Paulius Galaunė — lietuviškojo ekslibriso populiarintojas

Ekslibrisas – [lot. ex libirs – iš knygų], ekslibris, knygos nuosavybės ženklas – lapelis, klijuojamas viršelio vidinėje pusėje arba priešlapyje (Tarptautinis žodžių žodynas, 2001 m.) . Iš pradžių ekslibrisai buvo spausdinami asmenų herbai, monogramos, asmenvardžiai, įstaigų pavadinimai, dabar – dažniausiai meninis piešinys, charakterizuojantis bibliotekos pobūdi arba savininko polinkius. Ekslibrisai raižomi medyje, varyje, linoleume bei kt. medžiagose ir tiražuojamo spaudos technika. Dalis šiuolaikinių ekslibrisų yra praradę savo funkcinę paskirtį ir, kaip mažosios grafikos kūriniai, gaminami tik parodoms.
Ekslibrisų populiarumas dabartinėje Lietuvoje nėra didelis. Būtent todėl, šiuo seminariniu darbu norėčiau pristatyti vieną didžiausių ekslibrisų populiarintoją bei kūrėją – Paulių Galaunę. Be to, norėčiau atskleisti ekslibrisų istoriją, jos raidą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje bei dabartinėje Lietuvoje. Taip pat norėčiau pristatyti Paulių Galaunę ne tik kaip ekslibrisų populiarintoją, bet ir kaip muziejininką, knygotyrininką, kolekcionierių Lietuvoje ir už jos ribų. Ar Pauliaus Galaunės atliktas darbas išpopuliarinant ekslibrisus dabar yra vertas dėmesio? Savo seminariniu darbu norėčiau atsakyti į ši iškeltą klausimą.
Pradžioje norėčiau trumpai aptarti lietuviškojo ekslibriso istoriją, tam, kad žmonėms, visai nesidomintiems ekslibrisais, būtų aišku, dėl ko taip stengėsi Paulius Galaunė ir kiti šios miniatiūrinės dailės atstovai ir populiarintojai.
Seniausi ekslibrio kūrimo istorijos faktai, manoma, siekia XVII a. kuomet Vakarų Europoje ir Lietuvoje nuo rašytinėms knygoms taikomų paprastų įrašų, autografų buvo pereita prie sudėtingesnių knygos ženklų – įklijų, papuoštų herbais, inicialais, įvairia atributika. Pirmieji jų skirti Žygimanto Senojo ir jo sūnaus Žygimanto Augusto bibliotekoms. Pirmieji superekslibriai buvo heraldiniai – su didiko šeimos ar giminės herbais, įspausti knygos viršelyje. XVII – XVIII a. superekslibriai buvo labai puošnūs, neretai paauksuoti. Knygų ženklai tuo metu plito tarp kunigaikščių, kitų didikų, kurie rinko knygas privačioms bibliotekoms. Feodalai, norėdami išsaugoti savo knygas, įsigydavo ekslibrius daugiau praktiniu, o ne estetiniu interesu vedami. Knygos ženklas visų pirma buvo leidinio sargas, o ne papuošalas. Daugelis didikų turėjo dvaruose savo dailininkus. Dažniausiai bibliotekos savininkas norėjo, kad knygos ženkle...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!