Civilinės ir darbo teisės uždaviniai

 JURIDINIAI ASMENYS Juridinis asmuo yra pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme (CK 2.33 str. 1 d.). Juridinis asmuo - tai įstatymo nustatyta tvarka organizuotų fizinių asmėnų grupė, kurios tikslas - atlikti viešąsias funkcijas arba užsiimti ūkine komer­cine veikla. Todėl skiriami viešieji ir privatūs juridiniai asmenys. Juridinį asmenį gali įsteigti valstybės ar savivaldybės institucija, pagal savo kompetenciją priimdama atitinkamą nutarimą ar potvarkį įkurti įstaigą, valsty­binę ar savivaldybės įmonę. Privačių asmenų iniciatyva, gavus atitinkamos insti­tucijos leidimą, steigiami bankai, draudimo įmonės. Įstatymų nustatyta tvarka steigėjų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) iniciatyva kuriamos akcinės bendro­vės, ūkinės bendrijos, individualios įmonės, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės ir kt.; šiems asmenims įsteigti leidimo nereikia. Steigėjai juridinių as­menų registrui pateikia tik įstatymų nustatytus juridinio asmens steigimo doku­mentus. Juridinis asmuo laikomas įsteigtu, kai jis įregistruojamas juridinių asme­nų registre (CK 2.63 str. 1 d.). JURIDINIŲ ASMENŲ TEISNUMAS IR VEIKSNUMAS Juridinis asmuo (kaip ir fizinis asmuo), kaip civilinit! teisinių santykių subjektas, apibrėžiamas pagal du požymius: teisnumq ir veiksnumq. Juridinis asmuo tampa teisnus ir veiksnus, kai jis įregistruojamas juridinių asmenų registre. Juridinio as­mens teisnumą lemia jo įsteigimo tikslai ir paskirtis. Todėl juridinių asmenų teisnu­mas nėra vienodas. Juridinio asmens teisnumą lemia jo veiklą reglamentuojantys įstatymai ir jo įstatai (nuostatai). Juose įtvirtinta juridinio asmens veiklos sritis, veiklos tikslai, kartais būna įvardytos svarbiausių sandorių, kuriuos gali sudaryti juridinis asmuo, rūšys. Privatūs juridiniai asmenys gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises bei pa­reigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikia tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bei giminystė (CK 2.74 str. 1 d.). Privataus juridinio asmens sudarytą san­dorį, kuris prieštarauja jo įstatams ir veiklos tikslams, negaliojančiu galima pripa­žinti tik tuo atveju, kai juridinio asmens sutarties šalis veikė nesąžiningai, t. y. žino­jo ar turėjo žinoti, kad juridinio asmens institucija neturėjo teisės sudaryti tokio sandorio (CK 1.182 str. 1 d.). Viešųjų juridinių asmenų teisnumas siauresnis nei privačių. Šių asmenų teisnu­mas specialusis. Jie gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams (CK 2.74 str. 2 d.). Jei šių asmenų sudaryti sandoriai prieštarauja jų veiklos tikslams, gali būti pripažįsta­mi negaliojančiais (CK 1.82 str. 2 d.). Juridinis asmuo kartu su teisnumu įgyja ir veiksnumą. Juridinio asmens veiks­numą (atlikti teisinius veiksmus, sudaryti sandorius, vykdyti sutartis ir kt.) įgyven­dina jo organai (direktorius, valdyba, administracija ir pan.), kurių kompetencija apibrėžiama įstatymuose ir steigimo dokumentuose. Juridinio asmens organai gali būti vienasmeniai (direktorius, viršininkas, pirmininkas ir pan.) ir kolegialūs (naritĮ susirinkimas, konferencija, taryba, komitetas ir pan.). Šio asmens valią formuoja ir išreiškia jo organai. JURIDINIŲ ASMENŲ RŪŠYS Juridiniai asmenys skirstomi į įmones, organizacijas ir įstaigas. Į m o n ė - savo vardą turintis ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvar­ka tam tikrai ūkinei komercinei veiklai plėtoti. Įmonę sudaro jai priklausantys pa­statai, žemė, lėšos, taip pat jai priklausanti teisių ir pareigų visuma. Visos įmonės yra juridiniai asmenys. Įmonės skirstomos į visiškos ir ribotos atsakomybės įmones. Individualios įmonės ir ūkinės bendrijos yra visiškos atsakomybės įmonės, nes jų turtas atsakomybės požiūriu neatskirtas nuo įmonės dalyvių turto. Išieškojimą pa­gal įmonės skolas galima nukreipti į įmonės turtą, 0 jei šio turto nepakanka reika­lavimams patenkinti - į įmonės dalyvių turtą. Ribotos atsakomybės įmonės atsako tik savo turtu. Pagal įmonės skolas negali­ma išieškojimo nukreipti į jos dalyvių turtą, kurio jie nėra perdavę arba neprivalo perduoti įmonei. Skiriamos dar ir šios įmonių rūšys: individualios įmonės, tikrosios ūkinės bendri­jos, komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos, akcinės bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), valstybės ar savivaldybės įmonės. Įmonės, jei tai nepriešta­rauja Konkurencijos įstatymui, gali jungtis į koncernus, konsorciumus, asocia­cijas ir kitus susivienijimus. . Individuali įmonė nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui ar keliems fiziniams asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tačiau įmonės negali­ma tapatinti su įmonės savininko turtu, kuris naudojamas jo ir jo šeimos porei­kiams tenkinti. Įmonės turtas apskaitomas atskirai, vedant įmonės veiklos bei apy­vartos buhalterinę apskaitą, sudarant balansus. Į įmonės balansą neįeina asmeni­nis savininko turtas, kuris naudojamas jo ir jo šeimos poreikiams. Atsakomybės požiūriu turtas nėra atskirtas nuo savininko turto. Savininkas už įmonės skolas at­sako visu savo turtu. Tikroji ūkinė bendrija yra visiškos turtinės atsakomybės įmonė, turinti sa­vo pavadinimą ir įsteigta pagal bendrosios jungtinės veiklos sutartį sujungus ke­lių fizinių ar juridinių asmenų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę komercinei ūki­nei veiklai plėtoti. Ūkinių bendrijų veikla reglamentuojama Ūkinių bendrijųįstatymu. Ūkinę bendriją gali įsteigti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Ukinėbendrija steigiama pagal bendrosios jungtinės veiklos sutartį. Steigėjai sutartyje suformuluoja ūkinės bendrijos veiklos tikslus, nustato