Paveikslo analizė: V. Kvašis "Švenčiausioji Jėzaus Širdis"

Švč. Jėzaus Širdies paveikslo ikonografinė ir meninė analizė Šiame darbe analizuojamas Švč. Jėzaus Širdies paveikslas, esantis Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčios dešiniajame altoriuje. Tai Vaidoto Kvašio kūrinys, nutapytas 1998m. (1 pav.). Čia iš žvaigždutėmis nusėtos visatos išnyra neryškių kontūrų Jėzaus Kristaus figūra su atvertomis plaštakomis, kupinu ramybės, gėrio veidu bei šviečiančia širdimi. Ši Kristaus figūra tarsi kviečia mus atsiverti, pasitikėti, nuteikdama pamaldumui. Švč. Jėzaus Širdies paveikslas sukurtas gana tiksliai, laikantis nustatytos ikonografijos, išskyrus gal tik Kristaus rūbų spalva bei rankų padėtimi. Šio siužeto kompozicijose Išganytojas paprastai esti vaizduojamas abi plaštakas priglaudęs prie krūtinės, lyg rodydamas ant jos švytinčią erškėčiais apjuostą ir liepsnose skendinčią savo širdį – kančios ir meilės žmonijai simbolinį įvaizdį. Kvašio paveiksle taip pat iš atviros Kristaus krūtinės šviečia širdis, vainikuota erškėčių vainiku. Matome, kaip dailininkas bando išreikšti begalinę Dievo Meilę žmonijai, nes jau pati širdis yra meilės išraiška bei pamaldumo ir atsidavimo ženklas. Kristus vaizduojamas ištiestomis rankomis ir prieš mus atverstais delnais, kuriose pavaizduotos atsivėrusios žaizdos (stigmos – kur buvo sužeistas Kristus Nukryžiavimo metu). Širdis Kristaus krūtinėje taip pat sužeista, tačiau šviečianti ir apsupta trijų debesų. Čia jau matome Šv. Trejybės simbolio egzistavimą. Rankų plaštakos ir galvos padėtis, sudarydamos trikampį taip pat primena Šv. Trejybę. Taigi šiame paveiksle Kvašys vis dėlto sugebėjo atskleisti krikščionybės dogmą, esančią viename asmenyje bei parodančią pagrindinį Dievo triasmeniškumą, pagal kurį yra vienas Dievas trijuose asmenyse: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia. Trys dieviškieji asmenys turi skirtingas individualybes teologine prasme, todėl dailės kuriniuose jie gali būti vaizduojami skirtingai. Ikonografijoje iš pradžių ankstyvosios krikščionybės laikais Švč. Trejybei vaizduoti buvo taikomos abstrakčios emblemos, pvz., trikampis ar sujungti apskritimai.1 (Trikampį Kvašio paveiksle atitinka plaštakų ir galvos padėtis). Vėliau Dievas Tėvas simboliškai pradėtas vaizduoti kaip Akis ar Ranka, kyšanti iš debesų, Dievą Sūnų – kaip Kryžių, o Šventoji Dvasia – balandžio pavidalu.2 Švč. Jėzaus Širdies paveiksle Švč. Trejybė išreikšta viename asmenyje per čia vyraujančius simbolius. Kvašio paveikslas turi ypatingą aurą. Pavaizduotas labai išraiškingų didelių, gražių ir spindulingų akių Kristus, tarsi traukia į save žiūrovo dėmesį. Simbolikoje akys visuomet buvo “siejamos su šviesa ir “dvasiniu regėjimu”, drauge pagal senovės sampratą tai ne tik suvokimo organas, bet ir pats skleidžia “galios spindulius” ir yra dvasinės raiškos alegorija.” 3 Todėl paveiksle pavaizduotos Kristaus akys turi savotiškos galios, sugeba tarsi prikaustyti žiūrovą. Derėtų apibūdinti ir keletą techninio pobūdžio pastebėjimų. Paveikslo formatas 147x83 cm. Tai daugiasluoksnė tapyba, tapyta aliejumi ant drobės, smulkiais potėpiais. Technologijos požiūriu tapyba nepriekaištinga. Fonas neutralus, tamsus, figūra šviesi, vyrauja gelsvos, rusvos bei raudona spalvos. Pagal Švč. Jėzaus Širdies siužeto ikonografijos kanono reikalavimus būtinos purpurinės apsiausto spalvos nėra. Jėzus čia pavaizduotas