Paul Cezanne

Ši negailestinga kritika, išsakyta artimiausio Cezanne‘o jaunystės draugo Emile‘io Zola, lydėjo dailininką visą jo gyvenimą. Tačiau giliai viduje jis sugebėjo išlaikyti tikėjimą savo asmeniniu genijumi ir nusistatymą siekti savų kūrybinių tikslų. Šis tikėjimas išliko nepalaužtas ir per dažnus jo gyvenime abejonių ir nusivylimų periodus. Kitas Cezanne‘o bruožas buvo nesitaikstymas su visuomene, nenoras nuolaidžiauti ar priimti kompromisus kūryboje, dėl ko jis dažnai buvo vadinamas keistuoliu ir ekscentriška figūra.
Cezanne‘as gyveno tik dėl dailės, ji buvo vienintelė jo gyvenimo aistra „“1, ir šeimyniniai ryšiai, ir draugystės užėmė antrąją vietą, - tik tiek kiek „atsiskyrėlis iš Ekso“ jais besidomėjo. Aplinką jis matė dailininko akimis, nuolat studijavo ant objektų krintančios šviesos ir šešėlio efektus, ir nagrinėjo spalvos ir formos tarpusavio santykius. Iš pažiūros atrodė, kad jis gyvena ramiai, be įtampos, bet iš tiesų jis nuolat aistringai kovojo, norėdamas tapybos kūriniuose įkūnyti savo susikurtą meninio tobulumo idealą. Ir gyvenimas buvo pastovi, kankinanti kova „Gyvenimas – baisus dalykas!“2. Cezanne‘as buvo pats sau griežtas menininkas, retai kada bebūdavęs patenkintas savo darbu. Kiekvienas naujas paveikslas buvo kaip išbandymas, nešantis ne tiek pasitenkinimą, kiek kančią ir nesėkmę įgyvendinant idėjas. Neapsikęsdamas savo nesugebėjimo, apimtas įniršio ir nusivylimo, Cezanne‘as gan dažnai sunaikindavo drobes.
Cezane‘as gimė 1839 m. sausio 19 d. Ekso Provanse (Prancūzija), pasiturinčio bankininko šeimoje. 1852 m. koledže jis susipažįsta su Emile‘iu Zola, jų draugystė trunka apie 30 metų.
Po koledžo baigimo, Cezanne‘as norėjo važiuoti studijuot tapybą į Paryžių, bet paklusdamas tėvo valiai pradeda studijuoti teisę Ekso universitete. Bet jam nepavyksta numalšinti polinkio tapybai ir perkalbėjas tėvą, 1861 m. Cezanne‘as išvyksta į Paryžių. Bet ši pirmoji kelionė nebuvo sėkminga, taigi nusivylęs ir susierzinęs po kelių mėnesių, jis grįžta į Eksą, kur dirba tėvo banke. Tai trunka neilgai ir 1862 m. vėl grįžta į Paryžių. Čia jis dažnai lankosi Šveicarų akademijoje, bei susipažįsta su daugeliu busimųjų impresionistų: Pissarro, Monet, Sisley, Renoir ir kitais. 1864...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!