Pedagogikos disciplina

1.PEDAGOGIKA - MOKSLAS IR MENAS Pedagogika graikiškai – paidagogos. Paidos – vaikas, gogos – vedu. Istorijos raidoje pedagogikos sąvoka kito, keitėsi jos tikslai, pradėta rūpintis ne tik vaiko fiziniu brendimu, bet ir siekta vaiką vesti iš ribotos būties į tobulo žmog. aukštumas. PEDAGOGIKA- mokslas apie žmog. ugdymą, jos objektas yra vaikas, o dalykas – ugdymas. Pedagogika – ugdymo teorija ir praktika. Mokslas – žinių, faktų visuma. Kad pedagogika būtų mokslas turi atitikti 3 reikalavimus: turi objektą, turi žinių kaupimo metodus, nuolat atnaujina žinias apie vaiką.Pedagogika, kaip įvairios ugdymo teorijos, sistemina ir nustato ugdymo dėsningumus, principus, taisykles. Pvz.: dėsninga tai, kad atitinkamos mokymo sąlygos, sužadina atitinkamą mokinių mokymąsi. Pedagogika, glaudžiai susijungė su ugdymo praktika, remiasi ugdymo patyrimu, todėl nemažą autorių pedagogiką traktuoja ne kaip mokslą, o kaip meną. Šios krypties atstovai teigia, kad pedagogikos mokslo tikslas – surasti dėsningumus, sukurti principus, o pedagogikos kaip meno, šiuos principus taikyti ugdymo procese. Pedagogika kaip mokslas netrukdo pedagogikai kaip menui, o pagrindžia jo praktiką. Sąvokai „pedagogika“ semantinės prasmės atžvilgiu, panaši edukologijai, kuri tiria žmog. ugdymą nuo gimimo iki senatvės, jo raidą. Pedagogika tiria žmog. ugdymą lygiu jos su brendimu. Pedagogika ne ugdo, o tiria žmog. ugdymą. 2.MOKINIŲ PAŽINIMAS. TYRIMO METODAI. DUOMENŲ APIE MOKINĮ PANAUDOJIMAS UGDANT. Pedagogas – tai žmogus kaip ugdymo objektas yra vientisas ir nedalomas. Ugdytojui svarbu pažinti žmogaus įvairiapusiškumą (fizinius, psichinius, socialinius skirtumus ir vienovę) ir vystymąsi, nes žmogus įkūnija nugyvento amžiaus tarpsnio istoriją. Svarbu pažinti ir ugdymą sąlygojančius veiksnius. Žmogaus fizinė sandara. Kiekvienas žmogus savo fizinę sandara yra panašus ir kartu skirtingas, nepakartojamas. Psichika. Žmonės yra skirtingi savo psichika. Žmonių psichika apibūdina jų psichiniai reiškiniai, kurie skirstomi : psichinius procesus, būsenas ir savybes. Psichiniai procesai – pažinimo, jausmų ir valios. Psichinės būsenos – įkvėpimas, įtampa ir pan. Psichinės savybės : sąmonės : 1. tikrovės atspindėjimas; 2. to atspindėjimo supratimas; Pasąmonė – tai kas nesuvokta atmintimi. Savimonė – tai savęs įvertinimas tikrovėje, kitaip tariant savojo „aš“ suvokimas. Socialinis patyrimas – žmogau žinojimas, mokėjimas, įgudimas, kaip elgtis įvairiose gyvenimo situacijose. Individas – žmogus kaip vieninga, nedaloma sistema. Kiekvienas turime savo asmenybinę poziciją. Ugdydami siekiame ją suformuoti. Per ją ir pažystame žmogų kaip asmenybę. Asmenybę pažystame per jos santykį su tikrove, tai yra per asmenybės poziciją tikrovės atžvilgiu. Pirmiausia reikia formuoti atitinkamą asmenybės kryptingumą. Itin svarbu, kad žmonės protu ir širdimi priimtų naujas idėjas, aktyviai veikti. Skatinti ir padėti žmogui tobulėti – kiekvieno pareiga. Tobulinti reikia ne vien fizines, psichines, intelektines, bet ir dvasines galias. Ugdytojas ir ugdytinis turi tarpusavyje kontaktuoti, kad pasiektų gerus rezultatus, tam reikia ; 1. kad ugdymo turinys ir metodika atitiktų ugdytinio išsilavinimo lygį; 2. nuolatos gauti grįžtamąją informaciją kaip ugdytinis priima poveikį ir kaip keičiasi; 3. remiantis grįžtamąja informacija, taip pat atsižvelgiant į socialinės aplinkos nevaldomų veiksnių įtaką, koreguoti veiklą. Pedagoginėje veikloje ugdytojas ir ugdytinis yra aktyvūs : ugdytojas veikia ugdytinį – moko, skatina, draudžia, o ugdytinis gyvai reaguoja – priima, atmeta. NORINT APIBŪDINTI METODĄ, REIKIA NUSAKYTI, ANALIZUOTI : 1. tikslą ir uždavinius; 2. struktūrą; 3. logiką; 4. nuoseklumas;Pedagoginės psichologijos tyrimams būdinga aukšta kokybė. Apie žmogaus elgesį surinktų duomenų negalima taip be atodairos taikyti, kaip gamtos mokslo duomenų. Į tyrimo metu gautus duomenis verta žiūrėti rimtai. Bet tai nesuteikia mums pakankamai pasitikėjimo, kuris būdingas fizikui ar chemikui, perkeliančiam rezultatus iš vienos aplinkos į kitą. Mokytojai turi tikrinti ir iš naujo peržiūrėti idėjas, nes mokyklos ir klasės skiriasi, priklausomai nuo vietos, laiko bei aplinkybių visumos. Taigi pedagoginiuose tyrimuose gautųjų duomenų niekada nereikia versti taisyklėmis mokytojams, kurių jie visada turėtų laikytis. Pavyzdžiui nuo to , kaip dažnai mokytojas pateikia sudėtingus klausimus , priklauso aukštesni klasės mokymosi rezultatai. 3. UGDYMO TIKSLŲ PROBLEMA PEDAGOGINĖS MINTIES RAIDOJE, REFORMOS DOKUMENTUOSE. Ugdymas siekia pakeisti vaiko vidinį pasaulį. TIKSLAS – REZULTATŲ NUMATYMAS (siekiama sukurti tobulą žmogų). Asmenybę galima suprasti kaip individualybę, tai individualūs bruožai, išsiugdomi sąveika su kitais žmonėmis ir išoriniu pasauliu. Individui būdinga valia, charakteris, elgiasys, išgyvenimai. Valia reiškiasi atkaklumu, ryžtingumu. Vaikas dėl skirtingos prigimties ir tik jam būdingų sąlygų vystosi individualiai. KOMENSKIO INDIVIDUALIŲ VAIKŲ TIPAI : 1. aštraus proto, smalsūs, imlūs (siekti, kad besimokydami nepervargtų). 2. aštraus proto bet lėti ir nepaklusnūs. 3. smalsūs, bet užsispyrę, nesuvaldomi. Vieni asmenybės kriterijais laiko mokinio laiko mokinio savarankiškumo laipsnį, kiti – saviugdos, savimonę, dar kiti : žemesnių instinktų, polinkių į veikimą, dvasinių vertybių siekimą. Kokiu požiūriu reikia ugdyti ? Protinis lavinimas : sugebėjimas operuoti, žinioms būti dėmesingu. PROTINIO LAVINIMO UŽDAVINIAI : 1. išsiugdyti nacionalaus mąstymo problemų sprendimo, tyrimo gebėjimus. 2. mokėti panaudoti žinias, jas savarankiškai ir kritiškai vertinti. 3. išsiugdyti teigiamą požiūrį į protinį darbą. 4. ugdyti protinio lavinimo kultūrą.Socialinis ugdymas tai mokinio socializacija, vaiko tapimas socialiniu žmogumi, t.y. gebančių bendrauti šeimoje, suvokti jos socialinius pagrindus. Socialinis ugdymas apima visuomeninį ir dorinį ugdymą. Dorinis ugdymas vertybių pasirinkimas. Estetinio lavinimo pavyzdžiai : 1. gamtos ir tikrovės grožio supratimas. 2. estetiniai jausmai ir skonis. 3. grožio kūrimas. Fizinio lavinimo tikslas – kūno kultūra, fiziškai tobulo žmogaus rengimas. Profesinis orientavimas. Pasirenkant profesiją siekiama pasirinkt savo sugebėjimus atitinkančią profesiją. Išsiugdyti teigiamą požiūrį į darbą. 