įnašų dydį, pelno ir paja­mų paskirstymo tvarką bei aptaria kitus įmonės veiklos klausimus. Kiekvienas narys turi vieną balsą ir kartu su kitais nariais sprendžia visus bendrijos veiklos klausimus. Sprendimai priimami balsų dauguma. Kilę ginčai sprendžiami teismo tvarka. Kadangi bendrija yra visiškos atsakomybės juridinis asmuo, pagal prievo­les savo tųrtu atsako pati bendrija, kaip įmonė, ir jos nariai. Bendrijos nariai savo turtu pagal bendrijos prievoles atsako solidariai. Narys, grąžinęs visą bendrijos skolą, įgyja reikalavimo teisę kitiems bendrijos nariams. Tarpusavyje bendrijos nariai atsiskaito pagal dalinės atsakomybės taisykles: kiekvieno nario atsakomy­bė proporcinga jo įnašų į bendriją dydžiui. Bendrijos pajamos nariams skirsto­mos pagal jų įnašų dydį. Komanditinė (pasitikėjimo) akinė bendrija - tai bendrai ūkinei veiklai plėtoti pagal sutartį susijungę keli asmenys: vieni pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu, 0 kiti, komanditoriai, - tik savo indėliu. Komanditorius, t. y. indėlininkas, yra asmuo, kuris su savo kapitalu dalyvauja bendrijos. ūkinėje komercinėje veikloje ir gauna dalį bendrijos pajamų, atitinkančių indėlio dalies dydį bendrovės turte. Komanditorius nedalyvauja bendrijos valdyme. Akcinės bendrovės - tai tokios bendrovės, kurių įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Bendrov6 yra ribotos atsakomybės įmonė. Ji už savo prievoles atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią jie įmokėjo ar privalo įmokėti už pasirašytas akcijas. Akcinių bendro­vių steigimas, valdymas ir veikla reglamentuojama Akcinių bendrovių įstatyme. Skiriamos dviejų rūšių akcinės bendrovės: akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė ben­drovė. Akcinės bendrovės kapitalas negali būti mažesnis nei 150 000 Lt, ir jos akci­jos platinamos viešai. Uždarosios akcinės bendrovės kapitalas negali būti mažesnis nei 10 000 Lt ir jos negali sudaryti daugiau kaip 250 akcininkų. Šios bendrovės ak­cijos neplatinamos viešai. Akcines bendroves gali steigti tiek Lietuvos, tiek užsie­nio asmenys. Steigėjas turi būti steigiamos bendrovės akcininkas, t. y. turi būti pa­sirengęs pirkti akcijų. Steigėjai, sudarę akcinė& bendrovės steigimo sutartį, įgyja teisę banke sudaryti lėšų kaupimo sutartį. Jie parengia bendrovės įstatus ir juos įregistruoja juridinių asmenų registre. Kai visi pradiniai įnašai yra įmokėti, steigė­jai iki bendrovės įregistravimo privalo sušaukti steigiamąjį susirinkimą, kuris tvirti­na akcinės bendrovės steigimo ataskaitą, pasirenka audito įmonę, renka bendrovės valdymo organų narius, sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo kompe­tencijos klausimus. Bendrovė turi būti įregistruota juridinių asmenų registre per 6 mėnesius nuo steigimo sutarties sudarymo dienos. Jei tai nepadaroma, ji laikoma neįsteigta, ir turi būti grąžinti įnašai už pasirašytas akcijas. Kiekviena bendrovė turi savo pavadinimą, kuriame turi būti žodžiai, nurodan­tys jos rūši: akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė. Gali būti nurodomos atitinkamos šių žodžių santrumpos - AB arba UAB. Be šių žodžių, pavadinime turi būti reikšminiai skiriamieji žodžiai, pavyzdžiui, AB "Jūra", UAB "De Jure" ir pan. Akcininkas yra asmuo, kuris turi bent vieną akciją arba jos dali. Akcininkas ne­turi jokių turtinių isipareigojimų bendrovei, išskyrus isipareigojimą nustatyta tvarka apmokėti visas pasirašytas akcijas emisijos kaina. Visuotinio akcininkų susirinki­mo nutarimas, ipareigojantis visus arba dali akcininkų mokėti papildomus įnašus, neprivalomas akcininkams, kurie nedalyvavo susirinkime arba balsavo prieš tokį sprendimą. Akcininkai turi turtines ir neturtines teises. Akcininkų turtinės teisės yra tokios: gauti pelno dalį (dividendą), likviduojamos bendrovės turto dalį, nemokamai akci­jų, kai bendrovės įstatinis kapitalas didinamas iš bendrovės lėšų, pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų, disponuoti savo akcijomis ir turėti kitų bendro­vės įstatuose numatytų turtinių teisių. Neturtinės akcininko teisės yra tokios: teisėdalyvauti akcininkų susirinkimuose su sprendžiamojo balso teise, susipažinti su fi­nansine atskaitomybe, apskųsti teismui visuotinio akcininkų susirinkimo ir valdybos nutarimus, taip pat atsisakymą teikti informaciją apie ūkinę bendrovės veiklą. Akci­ninkas turi tiek balsų, kiek turi akcijų. Viena akcija - vienas balsas. Jei yra išleistos įvairios vertės akcijos, tai mažiausios nominalios vertės akcija yra vienas balsas. Akcinės bendrovės organai yra: visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba, valdyba ir bendrovės vadovas. Visuotinis akcininkų susirinkimas yra aukščiausias bendrovės organas. Jame gali dalyvauti visi akcininkai, neatsižvel­giant į tai, kiek ir kokių akcijų jie turi. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisękeisti ir papildyti bendrovės įstatus, rinkti ir atšaukti bendrovės valdymo organųnarius, tvirtinti metinę finansinę ataskaitą, priimti nutarimą dėl pelno paskirsty­mo, padidinti ar sumažinti istatini kapitalą, likviduoti akcinę bendrovę ir kt. Vi­suotinis akcininkų susirinkimas gali priimti nutarimus, jei jame dalyvaujantys ak­cininkai turi daugiau nei pusę visų balsų. Jei nėra kvorumo, tai turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę priimti nutarimus pagal paskelbtą ne­įvykusio susirinkimo darbotvarkę, nesvarbu, kiek akcininkų susirinktų. Visuoti­nio akcininkų susirinkimo nutarimą galima apskųsti teismui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo priėmimą. Stebėtojų taryba yra kolegialus (3-15 narių) visuotinio susirinkimo renkamas bendrovės veiklą prižiūrintis organas, kuriam vadovauja pirmininkas. Stebėtojų ta­ryba