Paveikslo analizė: J. Šmuglevičius "Mykolo Kazimiero Višnioveckio portretas"

Lietuvos Nacionalinis Muziejus. Arsenalo 1.
Pamačius šį paveikslą kiek nustebau. Užrašas po darbu aiškiai teigė, kad tai valdovo portretas, tačiau paveikslo kompozicija, pasirinktas vaizdavimo būdas ir detalės kėlė abejonių. Portretas nepabrėžia nei tarkim neabejotinos valdovo narsos, nei žinomų nuopelnų ar aukštos kilmės. Taip galėtų atrodyti bet kurio eilinio didiko portretas. Ačiū dievui, įvertinęs ateities kartų neišprusimą, o gal savo talentą, autorius kairiam viršutiniam paveikslo kampe lenkiškai užrašė: “Michał Wiśniowiecki...”. Tada neužgimęs susižavėjimas darbu ir autoriumi neatsiranda iki šiol, tačiau smalsumas kelia daug klausimų.
Pirmas iškalbingas faktas, patvirtinęs mano samprotavimus apie autoriaus kompetenciją, buvo tas, kad toks autorius lietuvaičių sąmonėje (neskaitant dailėtyros specialistų), knygose nei internete praktiškai neegzistuoja. Jo paveikslą galima pamatyti tik muziejuje (kur fotografuoti neleidžiama). Dailės albumuose kaip to laikotarpio pavyzdys šis darbas nefigūruoja. Istoriniuose straipsniuose kaip M. K. Višnioveckio portretai taip pat naudojami kiti pavyzdžiai. Nepavyko rasti informacijos ne tik apie patį J. Šmuglevičių, bet ir apskritai, kad toks dailininkas egzistavo. (Be to, tenka kovoti su programa Word, kuri jo pavardę taiso į Smuglevičiaus.) Taigi, jei niekas nemato poreikio paminėti šį dailininką, tikriausiai ir nėra pakankamos priežasties tai daryti.
Tačiau kad ir kokia niekinė informacija butų žinoma apie šį autorių, kažkokia menininko savimonę jis turėjo. Ir nutapė portretą būtent Mykolo Kaributo Višnioveckio. Kyla klausimas, kas tai per valdovas ir kodėl autorius ar užsakovas matė reikalą praėjus 150 metų po karaliavimo vaizduoti būtent jį.
Taigi, Mykolas Kaributas Višnioveckis (lenk.: Michał Korybut Wiśniowiecki, (1640-07-31–1673-11-10). Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1669–1673). mano akimis žiūrint, buvo gan nevykęs valdovas. Nors įvertinus to meto politinę situaciją, turbūt nebuvo žmogaus, galėjusio padėti valstybei. Jo valdymo laikas Abiejų tautų respublikoje buvo gan audringas: praktiškai neribotos bajorijos privilegijos, nesėkmingi karai ir mūšiuose prarandamos teritorijos vedė link neišvengiamų ir rimtų permainų - 1791 gegužės 3 d. konstitucijos ir valstybės žlugimo.
Dauguma istorijos vadovėlių ir knygų pabrėžia, kad M. K. Višnioveckis neturėjo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!