4.ASMENYBĖS RAIDA IR UGDYMAS. VAIKO VYSTIMĄSI LEMIANTYS VEIKSNIAI. Asmenybė – tai biosocialinė būtybė, jai būdingų įgimtų ir įgytų bruožų visuma. Raida yra genetinio prado kitimas, veikiant aplinkai ir ugdymui. Kitimui būdingas perėjimas iš paprastesnės į sudėtingesnę struktūrą. Vaikas keičiasi įvairiais požiūriais : fiziniu (svoris, raumenys), fiziologiniu (bręsta), psichologiniu (mąstymas, suvokimas, vaizduotė), socialiniu (įsitraukia į sudėtingesnius santykius). Vaiko raidą veikia 3 veiksniai : prigimtis, aplinka, ugdymas. Prigimtis – biologinės vaiko savybės, paveldėtos iš tėvų ir kurios daro įtaką tolesnei vaiko raidai. Aplinka – visi objektai, jėgos ir sąlygos, kurios supa individą. Skirstoma į mikro ir makro aplinkas. Makro – geografinė aplinka, klimatas. Mikro – yra formali ir neformali. Formali - organizuojama paisant ugdymo tikslų. Neformali – nepaisant ugdymo tikslų, o teikiami mokinių poreikiai. Tėvų meilė laikoma būtina vaikų vystymosi sąlyga.Mikroklimatas – mokyklos aplinka. Mikroaplinkos elementai skirtingai veikia nevienodo amžiaus mokinius. Asmenybę galime suprasti kaip individualybę. Tai individualūs bruožai išsiugdomi bendraujant su kitais žmonėmis. Individui būdinga valia,charakteris, elgesys. Asmenybė – konkretus asmuo su savo individualiais bruožais. Ugdymas siekia pakeisti vaiko vidinį pasaulį. Tikslas – rezultatų numatymas. Protinis lavinimas – gebėjimas operuoti žiniomis, būti dėmesingu. Socialinis ugdymas – tai vaiko socializacija, vaiko tapimas socialiniu žmogumi, t.y. gebančiu bendrauti. Jis apima visuomeninį ir dorinį ugdymą. Dorinis – vertybių pasisavinimas. Humanistinė asmenybė – individas besilaikantis meilės ir pagarbos kitam žmogui. 5.UGDYMO DAUGIAMATIŠKUMAS. UGDYMO VEIKSNIAI IR VEIKĖJAI. Ugdymas – fizinių, psichinių žmogaus galių vystymasis, plėtros procesas, kuriuo metu ugdytinis bendraudamas su mokytoju įgyja fundamentalių žinių, informacijos, mokosi kultūros, elgesio normų, prisitaiko prie aplinkos sąlygų. Ugdymas visada vaidina svarbų vaidmenį.Ugdymą galima apibūdinti kaip :*kaip procesą;*kaip sistemą;*kaip sąveiką su kitais procesais;Ugdymo daugiamatiškumas : 1). Ugdymas ir kultūra, juos sieja abipusiai ryšiai : vaikas mokosi kultūros, mato kultūrą vaizdiniais, o išsiugdęs padeda kelti kultūros lygį. 2). Mokymas – sąveika (abipusis reagavimas). Reaguojant kyla emocijos, formuojasi pažiūros, santykiai. Ugdymas veiksmingas, kai užmezga santykius su grupe. 3). Pedagoginė situacija, žmonių gyvenimas susideda iš stichinių netikslingų, projektuojamų ir ne situacijų. Ugdymas nepertraukiamas situacijų procesas. 4). Korekcija. Ugdymo elgesio pakoregavimas, ypatingų poelgių atsisakymas, nauja orientacija. 5). Saviraiška. Ugdymu siekiama nustatyti ne tik santykį su kitais žmonėmis, bet ir su savimi. Svarbu ugdyti saviraiškę asmenybę. Ugdymo procese dalyvauja žmonės, tuo būdu jie yra ugdymo dalyviai. Visi mes auklėtojai ir auklėtiniai. Ugdymo veikėjų sąvokos. Ugdymui dalyviais išskiria asmenis, kurių veiklai būdinga rodomoji funkcija. Šie asmenys vadinami ugdymo veikėjais. Yra prigimtiniai ir prigimtiniai aktyvūs, jie skirstomi į neprofesionalius ir profesionalius, bet kompetentingus. Prigimtiniai ugdymo veikėjai, tėvai, giminės. Pagrindinės jų funkcijos : augimas ir auklėjimas. Globotojais skiriami autoritetingi, patyrę įstaigų darbuotojai. Globėjais – žmonės, kurie savarankiškai paima vaikus į savo šeimą. Lektorius – jis ne tik informuoja klausytojus įvairiais moksliniais, politiniais, organizaciniais klausimais, bet ir formuoja ideologinę sąmonę, pažiūras ir įsitikinimus. Pedagogai – specialiai paruošti ugdymo veikėjai, dirbantys ugdymo įstaigose (mokytojai, dėstytojai, auklėtojai, gamybinio mokymo meistrai). Jokios techninės priemonės nepakeis žmonių ugdymo veiklos. Žmogų gali ugdyti tik žmogus. 6.PEDAGOGO PROFESIJOS ESMĖ, SPECIFIKA.Pedagogas – kvalifikuotas asmuo, kuris ugdo kitą žmogų, t.y. moko, lavina ir auklėja, ugdo asmenybę.Pedagogas yra kvalifikuotas ugdytojas.Ugdytojai yra bet kurie asmenys, tėvai, seneliai ir kiti. Pedagogo profesija sena, kaip visuomenė, kuri gyvavo perimdama ankstesniųjų kartų patyrimą ir garantavo kartų tęstinumą.Patyrimas atsirado amžių eigoje.Pirmieji pedagogai iškilo 2000 m. pr. Kr. Labiausiai rytuose, pirmasis KONFUCIJUS V, IV am. pr. Kr. Lietuvoje pirmieji pedagogai buvo, žyniai, kriviai, vaidilai.istorijoje pedagogas dažniausiai buvo enciklopedistas. XXam. įvyko dideli pokyčiai, jis vadinamas pažangos amžius. Susikūrė išsiplėtė komunikacijos. Mokytojas prarado monopoliją, jis nebebuvo pagrindinis žinių šaltinis, todėl pakito mokytojo vaidmuo, mokytojo paskirtis organizuoti žinių šaltinį. Mokytojas demokratėjo, jo autoritetas – demokratumas. PEDAGOGINIO DARBO SPECIFIKAPedagogo veiklos objektas, yra ugdymas. Jo darbo rezultatai atsispindi kito žmogaus sąmonėje. Pedagogo profesija – žmogaus dvasinio ugdymo profesija. Todėl ji nepakankamai vertinama šiais laikais. Specifika – pedagogai rengia visų profesijų atstovus. Šiuolaikiniai medikai yra tokie, kokius išleido iš vidurinės mokyklos .Tik dvasinga asmenybė gali ugdyti kitą asmenybę. pedagogo profesija yra amžina.pedagogas kuria žmogui didžiausią vertybę.*pedagogo darbas – protinis ir fizinis. Protinis „mokyti dalyką“ , perteikti mokiniams, o fizinis, pedagogas turi judėti, būti dinamiškas.*apibrėžtas ugdymo darbo turinys. Dirbama pg. programas, vadovėlius.*apibrėžtas laikas, t.y. auditorijos, mokslo metai, studijų laikotarpis.*mokinių sudėtis. Mokytojo profesijos esmę sudaro :*Mokėti mokomąjį dalyką.*Suprasti mokinį.*Vadovauti mokomajam procesui. Pedagogo profesija sprendžia 2 problemas :Mokymosi probl..Elgiasio pr. Pedagogo funkcijos :*ugdyti asmenybę.*patraukliai mokyti, instruktuoti.*analizuoti ir interpretuoti mokinio poreikius, interesus.*vadovauti klasei, reguliuoti mokymosi ir polsio laiką, sukurti sąlygas, sudaryti emocionalią aplinką.*vakarų šalyse pedagogo tinkamumą įvertina intelekto testu. Mažiausias koeficientas gali būti vidutinis. 7.MOKYMO PROCESAS, JO ESMĖ ETAPAI. SVARBIAUSIOS SĄVOKOS. Istorijos raidoje mokym buvo suprantamas kaip žinių dėstymas, instruktavimas, informavimas. Mokym sėkmę lėmė gebėjimas perteikti daug žinių. Toks mokymas skatina daug ką įsiminti, lavina atmintį, bet neugdo kūrybiškumo ir visapusiškumo. Šiuo metu mokymas suprantamas kaip mokytojo ir mokinio sąveika. Kurioje mok aktyvia forma įgyja žinių sistemą. Moko dalyk pagrindus mąsto pažįsta tikrovę keičia savo elgesį ty lavinasi ir auklėjasi. Sąveika tarp mokyt ir mok yra: konstruktyvi - kai bendraujant pasiekiama gerų rezultatų ir destruktyvi - mokyt su mok priešiški ir rezultatų minimalūs. Sąveikaujant mok ir mokyt vyksta keitimas informacijos emocijų formuojasi mok vertybės. Mokyt vaidmuo -vadovauti sąveika arba bendrav. Mokymas tikslingas, kai iškelti aiškūs tikslai. Mokymo proceso pažinimo lygmenys: *pažinimo - sudaro žinios jų supratimas taikymas analizė sintezė ir įvertinimas. *emocinis -vertybinis - pažiūrų vertybių ugdymas *psichomotorinis - eisena svorio jutimas judesių koordinac. ištvermė. Svarbiausios sąvokos: *žinios apibendrintos žmonijos patyrimas objektyvus tikrovės atspindys. Tikrovę lab apibūdina mokslas . moksl ir mokomasis dalyk artimos sąvokos bet ne tapačios.šiuo požiūriu žin: apibendr mokomojo dalyko supratimas. Žin išreiškiamos simboliais. Įgydami žinių pažįstame pasaulį patį save. Skirtingo dalyk žinios yra skirtingos. Mok reikia perteikti sąmoningas veiksmingas praktines žin. Žin pagrindas gyvenimo tiesai nustatyti vertybėms įgyti. * mokėjimai -intelektiniai veiksmai tai gebėjimas perteikti žinias perkelti jas į naujas situac kitom sąlygom. *įgūdžiai-automatiniai veiksm kurie susidar daug kartų kartojant tą patį veiksmą. Įgūdž- sąmoningi veiksmai. Svarb įgūdž rūšys: darbo sporto intelektualiniai. Įgūdž ypatyb: veiksm atlikimo greitis išmokyti atlikti greitai veiksm. Judesių lengvumas laisvumas. *vertybės - mokymo aspektas vertyb - tai tokios mokymo tiesos teigin kurie mok tampa subjektyv reikšmingi ty įsigyjama vertingumo prasmė, (domėjimasis kažkuo) žinios gali būti patrauklios ir nepatrauklios.