renka valdybos narius Uei valdyba nesudaroma, - bendrovės vadovą) ir atlei­džia juos iš pareigų, sprendžia, ar jie gali eiti pareigas, analizuoja valdybos ir bendrovės vadovo veiklą, finansinių išteklių naudojimą, kapitalo rentabilumą, dar­bo apmokėjimą, bendrovės finansinės būklės perspektyvą, visuotinam akcininkųsusirinkimui teikia svarstyti tam tikrus klausimus, sprendžia kitus įstatuose ar vi­suotinio akcininkų susirinkimo nutarimuose numatytus klausimus. Akcinės bendrovės valdyba - tai kolegialus valdymo organas, kuris svarsto ir tvirtina bendrovės valdymo struktūrą ir pareigybes, bendrovės vadovo ir jo pava­duotojų atlyginimus, renka ir atleidžia bendrovės vadovą, rengia visuotinius ak­cininkų susirinkimus. Akcinės bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris nuolat vadovauja bendrovei. Administracijos vadovas pagal įstatus ar reglament_Į bendrovės vardu sudaro sandorius. Akcinė bendrovė yra jai priklausančio turto savininkė. Akcininkams nuosavy­bės teise priklauso tik akcijos. Valstybės ir savivaldybės įmonės steigiamos įstatymo nustatyta tvarka. Stei­giamai įmonei turtą suteikia valstybė ar savivaldybė, atsižvelgiant į įmonės rūšį. Suteikto turto savininku lieka valstybė arba savivaldybė, 0 įmonė pagal savo įstatus valdo turtą, juo naudojasi ir disponuoja patikėjimo teise. Įmonė pagal savo prie­voles atsako savo turtu. Jeigu įmonė neturi turto, iš kurio galima išieškoti, išieško­tojų reikalavimai tenkinami arba iš valstybės, arba iš savivaldybės biudžeto. Tačiau išieškoma suma negali viršyti vertės valstybės ar savivaldybės turto, esančio įmonė­je, į kurį negalima nukreipti išieškojimo. Žemės akio bendrovė yra fizinių asmenų įsteigta įmonė gamybinei ir komer­cinei žemės ūkio veiklai plėtoti, sujungus jų turtą į bendrąją nuosavybę. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės įmonė. Ji neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su bendrovės veikla. Nuosavas bendrovės kapitalas formuojamas iš narių įnašų (pa­jų) ir bendrovės pelno. Bendrovės valdymo organai yra narių susirinkimas ir valdyba. Kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) - tai fizinių arba fizinių ir juridi­nių asmenų savanoriškai įsteigti ūkiC?,subjektaijų narių ekonominiams, ūkiniams ir socialiniams poreikiams tenkinti. Tai ribotos atsakomybės juridiniai asmenys. Ko­operatinės bendrovės pagal s_vo prievoles atsako tik joms priklausančiu turtu ir neatsako už savo narių prievoles. Kooperatinės bendrovės narys už bendrovės sko­las atsako tik įdėto pajaus ir jam priklausančio bendrovėje turto dydžiu. Koopera­tinės bendrovės įstatuose gali būti nustatyta didesnė nario atsakomybė. Asociacijos (visuomeninės organizacijos, sąjungos, draugijos ir kt.) steigia­mos jų narių interesams ginti ir atstovauti. Asociacija, kaip juridinis asmuo, neatsa­ko už savo narių prievoles, 0 jos nariai neatsako už asociacijos prievoles. Asociaci­jos tikslai, valdymo org_nai ir jų kompetencija nustatyta asociacijos įstatuose. Asociacijos yra viešieji juridiniai asmenys. Viešosios įstaigos - tai viešieji juridiniai asmenys, kurių steigėjais (dalinin­kais) gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Viešosios įstaigos steigiamos sociali­nėms ir kultūrinėms paslaugoms teikti. Jos negali skirstyti savo pelno dalininkams (tai daryti gali tik įstatuose numatytiems tikslams). Politinės partijos - tai politiniai Lietuvos piliečių susivienijimai, kurių na­riai, formuodami piliečių nuomonę, ją išreikšdami ir konkuruodami su kitomis par­tijomis, rinkimų būdu siekia politinės valdžios. Politinė partija laikoma įsteigta, kai ji įregistruojama juridinių asmenų registre. Politinės partijos yra viešieji juridini_i asmenys. Politinė partija nuosavybės teise gali turėti turto, kurio reikia jos tikslams įgyvendinti. Politinės partijos teisnumą ir veiksnumą įgyvendina jos organai (suva­žiavimas, valdyba ir pan.). Nariai neturi partijos turto dalies. Partija yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo. Partijos nariai neatsako pagal partijos prievoles, 0 partija neatsako pagal narių prievoles. Profesinės sąjungos - tai savanoriškas dirbančiųjų susivienijimas, kuris gina savo narių darbo, ekonomines, socialines teises ir atstovauja jų interesams. Profe­sinė 'sąjunga yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo. Profesinės sąjungos nariai neatsako pagal jos prievoles, profesinė sąjunga neatsako pagal savo narių prievo­les. Šios sąjungos nariai nėra jos turto savininkai. Profesinės sąjungos teises ir pa­reigas igyvendina jos organai. Profesinė sąjunga savo įstatuose nustato organizaci­nę struktūrą ir valdymo organus. PRIVATIEJI JURIDINIAI ASMENYS Pagrindinis juridinių asmenų skirstymo į viešuosius ir privačiuo­sius kriterijus yra steigėjų interesas. Privatieji juridiniai asmenys yra to­kie, kurių tikslas - tenkinti privačius steigėjų interesus. Vis dėlto priva­čiųjų ir viešųjų interesų atskyrimas nėra toks paprastas kaip gali pasiro­dyti iš pirmo žvilgsnio. Sąvokoje "viešasis interesas" slypi tam tikras prieštaravimas: "intereso" sąvokoje slypi individualistinis elementas, nes "interesas" iš esmės nusako tai, ko geidžia įvairūs žmonės, o sąvoka "viešasis" nurodo į tam tikrą kolektyvinę visumą. Kai kurie moksli­ninkai mano, kad toks viešojo intereso svarbos iškėlimas yra nepagrįs­tas, nes kiekvienas interesas, kuris yra legalus, yra ir "viešas". Vytauto Didžiojo universiteto ordinarinis profesorius P. Leonas 1931 m. savo knygoje "Teisės enciklopedija" teigia, jog "interesų turi tik atskiri as­menys, nes tik jie yra realios visuomenės dalys". Viešasis interesas yra privačių interesų sujungimas, ir todėl galima pasakyti, kad teisė saugoja tik atskirų žmonių