygas: Darbo (tarnybos) faktą; Žalos padarymas ryšium su darbo (tarnybos) pareigų atlikimu. Darbuotojų sąvoka apima ne tik asmenis, dirbančius darbo sutarties, bet ir civilinės sutarties pagrindu, taip pat tuo atveju, kai jie veikia atitinkamo asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (CK 6.264. 2 d) Atsakomybė už kitų asmenų padarytą žalą. jeigu asmuo, kuris nėra darbuotojas, vykdydamas kito asmens, kuris nėra jo darbdavys, duotą nurodymą, padaro žalos, tai abu šie asmenys atsako solidariai. (CK 6.265. 1 d). Atsakomybė atsiranda esant bendrosioms sąlygoms , nustačius šias specialiąsias sąlygas:Asmenų nepavaldumas vienas kitam; Nurodymo atlikti tam tikrus veiksmus faktas. Atstovaujamasis atsako už savo atstovo, vykdančio pavedimą, padarytą žalą solidariai (CK 6.264. 2 dalis). Atsakomybė atsiranda esant bendrosioms sąlygoms, nustačius šias specialiąsias sąlygas:Atstovavimo faktas; Žalos padarymas ryšium su pavedimo vykdymu. Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė. Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar kitokių trūkumų, atlygina šių objektų savininkas (valdytojas) (CK 6.266. 1dalis). Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). (CK 6.266. 2 d). Atsakomybė už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar kitokių trūkumų atsiranda be kaltės: tik esant žalai, neteisėtiems veiksmams ir priežastiniam ryšiui. Atsakomybę šalinančios aplinkybės yra šios:nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia; nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas (CK 6.266, 1 dalis, 6.270. 1 dalis).   Atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą. naminių gyvūnų ar asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą atlygina jų savininkas (valdytojas) (CK 6.267. 1 d). Kaip ir atsakomybės už statinių padarytą žalą atveju, atsakomybė atsiranda be kaltės, o tik esant žalai, neteisėtiems veiksmams ir priežastiniam ryšiui. Atsakomybę šalinančios aplinkybės taip pat tik nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia ir nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas. Laukinių žvėrių padaryta žala atlyginama įst nustatyta tvarka (CK 6.267. 2 d). Atsakomybė už savo veiksmų reikšmės suprasti negalinčio fizinio asmens padarytą žalą. Veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. (CK 6.268. 1 d).  Tačiau civilinė atsakomybė asmeniui, negalinčiam suprasti savo veiksmų, netaikoma tik esant šioms sąlygoms:Žalos padarymo nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti; Tokios būsenos tapo ne dėl alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimo ar kitokiu būdu. Tačiau ši taisyklė taip pat turi išimčių - teismas gali priteisti žalą asmens gyvybei ar sveikatai, padarytą asmens, kuris negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, visiškai ar iš dalies (CK 6.268. 2 d). Atsakomybė atsiranda esant visom keturioms bendrosioms sąlygoms (žalai, neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui, kaltei). Asmens, pripažinto ribotai veiksniu dėl piktnaudžiavimo alkoholiu arba narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais Atsakomybė taikoma žalą padariusiam asmeniui bendrais pagrindais. Jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. (CK 6.268. 4 dalis). Atsakomybė atsiranda esant bendrosioms sąlygoms. Taip pat turi būti nustatytos šios aplinkybės: 1) žalos padarymo metu asmuo buvo tokios būsenos, kad nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti; 2)tokios būsenos buvo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo; 3)nebuvo imtasi priemonių dėl pripažinimo neveiksniu (CK 2.10).Atsakomybė taikoma asmenims, kurie žalos padarymo metu gyvena kartu su žalą padariusiuoju asmeniu; žinojo apie žalą padariusiojo asmens psichikos būklę, bet nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą. Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t.y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). (CK 6.270. 1 dalis). CK nepateikia didesnio pavojaus šaltinių išsamaus sąrašo. Nustatant, ar konkreti veikla ar objektas priskirtini didesnio pavojaus šaltinio kategorijai, ir todėl jo valdytojas turi atsakyti už padarytą žalą be kaltės, remiamasi rizikos teorija. Asmuo, vykdantis įst neuždraustą, visuomeniškai naudingą, socialiai vertingą, pelningą, bet rizikingą veiklą ir ši veikla ar valdomas objektas dėl objektyvių savybių kelia didesnę grėsmę aplinkiniams ir šios grėsmės negalima pašalinti net laikantis visų įmanomų atsargumo priemonių, privalo prisiimti neigiamus šios veiklos ar valdomo objekto padarinius. