Renesansas dailėje. Skaidrės

Rafaelis. Didžiojo hercogo madona. 1506 m.
Tai Vakarų ir Centrinės Europos šalių kultūros ir visuomeninės minties raidos epocha – pereinamasis nuo viduramžių prie naujųjų amžių kultūros laikotarpis (Italijoje 14-17a., daugelyje kitų šalių -15-16a.).
Renesanso užuomazgų būta jau 13-14 a. italų mene.
Renesanso dailės ir architektūros principai susiformavo 15 a. pr. Italijoje, paveldėjusioje gausius antikinės kultūros turtus. Tuo laikotarpiu įvyko dideli pokyčiai Italijos mene. Susidomėta žmogumi – jis laikytas svarbiausiu tikrovės daiktų matu.
Džiotas. Marijos Magdalenos gyvenimo scenos: Lozoriaus išgijimas. Freska. Asyžius. 1320 m.
Renesansui atsirasti prielaidas sudarė prekyba su Rytų šalimis, pramonės atsiradimas, bankų išsivystymas, be to, Italija sukaupė daug turtų.
Renesansui būdinga ryškus meno ir mokslo pakilimas, jų pasaulietinės tendencijos, antikos kultūros tradicijų atgaivinimas. Menui būdinga aiškios, ramios formos, harmoningos proporcijos.
Siksto koplyčia 1508–1512 m.
Viduramžiais vyravusį kolektyvizmą nustelbė individuali menininko savivoka. Įsigalėjo tikėjimas asmenybės protu, universaliomis kūrybinėmis galiomis. Imta tyrinėti gamtą, ieškoti realybės vaizdavimo
dėsnių. Iškeltos grožio ir harmonijos idėjos, jas bandyta išreikšti idealių proporcijų sistemomis. Formavosi nauja pasaulėžiūra, kurios principų kūrėjai ir skleidėjai vadinosi humanistais, norėdami pabrėžti, kad jų studijų ir veiklos objektas yra žmogus, jo sukurtos vertybės.
Leonardas da Vinčis. Madona su gėlyte (Madona Lita). 1478 m.
Plėtota architektūros ir dailės teorija (Leono Batistos Alberčio „Dešimt knygų apie statybos meną", išleista 1485 m.; Leonardo da Vinčio „Traktatas apie tapybą", 1651; Andrea Paladio „Keturios knygos apie architektūrą", 1570 m., kt.); atsirado dailės istorijos mokslo pradmenų (Džiordžio Vazari „Žymiausių tapytojų, skulptorių ir architektų gyvenimai", išleista 1550, 1568 m.). Svarbiausi renesanso architektūros ir dailės mecenatai buvo Medičių (Medici) šeima bei popiežiai
Julijus II ir Leonas X.
Botičelis. Džiuljano Medičio portretas. 1478 m.
Skiriamas protorenesansas ir du pagrindiniai renesanso tarpsniai: ankstyvasis (15 a.) ir brandusis (15 a. pab. –16 a. I ketv.). Kai kurie tyrinėtojai nurodo ir vėlyvojo renesanso laikotarpį (16 a. II-IV ketv.), kitų priskiriamą manierizmui. Mokslinėje literatūroje šie periodai dažnai įvardijami atitinkamais itališkos kilmės terminais: duecento (it. tryliktas amžius), trecento (keturioliktas amžius),...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!