interesus . Egzistuoja ir priešinga nuomonė, paneigianti grynai privataus in­tereso egzistavimą. Jeigu laikysimės pozicijos, jog asmuo yra pirmesnis nei valstybė, jog valstybė egzistuoja ir veikia žmogaus labui, atskiro žmo­gaus atžvilgiu vykstantys procesai, pavyzdžiui, teisingumo vykdymas, kon­krečios teisinės problemos sprendimas gali būti laikomi nebe privačiu to žmogaus interesu, bet iš esmės - viešu interesu. Taigi ir tie intere­sai, kurie tradiciškai būtų vadinami "privačiais", patektų į "viešųjų inte­resų" apsaugos sritį. Nepretenduodami į galutinį šios mokslinės problemos sprendi­mą, pateiksime privataus intereso apibrėžimą, paremtą naudos kriteri­jumi. Mūsų nuomone, to pakanka, kad būtų galima tiksliai atriboti pri­ vačiuosius ir viešuosius juridinius asmenis. Taigi sąvoka „privatūs interesai" reiškia bet kokią materialią naudą (pelno dalies, turto prieaugio, paslaugų, galimybių padidinimą ir pan.), kurią gauna ar siekia gauti privatūs asmenys - juridinio asmens steigė jai arba dalyviai. Veiklos licencijavimas. Įstatymų nustatytas tam tikros veiklos li­cencijavimas taip pat laikytinas juridinių asmenų teisnumo apribojimu, pagrįstu vartotojų teisių bei kitų viešųjų interesų apsaugos siekiu. Li­cencija - tai administracinis aktas, suteikiantis teisę juridiniam asme­niui verstis licencijoje nustatyta veikla. Licencija paprastai neatskiria­ma nuo juridinio asmens, t. y. teisės, kurios įgyjamos pagal leidimus (licencijas), gali būti parduotQs ar kitaip per duo tos kitam subjektui tik tuo atveju, jeigu tokio perdavimo galimybė numatyta įstatymuose ar leidime (licencijoje). Tik įstatymų leidėjas gali nustatyti veiklos sritis, kuriose juridiniai asmenys gali veikti tik turėdami licenciją (leidimą). Kiekvienai įstatymų nustatytai licencijuojamai veiklos rūšiai (pvz., kredito įstaigų, draudimo įstaigų, finansinė veikla) Vyriausybė tvirtina licenci­javimo taisykles. Licencija išduodama, jei yra įvykdytos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos, neterminuotam laikui arba motyvuotas at­sisakymas išduoti licenciją per trisdešimt dienų nuo dokumentų, reika­lingų licencijai išduoti, gavimo dienos. Informacija apie licencijos iš­davimą, jos ,galiojimo sustabdymą ir panaikinimą kaupiama juridiniųasmenų registre. Beje, juridinio asmens steigėjai steigimo dokumen­tuose gali numatyti juridinio asmens veiklos ar sandorių sudarymo ap­ribojimus, tačiau tai nėra teisnumo, 0 tik juridinio asmens organų kom­petencijos apribojimas. Taigi asmuo, siekiantis verstis ko_ercine ūkine veikla (ekonominėje literatūroje dažnai vadinamas entrepreneriu), gali pradėti verslą savarankiškai ar pasitelkdamas verslo partnerius, pasirink­damas įvairias teisines verslo organizavimo formas. Privačiųjų juridinių asmenų rūšys Privatieji juridiniai asmenys skirstomi į 1) pelno siekiančius juri­dinius asmenis - įmones ir 2) pelno nesiekiančius privačiuosius juridi­nius asmenis, pavyzdžiui, daugiabučių namų savininkų bendrijos. Nors paprastai ne pelno organizacijos priskiriamos prie viešųjų juridinių as­menų, tačiau daugiabučių namų savininkų bendrijos turi esminį priva­čiųjų juridinių asmenų požymį - tenkina privačius jos narių interesus. VIEŠEJI JURIDINIAI ASMENYS Visi civilinėje apyvartoje dalyvaujantys juridiniai asmenys pagal CK yra skirstomi į privačiuosius ir viešuosius juridinius asmenis. CK nenumato visų viešųjų juridinių asmenų teisinių formų. CK 2.34 straipsnio- 2 dalyje nustatyta, kad viešieji juridiniai asmenys yra valsty­bės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių nau­dos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas - tenkinti viešuosius interesus. Šioje normoje įtvirtinti du kriterijai, kuriais vadovaujantis atribojami privatieji ir viešieji juridiniai asmenys, tai - veiklos tikslas ir pelno siekimas. Viešųjų juridinių asmenų veiklos tikslas - tenkinti vie­šuosius interesus , privačiųjų juridinių asmenų - tenkinti steigėjų, da­1yvių interesus. Viešieji juridiniai asmenys yra pelno nesiekiantys. Lietuvos Respublikos galiojančiuose įstatymuose nėra atskleista nei sąvokos "nesiekia pelno", nei sąvokos "pelno nesiekiantys" samprata. "Nesie­kia pelno" CK prasme reikėtų aiškinti dvejopai: 1) viešasis juridinis as­muo iš viso negauna pelno, nes nevykdo tokios veiklos, iš kurios galėtųgauti pelno, kaip, pavyzdžiui, fondas; 2) viešasis juridinis asmuo siekia ir gauna pelno, bet šio gauto pelno neskirsto steigėjams, dalininkams tiek jo veiklos, tiek pabaigos metu, pavyzdžiui, viešosios įstaigos. Taigi viešųjų juridinių asmenų dalyvavimas civilinėje apyvartoje yra pagrįstas tik materialiniu aprūpinimu pagrindinės veiklos, kurios tikslas yra ten­kinti viešuosius interesus, o ne dalyvauti civiliniuose turtiniuose santy­kiuose. Todėl viešieji juridiniai asmenys, priešingai nei privatieji, turi specialųjį teisnumą, 1. y. jie gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tiks­lams. CK 2.47 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešųjų juridinių asme­nų veiklos tikslai turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veik­los sritį bei rūšį. Vadinasi, ši norma draudžia viešajam juridiniam asme­niui vykdyti tokią veiklos rūšį, kuri nenumatyta jo veiklą reglamentuo­jančiame įstatyme ir įstatuose. Jeigu tokią veiklą viešasis juridinis as­muo vykdo, jis pažeidžia CK 2.47 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, ir sandoriai, kurie bus sudaryti viršijant viešojo juridinio asmens specia­lųjį teisnumą, vadovaujantis CK 1.82 straipsnio 2 dalimi gali būti pripa­žinti negaliojančiais. Pažymėtina, kad CK reglamentuoja tuos viešųjųjuridinių asmenų santykius, kai viešieji juridiniai asmenys veikia kaip civilinių teisinių santykių