Žinios kaip gyvenimo tiesa yra vertybė, mokym. Nėra paprastas žinių įgijimas, o vertybių ugdymas. 8. MOKYMO PROCESO MODELIS. MOKYMO TIKSLAI, TURINIO IR METODO VIENOVĖ. Mokymo modelio pagrindas yra tikslai. Tikslai realizuojami turiniu ir metodais. Mokymo turinys atsako į klausimą – ką būtina žinoti. Iš tikslų aiškėja ko mokyti, kaip ir kada. Tikslai – išeities pozicija. Tikslų kėlimo šaltiniai : mokinio asmenybė, mokomasis dalykas, visuomenės poreikiai.Tikslai yra 3 rūšių : 1. pažinimo; 2. emociniai, vertybiniai; 3. psichologiniai; Tikslai : 1). Mokomieji – įgyti žinių, susipažinti; 2). Lavinamieji – suvokti, išskirti prasmę, mokėti analizuoti, lyginti, apibendrinti; 3). Auklėjamieji – sužadinti jausmus, skiepyti, ugdyti; Mokymas, kaip išskirtinis procesas: >1. tikslas ir jo konkretumas >turinio pasireiškimas >turinio organizacija >mokymo metodai, vaizdumas >įvertinimas (viskas sukasi ratu). Tikslai įgyvendinami turiniu ir metodais. Mokymo turinys atsako į klausimą, ką mokyti, ką būtina žinoti ir mokėti. Mokymo turinys – medžiaginės ir dvasinės kultūros vertybių visuma. 1994 m. bendroje programoje siūloma mokymo dalykus suskirstyti pg. realijas : 1. žmogaus gyvenimo realijos (psichinės, fizinės, socialinės, politinės). 2. žinios apie realijos praeitį, dabartį, ateitį. 3. žmogaus gyvenimas grožinėje kūryboje, tautosakoje. 5. sveika veikla - žaidimai, sportas. Šio turinio svarbiausias kriterijus – žmogus. Mokymo turinys atsispindi dokumentuose.*mokymo planuose.* mokymo programose. * vadovėliuose. Bendriausias dokumentas – vystymosi planas, tai dokumentas primenantis mokomąjį dalyką, kiek skirta valandų per savaitę ir metus. Mokymo planą konkretina programa. Programa – svarbiausias mokymo turinį atspindintis dokumentas, kur nurodomi mokymo žinių, gebėjimų, mokėjimų, įgūdžių apimtys . TURINYS IŠDĖSTOMAS DVEJOPAI : 1. kaip žinių, įgūdžių, mokėjimų visuma. 2. svarbiausi faktai, idėjos. Mokymo procese turinį reikia organizuoti. Jo neišmokstama savaime. IŠVADOS : mokymo turinys viskam yra metodo dalis. Nėra gerų ir blogų metodų. Metodas tas kurį įvaldai. Metodai atsako į klausimą kaip mokymosi ciklas baigiasi mokymosi rezultatų susumavimu.9.MOKYMO PRINCIPAI. DIFERENCIJUOTO MOKYMO PROBLEMA. Mokymo principas - didaktikos kategorija, nusakanti kaip realizuoti mokymo dėsningumus. Mokymo principai yra šie:l) moksliškumo (reikalauja, kad mokiniams būtų teikiamos mokslo žinios, mokėjimai, įgūdžiai, turintys principinę teorinę ir praktinę vertę, kad nebūtų mokoma nemoksliškų- dalyk7 abejotin7 teigini7 i6kraipan2i7 moklso tiesas, 2) sistemingumo ir nuoseklumo( mokymą org.taip, kad mok.būtų perteikiama mokslo pagrindų sistema, kad mok.žinias, mokėjimus bei įgūdžius valdytų nuosekliai be spragų) 3) teorijos ir praktikos ryšio (reikalaujama skatinti ir mokyti mok.įgytas žinias taikyti praktiškai, naudoti jas tolimesniam tikrovės pažinimui ir pertvarkymui) 4)mokinių sąmoningumo ir aktyvumo (reikalauja mokomąją medžiagą pateikti taip, kad mok.ją tinkamai suprastų ir tinkamai įvaldytų, aktyvinti pažinimo veiklą, ypač mąstymą) 5)vaizdumo (papildo 4 principą, padeda įgyvendinti moksliškumo, teorijos ryšio su praktika sistemingumo principų reikalavimus) 6)prieinamumo (pedagogai turi žinoti mok.protinės ir praktinės veiklos galimybes, jų žinias, patirtį ir atsižvelgti į šias savybes apibūdindami lavinimo turinį ir mokomojo proceso organizavimą) 7)tvirtumo (reikalaujama mokyti taip, kad mok.neužmirštų, to ką išmoko). Dif.m. ugdomasis mokymas įmanomas tada, kai atsižvelgiama į mok.išsilavinimą, pajėgumą, individualias skirtybes. Nustatoma, kokių dalykų mokoma frontaliai, o kokių - individualiai grupėse pagal išsilavinimą, pajėgumą. Dif.mok.derinimas su frontaliu ir individualiu lemia mokymosi sėkmę. Šis principas reikalauja: l)pažinti mok.individualybę, 2) siekti, kad silpnesnieji išmoktų sunkesnių dalykų ir veiksmų, 3) individualizuoti darbą su gabiais ir negabiais. Pirmiesiems sudaryti sąlygas mokytis sudėtingesnių dalykų, o antriesiems - plėtoti įgimtus duomenis ir mokytis bent vidutiniškai, 4) neįžeisti silpnesnių mok.orumo, geriausia, kai nei jie, nei tėvai nežino, jog niokosi silpnesnių klasėje. 10.MOKYMO ORGANIZAVIMO FORMOS. PAMOKŲ TIPAI, STRUKTŪRA. MOKINIŲ SUDOMINIMO BŪDAI. Mok.gali būti org.įvairiomis formomis. Mok.org.formą nusako mok.sudėtis darbo vieta ir laikas mok.veiklos ir mokyt.vadovavimo pobūdis. 16a.Rusijos brolijos pradėjo mokyti vienu metu to paties amžiaus pastovią vaikų grupę pagal sudarytą tvarkaraštį kiekvienas atskiras užsiėmimas buvo pav.pamoka o mokymo org.-klasės-pamokos šit. Šios sist.plėtotei daug nuveikė Komenskis. Iškėlė sąlygas norint tinkamai org. mokymą: nesikeičianti maždaug vienodo išsilavinimo grupė vaikų, užsiėmimo laikas, mokyt.darbas tuo pat metu su visais mok. Iškėlė visuotinę mokymo idėją ir siūlė iš karto mokyti iki 300 mok.. mok.suskirstyti dešimtimis-kiekvienai grupei vadovautų geresnis mok. Laboratorinio mokymo forma - kiekvienas mok. gauna užduotis savaitei, mėn. mokyt, konsultuoja. Ši forma skatino savarankiškumą. Mokymo organizavimo formos 1) ir pati svarbiausia-pamoka 2) užklasinė veikla (ekskursijos, būreliai, fakultatyvai, seminarai, konsultacijos) 3) užmokyklinis-gamybinis darbas (turistų stotys, mat.fizikų m-klos moksl.rūmai), pamoka-svarb.mokymo forma baigtas laiko apribotas mokymo vienetas. Pasižymi bruožais:klasę sudaro to paties amžiaus ir žinių mok. Keliami į aukšt.klasę, pam.vyksta pagal tvarkar., mok.darbui vad.mokyt., naudojami įvairūs mokymo metodai. Pamokos tipas - pam .grupavimas pagal didaktinį tikslą. Pam.yra daug reikia jas suskirstyti. Pagr.kriterijus - didakt.tikslas, pam.:įvadinės, mišrios, naujų žinių įgijimo, įgūdžių mokėjimų formavimo, įtvirtinimo, uždavinių sprendimo, kartojimo, kontrolės. Pam.