Pataisos inspekciją administruojančios verslo priežiūros institucijos: Kauno regionas

IVADAS Darbo tikslas – aprašyti kaip Kauno regiono pataisos inspekciją kontroliuoja bendrosios bei specialiosios institucijos administruoja pasirinktą veiklą, kokie yra reikalavimai ir kokiomis priemonėmis jie įgyvendinami. Darbo priemonės: naudojama metodinė literatūra, teisės aktai, straipsniai ir internetinių svetainių informacija. PATAISOS INSPEKCIJOS VEIKLA Pataisos inspekcijos istorija siekia 1946 metus, tada buvo įkurtos Pataisos inspekcijos. Tuo metu jos buvo vadinamos ,,Pataisos darbų inspekcijos” bei priklausė Vidaus reikalų ministerijos teritorinėms milicijos valdyboms bei skyriams kurių pagrindinė funkcija buvo kontroliuoti lygtinai paleistuosius ir nuteistuosius. Praėjus dešimčiai metų po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo - 2000 metais pataisos inspekcijos tapo pavaldžios Teisingumo ministerijai. Tuomet atsirado galimybė įvykdyti ,,Tipinių minimalių elgesio su kaliniais taisyklių”, Jungtinių Tautų patvirtintų dar 1955 metais, punkto nuostatas. Šiame punkte nurodoma, kad lygtinai nuteistų ir lygtinai į laisvę paleistų asmenų priežiūra “neturi būti patikėta policijai ir turi būti derinama su veiksminga socialine parama”, taigi pabrėžiamas pataisos inspekcijų socialinių darbuotojų vaidmuo, kurių pagrindinės funkcijos- padėti lygtinai nuteistiems ir lygtinai paleistiems asmenims įsigilinti į kilusių problemų ir sunkumų priežastis, jas šalinti, aptarti priimamų problemų sprendimo variantų padarinius.Buvo numatyta, kad tiktai kiekviename rajone sukūrus tarnybas–pataisos inspekcijas (40-50-čiai lygtinai nuteistųjų arba paleistųjų - vienas pataisos tarnybų asmuo bei kiekvienam priskirtas globėjas), būtų galima veiksmingai taikyti amnestiją ir patenkinti malonės prašymus įkalinimą pakeičiant laisvės apribojimu pataisos inspekcijose, visi sąlyginai nuteistieji ir paleistieji susirastų darbą, išlaikytu save ir šeimą, valstybei nereikėtų švaistyti milžiniškų lėšų kalėjimams išlaikyti ir juos saugoti. Šiuo tikslu Teisingumo ministro 2000 metais rugpjūčio 21 dienos įsakymu Nr. 178 52 rajonų ir miestų Pataisos darbų inspekcijos reorganizuotos į Pataisos inspekcijas, kurios 2001 metais gruodžio 29 dieną teisingumo ministro įsakymu Nr. 275 pakeistos į penkias regionų pataisos inspekcijas su 48 padaliniais. Pataisos darbų inspekcijų įskaitose 2002 metais kovo 1 dieną buvo 16928 asmenys, tačiau pataisos inspekcijose rajonuose ir miestuose dirbo tik 96 darbuotojai. Tai reiškia, kad vienam darbuotojui teko po 188 nuteistuosius. 2005 metų sausio 1 d. pataisos inspekcijoje jau buvo 263 etatai: 227 pareigūnų, tiesiogiai dirbančių su pataisos inspekcijos įskaitose esančiais asmenimis, 10 pareigūnų ir 26 dirbančių pagal darbo sutartis darbuotojų, vykdančių administracines funkcijas, etatai. 2005 m. sausio 1 d. su laisvėje bausmę atliekančiais asmenimis dirbo 151 pataisos inspekcijos pareigūnas. Darbo krūvis vienam pataisos inspekcijos pareigūnui buvo apie 72 nuteistuosius. Tačiau atsižvelgiant į teigiamą užsienio valstybių patirtį, vienas pataisos inspekcijos pareigūnas turėtų dirbti ne daugiau kaip su 30-50 asmenų. Todėl dažnai nėra įgyvendinamas tikslas vykdant alternatyvias bausmes - nuteistųjų resocializacija, nes vykdoma tik nuteistųjų elgesio kontrolė. Po Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo (1991m.) viena iš dinamiškiausiai besivystančių teisės šakų buvo bausmių vykdymo teisė. „Tokią situaciją nulėmė keletas veiksnių. Visų pirma Sovietų Sąjungos bausmių vykdymo teisė pasižymėjo deklaratyvumu, nes daugumą esminių bausmių vykdymo ir atlikimo klausimų reglamentavo vidaus reikalų ministro įsakymai. