Edvardo Munko paveikslo "Šauksmas" analizė

Norvegas Edvardas Munkas (Edvard Munch) gimė 1863 m. Liotene. Gana greitai atsiskleidė anksti pradėję ryškėti gabumai, ir jau 1877 m. jis tapo kvalifikuotu tapytoju. Jo neaplenkė ligos, kamuojančios visus šeimos narius – džiova, depresija. Gal dėl to Munko kūriniuose toks dažnas mirties motyvas.
Jis buvo ir grafikos (oforto, medžio, raižinio, litografijos) meistras.
Studijuodamas prancūzų tapytojų H. Toulouse – Laureco, P. Gauguino ir V. Van Gogho kūrybą, E. Munkas suformavo labai savitą manierą, jungiančią skirtingas tapybos pakraipas. Jis daugiausiai vaizduodavo žmogaus psichikos tamsiąsias puses, egzistencinius potyrius, pvz., darbai – „Sergantis vaikas“, „Gyvenimo frizas“, „Šauksmas“, „Bučinys“, „Madona“.
1899 m. Italijoje Munką sužavėjo Renesanso menas ir Rafaelis, jis įkvėpė jį sukurti „Laukinė raudona vynuogė“ ir „Golgota“.
1901 – 1913 m. savo paveikslus dailininkas eksponavo Vienoje. 1902 m. Berlyne eksponavo ciklą „Gyvenimo frizas“, pradėtą kurti 1893 m. jame jis vaizduoja tris gyvenimo tarpsnius: meilės, mirties ir demoniško ryšio su moterimi. Tulos Larsen, kurią atsisakė vesti, sužeistas į kairią ranką, Edvardas Munkas, įkvėptas tragedijos, nutapė daug paveikslų: „Negyva gamta“, „Marato mirtis“.
1903 m. Munkas tapo nepriklausomų Paryžiaus menininkų draugijos nariu, eksponavo savo kūrinius jos Salone. Dvidešimt jo nutapytų paveikslų susilaukė didžiulės sėkmės.
1908 m. Munkas ėmė piktnaudžiauti alkoholiu, įsivėlė į žiaurias peštynes. Susirgęs sunkia depresija, gydėsi Vokietijoje.
Savo kartos dailininkų natūralistų nepripažintas, jis šliejosi prie jaunųjų dailininkų Paryžiuje ir Berlyne. Skandalas, kilęs Berlyno parodoje dėl kelių jo kūrinių tapo postūmiu susiformuoti Berlyno „Sezession“ grupei. Ši nesėkmė labai prislėgė dailininką. Sunkiai pasiligojęs, E. Munkas grįžo į Norvegiją (1909 m. ). Vėlyvojoje kūryboje jis ėmėsi gyvenimą teigiančių temų ir sulaukė tarptautinio pripažinimo.
1922 m. E. Munkas tapė Oslo šokolado fabriko sienas. 1944 m. mirė vienatvėje Ekelyje, netoli Oslo.
E. Munkas laikomas Simbolizmo atstovu ir vienu iš ekspresionizmo pradininku. Jo garsusis paveikslas „Šauksmas“, įvardijimas kaip šedevras, sukurtas 1893m.
2. Simbolizmas
Dailininkai savo kūriniuose gali vaizduoti kelių tipų siužetus: realiai egzistuojančius, paprasta akimi matomus daiktus, peizažus, žmones ir įvairias neįprastas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!