Perkūnas literatūroje

Lietuva formavosi kaip valstybė, kai iškilo karų su krikščioniškąja Europa grėsmė. Kartu iškilo pavojus ir senajai pagonių religijai, kuri buvo svarbus krašto vienybės ir galingumo ramstis. Savąjį tikėjimą pradėta priešinti su svetimšalių grobikų religijomis. Kova dėl šalies laisvės persipynė su kova už “savus” dievus, tikintis jų pagalbos. Pirmiausia – pačio iškyliausio dievo Perkūno.
Perkūnas - labiausiai paplitęs dievas senovės Europoje. Lietuvių tautosakoje Perkūnas dažniausiai minimas kaip griaustinio ir žaibų dievas. Jis laikomas dangaus ir žemės karaliumi, gamtos valdovu taigi yra savotiškas lietuvių Jupiteris. Griaustinio dievas Perkūnas yra vienas ryškiausių Lietuvių mitologijos personažų, jis minimas ne viename vietovardyje.
Taigi Perkūnas ilgus amžius buvo lietuvių protėvių aukščiausiasis dievas.
Kalbant apie baltų religijoje buvusias dievybes, tyrinėtojai rėmėsi mitologijos duomenimis. Perkūną jie vaizdavo kaip nepermaldaujamą ir nekantrų teisingumo dievą. Jo jėgą rodė griaustinis. Perkūnas buvo įsivaizduotas kaip stiprus vyras varine barzda, su kirviu rankoje. Per dangų jis lekia ugnine karieta, kurios ratai skelia kibirkštis. Perkūnas baudžia ir dievus, ir žmones – svaido kirvius ir strėles į melagius, sukčius, o labiausiai į savo pagrindinį priešą Velnią. Žmonės rastus akmeninius kirvukus laikė turinčiais stebuklingos galios. Baltai ypač garbino ąžuolus, kurie simbolizavo Perkūną. Šventyklos buvo ąžuolynuose, o šventąją ugnį, jai netyčia užgesus, reikėjo žiebti iš ąžuolo ir pilko Perkūno akmens.
Griaustinio ir žaibų dievas Perkūnas, kaip vienas ryškiausių Lietuvių mitologijos personažų, nuo seno domino istorikus, etnografus, senovės religijos tyrinėtojus. Daugelis jų savo darbuose nurodo, kad visos indoeuropiečių tautos garbino gamtos objektus ir reiškinius - dangaus šviesulius, žemę, ugnį, vandenį, griaustinį ir žaibą, augalus ir gyvūnus, akmenis. Beveik visi bendri šių tautų mitologijos personažai taip pat yra susiję su dangaus šviesuliais ir reiškiniais (griausmu, vandeniu, ugnimi). Taigi gamtos objektų ir reiškinių garbinimas yra vienas būdingų baltų religijos bruožų. Ir visų pirmą iškeliamas dangaus dievas Perkūnas.
Lietuvių mitologijos tyrinėtojas T. Narbutas veikale “Lietuvių tautos istorija” Perkūną apibrėžia kaip dievą - aukščiausiąjį valdovą.
T. Narbutas taip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!