raudonais rūbais. Ikonografijoje raudona spalva nuo seniausių laikų visų tautų kultūroje turėjo ir teigiamos, ir neigiamos simbolinės reikšmės. Tradiciniame krikščionių mene raudona buvo Kristaus ir kankinių aukojamo kraujo spalva, karštos meilės (kaip ir mylimo Jėzaus mokinio Jono apsiaustas) ir Šventosios Dvasios liepsnelių spalva per Sekmines. Taip pat ši spalva turėjo gana teigiamą reikšmę, išreiškiant pergalingą meilę Kūrėjo ir prisikėlusio Kristaus paveiksluose.4 Tad manau, Kvašys savo paveiksle raudonais Kristaus rūbais norėjo pabrėžti begalinės meilės ir gyvybės simbolio prasmę. “Kur sužiba raudona spalva, siela pasirengusi veikti, užkariauti ir kentėti, atsiduoti.”5 “Šviesa visame pasaulyje yra dievybės, dvasinio elemento, kuris nuo laikų pradžios peršvietė chaoso tamsybes visatoje ir suvarė tamsybę į jos ribas, simbolis. Kristaus žodžiai “Aš esu pasaulio šviesa” turėjo labiausiai paveikti krikščioniškąją šviesos simboliką. Atskirti šviesą ir tamsą – tai pirmasis Dievo pasireiškimas kūrybos procese.”6 V. Kvašio paveiksle šviesa sklinda iš Kristaus krūtinės – aukso geltoniu liepsnoja širdis. Ji tarsi peršviečia tamsą ir nušviečia aplinką, naikindama visa, kas pikta. Taip pat gana svarbus ikonografijos elementas – aukso spalvos aureolė, dieviškumo ir šventumo simbolis, dažnai tapatinamas su nimbu. Vaizduojamas įvairių formų: trikampio, keturkampio, apskritimo, kryžiaus arba vien spindulio pavidalu. Švytinčią aureolę mes matome ir V.Kvašio paveiksle. Čia pavaizduotas skritulio pavidalu, silpnai švytintis, vos pastebimas. Ikonografijoje skritulio pavidalo aureolė reiškia dangų ir amžinąjį gyvenimą. Gana įspūdingai atrodo tamsiame fone žėrinčios žvaigždės. Paveiksle jos šviečia nakties danguje, tarsi simbolizuodamos į dangų nukeliavusius mirusiuosius. Taip pat tikėta, kad “gimus kiekvienam žmogui, danguje įsižiebia žvaigždė, reiškianti gyvenimo pradžią ir pabaigą, trukmę bei likimą. Kartu tai šviesos tamsoje ir per nežinojimą šviečiančios išminties ženklas. Pasiekti žvaigždes reiškia pasiekti aukščiausią tikslą.”7 “Krikščionių ikonografijoje žvaigždynų atvaizdai atspindi dangaus įvykius. Kristaus įvaizdis yra “ryškioji Aušrinė”. Reikšminga ir Betliejaus žvaigždė,dažniausiai aštuonkampė, nurodžiusi trims Rytų išminčiams (karaliams) kelią į tvartelį, kuriame gimė Jėzus.”8 Kvašio paveiksle galima pamatyti įvairių formų žvaigždžių – vaizduojamos apskritimo formos, aštuonkampės. Labiau akcentuojamos aštuonkampės, jos paveiksle didžiausios ir ryškiausios (matyt dailininkas norėjo pabrėžti Betliejaus žvaigždės svarbą). Žvaigždės supa visą Kristaus kūną. Jos tarsi apšviečia kelią, vedantį į Dievą, į tikėjimą, kviečiantį atsiverti Viešpaties Meilei. Todėl tamsa šiame paveiksle įgauna visai kitą prasmę. “Tamsa drauge yra ir šviesa! šviesos ir tamsos, gyvybės ir mirties kovą ir vienybę turi atskleisti simboliai.”9 V. Kvašys, manau, tai ir bando atskleisti pasirinkdamas tamsą ir akcentuodamas šviesą. Švč. Jėzaus Širdies paveikslo kompozicija išsiskiria paprastumu bei stilingumu. Čia vyrauja ramybė, dominuoja vertikalė ir horizontalė. Jėzus paveiksle užima centrinę kūrinio kompozicijos dalį. Jo vertikali kūno dalis paveikslą dalina į dvi simetriškas dalis. Todėl, manau, galima teigti,kad kūrinys yra sukurtas pagal simetrijos ir pusiausvyros dėsnius – vertikalė suteikia aktyvumo įspūdį, o horizontalė – ramina (2 pav.). Tai gana