dalyviai, 0 kitus ypatumus gali nustatyti ati­tinkamos teisinės formos viešuosius juridinius asmenis reglamentuo­jantys įstatymai, tačiau jei šie įstatymai numatys normas, kurios priešta­raus CK, tai pagal CK 1.3 straipsnio 2 dalį bus taikomos CK normos. Kita vertus, nors CK 1.5 straipsnio 2 dalies norma leidžia civilinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teises ir pa­reigas, tačiau ši norma viešiesiems juridiniams asmenims gali būti tai­koma tik kartu su CK 2.74 straipsnio 2 dalimi, tai yra tiek, kiek nustato­mos teisės ir pareigos nepažeidžia viešųjų juridinių asmenų steigimo dokumentų ir veiklos tikslų. Įstatymai, reglamentuojantys atitinkamos teisinės formos viešuosius juridinius asmenis, dėl tos priežasties, kad viešasis juridinis asmuo turi specialųjį teisnumą, nenumato minimaiaus įstatinio kapitalo dydžio, taip pat bankroto (išskyrus viešųjų įstaigų, vals­tybės ir savivaldybės įmonių). Viešųjų juridinių asmenų teisinės formos gali būti įvairios, nes CK 2.34 straipsnyje pateiktas nebaigtinis jų sąrašas: valstybė, savivaldy­bė, valstybės ir savivaldybės įmonės, įstaigos, valstybės ir savivaldybiųinstitucijos, viešosios įstaigos, reĮiginės bendruomenės ir bendrijos, pro­fesinės sąjungos ir kita. Įstatymai, reglamentuojantys atitinkamos teisi­nės formos viešuosius juridinius asmenis, be anksčiau nurodytų, nur.na­to: biudžetines įstaigas, labdaros ir paramos fondus, asociacijas, visuo­menines organizacijas, politines partijas ir politines organizacijas. Ne­reikėtų atskira teisine forma laikyti meno kūrėjų ir jų organizacijų, nors jas reglamentuoja atskiras Meno kūrėjų ir jų organizacijų įstatymas. Juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosa­vybės ar patikėjimo teise (CK 4.109 str.). Viešieji juridiniai asmenys, kurių steigėjas yra valstybė ar savivaldybė, valstybės institucija turtą val­do patikėjimo teise. CK 4.107 straipsnyje numatyta, kad turto patikėji­mo teisės subjektai yra ir valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 220 9 straipsnį valstybės turtą patikėjimo tei­se valdo, naudoja ir juo disponuoja valstybės įmonė Valstybės turto fondas, 0 turtą, kuris Vyriausybės nutarimu neperduotas šiam fondui, ­valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir or­ganizacijos. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnį savivaldybė patikėjimo teise val­do, naudoja ir disponuoja: valstybės turtu, kuris pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą221 priskirtas savivaldybių nuosavybei, bet dar joms neperduotas; valstybės turtu, kuris Vyriausy­bės nutarimais savivaldybėms perduodamas valstybinėms funkcijoms at­likti, kitais įstatymo nustatytais atvejais. Valstybės turto valdymo, nau­dojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 straipsnyje numatyta, kad vals­tybės ir savivaldybių turtas vadovaujantis Vyriausybės nustatytais kriteri­jais gali būti perduodamas ir panaudos pagrindais (neat1ygintinai nau­dotis) viešosioms įstaigoms, veikiančioms pagal Viešųjų įstaigų įstaty­mą, kai bent vienas iš jų steigėjų yra valstybės ar savivaldybių institucija, arba viešosioms švietimo įstaigoms, turinčioms Švietimo ir mokslo mi-. nisterijos leidimus (licencijas) mo_ti, labdaros ir paramos fondams, visuomeninėms organizacijoms, asociacijoms, asociacijų sąjungoms ir politinėms partijoms, kitiems subjektams, jei tai nustatyta įstatymuose. Juridinių asmenų steigimo tvarka Juridiniai asmenys steigiami šia tvaka: 1) potvarkine, 2) leidimine, 3) pareikštine normatyvine ir 4) pareikštine. Potvarkinė tvarka. Viešosios teisės juridiniai asmenys steigiami potvarkine tvarka. Kkompetentinga valstybinė valdžios ar valdymo institucija priima sprendimą dėl uridinio asmens įsteigimo. Antai Lietuvos respublikos Vyriausyės įstatymo 21 staripsnis nustato, kad Vyriausybė prireikus steigia ir panaikina Vyriausyės įstaigas. Savivaldybės taip pat staigia įstaigas, įmones. Leidimine tvarka steigiant juridinį asmenį reikalingas kometentingos valstybės institucijos leidimas. Tokia tvarka dabar steigiami bankai ir draidimo organizacijos. Bankai staigiami leidus Lietuvos bankai. Draudimo veiklos leidimus išduoda Draudimo reikalų tarnyba (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 – oji dalis). Pareikštine normatyvine tvarka juridiniai asmenys steigiami, kai įstatymas yra nustatęs tokių juridinių asmenų staigimo tvarką, tikslus, organizacinę struktūrą, asmenų dalyvavimo juose sąlygas. Tokie juridiniai asmenys atsiranad steigėjų iniciatyva. Kompetentinga institucija patikrina, ar registruojamo juridinio asmens įstatai atitinka įstatymo reikalavimus. Tokia tvarka steigiamos akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, žemės ūkio bendrijos, daugiabučių namų savininkų bendrijos. Šia tvarka steigiamos partijos, visuomenės organizacijos. Juridinių asmenų registracija. Civilinio kodekso 26 straipsnis nustato, kad juridinioasmens teisnumas atsiranda nuo jo įstatų (nuostatų) patvirtinimo momento, o jeigu įstatai turi būti registruojami9 – tai nuo jų įregistravimo momento. Tai reiškia, kad nuo nurodyto momento steigiamas juridinis asmuo tmpa teisės subjektu, t.y. laikomas įsteigtu. Įmonės įstatai patvirtinami įegistruojant įmonę. Įmones registruoja vietos savivaldybės ir Luietuvos Respublikos Ekonomikos ministerija, kuri registruoja tik iš valstybės lėšų steigiamas įmones, bendras užsienio ir Lietuvos kapitalo įmones bei užsienio kapitalo įmones. Visuomeninių organizacijų, politinių partijų, labdaro fondų, profesinių sąjungų ir kitų visuomeninių organizacijų registraciją atlieka ir įstatus tvirtina lietuvos respublikos Teisingumo ministerija. Juridinių asmenų pasibaigimas ir reorganizavimas Juridinio