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo sąvoka – tai asmuo, valdantis didesnį pavojaus šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (CK 6.270. 2 d). Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę šalinančios aplinkybės yra nenugalima jėga, nukentėjusiojo asmens tyčia bei nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas. Didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę gali pašalinti valdymo praradimas (CK 6.270. 3 d), esant šioms sąlygoms: didesnio pavojaus šaltinio valdymas prarastas dėl kito asmens neteisėtų veiksmų ir dėl valdymo praradimo nėra buvusiojo valdytojo kaltės. Turtinė žala, padaryta dėl kelių didesnio pavojaus šaltinių sąveikos šių šaltinių valdytojams, esant kaltei, atlyginama taip: a) kai dėl kelių didesnio pavojaus šaltinių sąveikos kaltas vienas iš valdytojų, tai žalą, padarytą kito valdytojo turtui, turi atlyginti kaltasis didesnio pavojaus šalti­­nio valdytojas.b) kai dėl kelių didesnio pavojaus šaltinių sąveikos žala padaroma tik kaltojo valdytojo turtui, kitas valdytojas jam žalos neatlygina.c) kai dėl didesnio pavojaus šaltinių sąveikos kalti keli tų šaltinių valdytojai, tai jų turtui padarytą žalą turi atlyginti kaltieji valdytojai priklausomai nuo kiekvieno iš jų kaltės laipsnio, išreikšto procentais. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Už žalą, padarytą valst ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtais aktais, atlygina atitinkamai valstybė ar savivaldybė, nepaisant darbuotojų kaltės (CK 6.271. 1 d). Valstybės ar savivaldybės civi atsakomybė už žalą, padarytą valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtais aktais – atsakomybė be kaltės Valstybės ar savivaldybės civ atsakomybė atsiranda nustačius kitas bendrąsias civ atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp jų. Neteisėti veiksmai pasireiškia kaip valdžios institucijų darbuotojų neveikimas taip, pagal įst šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271. 4 d). Priežastinis ryšys yra ne tarp konkrečios institucijos ar jos pareigūno neteisėto veikimo, o valstybės organų sistemos netinkamo veikimo ir žalingo rezultato. Be bendrųjų civilinės atsakomybės be kaltės sąlygų, turi būti nustatytos specialiosios sąlygos:žala turi būti padaryta valdžios aktu. Aktas reiškia bet kokį veikimą ar neveikimą, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ar interesams.(CK6.271. 3 d).valdžios aktas turi būti atliktas valstybės valdžios institucijos. valdžios aktai turi būti priimti vykdant tarnybos p. Ar konkretus veiksmas atitinka valdžios akto požymius, nustatoma pagal šiuos kriterijus: 1) aktai turi būti privalomi vykdyti; 2) jie turi būti priimti institucijų ar pareigūnų, kurie panaudojo jiems suteiktus valdingus įgaliojimus spręsti arba nepanaudojo tų įgaliojimų, kai buvo būtina juos panaudoti. Žala gali būti padaroma ir neveikimu. Valdžios institucija apibūdinama kaip bet kuris viešosios t subjektas, tp privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271. 2 d). nepriklausomai nuo to, kokio asmens – privataus ar viešojo - neteisėtais veiksmais padaroma žala, tarp šalių susiklosto civ teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo, kuriuos reguliuoja civilinės teisės normos. Žala,  padaryta  neteisėtais mokesčių administratoriaus ar jo pareigūnų veiksmais ar neveikimu, turi būti atlyginama pagal civ atsakomybės taisykles. Valstybė ar savivaldybė, atlyginusi žalą, padarytą dėl kaltų valstybės ar savivaldybės darbuotojų veiksmų, įgyja regreso t į kaltus asmenis. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto ad nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. (CK 6.272. 