įvairovė rodo didaktinių tikslų platumą. Mokant siekiama įvairių tikslų, mokymo tikslui pasiekti vedamos atitinkamo tipo pam. Pam.struktūra, populiariausia - mišri pam nes padeda pasiekti įv.tikslų:supažindina su nauja medž. Formuoja įgūdžius,įtvirtina ir susumuoja mokymosi rez. Mišrios pam.struktūra, pamokos pradžia - mok.nuteikimas nagrinėti temą, tikslo iškėlimas neformalus. Naujos temos susiejimas su ankstesne. Naujos medž.suvokimas bei perteikimas. Suvokiama trim būdais:mokyt .paaiškinant, pokalbiu, sav. darbu. Įtvirtinimas - visa kas įgyta reikia įtvirtinti. Įtvirtinama kartojimu ypač svarbu einamasis kart. Kartojimo svarbi dalis įv.pratimai, namų darbų skyrimas. Mokymosi rezultatų susumavimas-kontrolė 11. GEROS PAMOKOS BRUOŽAI. KŪRYBIŠKA PAMOKA. Per pamoką mokytojas išskiria šiuos tikslus : 1). Mokomieji – įgyti žinių, susipažinti; 2). Lavinamieji – suvokti, išskirti prasmę, mokyti analizuoti, lyginti, apibendrinti; 3). Auklėjamieji – sužadinti jausmus, skiepyti, ugdyti; RACIONALUS PAMOKOS LAIKO PANAUDOJIMAS. Svarbu sužadinti mokinio dėmesį, žingeidumą, norą mokytis ir kuo daugiau laiko skirti mokinių drausminimui. Mokinio dėmesys turi ypatybę keistis. Pamokos viduryje mokiniai dėmesingiausi. Skirtingi mokiniai, skirtingai paskirsto dėmesingumą. MOKINIO SUDOMINIMAS. Gera pamoka – jei pavyksta sudominti, nustebinti orginalumu, iškelti pamokos tikslą, kelti klausimus, reikšti mintis. Reikia naują medžiagą susieti su ankstesnia. Pamokos sėkmę kelia mokytojo ir mokinių santykiai. Būtinas vaizdumas, tada mokiniai daugiau įsimena. Mokinių aktyvumo formos. Pamokos kiekybinė analizė : 1). Pratimai – 26proc.; 2). Mokytojo kalbėjimas – 19prc.; 3). Klausimąsis – 9pr.; 4). Individualūs mokinių praktiniai darbai – 9pr.; 5). Užsienio kalbų klausymąsis – 6pr.; 6). Rašymas, kopijavimas – 6pr.; 7). Praktiniai darbai grupėje – 5,6pr.; 8). Knygų skaitymas 5,4pr.; 9)įrašų klausymas – 5pr.; 10). Rašymas, poezija, proza – 3,6pr.; 11). Kreipimąsis į klasę – 1,8pr.; 12). Kitos aktyvumo formos. Mokytojas turi būti pasirašęs pamokos planą. 1.pamokos samprata; 2. pamokos plano sudarymo tikslai ir metodai; 2.1 tema; 2.2 įvadas; 2.3 tikslai (mokomieji, lavinamieji, auklėjamieji); 2.4 mokomoji medžiaga ir metodai; 2.5 mokinių aktyvumas – atsakyti į klausimus, pratimai, diskusijos ir kt. KŪRYBIŠKA PAMOKA Tradicinė Kūrybiška. Pamokos tikslas Mokytojo : perteikti naują medž. Mokytojo : organizuoti mokinių veiklą. Mokinio : įsisąvinti naują medž. Mokinio : kūrybišką veiklą pasiekti Mokymosi būdai Mokytojas : išaiškinti naują medž. Mokyt. : organizuoti kolektyvinę veiklą Mokinys : išklausyti naują medž. Mokin. : tirti naują objaktą, analizuoti reiškinius, diskutuojant nusprendžia. Pamokos struktūra Pagal griežtai iš anksto nustatytą planą Pamokos struktūra situacinė, visada laikomąsi nenutolstant. išankstinio plano Nagrinėjamos temos, interpretavimas Nagrinėjamos temos vienpusiškas Nagr. Temos įvairiapusiškas interpretavimas interpretavimas remiantis tik remiantis įvairiais šaltiniais. Vadovėliu. Mokymo resursų susumavimas Žinių išnagrinėjimas Mokinių kūrybiško darbo rezultatų pristatymas temos atgaminimas. gynimas. Pamokos užbaigimas Svarbiausių žinių, idėjų susumavimas. Reflekcija – savo veiklos, jos reikšmės ir prasmės suvokimas. Refleksuoja – uoti – kreipti sąmonę į save, mąstyti apie savo psichinę būklę. 12. AKTYVAUS MOKYMO METODAI. GRUPINIO MOKYMO FORMOS, PROJEKTŲ IR KT METODAI. Kiekvienas mokytojas siekia, kad jo pamokos būtų įdomios, padėtų mokiniams įsisamoninti mokomąją medž, ugdytų jį. kūrybiškumo ir noro daugiau sužinoti išmokti. Šiuos siekius padeda įgyvendinti aktyvaus mokymo metodai. Mokyti taikantis šiuos metodus, privalo turėti pakankamą teorinį pagrindą išmanyti metod įvairovę ir paskirtį. Aktyv mokym metod: *įtraukianti paskaita - mokyt turi pateikti inform taip, kad mok apmąstytų temą įvairiais aspektais ir prieitų išvadą apie šios inform tinkamumą. Tai naudinga kad : 1) būtų perduodama informac, kurios pagrįstumą apsvarsto o ne priima, kaip abstrakčią tiesą2) mokinys pradeda svarstyti kelis požiūrius prieš prieidami išvadas 3) klausimų pateikimas-lengviau supranta priima ir įsimena medž. ^diskusija maž grupėse. Gali būti homogeninis grupavimas-maždaug vienodų gabumų mok skirstym į tą pačią gr. Heterogeninis gr- kai kartu dirba įvairių sugebėjimų mokiniai. Istoriškai susif 3gr formos : individualios - kiekvienas mok atskirai, kolektyvinės - visi kl. mok grupinės - tam tikros gr. Grupinis darbas naudingas nes kiekvienas mok turi sąlygas aktyviai dalyvauti darbe. *svarbus įvykis - tai naudinga, kad mok imtų mąstyti naudodamiesi savo patyrimu. Padeda mok atrasti ryšį tarp abstrakčios mokomosios medž ir jos taikymo, kuris jiems yra svarbus. *minčių lietus - tai spontaniškai atliekamas pratimas mok aktyviai skatinami kurį laiką pateikti kuo daugiau idėjų. Jo tikslas - pateikti klausimo ir leisti mok siūlyti kuo daugiau idėjų. Tai naudinga tam, kad būtų generuojamos idėjos ir problem sprend ugdom mok kūrybiškumas ir mąstymo įgūdžiai. *projektinis mokym - tai vienas netradicinių mokym būdų. Jam reikalingas išankstinis pasiruošimas. Padedami mok paruošia tam tikrą projektą vėliau jį pristato visai gr. Projekt mokym skatina vaik kūrybiškumą mokėjimą dirbti gr atsakingum bendrav. Mok projekt sunku įvertinti todėl vertinant reikėtų atsižvelgti į idėjas pastangas rengiant proj. *mok interviu- naudinga kad mok naudotųsi keliais žmonėmis kaip mokym šaltiniais aktyviai dalyvautų įsiklausytų į kitų požiūrius. PROJEKTAI IR KITI METODAI Projekto metodas šiuolaikinis, modernus mokinių mokymas praktiniu patyrimu. Grindžiant mokymą savarankišku darbu ir prielaidomis. Keičiasi idėjomis. Galima išskirti 2 projekto rūšis, tai 1). mokomųjų dalykų ; 2). Socialinio pobūdžio; Projektinis metodas – tai vienas iš mažų grupių mokymo alternatyvių būdų. Mažose grupėse mokinių skaičius svyruoja nuo 2 iki 20. greta projektinio mokymo išskiriami šie būdai ;pokalbiai tarp mokinių porų ar komandų.užsiėmimai pasiskirsčius vaidmenimis arba kūrinių interpretacijos.stende pateiktos medžiagos aptarimas.jau atlikto testo klaidingų ir teisingų atsakymų aptarimas.skaitymo rateliai, kai maža mokinių grupelė, skaito garsiai, paprastai paeiliui ir mokytojui vadovaujant, aptaria turinį ir kt.. projektinis mokymas, tai vienas iš netradicinių būdų, jam reikalingas išankstinis pasiruošimas į kurį įtraukia ir mokinius. Padedami mokyto parengia kokį nors projektą, vėliau jį pristato visai klasei. Renkantis projekto temą svarbu atsižvelgti į mokinių amžių, polinkius ir galimybes. Projektinis mokymas skatina mokinių kūrybiškumą, gebėjimą dirbti grupėse, atsakomybę, bendradarbiavimą.Kiti metodai:Mokymo turinio ir metodo santykis, metodas įgauna prasmę, tik mokymo analizėje. Mokytojui metodas reikalingas, kad jis turėtų kažką pasakyti mokiniams.Mokymo metodas, kaip mokymo modelio elementas, kaip mokymo proceso dalis : 1. metodo sąvoka ir ryšiai su kitais mokymo komponentais. 2. metodų sistema. 