asmens reorganizavimas ir pasibaigimas priklauso nuo jo rūšies ir įsteigimo tvarkos. Viešuosius juridiniu asmenis reorganizuoja ir likviduoja juos įsteigusios institucijos savo potvarkiais. Tačiau ta padaryti gali ir aukštesnė pagal pavaldumą institucija, kai juridinid asmuo atliko savo paskirtį ir jo tolesnė veikla tapo nereikalinga, arba tobulinant valstybės valdymą. Reorganizavimas – tai įmonės, kaip juridinio asmens, petvarkymas be likvidavimo procedūros. Reorganizuojuant įmones visos reorganizuojamų įmonių teisės ir pareigos pereina po reorganizavimo įsteigtoms ir išlikusioms įmonėms. Įmonės gali būti reorganizuojamos šiais būdais: 1) jungiant įmones; 2) skaidant įmones; 3) keičiant įmonės rūšį ar statusą. Valstybės ir savivaldybės įmonės gali būti reorganizuojamos keičiant jų priklausomybę. Reorganizuojant įmones jungimo būdu, prie įmonės, kuri tęsia veiklą, prijungiama viena ar kelios įmonės, kurios kaip jurudiniai asmenys baigia savo veiklą, steigiama nauja įmonė. Keičiant įmonės rūšį, valstybės ar savivaldybės įmonės gali būti reorganizuojamos į akcines bendroves arba uždarąsias akcines bendroves. Taip pat akcinės bendrovės gali būtireorganizuojamos į uždarąsias akcines bendroves, o uždarosios akcinės bendrovės – į akcines bendroves. Reorganizavimo teisę Vyriausybė turi tik valstybės įmonėms, asavivaldybės taryba – tik savivaldybės įmonėms. Akcinių bendrovių reorganizavimo klausimus sprendžia akcininkų visuotinis susirinkimas. Likvidavimas. Visų rūšių įmonės gali būti likviduojamos: 1) kai pasibaigia įmonės įstatuose nurodytas įmonės veiklos terminas; 2) kai teismas ar kreditorių susirinkimas priima sprendimą likviduoti bankrutavusią įmonę; 3) kai teismas priima sprendimą likviduoti įmonę už nustatytus Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimus. Institucija, priėmusi sprendimą likviduoti įmonę, skiria likviduojamos įmonės likvidatorių arba administratorių. Nuo likvidatoriaus paskyrimo dienos įmonės administracija netenka įgaliojimų valdyti įmonę.Įmonės administracijos funkcijas atlieka likvidatorius, kuris įstatymų nustatyta tvarka praneša įmonę registravusiam rejestro tvarkytojui apie įmonės statuso pasikeitimą ir duomenis apie likvidatorių. Įmonė įgyja likviduojamos įmonės statusą. Likviduojama įmonė gali sudaryti tik su jos likvidavimu susijusius sandorius, taip pat tuos sandorius, kuriuos leidžia sudaryti likvidavimo sprendimas. Likvidatorius turi įmonės administracijos vadovo teises ir pareigas. Jis atstovauja įmonei santykiuose su valstybinėmis įstaigomis, su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Likvidatorius sudaro likvidavimo laikotarpio pradžios balansą, baigia vykdyti prievoles pagal anksčiau įmonės sudarytus sandorius, sudaro naujus sandorius pagal savo kompetenciją, atsiskaitosu įmonės kreditoriais ir debitoriais, likusį po atsiskaitymo įmonės turtą pskirsto akcininkams (likviduojant akcinę įmonę) arba perduoda steigėjui, įformina įmonės likvidavimo aktą ir likviduotą įmonę išregistruoja įstatymo numatyta tvarka. LITERATŪRA: Lietuvos teisės pagrindai – Vilnius: Justitia, 2004 J.Kiršienė, V. Pakalniškis ir kt.. Civilinė teisė – Vilnius: Lietuvos teisės universitetas, 2004 Civilinė teisė – Kaunas: Vijusta, 1998 SANDORIŲ FORMA SANDORIO SAMPRATA IR SANDORIŲ RŪŠYS Civilinės teisės savaime iš civilinių įstatymų neatsiranda. Kad atsirastų civilinės tei­sės ir pareigos, reikia tam tikrų faktų, kurie vadinami juridiniais faktais. Antai CK 2.2 straipsnyje nustatyta, kad fizinis asmuo nuosavybės teise gali turėti įvairius daik­tus, būti kūrinio autorius. Tačiau tam, kad įgytų šias teises, jis privalo įsigyti atitinka­mus daiktus, sukurti kūrinį ir pan. Asmenų teisės atsiranda, keičiasi ar pasibaigia kaip juridinę reikšmę turinčių faktų (juridinių faktų) padarinys. Dauguma civilinių teisinių santykių atsiranda sandorių pagrindu. Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Sandoriai - tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų (tiek fizinių, tiek juri­dinių) veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai. Vienašalis sandoris - tai toks sandoris, kuriam sudaryti pakanka vieno asmens valios išreiškimo (pvz., testamento sudarymas, vienašalis sutarties nutraukimas ar atsisakymas sutarties, viešas atlyginimo pažadėjimas, konkurso paskelbimas). Ta­čiau dažniausiai teisinius padarinius sukelia ne vieno asmens teisiniai veiksmai, 0 suderinti kelių asmenų veiksmai. Tokie sandoriai vadinami dvišaliais ir daugiašaliais. Dvišaliai sandoriai - tai tokie sandoriai, kurių subjektai išreiškia suderintą valią, nors jų interesai priešiniai. Pavyzdžiui, pirkimo-pardavimo sandoris bus sudarytas, kai jo dalyviai susitars dėl perkamo daikto ir kainos; šalių interesai yra priešingi: pardavėjas nori gauti pinigų už parduodamą daiktą, 0 pirkėjas - daiktą. Sudarant daugiašalį sandorį savo valią išreiškia keli asmenys, kurie siekia vieno bendro tikslo. Pavyzdžiui, keli asmenys sutaria įsteigti tikrąją ūkinę bendriją. Dvišaliai ir daugiašaliai sandoriai yra sutartys. Sandorio sąvoka platesnė nei sutar­ties. Visos sutartys - sandoriai, bet ne visi sandoriai - sutartys. Vienašaliai sando­riai nėra sutartys. Dar skiriami konsensualiniai ir realiniai sandoriai. Konsensualinis sandoris laiko­mas sudarytu nuo susitarimo momento. Realiniam sandoriui sudaryti susitarimo nepakanka: viena sandorio šalis turi atlikti tam tikrus veiksmus (pvz., perduoti daiktą ir pan.). SANDORIO SUBJEKTAI Sandorius sudaryti gali tik veiksnūs fiziniai asmenys. Kai kuriuos sandorius gali sudaryti ir nevisiškai veiksnūs (pvz., nepilnamečiai) ar ribotai veiksnūs (pvz., tie, kurių neveiksnumas teismo sprendimu apribotas dėl piktnaudžiavimo