1). Atvejai: neteisėtas nuteisimas; neteisėtas suėmimas kardomosios priemonės taikymo tvarka; neteisėtas sulaikymas; neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas; neteisėtas administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimas. Šiais atvejais valstybės civ atsakomybė atsiranda be kaltės, nustačius kt bendrąsias civ atsakomybės sąlygas - žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp jų. Ar veiksmai neteisėti, sprendžiama pagal tai, ar buvo pagrindas atlikti tam tikrus veiksmus, ar nustatyta tvarka jie buvo atliekami. Žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civ bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. (CK 6.272. 2 d). Atsakomybė už nepilnamečių iki 14 metų padarytą žalą. Už nepilnamečio iki 14 metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Jeigu nepilnametis iki 14 metų padaro žalą tuo metu, kai jis yra mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos institucijos prižiūrimas, už tą žalą atsako ši institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jos kaltės. (CK 6.275).  Atsakomybė atsiranda esant visoms bendrosioms sąlygoms (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė). Kaltės ypatumai: Nepilnamečio asmens kaltė – nepakankamas atidumas ir apdairumas, tėvų (globėjų) kaltė - tai netinkamas auklėjimas ar nepakankama priežiūra, institucijų - nepakankama priežiūra. Tėvai (globėjai) ir institucijos neįgyja regreso teisės į nepilnametį. Atsakomybė už nepilnamečio nuo 14 iki 18 metų padarytą žalą. Nepilnametis nuo 14-18 m už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. (CK 6.276. 1 -2 d). Bendra taisyklė – už savo padarytą žalą atsako pats nepilnametis. Tėvai, rūpintojas, arba mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos institucijos, jeigu nepilnametis žalos padarymo metu jų prižiūrimas atsako tik papildomai(CK 6.276. 2 d). Papildomos ( subsidiarios) atsakomybės galiojimo sąlyga: nepilnametis neturi turto ar uždarbio, pakankamo žalai atlyginti. Atsakomybė atsiranda esant bendrosioms sąlygoms.Tėvų, rūpintojo, arba mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijų pareiga atlyginti žalą pasibaigia nepilnamečiui sulaukus pilnametystės, ir/ar nepilnamečiui asmeniui įgijus turto ar uždarbį, pakankamą žalai atlyginti.  Atsakomybė už pripažinto neveiksniu fizinio asmens padarytą žalą. atsako jo globėjas arba jį prižiūrėti privalanti institucija, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Bendra taisyklė – už žalą atsako jo globėjas ar neveiksniu pripažintą asmenį prižiūrėti privalanti institucija (CK 6.278. 1 d). Atsakomybė atsiranda esant bendrosioms sąlygoms. Kaltė suprantama kaip nepakankama priežiūra. Globėjo ar atitinkamos institucijos pareiga atlyginti žalą nepasibaigia ir tuo atveju, kai žalą padaręs asmuo po jos padarymo pripažįstamas veiksniu. Tačiau teismas gali išieškoti žalą iš neveiksniu pripažinto asmens turto (CK 6.278. 3 d), esant šioms sąlygoms:Jeigu žala padaryta asmens sveikatai ar gyvybei; Jeigu globėjas negali atlyginti šios žalos dėl savo mirties ar turto neturėjimo; Jeigu žalą padaręs neveiksniu pripažintas asmuo turi pakankamai lėšų. Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju. Fizinio asmens suluošinimo, kitokio sužalojimo arba jo mirties  atveju už žalą atsakingas asmuo atlygina visus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283. 1 d, 6.284. 1 d, 6.285). Nuostolius sveikatos sužalojimo atveju sudaro:negautos pajamos. Negautos pajamos nustatomos kaip nukentėjusiajam tekusi negauto darbo užmokesčio ar kitokių pajamų dalis, negaunama ryšium su sužalojimu ir viso ar dalies darbingumo netekimu; su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, protezavimo ir kt.) (CK 6.283. 2 d); papildomos išlaidos pablogėjus sveikatai po žalos atlyginimo (CK 6.283. 3 d). Žalos atlyginimo dydis dėl asmens sveikatos sužalojimo nustatomas tokia tvarka:1) nustatoma pajamų suma, kurios netekta dėl sužalojimo (ji atitinka netekto darbingumo procentus); 2) iš gautos sumos atimama suma, atitinkanti nukentėjusiojo kaltės laipsnį (jeigu yra nustatyta nukentėjusiojo kaltė); 3) iš gautos sumos atimamas dėl sužalojimo mokamos soc draudimo išmokos. Žalos atlyginimas fizinio asmens, kuriam nėra suėję keturiolika metų, sveikatos sužalojimo atveju. Nepilnamečio iki 14 m sveikatos sužalojimu padaryta žalą sudaro:išlaidos, susijusios su sveikatos sužalojimu (CK 6.285. 