3. metodų ypatumai.Metodas labiausiai lemia mokymo rezultatus. METODAI : Žodiniai1.1. pasakojimas 1.2. aiškinimas 1.3. mokyklinė paskaita 1.4. diskusijų metodas2. Pokalbio klausymo – atsakymo metodas3. Naudojimosi spausdintų šaltinių metodas3.1. vadovėliu3.2. pirminiai šaltiniai ir kt.4. Vaizdiniai metodai4.1. demonstravimas4.2. stebėjimas, iliustravimas5. grupinio mokymo metodas6. Praktiniai metodai. Dominuoja pačių mokinių veikla6.1. pratimas, (uždavinių sprendimas, mokymasis atmintinai)6.2. laboratoriniai darbai6.3. grafiniai darbai7. Aktyvaus mokymo metodas Visi šie metodai turi tam tikrą logiką, nuoseklumą, pg. loginio įsisavinimo būdą metodai skirstomi į : indukciniai, dedukciniai, analitiniai, sintetiniai.Aiškinimo metodas, paskaitos metodas, diskusijos met., spausdintų šaltinių met., klausimų atsakymo met., 13. Pokalbis - mokymo metodas. Jo rūšys taikymas. Klausimų kategorijos.Mokant reikia siekti, kad mokiniai įgytų žinių įvairių veiksmų proto motorinių veiksnių. Mokinys turi kaupti patyrimą. Metodų sistemas sudaro grupės: *žodiniai (informaciniai metod) *pokalbis (klausimo -atsakymo metod) - vienas iš svarbiausių, nes moko mokinį mąstyti. Kai gerai klausia tai gerai moka. Klausimo metodo etalonu laikomas Sokrato mokymas. Klausimų strategija: Klausimų kategorija: *atminties primena informaciją idėjas faktus (apibūdinti reiškinį) *supratimo interpretuojama informac (pasakyk savais žodžiais kokią darome išvadą) *sprendimas renka transformuoja faktus duomenis (žinot a ir b kaip rasti c) *analizės sintezės kelia hipotezes klasifikuoja faktus (ką autorius norėjo pavaizduoti kūrinyje). Klausimų metodika: mokytojas pateikia klausim Kodėl kokiomis sąlygomis kaip kada paremti paaiškinti. Paklausę padarome trumpą pauzę ir žvelgti į akis klausk atsakyti vardu. Klausyk ats vertink dažniausiai girk. neteisingai atsakius perfrazuok klaus paprašyk papildyti paprašyk papildyti mokinį į vieną neatsakius kito neužduok. Geriau tegu mokiniai klausia vienas kito. Mąstyk, kodėl mokinys vengia klaus : vengiantys klausimo nepasiruošę. Žodiniai metodai tai ne tik mokytojo žodis, bet ir visa technologija susijusi su tuo žodžio teikimu. Informacija padeda teikti objektyvią tiesą, o tiesa yra svarbiausia ir ji ateina per informacija 14. UGDYMO TURINIO RAIDA, JOS YPATUMAI. MOKYMO PLANAS, PROGRAMOS ( KONCENTRINĖS, LINIJINĖS, KOMPLEKSINĖS, INTEGRUOTOS). Ugdymo turinys – t.y, ko, kaip mokome, yra viso ugdymo proceso širdis įforminta programose ir planuose. Keičiasi atsižvelgiant į gyvenimo laikmečio reikalavimus.turinio kūrimą užbaigia vadovėliai. Turinį pertvarko mokykloje paskelbus mokymo principus, iškelia klausimus ko ir kaip mokome mokykloje. Reikalauja šių principų: humaniškumo, kad turinys butų skirtas žmogui , atspindėjų jo asmenybės bei amžiaus tarpsnio ypatumus, demokratiškumo parinkti programas pagal sudėtingumą, atvirumo ir paslankumo kad programos būtų įvairios ir lengvai papildomos, tautiškumo. Ugdymo turinys, formos ir metodai nuolat atnaujinami, atsižvelgiant į laiko dvasią, pedagogikos ir psichologijos raidos tendencijas, socialinius ir kultūrinius poreikius. Bendrojo ugdymo įstaigose atsižvelgiant į realias fizines bei intelektualines išgales, polinkius interesus, ugdymo turinys ir formos yra diferencijuojamos ir esant galimybėms individualizuojamos, išskiriant ugdymo turinio privalomąją ir pasirenkamąją dalis. Programos sudaromos remiantis spiralės, linijiniu bei koncentriškumo principais. Koncentriškumo kai mokoma, kartojama ( kai grįžtama prie temų kurias išmokome iki mokyklinėje įstaigoje, tik kitais lygmenimis), linijinis kai tema išdėstoma ir prie jos daugiau nebegrįžtama. Turinys grupuojamas į blokus humanistinį,socialinį, estetinį, gamtos, tiksliųjų bei techninių disciplinų kurių programos yra integruojamos susietos tarp dalykiniais ryšiais. Nuo ‘94m. programos siūlo skirstyti pagal realijas. Realijos- realūs daiktai tam tikri tikrovės aspektai. Išskiriamos šios realijos: žmogaus gyvenimo realija žinios apie tas realijas dabartyje ir praeityje, žmogaus gyvenimo atspindžiai ir įv.veikla. Skirstymo kriterijumi laikomas žmogaus mokymo turinys visada eina su metodu, tai būdas tikslui pasiekti. Keičiantis tikslams, keičiasi ir mokymo turinys ir metodai. Planas tikslingas mokytojo ir mokinių veiklos numatymas, tai toks dokumentas kuriame atsispindi mokomasis dalykas ir jam skirtas laikas. Planai yra kasdieniniai einamieji ir semestro, trimestro, metiniai. 15. MOKINIŲ REZULTATŲ TIKRINIMO IR VERTINIMO FUNKCIJOS, PRINCIPAI IR METODAI. Tikrinimas yra svarbus mokymo proceso etapas. Kontrolė- tai mokymo valdymas grindžiamas tikrinimu ir vertinimu. Tik patikrinus išmokimo lygį gali sėkmingai organizuoti tolesnį darbą, pagrindas yra grįžtama informacija kuri liudija mokymosi pažangumą, dinamiką ir nuosmukį. Tikslas patikrinti mokinių žinias nustatyti pažangumą požiūrį į mokymą. Žinios turi atitikti programos reikalavimus, kiek realios žinios atitink planuotas žinias. Istorijoje formavosi skirtingos žinios į mokinių vertinimą. Laisvo auklėjimo atstovai buvo prieš vertinimą nes tai kelia baimę, kiti teigia kontrolės pažangumą. Vertinimas mokiniams parodo jų darbo sėkmę. Vertinimo sąvoka išreiškia santykį tarp to ką mokinys moka ir ką turėtų mokėti. Pažymys- viena iš šio santykio išraiškų. Vertinimas yra labai emocinis mokytojo požiūris į mokinio mokymąsi. Jis gali būti išreikštas gertais, žodžiu, papeikimu, nesutikimu ar pažymiu. Funkcijos: reguliuojanti- šalina žinių spragas, padeda susidaryti žinių sistema, lavinamoji- mokinys stengiasi mokytis, lavina atmintį, mąsto ir valdo įgūdžius, auklėjamoji- padeda sistemingai mokytis, grūdina valią. Principai: sistemingumo- žinios tikrinamos baigus temą ir skyrių atsižvelgiantį mokinio galimybes, objektyvumo- realus mokinių žinių lygio nustatymas. Taip pasiekiama testais, bendrais reikalavimais. Diferencijuotumo ir individualumo, įvairių apklausos metodų naudojimas. Tikrinimo rūšys: 1. einamasis tikrinimas- tuoj pat įsisavinus medžiagą, labai svarbus nes pirmomis minutėmis mokiniai labai daug pamiršta, 2. periodinis- įsisavinus temą ar skyrių, 3. baigiamasis- įskaitos egzaminai. Metodai : 1.žodinė apklausa( individuali ir frontali), 2. tikrinimas raštu( apklausa viktorina, rašomieji darbai, testai), 3. praktiniai( matavimo, skaičiavimo darbai, bandymai, rezultatų lentelės, diagramos), 4.praktikos darbai. 16. TEIGIAMO POŽIŪRIO Į MOKYMĄSI UGDYMAS. MOKYMOSI MOTYVAI. MOKINIŲ NEPAŽANGUMO SOCIALINĖS, PSICOLOGINĖS IR PEDAGOGINĖS PRIEŽASTYS. Teigiamas požiūris – tai mokslo žinių svarbos supratimas, poreikis žinioms, aktyvi veikla siekiant jų įgyti. Tai mokinio santykis su įvairiais mokomaisiais dalykais. Šis santykis susiformuoja individualios patirties pagrindu. Tarp mokinio ir mokomojo dalyko nusistovi ryšiai, kurie atsispindi motyvuose, emocijose, valioje. Požiūris į mokymąsi trejopas : teigiamas, neigiamas ir šališkas. Mokinys nori mokytis, kai jam patinka mokomasis dalykas, kai jis turi teigiamą požiūrį į mokslą, kai dalykas yra jam subjektyviai reikšmingas. Teigiamas požiūris į mokslą glaudžiai susijęs su mokinių poreikiais. Poreikiai : troškimų išsipildymas, estetiniai, noro žinoti ir suprasti, savigarbos, priklausomybės grupei ir saugumo psichologiniai. Šie poreikiai susiję su mokymosi motyvais. Motyvai atsako į klausimus, kodėl mokinys nori ar nenori mokytis, kodėl reikia mokytis. Motyvai gali būti : intensyvumo ir krypties.Motyvų veiksniai esti įvairūs įsitikinimai, vertybės, tikslai...Motyvai atsiranda tenkinant savo poreikius. Norint formuoti teigiamą požiūrį į mokymąsi, reikia mokymąsi motyvuoti. Motyvai yra šie : smalsumo, sėkmės (siekia sėkmės ir vengia nepasisekimo), ateities (mokosi sau), prestižo (nori būti svarbus), pareigos (atsakomybės), priklausomybės