logiška kompozicija. Sujungus visas linijas gauname taisyklingą rombo formą. Paveiksle tinkamai parinktas ir spalvinis sprendimas (įspūdingas gylio efektas, panaudojant tamsų dangaus foną bei žvaigždes), išreiškiantis perspektyvą bei atitinkantis ikonografijos principus. Vyrauja šiltos spalvos. Jos paveikslui suteikia ypatingą aurą (išreiškia jausmus simboline ir psichologine prasme). Labai panašus paveikslas, tokiu pačiu pavadinimu – “Švč. Jėzaus Širdis”, yra sukurtas dailininko Viktoro Vizgirdo (3 pav.), esantis Keturvalakiuose, Vilkaviškio vyskupijos bažnyčioje. Kūrinys yra kur kas mažesnių matmenų (98x69), tačiau beveik tos pačios kompozicijos ir siužeto. Taip pat vyrauja simetrija, tik skirtingai nei Kvašio paveiksle, kuriame Jėzus pavaizduotas ištiestomis plaštakomis, Vizgirdo paveiksle – kairioji Kristaus plaštaka yra priglausta prie krūtinės, o dešinioji – pavaizduota atliekanti ritualinį laiminimo ir valdovo malonės gestą. Šiame paveiksle yra nuostabi detalė – Kristaus ir paties tapytojo, koks jis buvo jaunas, tiesiog portretinis panašumas. Tai gana retas autoportretizmo atvejis, pasitaikantis Lietuvos sakralinėje dailėje. Lietuvos dailininkai ne itin daug tesukūrė religinės tematikos ir paskirties darbų (prieš karą nesuspėjo, okupacijos metais ne kiekvienas išdrįso). Todėl šie kūriniai yra ypač brangūs ir svarbūs Lietuvos kultūrai. Išvados • Pagrindinis analizuojamas objektas – Švč. Jėzaus Širdies paveikslas, nutapytas 1998 m. dailininko Vaidoto Kvašio, skirtas Šv. Gertrūdos bažnyčios dešiniajam altoriui. • Paveikslas išsiskiria savo paprastumu bei stilingumu. Jis sukurtas pagal simetrijos ir pusiausvyros dėsnius – dominuoja vertikalė, kuri kūriniui suteikia aktyvumo įspūdį ir horizontalė, veikianti raminančiai. • Švč. Jėzaus Širdies paveikslas altoriui sukurtas, laikantis ikonografijos. Matome, kaip dailininkas V. Kvašys bando per įvairius simbolius išreikšti begalinę Dievo Meilę žmonijai. • Tinkamai parinktas ir spalvinis sprendimas, išreiškiantis perspektyvą. Vyrauja šiltos spalvos. Jos paveikslui suteikia ypatingą aurą (išreiškia jausmus simboline ir psichologine prasme). • Lietuvoje dailininkai ne itin daug tesukūrė religinės tematikos darbų. Todėl sunku rasti panašių darbų. Panašus yra dailininko Viktoro Vizgirdos paveikslas, tokiu pačiu pavadinimu – “Švč. Jėzaus Širdis”, esantis Keturvalakiuose, Vilkaviškio vyskupijos bažnyčioje. Kūrinys yra kur kas mažesnių matmenų (98x69), tačiau beveik tos pačios kompozicijos ir siužeto. Šiame paveiksle yra nuostabi detalė – Kristaus ir paties tapytojo, koks jis buvo jaunas, tiesiog portretinis panašumas. Tai gana retas autoportretizmo atvejis, pasitaikantis Lietuvos sakralinėje dailėje. Literatūros sąrašas 1. Biedermann H. Naujasis simbolių žodynas. Vilnius: Mintis, 2002. 2. Krikščioniškosios ikonografijos žodynas / Sud. Ramonienė D. Vilnius: Dailės akademijos leidykla, 1997. 3. Martinaitienė G. M. Viktoro Vizgirdos religinis paveikslas Keturvalakiuose // Kultūros barai. Nr. 11. 1993. 4. Simbolinių reikšmių žodynas / Sud. Lionė Lapinskienė. Leidykla “Magilė”. 2002. 5. Šinkūnaitė L. Šv.Gertrūdos bažnyčia: faktai ir mintys // Kultūros paminklai. T. 1. Vilnius, 1994. 6. Šinkūnaitė L. Šv. Gertrūdos bažnyčia: nuo istorijos į šiandieną // Artuma. Nr. 7/8. 2002. 7. Dr. Rasa Žukienė. Dailėtyros pagrindų konspektas. 2003.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!