1 da);dėl sužalojimo prarastos savarankiškos pajamos ar jų dalis. Jos atlyginamos tik tuo atveju, jeigu jų turėjo (CK 6.285 straipsnio 3 dalis).neturtinė žala. Nepilnamečio virš 14 metų, sveikatos sužalojimu padarytus nuostolius sudaro:išlaidos, susijusios su sveikatos sužalojimu (CK 6.285. 1 d);dėl sužalojimo prarastos savarankiškos pajamos ar jų dalis, jeigu jų turėjo  (CK 6.285. 3 d). Jeigu nepilnametis neturėjo savarankiškų pajamų, tai negautos pajamos dėl darbingumo netekimo ar sumažėjimo nustatomos teismo pagal tokius kriterijus: 1) nepilnamečio sugebėjimus, 2) jo tėvų turtinę padėtį, 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį,4) kitas bylai turinčias reikšmės aplinkybes (CK 6.285. 2 d); neturtinė žala Atsakomybė už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą. Nuostolius gyvybės atėmimo atveju sudaro:išlaikymo netekimas; teisės gauti išlaikymą netekimas (CK 6.284. 1 d);neturtinė žala (CK 6.284. 1 d). Teisę į šių nuostolių atlyginimą turi asmenys, kurie yra nedarbini ir gauna išlaikymą ar turi teisę jį gauti. Tai gali būti nepilnamečiai mirusiojo vaikai, įskaitant gimusįjį po jo mirties; nedarbingas sutuoktinis; nedarbingi tėvai; kiti nedarbingi asmenys, kurie faktiškai buvo mirusiojo išlaikomi. Nuostolius sudaro ir laidojimo išlaidos (CK 6.291), kurios atlyginamos tam asmeniui, kuris jas faktiškai patyrė. Atlygintinos žalos dydį sudaro mirusiojo pajamų dalis, kurią asmuo gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Žalos atlyginimas gali būti mokamas vienkartine suma arba periodiniais mokėjimais. Mokant vienkartine suma  iš karto sumokama visa priklausanti atlyginti žala. Tai reiškia, kad prievolė atlyginti žalą pasibaigė vienkartinės išmokos sumokėjimu ir jokios aplinkybės nesudaro pagrindo peržiūrėti žalos atlyginimo dydžio. Mokant žalą periodiniais mokėjimais žalos atlyginimo dydis gali keistis dėl:atlyginimo papildomų išlaidų, pablogėjus sveikatai vėliau (CK 6.283. 3 d);atlyginimo dydis gali būti padidintas dėl asmens darbingumo sumažėjimo ( CK 6.286);atlyginimo dydis gali būti sumažintas dėl asmens darbingumo padidėjimo ( CK 6.287);periodinės išmokos indeksuojamos teisės aktų nustatyta tvarka (CK 6.288. 3 d). Žalos atlyginimo dydžio pakeitimas. Atlyginimo dydžio pakeitimas nukentėjusio asmens reikalavimu. Iš dalies netekęs darbingumo nukentėjęs asmuo turi t bet kada reikalauti iš atsakingo už žalą asmens atitinkamai padidinti žalos atlyginimą, jeigu jo darbingumas dėl sveikatos sužalojimo paskiau sumažėjo palyginti su tuo darbingumu, kuris jam buvo likęs tuo metu, kai priteistas žalos atlyginimas, išskyrus atvejus, kai žala buvo atlyginta priteisiant konkrečią vienkartinę pinigų sumą. Atlyginimo dydžio pakeitimas asmenų, iš kurių priteistas žalos atlyginimas, reikalavimu. Asmuo, iš kurio priteistas dėl suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo atsiradusios žalos atlyginimas, turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti priteistą atlyginimą, jeigu nukentėjusio asmens darbingumas, palyginti su tuo, kuris jam buvo likęs tuo metu, kai priteistas žalos atlyginimas, padidėja, išskyrus atvejus, kai žala buvo atlyginta priteisiant konkrečią vienkartinę pinigų sumą. ( CK 6.287) Žalos atlyginimo mokėjimas. Žalos atlyginimo mokėjimas Žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos. (CK 6.288). Įpareigoto atlyginti žalą fizinio asmens mirties ar juridinio asmens pasibaigimo teisinės pasekmės. Žalos atlyginimas, kai pasibaigia įpareigotas atlyginti žalą jur asmuo ar miršta įpareigotas fizinis asmuo. Po įpareigoto atlyginti su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu susijusią žalą juridinio asmens reorganizavimo reikalavimai atlyginti žalą pareiškiami juridinio asmens teisių perėmėjui. Po valstybės ar savivaldybės įmonės ar įstaigos likvidavimo pareiga atlyginti žalą pereina valstybei ar savivaldybei. Kai įpareigotas asmuo miršta, reikalavimai atlyginti žalą pareiškiami jo įpėdiniams.Jeigu įpareigotas atlyginti dėl fizinio asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusią žalą juridinis asmuo likviduojamas, žalos atlyginimo sumos kaupiamos įstatymų nustatyta tvarka išieškant konkrečią sumą iš karto arba sudarant draudimo sutartį. (CK 6.289.) 