grupei, prievartos.Motyvų ugdymas. Mokymosi vertė glūdi žmogaus subjektyviame vertinime, o vertinimą lemia įsitikinimai. Mokymasis tampa motyvuotas, kai jis mokosi ne mokytojui, o sau. Mokymasis turi būti taip suorganizuotas, kad keltų šias mintis : aš mokausi, o ne mane moko, ne mokytojui tai reikalinga, o man.Mokymosi motyvavimo priežastys :1). Vidinės – sąmoningas mokymosi reikšmės supratimas, požiūris į mokymąsi kaip į svarbų tikslą.2). Išorinės – pažymys, vertinimas gali kelti arba sumažinti norą mokytis. Mokymosi motyvavimą lemia kūrybiška pamoka : neformalus mokymosi tikslo kėlimas. Svarbu mokinį sudominti. Mokomosios medžiagos atitinkamų interesų atitikimas. Mokymosi motyvavimas yra laikomas vienu iš svarbiausių mokymosi principų vakaruose.MOKINIŲ NEPAŽANGUMO SOCIALINĖS, PSICHOLOGINĖS IR PEDAGOGINĖS PRIEŽASTYS:Socialinės priežastys glūdi šeimoje, artimiausioje aplinkoje. Psichologinės priežastys – neišugdytas dėmesys, emocijų nestabilumas, fiziologinės ir kt..Pedagoginės priežastys : 1). pamokų praleidimas; 2). mokymo diferencijavimo stoka; 3). nesibaigiančios švietimo reformos; 4). mokymosi epizodiškumas; 5). sistemingumo stoka; 6). nepakankamas individualus ir savarankiškas darbas pamokose; 7). mokant nepakankamai paisoma mokinio asmenybės. Dominuoja dalykiniai mokymo tikslai (svarbu išmokyti dalyką, nesvarbu kaip išmokyti). 17. PAPILDOMAS UGDYMAS, JO UŽDAVINIAI, ORGANIZAVIMAS mokydamasis nuosekliojo švietimo sistemos įstaigose moksleiviai gali papildomai plėtoti savo gabumus tenkinti pažintinius interesus ar saviraiškos poreikį. Todėl ir buvo papildomas ugdymas kaip ugdymo forma įteisintas LR švietimo įstatymų. Tam yra skirtos nuosekliojo ir nenuosekliojo švietimo institucijos: muzikos , dailės, sporto, technikos mokyklos, įvairūs lavinimosi būreliai, studijos, klubai, draugijos, mok,organizacijos (skautai, ateitininkai, gediminaičiai, jaunalietuviai ir kt.). Švietimo įstaigos yra valstybinės ir ne. Valstybinias steigia ir išlaiko valstybė, o nevalst. Gali gauti valstybės parama. Papildomas ugdymas (Pap.ug.tikslus ir uždavinius nusakė Lietuvos švietimo koncepcija: plėtoti gabumus, tenkinti pažintinius interesus) 1.FORMALUS: meno mok,.muzikos, dailės, sporto ir kt. 2.NEFORMALUS: rūmai, stotys, studijos, klubai, būreliai, organizacijos ir kt. 3.INFORMALUS: bibliotekos, muziejai, šventės, pramoginiai renginiai, masinės inf.priemonės, mikro-socialinė aplinka ir kt. FORM.pasižymi tuo kad jo poveikis vaiko asmenybei yra tikslingas ir prognozuojamas. NEFORM.ugdymas taip pat pasižymi tikslingu poveikiu, tačiau nėra taip greitai apibrėžiamas ir prognozuojamas. INFORM.ugd.įpatingas tuo, kad neturint išankstinio pedagoginio tikslo, vaikas yra veikiamas visos sociokultūrinės aplinkos. UŽDAVINIAI: pagrindinis uždavinys – sudaryti sąlygas kiekvienam moksleiviui patenkinti interesus, saviraiškos poreikius, plėtoti savo gabumus. Papildomo ugdymo sistema turi funkcionuoti taip, kad moksleivis galėtų: *papildyti, gilinti, plėtoti žinias, įgytas formalios veiklos metu; *per meninę, techninę, sportinę ar kitokią veiklą realizuoti saviraiškos poreikį; *ugdyti kaip socialinis subjektas: laisvai, nevaržomai bendrauti su savo vienmečiais, jaunesniais ar vyresniais, įv.tautybių, įsitikinimų ir polinkių žmonėmis; *ruoštis aktyviai ekonominiai veiklai, profesiniai karjerai; *ugdyti pilietiškumą, brandinti tautinę bei kultūrinę savimonę. VEIKLOS ORGANIZAVIMO PRINCIPAI: *aktyvumo *labilumo- teigia, jog papildoma veikla turi būti organizuota taip, kad kiekvienas vaikas dėl vienų ar kitų priežasčių panorėjęs keisti veiklos pobūdį arba visai jos atsisakyti, galėtų imtis kitos veiklos. 18. TAUTINIS AUKLĖJIMAS ISTORINIAME IR TEORINIAME KONTEKSTE. A. MACEINA APIE TAUTINĮ AUKLĖJIMĄ. Tautinio auklėjimo tikslai ir uždaviniai a). Tiesioginis tautinio auklėjimo tikslas žmogus nėra pilnutinis žmogus, jei jame nėra išvystita tautinė jo individualybė, ir gyvenimas nėra pilnutinis gyvenimas, jei jame nedalyvauja tauta. Dėl to ir ugdymas nėra pilnutinis, jei jis neišvysto žmogaus kaip tautinio individo ir neįveda jo į tautos gyvenimą. Tiesioginis tautinio auklėjimo tikslas glūdi pilnutiniame žmogiškume, netiesioginis – pilnutiniame gyvenime. Pilnutinis žmogiškumas yra tiesioginis ugdymo tikslas. Ugdymas siekia tobulo žmogaus, kuriame visos galios, visos būsenos būtų išvystitos pagal aukščiausą laipsnį pagal pilnatvės, sutartinės ir priklausomybės principus. Tiesioginis tad tautinio auklėjimo tikslas ir yra pilnutinė tautinė individualybė, kaip integralinė pilnutinio žmogiškumo dalis. Pilnutinis tautinės individualybės išsivystimas iš esmės yra sujungtas su pilnutinio žmogiškumo išsivystimu. Pilnutinė tautinio auklėjimo individualybė yra bendriausias tautinio auklėjimo tikslas. Bet ji nėra vienalytė. Joje galima rasti trejatą pagrindinių pradų : 1). tautinės ypatybės, 2). individo santykius su šiomis ypatybėmis, 3). kultūrinį šių ypatybių ir santykių su jomis vertingumą. Patriotizmas yra antroji integralinė pilnutinės tautinės individualybės dalis. b). Netiesioginis tautinio auklėjimo tikslas. Kaip tiesioginis tautinio auklėjimo tikslas įeina į pilnutinį žmogiškumą, taip netiesioginis telpa pilnutiniame gyvenime. Tautos gyvenimo tikslas yra josios tautinis idealas, kuriam realizuoti ji yra pašaukta, kuriam pasiekti yra kuriama tautinė kultūra, dėl kurios tauta vykdo savo žygius ir kuriuo ji pateisina savo būvimą. Tautinio tad pašaukimo idealas, kaip tautos gyvenimo prasmė, ir yra netiesioginis tautinio auklėjimo tikslas. c). Tautinio auklėjimo uždaviniai tautinio auklėjimo, kaip ugdymo apskritai, uždaviniai yra tie veiksmai, kuriais yra siekiama tautinio auklėjimo tikslų. Bendriausias tautinio auklėjimo uždavinys yra tautinės individualybės išvystimas ugdomuoju veikimu. Pirmutinis specialus tautinio auklėjimo uždavinys yra tautiškumo išvystimas, arba tautiškas auklėjimas. Antrasis tautinio auklėjimo uždavinys yra patriotizmo išvystimas, arba patriotinis auklėjimas. Trečias taut. aukl. uždavinys yra nacionalinių nusiteikimų išvystimas, arba nacionalinis auklėjimas. TAUTINIO AUKLĖJIMO VEIKSNIAI Šeimos ir tautos sąveika Šeima yra tasai pradas, kuris atskleisdina tautybę individuose ir kuris parengia tautos buvimui pagrindinius principus. Šeima yra išlaikiusi tautinės bendruomenės gyvenimo principus : pasiaukojimą ir savųjų pajautimą. Meilė ir tėviškas bei motiniškas instinktas neleidžia individui užsidaryti egojistiniame kiaute ir kartu neleidžia pamiršti visa to, kas yra sava. Tėvai ir vaikai rūpinasi vieni kitais, bet rūpinasi kitaip negu svetimaisiais. Tauta apsprendžia šeimą savo kalba, savo papročiais savo teise ir apskritai visu kultūriniu savo gyvenimu. MOKYKLA Šeima tautinį auklėjimą pradeda, bet ji neįstengia jo išvystiti tiek, kiek reikalauja painus mūsų laikų gyvenimas. Jai į pagalba ateina mokykla. Tarp šeimos ir mokyklos tautiniame auklėjime yra organiškas ryšys ir nuoseklus perėjimas. Mokykla turi užpildyti šeimos darbo spragas. Dabartinė mokykla turi būti labiau sutautinta nei ankstesnioji. Kai seniau tauta nedalyvavo gyvenime, tada ir mokykla galėjo rūpintis tik apskritai ugdymu. Bet šiandien, apreiškus tautai savvo galią, mokykla negali apsibrėžti tik paties žmogaus ugdymu. Ji turi ugdyti žmogų ir kaip tautietį. Ji turi parengti žmogų ne tik žmogiškajam, bet ir tautiškajam gyvenimui. Tautinis auklėjimas mokyklose negali apsibrėžti tik atsitiktiniais pamokymais. Jis turi būti sistemingas. Mokyklų programos turi būti taip parengtos, kad garantuotų visų pagrindinių, tautinio auklėjimo uždavinių vykdymą. Auklėjimas– yra žmogaus santykio su aplinka koregavimas, suaugusio individo sąmoninga įtaka auklėtiniui, mokant gyventi pg. visuomenės poreikius atitinkančias vertybes. A>Maceina teigia, kad lavinimas labiau nukreiptas į protą, gebėjimus, tai auklėjimas į sąžinę, širdies kilnumą, elgesį. 