Pilietinės visuomenės samprata ir esmė

Taip bendrai vadinamos visos vyriausybei nepriklausančios organizacijos ir asociacijos, atstovaujančios įvairių profesijų asmenims, interesų grupėms ar kitiems visuomenės nariams. Pavyzdžiui: tai profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos, aplinkosaugos lobistinės organizacijos, moterims, ūkininkams, neįgaliesiems atstovaujančios grupės ir pan. Kadangi šios organizacijos turi daug patirties tam tikrose srityse ir yra susijusios su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu bei stebėjimu, ES nuolat konsultuojasi su pilietine visuomene ir nori, kad ji aktyviau dalyvautų kuriant Europos politiką.
1. Visuma nevyriausybinių (visuomeninių) organizacijų ir nepolitinių santykių, kuriais piliečiai tenkina savo interesus, dalyvauja visuomenės valdymo sistemoje ir kontroliuoja valstybę.
2. Laisvų, teisiškai lygių, atsakomybę už save, savo bendruomenę, valstybę jaučiančių žmonių visuomenė.
Europos Sąjunga pilietybę apibrėžia kaip žmonių teisinius ryšius su valstybe. Pilietis ir valstybė vienas kito atžvilgiu turi tam tikras pareigas ir teises. Aktyvus pilietiškumas susieja įvairias narių tapatybes ir suteikia jiems galią dalyvauti ekonominiame, socialiniame, kultūriniame, pilietiniame ir politiniame visuomenės gyvenime.
1 Europos pilietybės konvencijoje sąvoka pilietybė apibrėžta kaip teisinis asmens ir valstybės ryšys, nerodantis asmens etninės kilmės. Šis ryšys nurodo tik teises (politines, ekonomines, socialines, kultūrines ir pan.) ir atsakomybę, kurias turi tik tos valstybės piliečiai. Sąvoka pilietiškumas suprantama kaip naudojimasis teisėmis ir atsakomybe, kurios yra susijusios su buvimu arba tapimu tam tikro vieneto (valstybės, miesto, politinės partijos, profesinės sąjungos ar nevyriausybinės organizacijos) nariu. Pilietiškumas yra ne tiek teisės, kiek filosofijos sąvoka. Tai daugiau įsipareigojimas prisiimti teises ir pareigas rūpintis bendruomenės ateitimi, naudotis narystės (valstybėje ar organizacijoje) teikiamomis galimybėmis ir aktyviai dalyvauti.
Taigi, būti piliečiu, reiškia priimti tos valstybės esamą teisinę kultūrą ir prisiimti tam tikras pareigas, apibrėžtas įstatymais. Būti pilietišku, šiuo atveju reiškia prisiimti daugiau pareigų, nei tą įpareigoja įstatymai (pvz. jei įstatymai neverčia eiti balsuoti ir už tai jokių teisinių atsakomybių netaiko, pilietiškas žmogus vis tiek dalyvaus rinkimuose), bei būti labiau aktyviu, nei pasyviu. Pavyzdžiui, domėtis šalies socialine – kultūrine bei politine aplinka, dalyvauti nevyriausybinių organizacijų veikloje, sprendimų priėmimo procesuose)....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!