33 tema. Prievolės, atsirandančios dėl kito asmens reikalų tvarkymo Prievolės, atsirandančios dėl kito asmens reikalų tvarkymo, samprata. Vienas asmuo, neturintis teisinės pareigos, kito asmens reikalus tvarko savanoriškai ir be jokio pavedimo, nurodymo ar išankstinio sutikimo juos tvarkyti ir jis juos privalo tvarkyti taip, kad tai atitiktų asmens, kurio reikalai tvarkomi, interesus (CK 6.229.).   Pav: dėl nelaimės remontuojamas ar saugomas kito asmens turtas; iš gaisro gelbėjamas žmogaus turtas; iš degančio automobilio gelbėjamas jo vairuotojas; kaimynas už kaimyną įvykdo prievolę tretiesiems asmenims; asmuo stengiasi įspėti kitus kelių eismo dalyvius apie kelkraštyje paliktą sugedusį automobilį (t.y. tvarko to automobilio savininko reikalus) ir pan. Šio skyriaus normos netaikomos, jeigu tam tikra valstybės ar savivaldybės institucija ex officio privalo rūpintis kito asmens reikalais, nes rūpinimasis kito asmens reikalais įeina į šių institucijų tarnybines funkcijas (CK 6.229 str. 5 d.) – t.y. netaikoma: globos ir rūpybos institucijų veiklai, priešgaisrinės apsaugos tarnybų, greitosios pagalbos, socialinės rūpybos ir kitokių institucijų veiklai. Kt asm reikalų tvarkymą reikia atskirti nuo atstovavimo, kuomet asmuo įgalioja kt asmenį veikti jo vardu - atstovavimo atveju atstovaujamasis žino, kad atstovas tvarko jo reikalus ty reikalų tvarkymas vyksta atstovaujamojo valia ir jam apie tai žinant. Tvarkant kito asmens reikalus atliekami veiksmai turi atitikti tam tikras sąlygas: 1.  Kito asmens reikalų tvarkymas privalo būti savanoriškas ir be jokio pavedimo, nurodymo ar išankstinio kito asmens sutikimo. Tai reiškia, kad veikimas kito asmens interesais turi būti spontaniškas. Kito asmens reikalų tvarkymas remiasi altruistiniais motyvais. Dažniausiai asmuo, kurio naudai tvarkomi reikalai, apie tai nežino. Tai gali būti susiję su laikinu asmens nebuvimu, liga ir pan. Tačiau gali būti ir tokių atvejų, kai asmuo, kurio reikalai tvarkomi, gali ir žinoti apie jo interesais atliekamus veiksmus, tačiau dėl objektyvių priežasčių, jis negali išreikšti savo valios ir suteikti atitinkamų įgaliojimų veikimui. 2.  Turi būti nustatytas asmens ketinimas veikti kito asmens interesais. 3.Turi būti aiškiai matoma atliekamų veiksmų nauda, veiksmai turi būti objektyviai naudingi. 4. Asmuo, kuris ketina tvarkyti kito asmens reikalus, neturi tuo metu turėti galimybės gauti asmens sutikimą atlikti tt veiksmus, o aplinkybės verčia veikti skubiai ir neatidėliotinai. Prievolės subjektai ir dalykas. yra kreditorius ir skolininkas.Asmuo, tvarkęs kito asmens reikalus be pavedimo, yra kreditorius, turintis reikalavimo teisę. Asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi, atsiranda pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, jis yra skolininkas.   Prievolės subjektams keliami reikalavimai: Pagal bendrą taisyklę, asmeniu, kurio reikalai tvarkomi, gali būti bet kuris asmuo - tiek veiksnūs ar neveiksnūs fiziniai asmenys, tiek juridiniai asmenys. Asmuo, tvarkantis kito asmens reikalus, turi būti veiksnus, jei jis sudaro sandorius su trečiaisiais asmenimis savo vardu. Tačiau jeigu veikiantis kito asmens interesais asmuo atlieka faktinius veiksmus, tai jo veiksnumas neturi reikšmės, pvz., teisinius poelgius gali atlikti ir nepilnamečiai ar neveiksnūs asmenys, nes teisiniai poelgiai – tai veiksmai, kuriais tiesiogiai nesiekiama sukurti civilinių teisių ir pareigų, tačiau dėl atliktų veiksmų atsiranda teisinės pasekmės. Prievolės dalykas – asmens, kurio reikalai buvo tvarkomi, veiksmai atlyginant būtinas išlaidas asmeniui, tvarkiusiam jo reikalus, ir tam tikrais atvejais sumokant jam atlyginimą. Asmens, tvarkančio kito asmens reikalus, pareigos. Asmuo, savanoriškai pradėjęs tvarkyti kito asmens reikalus be pavedimo, turi tam tikrus įsipareigojimus: privalo juos tvarkyti tol, kol tas kitas asmuo pats galės rūpintis savo reikalais (CK 6.229 str. 2 d.); turi veikti rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, kuriomis jis veikia (CK 6.229 str. 4 d.), t.y. jis turi veikti kaip bonus pater familias; turi veikti rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, kuriomis jis veikia (CK 6.229 str. 4 d.), t.y. jis turi veikti kaip bonus pater familias; privalo kuo greičiau informuoti tą kitą asmenį, kad jo reikalais rūpinamasi (CK 6.229 str. 3 d.) – tai turi būti daroma dėl to, kad, kad būtų sužinota šio asmens nuomonė – ar jis