19. SVARBIAUSIOSLIETUVOS ŠVIETIMO REFORMOS KTYPYS , TIKSLAI, PRINCIPAI. PROFILINIS MOKYMAS Švietimo reformos būtinybė taip sparčiai besivystančiai industriniai visuomenei, neišvengiamai būtina žvelgti į jaunosios kartos ugdymą, rengimą gyvenimui ir veiklai. Atkūrus litt.neprikl.būtinai reikėjo vykdyti švietimo reformą- naujai organizuoti jaunosios kartos ugdymą, siekiant naujų ugdymo tikslų: pertvarkyti ugdymo turinį, keisti mokyklos santykių atmosferą, remiantis demokratizmo ir humanizmo idėjomis, visą ugdymo procesą grįstą bendražmogiškomis vertybėmis, reikiamą dėmesį skirti savimonės ugdymui ir t.t. reformos prasidėjo 1988m.vykdant švietimo pertvarką, visų pirma spręstinas ugdymo tikslo ir uždavinių klausimas. Pati bendriausia ugdymo tikslo formuluotė- ugdyti pirmutinę (visavertę) asmenybę ypač svarbu visapusiškai plėtoti kiekvieno žmogaus galias siekiant kuo geriau parengti jaunąją karta gyventi ir veikti sparčiai kintančiomis gyvenimo sąlygomis. Pilnutinės asmenybės ugdymo pagrindas- moksleivių aktyvumo, kūrybingumo, mąstymo ugdymas. Mokymo procese labai svarbūs uždaviniai: tautinis, dorovinis, estetinis asmenybės saviraišką ir individualumą skatinantis auklėjimas. Kitas svarbus švietimo elementas-mokymo turinys. Tai specialiai atrinkta žmonijos kultūros dalis. Būtina moksleiviui , kad jis pasirengtų gyvenimui ir darbui. Svarbiausia mokymo turinio reikalavimai: 1.tęsti harmoningos, visapusiškos asmenybės ugdymo uždavinį. 2.padėti ugdyti aukštos tautinės savimonės asmenybę, 3.suteikti mokslo žinių pagrindus, 4.sustiprinti tarpdalykinius ryšius, 5.diferencijuoti mokymo turinį (tai yra stipresnius ar silpnesnius mokinius mokyti aukštesniu ar žemesniu lygiu), 6.teikti tiek mokslo žinias, tiek žinias reikalingas gyvenimui. Įgyvendinant švietimo reformą, pertvarkyta mokyklų struktūra. Dabar vidurinė mokykla susideda iš keturmetės pradinės ir dešimtmetės vidurinės. Pertvarkyta profesinės mokyklos sistema. Antrasis švietimo pertvarkymo etapas pras.1997m. susiformavo 3 prioritetiniai tikslai: 1. ugdymo, studijų modernizavimas ir švietimo kokybės gerinimas., 2. socialinių pedagoginių ir studijų sąlygų tobulinimas. Toliau efektyvinimas mokymo procesas, tobulinamos programos ir vadovėliai. Reformos vyks nuolat, nes reikiaugdymo procesą derinti su greitai kintanciu pasauliu. Profilinis mokymas įvestas nuo 2000-2001m. 11-12 mokyklų, 3-4 gimnazijų klasėse.numatyti keturi profiliai ir pakraipos: humanitarinis, realinis, technologinis,meninis. Mokykloms suteikta teisė įvesti ir kitas pakraipas. Reikia aiškintis ir tirti ar reikia skirti ir bendrąjį profilį tiems moksleiviams kurių interesai dar nėra susiformavę. 20.MOKYKLA - SOCIALINIO UGDYMO INSTITUCIJA. MOKYKLOS TIKSLAI, FUNKCIJOS. UGDYMO PLANAS. Mokykla turi padėti asmeniui atsiskleisti socialinėje kultūrinėje erdvėje, brandinti ugdytinio savimonę ir nuostatą, kad jis yra ne vien gimtosios kultūros vartotojas bet ir jos kūrėjas atsakingas už jos raidą ir identiteto išsaugojimą. Mokykla kuriama kaip šeimai ir visuomenei atviras kultūros židinys. Svarbiausi mokyklos tikslai: padėti asmeniui atskleisti bendrąsias žmogaus vertybes ir jomis grįsti savo gyvenimą, ugdyti kritiškai mąstantį žmogų, gebantį svarstyti esminius žmogaus egzistencijos klausimus, atsakingai daryti sprendimus ir savarankiškai veikti, ugdyti asmenį pasirengusį profesinei veiklai, pasiryžusį ir gebantį adaptuotis besikeičiančiame socialiniame ekonominiame gyvenime ir jį tobulinti, brandinti asmens tautinę bei kultūrinę savimonę. Pagrindinių ugdymo tikslų siekiama humanizuojant bei demokratizuojant visą švietimo sistemos darbą. Kiekviena švietimo institucija kuria savitą raidos viziją kurią plėtoja mokyklos bendruomenė. Mokykla kuria sukonkretintą ugdymo planą, atliepiantį vietos bendruomenės ir moksleivių reikmes bei interesus, renka tinkamo ugdymo metodus, mokomąją medžiagą, rengia pritaikytus savo poreikiams mokymo planų variantus, plečia mokinių galimybes įgyti bendrąjį išsilavinimą bei aukštesnėse klasėse rinktis mokymosi pakraipą, kuri atitinka moksleivio individualius polinkius bei gabumus ir darbinės veiklos perspektyvas. Lietuvos bendr.lav.m-kla - savarankiška demokratiškai organizuota humanizmo principais ir bendrosiomis žm.vertybėmis savo gyv.grindžianti išsikeltų ugdymo tikslų siekianti mok.jų tėvų ir mokyt.bendruomenė, m-kla-ugdymo inst. Tačiau visais laikais m-klos veiklos pagr.buvo mokymas mokymo proceso org.siekiant kuo efektyviau ugdyti jaunąją kartą mokymu. Laikui bėgant m-klai keliami vis didesni uždaviniai ir reikalavimai nes plėtojantis kultūrai iš mok.reikalaujama perimti sparčiai gausėjančią vis sudėtingesnę inf.rengti jaunąją kartą gyvenimui ir darbui vis sudėtingesnėmis visuomenės gyv. sąlygomis, ugdo ne vien pamokose perteikiamas ugdymo turinys bet visas m-klos gyv.jos klimatas kurį sudaro m-klos bendruomenės narių santykių įvairovė mokyt.etosas santykiai su visuomene pats m-klos darbo org.funkcionali m-klos erdvė ugdymo būdai ir metodai. Taigi m-klos f)jos:lavinti protą, ugdyti moralę, ruošti aukštajai m-klai. M-klos sąlygos:fizinės (aplinka įrengimai) socialinės bendravimo galimybės) visuomeninės (santykiai su visuomene). 