svaigalais) asmenys. Juridinio asmens sandoriussudaro jo organai. Už nepilnamečius vaikus sandorius sudaro jų tėvai arba globėjai bei rūpintojai. Už neveiksnius asmenis san­dorius sudaro jų globėjai. Jei sandorį sudaro atstovas, tai sudarant sandorį daly­vauja ir jo valia. Atstovo valios išraiškai taikomos tos pačios taisyklės kaip ir kiek­vieno kito asmens valios išraiškai. Asmuo, sudarantis sandorį, savo atliekamais veiksmais išreiškia valią sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Žmogaus valia - tai vidinis jo psi­chokos aktas, oją išreiškiantis veiksmas – tai objektyviai suvokiamas žmogaus elgesys. Susiformavusi valia išreiškiama žodžiais, veiksmais. JURIDINIAI POELGIAI Sandorį būtina skirti nuo juridinių poelgių. Juridiniais poelgiais nėra tiesiogiai siekiama sukurti teisinius padarinius, tačiau jie atsiranada. Tai faktinio pobūdžio veiksmai. Juridiniai poelgiai yra daikto pagaminimas, jo suvartojimas, sunaikinimas, ūrinio sukūrimas. Visi šie veiksmai atliekami nesiekiant teisinio rezultato, tačiau jie sukelia teisinius padarinius. Pagaminus daiktą, atsiranda nuosavybės teisė į jį, sunaikinus daiktą, pasibaigia nuosavybės teisė į jį. Sukūręs kūrinį, jo autorius įgyja asmenines neturtines ir turtines autoriaus teises. Juridinius poelgius gali atlikti bet koks asmuo, nesvarbu, koks jo veiksnumas. SĄLYGINIAI SANDORIAI Sąlyginiu vadinamas toks sandoris, kurio teisinių padarinių atsiradimas priklauso nuo sandoryje nustatytų aplinkybių atsiradimo ateityje, jei tikrai nežinoma, susiklostys tokios aplinkybės ar ne. Tačiau turi būti tokių aplinkybių atsiradimo galimybė. Jei sandoriu nustatyta, kad teisės ir pareigos atsiras tik ateityje susiklosčius tam tikromis aplinkybėmis, toks sandoris laikomas sudarytu su atidedamąja salyga. Sudarius sandorį su naikinamąja sąlyga, teisės ir pareigos atsiranda nuo sandorio sudarymo momento, o nuo sąlygos įvykimo priklauso teisių ir pareigų pasibaigimas. Neįvykus sąlygai sandoris gali pasibaigti įvykdymu. SANDORIO GALIOJIMO SĄLYGOS Sandoris galioja, jei atitinka jį sudariusių asmenų veiksnumą, o šių asmenų valia išreikšta laisvai. Be to, sandorio sąlygos turi būti teisėtos, neprieštarauti viešajai tvarkai ar moralei. Jeigu sandoris neatitinka šių reikalavimų, tai jis negalioja nuo pat jo sudarymo momento ir neturi būti vykdomas. Vykdyti tokį sandorį - teisės pažeidimas. SANDORIO FORMA Sandorio forma - tai sandorį sudarančių asmenų valios išreiškimo forma.. Sando­rio formos reikalavimai priklauso nuo jo sudėtingumo, reikšmės. Nesudėtingi, bui­tinio pobūdžio, sandoriai nedidelei sumai, taip pat sandoriai, kurie įvykdomi juos sudarant, sudaromi žodžiu. Kiti sandoriai, atsižvelgiant į subjektų sudėtį, vertę, da­lyko pobūdį, sudaromi paprasta rašytine ar notarine forma. Kilus ginčui tarp san­dorį sudariusių asmenų, sandorio forma padeda nustatyti jo turinį, šalių tciscs ir pareigas, be to, sandorio forma suteikia galimybę tretiesiems asmenims gauti in­formacijos apie teisinę neki1nojamųjų daiktų padėtį. Asmuo, sudarydamas sandorį, savo valią sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises bei pareigas gali išreikšti žodžiu, pasakydamas tam tikrus žodžius (pvz., "per­ku", "parduodu", "dovanoju"). Šią valią galima išreikšti ir raštu, surašant tam tikrątekstą (testamentą, sutartį, įgaliojimą ir pan.) ir jį pasirašant. Rašytinė sandorio forma gali būti paprasta ir notarinė. Paprasta - tai vieno, dviejų ar daugiau asmenų pasirašytas tekstas. Įstatymu nustatytais atvejais arba sandorį sudarančių asmenų valia rašytinį sandorį tvirtina notaras. Toks sandoris įgyja rašytinę notarinę formą. Konkliudentiniai veiksmai rodo asmens valią sudaryti sandorį. Tai gali būti siūlo­mų prekių apmokėjimas, prekių išsiuntimas ir kiti panašaus pobūdžio veiksmai, kuriais išreiškiama juos atliekančio asmens valia sudaryti sandorį. Visi sandoriai, kuriems įstatymu nenustatytos rašytinės formos, gali būti suda­romi Ž oa'ži u. Sandoris laikomas sudarytu žodžiu, jei jį sudarantis asmuo savo valiąsudaryti sandorį išreiškia pasakydamas tam tikrus žodžius arba atitinkamai elgda­masis (konkliudentiniais veiksmais). Žodžiu sudaromi sandoriai tarp asmenų, ku­rie yra vienas kito akivaizdoje, taip pat sandorį galimą sudaryti žodžiu išreiškiant valią telefonu. Sandoriai, kurių sudarymas sutampa su jų įvykdymu, gali būti suda­romi žodžiu, nesvarbu, kokia yra sandorio suma, jei įstatymu nenustatyta kitaip. Paprasta rašytine forma sandoris sudaromas surašant atitinkamą dokumen­tą. Tokį dokumentą gali surašyti ir pasirašyti vienas asmuo (vienašalis sandoris) arba du asmenys (dvišalis sandoris) ir daugiau asmenų (daugiašalis sandoris). Dvi­šaliai ar daugiašaliai sandoriai gali būti sudaromi apsikeičiant laiškais, raštais, nau­dojant elektroninio ryšio priemones (telegrafą, faksą, teletaipą, internetą ir kt.). Rašytinį sandorį pasirašo jį sudarantis asmuo arba asmenys. Gali būti nustatyta, kad atitinkamo asmens parašas turi būti patvirtintas juridinio asmens antspaudu. Jei fizinis asmuo dėl ligos ar ne raštingumo negali pasirašyti sandorio dokumen­to, tai už jį gali pasirašyti kitas asmuo. Tokiu atveju dokumente turi būti nurodyta, kodėl pasirašė kitas asmuo. Kito asmens parašą turi patvirtinti notaras ar kitas asmuo, turintis tokią teisę, sandorį sudarančio asmens akivaizdoje. N otarine forma turi būti sudaromi sandoriai dėl teisių į nekilnojamąjį daiktą per1eidimo ir daiktinių teisių į šiuos daiktus suvaržymo, taip pat vedybų sutartys ir ­ kiti sandoriai, kuriems įstatymų nustatyta privaloma notarinė forma (CK 1.74 str.). Šiais atvejais sandoris sudaromas raštu ir jo sudarymo faktą patvirtina notaras, padarydamas atitinkamas atžymas pačiame