pritaria tam, ar nepritaria. Priklausomai nuo pritarimo ar nepritarimo, sprendžiami šie klausimai: sudarytų sandorių galiojimas, nuostolių ir išlaidų atlyginimo klausimas; apie viską, ką yra atlikęs, privalo kaip įmanoma kaip greičiau pranešti asmeniui, kurios reikalai buvo tvarkomi, ir pateikti raštu išsamią gautų pajamų, išlaidų bei nuostolių ataskaitą (CK 6.229 str. 3 d.). Asmuo tvarkęs kito asmens reikalus be pavedimo, turi teisę: reikalauti, kad jam būtų atlygintos turėtos naudingos ir būtinos išlaidos (CK 6.233 str. 1 d.), reikalauti, kad jam būtų atlyginti nuostoliai (CK 6.233 str. 2 d.), jeigu kito asmens reikalų tvarkymas pastarajam davė teigiamų rezultatų, reikalauti sumokėti atlyginimą (CK 6.233 str. 4 d.). Asmuo, kurio reikalai buvo tvarkomi, turi pareigą: apmokėti naudingas ir būtinas išlaidas (CK 6.233 str. 1 d.), atlyginti nuostolius, patirtus dėl reikalų tvarkymo (CK 6.233 str. 2 d.), jeigu kito asmens reikalų tvarkymas pastarajam davė teigiamų rezultatų, tai jis privalo sumokėti tvarkiusiajam reikalus atlyginimą (CK 6.233 str. 4 d.). Reikalų tvarkymas prieš kito asmens valią. Bendras principas – negalima tvarkyti kito asmens reikalų prieš jo valią. Jeigu asmuo iš anksto prieštarauja, kad jo reikalai būtų tvarkomi, tai iš principo pašalinama esminė sąlyga, būtina šių normų taikymui – t.y. asmuo, kurio reikalus rengiamasi tvarkyti, pareiškia, kad tokie veiksmai jam nėra naudingi ir būtini. Tai reiškia, kad asmuo, sužinojęs, kad kitas asmuo prieštarauja dėl jo reikalų tvarkymo, turi nutraukti savo veiksmus. Tačiau jeigu nenustojama tvarkyti reikalus ir esant prieštaravimui, tuomet galima sakyti, kad tvarkantysis asmuo veikia savo rizika – CK 6.230. 3 d nustatyta, kad „veiksmai, kuriuos asmuo atliko sužinojęs, kad asmuo, kurio interesais veikiama, šiems veiksmams nepritaria, nesukuria pastarajam asmeniui jokių prievolių nei tuos veiksmus atlikusiam asmeniui, nei tretiesiems asmenims“. Tai reiškia, kad visi reikalus tvarkiusio asmens atliktų veiksmų padariniai tenka jam pačiam: sudarius sandorį su trečiuoju asmeniu, iš sandorio kylančias prievoles privalės vykdyti pats sandorį sudaręs asmuo, o ne tas, kurio interesais sandoris sudarytas, ir tokio sandorio šalimi bus pats reikalus tvarkęs asmuo (susiklosto tokia pati situacija, kaip ir tada, kad reikalus tvarkantis asmuo neatskleidžia fakto, kad jis veikia kito asmens vardu ir interesais (CK 6.235. 3  d.)); jis privalės atlyginti visus padarytus nuostolius asmeniui, prieš kurio valią veikė t.y. tokie veiksmai gali užtraukti reikalus tvarkiusio asmens deliktinę atsakomybę (CK 6.230. 1 d.); tokiu atveju reikalus tvarkęs asmuo neturės t į patirtų išlaidų atlyginimą (CK 6.233. 2 d.).              Tačiau bendras principas, kad negalima tvarkyti kito asmens reikalų prieš jo valią, turi išimčių (CK 6.230 str. 2 d.): a) pirmoji išimtis grindžiama viešuoju interesu – pvz., nuo vagystės nukentėjęs asmuo prieštarauja, kad įvykio liudininkas vytųsi vagį, tačiau bet kuris asmuo turi teisę sulaikyti nusikaltėlį ir jį pristatyti teisėsaugai, taigi asmens nesutikimas šiuo atveju neturi reikšmės; b) antroji išimtis pateisinama būtinybe užtikrinti išlaikymą - kito asmens reikalai gali būti tvarkomi ir prieš jo valią, jeigu tai susiję su kito asmens išlaikymu, o išlaikymą privalantis teikti asmuo to nedaro – tokiu atveju, išlaikymą gali teikti kiti asmenys net ir prieštaraujant skolininkui; c) trečioji išimtis grindžiama siekiu pašalinti asmens gyvybei gresiantį pavojų – jo sutikimas ar nesutikimas neturi reikšmės, pvz., išgelbėjamas nusižudyti ketinęs asmuo. Asmens nesutikimas neturi reikšmės, jeigu visuomenės interesus atitinkanti prievolė ar prievolė išlaikyti kitą asmenį nebūtų laiku įvykdyta arba yra siekiama pašalinti asmens gyvybei gresiantį pavojų. Jeigu asmuo tvarko kito asmens reikalus prieš pastarojo valią tą žinodamas, tai jis privalo atlyginti savo veiksmais padarytus nuostolius asmeniui, prieš kurio valią jis veikė (CK 6.230 str. 1 d. Asmens, tvarkiusio kito asmens reikalus pavojaus atveju, atsakomybė. Kadangi asmeniui, tvarkančiam kito asmens reikalus, taikomas rūpestingumo standartas (СK 6.229 str. 4 d.), tai jį pažeidus, reikalus tvarkęs asmuo privalo atlyginti padarytus nuostolius. Bendras principas