21. Auklėjimas - vertybių ugdymas. Auklėjimo specifika ir veiksniai. Mokymo ir auklėjimo vienovė. Kad auklėjimas (Au) būtinas nurodo žmogaus prigimtis. Au pirmiausia pagalba pasireiškianti globa maitinimu priežiūra kad vaikas išliktų gyvas tvirtėtų jų santykis su aplinka. Ž gimsta atsinešd vidinių duomenų kuriuose giedi būsimos saviraiškos pradmenys: temperam gabum kalbos emocijų. Šių pradmenų išsiskleidimas priklauso nuo vaik aktyvios sąveikos su žmonių ir daikt aplinkų. Bet kaip su ja sąveikauti nežino. Štai čia ir būt au. Ž santykiai su aplinka atsiranda iš jo aktyv ir spontan prigimties. Aplink per pojūčius veikia jo psichik gebančia aplinkos poveikius priimti vertinyi ir į juos atsakyti. Psich išgyvenimai ir jų sukelti veiksmai valdomi bei reguliuojami dar kitos jėgos ne vien poreikų kylančių iš jausm. Ši jėga -intelektas. Jo galia priimti sprend vienaip ar kitaip veikti rinktis.Pasirinkti įmanomas jei turimas kriterijus pagal kurį matuojam pasirinkimo vertingumą. Vertybė kyla iš ž patirties atsirandanč dėl jo nuolatinės sąveikos su ž ir daiktų aplinka. Joje pažįsiama kas vertinga ir kas nevertinga. Ne vien asmeninė patirtis lemia vertybes. Jų daug teikia žmonija mokslo meno veikėjai. Veryb nuolat kinta. Vertyb- tai prioriteto teikimas tam tikram gyvenimo būdui dvasiniams ir medž objektams. Vertybė: *tikslai *susijusi su jausmais * įsitikinimais (pažiūros) *interesai *mokslo aktyvumas (elgesiu). Vertyb ugdymas apima mokinio aktyvumą. Jausmai ir įsitikinimai pasireiškia poelgiais. Elgesys- normų laikymasis. Norma- laikymasis norimo elgesio formos. Mokinys elgiasi pagal savo vertyb. Vertyb rūšys lab įvairios skirstomos: l)universalios (gyvybė gėris grož) 2) socialinės (darbo) 3)kultūrinės (kūryba menas) 4)dorinės- estetinės. Au- pagalba ir vadovav ž santykiauti su aplinka pagal verting kriterijus arba gyventi pagal aukščiausias vertyb. Au specifika išryškėja su mokymu ir lavinimu. Jos bruožas- au daugiaveikliškumas. Veiksniai: *šeima *gyv vieta *mokykl pedagogai *draugai bendraamž *kornunikacijos * stichinė aplinka. Au proces mokinio samen veikia kita asmenyb. Au vyksta kito ž kūrime. Ypating įtaką daro mokyt asmen. Draug draug -vertybė. Geriausiai patars bendraamž. Nustatyta tendencija kad draugų reikšmė vaik brętant didėja. Tai keičia pegagog strategiją. Pedagog turi veikti per draugus. Komunikac patrauklum lemia informac gausumas ir pateikimo forma. Komunikac priemonės labiausiai žeidžia ž. 22. AUKLĖJIMO PRINCIPAI Principai (P) - tam tikros idėjos ir taisyki kurios nusako aukl logiką nuoseklumą. Idėja tam tikra pažinimo forma. P ir idėj suformuotos tam tikro patyrim. Auk nukreiptas į elgesio ugdymą elgesio negali būti be taisyki. P nusak ką galima ir ko negalima daryti. Vienas svarb *humanizmo- vaik kaip asmenyb jo vertyb interesų pažinimas teisė į soc saugumą. Auklėjant reikia sudaryt sąlygas mokin interesams troškimams plėtoti. Kokiu mastu mokyki padeda realizuot mok jo sugebėjim tokiu mastu ji humaniška.kiekvien mok turi teisę būti gerbiamas ir mylimas. *tautinio ugd taut auklėj - auklėj tautos dvasia kuri reiškiama kalboje papročiuose istorijoje. Tai toks procesas kai skiepijama meilė tautai tautiškumui. Svarbu ž rengti tautos gyvenimui. Kas nemyli artimo tas negali pamilti visumos. Tautišk princ- mok santykis su kalba ž yra toks kaip kalba. Kalba parodo kuo domisi sąmoningumo lygį. Tautiškumas- santykis su tėviške su ta aplinka kurioje gyvena. Santykis su tradicijomis papročiais tautine individalyb kiekviena tauta individuali. Skatinimas ugdyti tautą nereiškia kad reikia negerbti kaimyn tautų. *mokinio aukl bendruomenine dvasia vaik negali bręsti izoliuotas nuo draugų aplinkos. Jis turi prisitvir prie tam tikros bendruomenės. Sąveika turi vykti. Autoritarinėje pedagog ž santykiauose buvo pabrėž vieno asmens vaidmuo- dominavimas. Demokratinėje mokyki neturi būti sienos tarp mokyt ir mok. Vienija: tikslas santykiai nuomonė. Bendraujant keičiamasi informac žiniomis. Ugdoma asmen- svarbiausias išsiauklėjimo kriterijus. Bendruom įtaka lab didelė. *saviraiškos savir- tai asmen gebėjimų relizav veikloje elgesyje. Su saviraiška atsiskleidž individualybė. *auklėjimo ryšio su gyven p mokinys yra įvairiapusiškai susietas su aplinka. Auklėjo gyvenimo dalis.Auklėjimas apima visas gyvenimo sritis. Reikia auklėti mokinį teigiamu pavyz. Mokyti pastebėti kitų geras savybes, atsižvelgimo į mok amžių p amžius turi didžiulę reikšm auklėjant. Mok reikia auklėti ne apskritai o amžių atitinkančia veikla. *Vaik asmenyb pažinimo pirmumo prieš aukl p Ipažinti paskui auklėti 2pažįstant auklėt auklėj pažint. Įvairūs autoriai išskir skirting aukl princ. Aukl pr veikia asmen kai jų laikomasi. Pagal Jovaišą: *tikslingumo *pastabumo ir atjautos *saugois *veiksmingumo * individualizmo *kūribingumpo prasmingumo *pažangos. 23. DORINIS AUKLĖJIMAS – UGDYMO PAGRINDAS. DORINIŲ VERTYBIŲ UGDYMO PSICHOLOGINIAI – PEDAGOGINIAI PAGRINDAI. Dorinis auklėjimas – blogio skyrimas nuo gėrio. Jo tikslas – patraukti mokinį gėriui. Žmogus ugdomas visuomenės gerovei. Dorovė – tai visuma pažiūrų ir įsitikinimų, kurie lemia individualią elgseną ir tobulina. Doroviškai auklėdami siekiame, kad žmogus perimtų dorovines žinias. Doroviškai auklėdami, ugdome valią. Taigi be dorovinio auklėjimo, kitus tikslus pasiekti yra be galo sunku, nes jis yra visa ko pagrindas. Dorovinis auklėjimas ugdo tokias sąvybes, kaip toleranciją, atsakomybę, sąžinę, garbės jausmą, drausmingumą. Dorovinis auklėjimas - laikymąsis dorinių normų. Dorinis auklėjimas siekia suformuoti teisingą mokinių požiūrį į vertybes. Čia labai svarbus žinių lygmuo. Reikia, kad žinios taptų subjaktyviai reikšmingos, o tokios žinios jau tampa vertybių pagrindu. Įsitikinimai kaip ir žinios, taip pat yra vertybių pagrindas. Norint ugdyti vertybes, reikia mokyti apsispręsti. Labai svarbus paties ugdytojo dvasingumas, o dvasingumo žadinimas yra dorinioauklėjimo uždavinys. Žymiausi graikų filosofai : Sokratas, Aristotelis, iškėlė dorinio auklėjimo reikšmę, siejo dorą su protu. Blogo elgiasio priežastimi laikė klaidingą mąstymą. Ddorovė yra visų žmonių elgiasio koregavimo sistema, kuri siekia ligi minimumo sumažinti blogį ir patraukti ugdytinį į gėrį. Bendriausia prasme dorinis auklėjimas yra gėrio skyrimas nuo blogio. Skirtingi autoriai nevienodai apibrėžia dorinį auklėjimą. DORINIS AUKLĖJIMAS - mokymas gyventi ir elgtis pg. visuomenės priimtas normas ir principus. S. Šalkauskis kėlė tris dorinio aukl. uždavinius :1. auklėtojo autoritetas.2. pagarba ar pasitikėjimas auklėtiniu.3. auklėtojo ir auklėtinio dorinis bendravimas. 24. MOK SAVIUGDA. SAVIMONĖ PEDAGOG VADOVAVIMAS SAVIUGDAI.Saviaukla yra sudėt auklėj dalis. Tai spec organizuota tikslinga ilgalaikė individo veikla skirta tobulinti savo asmenyb. Saviaukla - savo teigiamų savyb ugdymas. Pagrind sąlyga- saviauklos poreikis atsirand kartu su savimon pabudimu vaik sąveikaujant su ž ir daktų aplinka. Jau ankstyv vaikyst individ išskiria save iš santykių su kitais ima savarankišk veikti. Tėv vėliau auklėt ir mokyt kreipia jo dėm į save. Savimonė - savojo aš pažinim ir vertin įrankis bet netik. Gyven savimon reikšm yra ta kad ji duoda kryptį saviraiškai konkreč situac. Tau tarpu "Aš" subjektas -visokio aktyv galutin vertin šaltinis ir konkret veikėjas. Savimonė susiformuoja veikloje ir santykiuose su aplinka. Veikdamas ir santykiaud ž atlieka konkreč soc rolę šioji ir formuoja savimonę. Gali būti kelios savimonės kelios savęs pažinim sistem. Tuo tarpu Aš subjektas visose rolėse išliek taspats. Visose situac atpažįsta save nors atlieka skirting rolę kuriai vadov skirting savimonė. Aš yra amžinoji nekintanti mano esmė. Skirting aplinkose gali būti vis kitoks bet visad Aš išlieka. Saviauklos rūšys: l neįsisąmoninta (nesamoning savęs tapatinimas.) 2įsisamoninta: * situacinė (savikontrol elg korekc) ^programinė (savivalda kaip program savireguliac.):

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!