dokumente, įregistruodamas sandorį registracijos knygoje ir pasilikdamas vieną sandorio dokumento egzempliorių. No­taras, tvirtindamas sandorį, privalo patikrinti sandorį sudarančių asmenų tapaty­bę, išsiaiškinti tikrąją jų valią, paaiškinti sudaromo sandorio teisinius padarinius. Notaras neturi teisės tvirtintisandorių, kurie pažeidžia viešąją tvarką, prieštarau­ja imperatyviosioms teisės normoms, neatitinka teisingumo ir geros moralės rei­kalavimų. Sandoris laikomas sudarytu nuo to momento, kai ji patvirtina notaras. Jei įstatymu nustatyta teisinė tam tikrų sandorių registracija, tai sudarytas san­doris galioja nuo jo sudarymo momento, 0 ne nuo registracijos momento, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymais numatyta, kad sandoris įsigalioja tik jį įregistravus ati­tinkame registre. Pavyzdžiui, nekilnojamojo daikto (žemės, pastatų, statinių) pirki­mo-pardavimo sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo notarine forma. Nuo šio mo­mento atsiranda šalių teisės ir pareigos. Nuosavybės teisė pirkėjui pereina nuo ne­kilnojamojo daikto perdavimo momento (CK 6.393 str. 4 d.). Jei įstatymu nustatyta tam tikrų sandorių registracija, tai, neįregistravus san­dorio, asmuo pagal tokį sandorį įgytų savo teisių negali panaudoti prieš trečiuo­sius asmenis. Ši taisyklė suformuluota siekiant civilinės apyvartos stabilumo. Įgi­jėjas įgyja visas įregistruotas teises. Kas neįregistruota, tas jam neegzistuoja. Taikant minėtą taisyklę, būtina atsižvelgti į įgijėjo sąžiningumą (1.5 str.). Jo sąži­ningumas preziumuojamas, o nesąžiningumą privalo įrodyti asmuo, kuris ginčija sudarytą sandorį. Pagal Civilinio kodekso 43 straipsnį, paprasta rašytine forma turi būti sudaromi: 1) įmonių, įstaigų ir organizacijų tarpusavio sandoriai ir Jų sandoriai su fiziniais asmenimis, išskyrus sandorius, kurie'įvykdomi tuo pačiu metu, kai jie sudaromi, jeigu Lietuvos Respublikos' įstatymai nenumato ko kito, ir atskiras sandorių rūšis, kurioms ką kita numato įstatymai; 2) fizinių asmenųtarpusavio sandoriai, kai sandorio suma yradidesnė kaip penki šimtai litų, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi tuo pačiu metu kai jie sudaromi; jeigu ko kito nenumato Lietuvos Respublikos įstatymai, ir kitus sandorius, nurodytus Lietuvos Respublikos įstatymuose; 3) kiti sandoriai, kuriems sudaryti įstatymas reikalauja rašytinėsfbrmos. Pavyzdžiui, nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminuituri būti sudaroma rašytine forma (Civilinio kodekso 29S.straipsnis). Nesilaikant įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos, gali atsirasti dvejopos teisinės pasekmės (Civilinio kodekso 58 straipsnio 2-oji dalis). Pirma, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo arba jo sąlygų, suintere­suotas sandorio dalyvis neturi teisės remtisliudytojų parodymais. Jeigu šalys. sudarydamas sandorį, nesilaikė reikalaujamos paprastos rašytinės formos, bet neginčija jo sudarymo, sandoris bus laikomas galiojančiu r jokių neigiamų teisinių pasekmių neatsiras. Antra, sandoris negalioja, kai įstatymas tvirtai nustato, kad nesilaikius reikalaujamos paprastos rašytinės formos, jis negalios.- ­ Atėmus iš šalių teisę, kilus ginčui, remtis liudytojų parodymaissandoriui patvirtinti, sandorio dalyvis negali remtis parodymais liudytojų, kurių aki­vaizdoje buvo sudarytas sandoris. Šiais atvejais suinteresuotas asmuo gali pateikti kitokius dokumentus, pavyzdžiui, rašytinius (laiškus, pažymas ir pan.) arba daiktinius įrodymus. Šios taisyklės tikslas - apsaugoti civilihės apyvartos sąžiningų dalyvių interesus. Išvengiama pavojaus, kad gali būti pareikšti ieškiniai dėl įvykdymo stambiai sumai sandorio, kuris tikrovėje nebuvo sudarytas. SANDORIŲ NEGALIOJlMAS Kiekvieno sandorio būtini elementai yra: subjektai, valia, valios išreiš­kimas, turinys, kurį sudaro išreiškiant valią suformuluotos sąlygos, ir forma. Šie sandorio elementai turi atitikti įstatymo reikalavimus. Jeigu bent vienas sandorio elementas neatitinka įstatymo reikalavimų, sandoris laikomas nega­liojančiu. Kad sandoris galiotų, reikalingos šios sąlygos: 1) sandorį sudarantys asmenys turi būti veiksnūs, 0 juridiniai asmenys turi turėti atitinkamą teisnumą; 2) sandorio turinys turi atitikti įstatymuose nurodytus reikalavimus; 3) sandorio dalyvių valios išraiška turi atitikti jų tikrąją valią; 4) sandoris turi būti išreikštas įstatyme nustatyta forma. Sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja (Civilinio ko­dekso 47 straipsnio l-oji dalis). Negaliojančiu laikome tokį sandorį, kuris, pažeidus įstatymo reikalavimus, nesukelia tų teisinių pasekmių, kurių siekė jo dalyviai, sudarydami sandorį. NEGALIOJANTYS SANDORIAI Sandoriai, neatitinkantys įstatymo reikalavimų, negalioja. Skiriami niekiniai ir nuginčijami sandoriai. Niekiniai sandoriai – tai tokie sandoriai, kurie prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, pažeidžia šių normų reikalavimus. Tai sandoriai, kurie draudžiami pagal įstatymus, todėl laikoma, kad jie apskritai nebuvo sudaryti. Kadangi niekinis sandoris pažeidžia įstatymą, jis negalioja nuo pat jo sudarymo momento, nesvarbu, ar yra pareikštas reikalavimas tokį sandorį pripažinti negaliojančiu. Nuginčijamąjį sandorį pripažinti negaliojančiu gali tik teismas, jei to reikalauja suinteresuotas asmuo. Jei nėra suinteresuoto asmens reikalavimo, tai teismas savo iniciatyva tokio sandorio negali pripažinti negaliojančiu. Nuginčijami sandoriai nepažeidžia viešųjų interesų, imperatyvinių teisės normų,o paprastai pažeidžia teises, kurias turi atitinkami asmenys. Todėl šių sandorių galiojimas priklauso nuo tų asmenų valios. - . - --'" _,,;. .'c -'

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!