dėl tvarkiusio asmens atsakomybės – jis atsako esant bet kokiai kaltės formai (tyčiai, dideliam neatsargumui, paprastam neatsargumui).Tačiau išimtis numatyta tais atvejais, kai yra veikiama ypatingomis sąlygomis, t.y. kai kitam asmeniui ar jo turtui grėsė realus pavojus. Rūpestingumo standartas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, kuriomis veikiama. Jeigu veikiama realaus pavojaus atveju, tvarkęs reikalus asmuo už atsako tik už tyčia ar dėl didelio neatsargumo padarytus nuostolius (CK 6.231 str.). Kito asmens reikalus tvarkiusio asmens veiksmų patvirtinimas. Bendras principas yra tas, kad tais atvejais, kai kito asmens reikalų tvarkymas atitinka visas įstatymų nustatytas sąlygas, tai atlikti veiksmai yra privalomi asmeniui, kurio interesais reikalai buvo tvarkomi, nepriklausomai nuo to, ar jis juos patvirtina, ar ne. Tokia išvada darytina iš CK 6.233. 1 d įtvirtintos nuostatos: „jeigu asmuo kito asmens reikalus tvarkė teisingai ir tai atitiko pastarojo interesus, tai visos atsiradusios prievolės tampa privalomos asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi“. Tokia yra kito asmens reikalų tvarkymo normų esmė – prievolės kyla nepriklausomai nuo asmens, kurio reikalai buvo tvarkomi, valios, jos kyla netgi ne iš reikalus tvarkiusio asmens valios – prievolės kyla iš įstatyme numatyto juridinio fakto, t.y. tam tikrų faktinių ar juridinių veiksmų atlikimo.Todėl veiksmų patvirtinimas yra svarbus tuo atveju, kai asmuo, kurio reikalai buvo tvarkomi, savanoriškai prisiima pasekmes tokių veiksmų, kurie iš principo nebūtų laikomi reikalų tvarkymu ir kurie nesukeltų prievolių. Tačiau savanoriškai patvirtindamas tokius veiksmus, asmuo pritaria jiems ir laikoma, kad toks patvirtinimas veikia retroaktyviai, t.y. turi grįžtamąją galią. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai asmuo pritaria veiksmams, teismams nebereikia aiškintis, ar atlikti veiksmai buvo naudingi ir ar jie buvo atlikti asmens, kurio reikalai tvarkomi, interesais. Jeigu asmuo, kurio reikalus be pavedimo tvarkė kitas asmuo, vėliau pastarojo veiksmus patvirtina, tai šių asmenų tarpusavio santykiams taikomos normos, reglamentuojančios pavedimo sutartis arba kitas pagal esmę artimiausias atliktų veiksmų prigimčiai sutartis (CK 6.232.), pvz.: sudarius kito asmens interesais sandorį – pavedimo teisiniai santykiai; jeigu asmeniui buvo suteiktos paslaugos ar atlikti darbai – taikomos paslaugų ar rangos sutartį reglamentuojančios teisės normos;jeigu asmuo saugojo kito asmens turtą – jų santykiams taikomos pasaugos sutarties nuostatos. Išlaidų atlyginimas. Jeigu reikalų tvarkymas yra patvirtinamas, asmuo įgyja teisę reikalauti atlyginti išlaidas pagal CK 6.233 (6.234 str. 2 d.). Atlyginamos tik naudingos ir būtinos išlaidos (CK 6.233 str. 1 d.). Išlaidos atlyginamos nepaisant to, ar reikalų tvarkymas davė laukiamų rezultatų (CK 6.233 str. 1 d.).Išlaidos neatlyginamos, jei asmuo kito asmens reikalus tvarkė prieš pastarojo valią (CK 6.233 str. 1 d., 6.230 ). Išlaidos atlyginamos visais atvejais, jeigu reikalai buvo tvarkomi pavojaus atveju (CK 6.233. 3 d., 6.231). Gauto turto, tvarkant kitos asmens reikalus, grąžinimas. Asmuo, tvarkęs kito asmens reikalus, privalo pastarajam grąžinti dėl to gautą turtą, įskaitant vaisius ir pajamas (CK 6.234 str. 1 d.). Kito asmens vardu ir interesais sudaryto sandorio teisinės pasekmės. Tvarkydamas kito asmens reikalus, asmuo gali sudaryti įvairius sandorius su trečiaisiais asmenimis.Tokiais atvejais svarbu nustatyti, kuriam asmeniui tenka teisės ir pareigos, kylančios iš sudarytų sandorių.  Jeigu reikalus tvarkęs asmuo sandorį su trečiuoju asmeniu sudarė atskleisdamas faktą, kad jis veikia kito asmens vardu ir interesais, tai iš tokio sandorio atsirandančios t ir p pereina asmeniui, kurio vardu ir interesais sandoris buvo sudarytas (CK 6.235 str. 1 d.).Tokios pačios pasekmės kyla ir tais atvejais, jeigu asmuo, kurio reikalai buvo tvarkomi, patvirtina sandorį, o kita sandorio šalis tokiam pareigų perėjimui neprieštarauja (CK 6.235 str. 1 ir 2 d.). Jeigu reikalus tvarkęs asmuo sandorį su trečiuoju asmeniu sudarė neatskleisdamas fakto, kad jis veikia kito asmens vardu ir interesais (t.y. jeigu sandorį kito asmens interesais reikalus tvarkęs asmuo sudarė savo vardu), tai pagal tokį sandorį tretiesiems asmenims atsako pats reikalus tvarkęs asmuo (CK 6.235 str. 3  d.). Tariamas kitos asmens reikalų tvarkymas. Jeigu asmuo tvarko kito asmens reikalus, manydamas, kad tvarko savo reikalus, CK normos dėl kito asmens reikalų tvarkymo netaikomos. CK 6.236 tokius atvejus  įvardija kaip tariamą kito asmens reikalų tvarkymą. Jeigu asmuo klaidingai manė, kad veikia savo interesais (pvz., manė, kad gelbsti savo turtą, nors iš tikrųjų gelbsti svetimą, arba manydamas, kad prekės skirtos jam, už jas sumoka, nors paaiškėja, kad prekės buvo skirtos kitam asmeniui) ir dėl šios priežasties kitas asmuo nepagrįstai praturtėja, tai tokio santykio dalyviams taikomos normos, reguliuojančios prievolių atsiradimą dėl nepagrįsto praturtėjimo. Tokie santykiai nelaikomi kito asmens reikalų tvarkymu todėl, kad trūksta vienos iš esminių sąlygų, reikalingų veiksmus kvalifikuoti kaip kito asmens reikalų tvarkymą – t.y. nėra ketinimo veikti kito asmens interesais – taigi nėra ir altruistinių paskatų, skatinančių veikti kito asmens interesais.  34 tema. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo Prievolės, atsirandančios dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo, samprata. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus Civiliniame kodekse nustatytas išimtis. Prievolės subjektai ir dalykas. Turto įgijėjo ir reikalavimo teisę turinčio asmens nesieja sutartiniai santykiai .Turto įgijėjas – skolininkas. Turintis reikalavimo teisę asmuo – kreditorius. Atsiskaitymais grąžinant be pagrindo įgytą turtą. Be pagrindo įgijęs turtą asmuo privalo: grąžinti ir atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš turto, nuo tol laiko, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą;atlyginti už turto sumažėjimą, buvusį po to, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kad turtą privalo grąžinti; Be pagrindo įgijęs turtą asmuo turi teisę: reikalauti, kad būtų atlygintos jo turėtos būtinos išlaidos be pagrindo įgytam turtui išlaikyti, jeigu be pagrindo įgydamas turtą asmuo sąžiningai klydo. Turtas, kurio negalima išreikalauti: turto, perduoto prievolei įvykdyti iki vykdymo termino pabaigos, jeigu šios prievolės pagrindas nenumato ko kt; turto, perduoto prievolei įvykdyti pasibaigus ieškinio senaties terminui; turto, kurį perdavė asmuo, žinojęs, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, arba asmuo, kuris nors ir neprivalėjo prievolės vykdyti, tačiau ją įvykdė ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas; sumų, be pagrindo išmokėtų kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jei gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos.             Lošimas ir lažybos. Azartinis lošimas – toks žaidimas arba abipusės lažybos pagal nustatytą reglamentą, kurių dalyviai, siekdami piniginio laimėjimo, savo noru rizikuoja netekti įmokėtos sumos, o laimėjimą arba pralaimėjimą lemia atsitiktinumas, kokio nors įvykio arba sporto varžybų rezultatas ( LR azartinių lošimų įst 2 str.).Lažybos – abipusės lažybos dėl įvykio baigties, pagrįstos spėjimu, kai laimėjimo dydis priklauso nuo lošėjo įmokėtos sumos ir lažybų tarpininko iš anksto nustatyto lažybų santykio koeficiento ( LR azartinių lošimų įstat 3 str.). Loterija ir kiti žaidimai, grindžiami rizika ar atsitiktinumu. Loterija - žaidimas pagal nustatytas taisykles, kai žaidėjai pagal nusipirktus bilietus lošia piniginius ar daiktinius laimėjimus. (LR Loterijų įstatymo 2 str.). Lošimo ir lažybų pagrindu prievolės neatsiranda , išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Su lošimu ir lažybomis susiję reikalavimai teisme neginami , išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Nepilnametis, ar šalis prieš kurią buvo panaudota prievarta, grasinimas, apgaulė ar kitokie nesąžiningi veiksmai turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą. Loterijos ar kitokių žaidimų, grindžiamų rizika ar atsitiktinumu, pagrindu prievolės atsiranda tik tuo atveju, jeigu loterija ar kitokie žaidimai buvo organizuoti ir įvyko įstatymų nustatyta tvarka. Priešingu atveju santykiai tarp šalių reguliuojami nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančiomis normomis.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!