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucija, įgyvendindama pamatinį valstybės principą, pagal kurį “Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė valstybė, įteisino esminius įstatymo viršenybės, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, valdžių padalijimo ir pan. principus. Šie konstituciniai principai reikalavo iš esmės peržiūrėti kai kurių bausmių vykdymo aspektų teisinį reglamentavimą, nustatyti bausmes vykdančių institucijų ir pareigūnų kompetenciją bei teisinę padėtį ir t.t.“ [1. P.7] Pagrindinis baudžiamosios politikos tikslas yra nusikalstamumo mažinimas. Metodai, kuriais siekiama šio tikslo, priklauso nuo šalies tradicijų, žinių lygio, socialinių, ekonominių ir kitų rodiklių. Auganti nusikaltimo lygio kreivė įstatymų leidėjus ir teisėsaugos institucijas paskatino imtis skubių ir griežtų priemonių. 2003m. įsigaliojęs naujasis Baudžiamasis kodeksas ( toliau – BK) pakeitė Lietuvos Respublikoje vykdomos baudžiamosios politikos kryptingumą, nes numato nemažai naujovių, susijusių su bausmių sistema, atskiromis bausmių rūšimis, bausmių skyrimo taisyklėmis. Visų pirma naujasis BK bausmių sistemoje įteisino naujas bausmių rūšis, kurių iki šiol Lietuvos baudžiamojoje teisėje nebuvo, - tai viešieji darbai, laisvės apribojimas ir kt. Šios bausmių rūšys turėtų tapti efektyviomis priemonėmis asmenims, padariusiems baudžiamuosius nusižengimus, neatsargius nusikaltimus, nesunkius ir apysunkius tyčinius nusikaltimus, taip pat užpildyti buvusią baudžiamųjų įstatymų spragą – vidutinio griežtumo bausmių rūšių trūkumą. Galima tvirtinti, kad laisvės atėmimo bausmė ne tik nepadeda nuteistiesiems susiformuoti teigiamų nuostatų gyvenimo visuomenėje atžvilgiu, o atvirkščiai – nuteistieji įgyja daugiau nusikalstamos patirties ir žinių. Tuo tarpu nuteistieji, atliekantys bausmę laisvėje nepraranda socialinių ryšių su savo artimaisiais, šeimos nariais, taip pat toks bausmės atlikimas suteikia galimybę visuomenei įtakoti nuteistojo resocializacijos procesą ir šalinti tuos visuomeninius faktorius, kurie sąlygoja nusikalstamumą. Pagaliau bausmės atlikimas laisvėje pigiau kainuoja valstybei, nereikia nuteistojo išlaikyti įkalinimo įstaigoje. PI UŽDAVINIAI IR PRINCIPAI Pataisos inspekcijos nuostatai skelbia, kad pataisos inspekcija vykdo šiuos uždavinius: “1. užtikrina teismų nuosprendžių ir nutarčių dėl bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu (išskyrus turtinių teisių apribojimo bausmes), bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų, lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, baudžiamojo poveikio priemonės – nemokamų darbų vykdymą; 2. padeda integruotis į visuomenės gyvenimą asmenims, lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų, lygtinai atleistiems nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, ir pagal kompetenciją teikia socialinę paramą asmenims, esantiems to regiono pataisos inspekcijos įskaitoje.” [9,1] Tie patys Pataisos inspekcijų nuostatai apibrėžia, kokią veiklą vykdo pataisos inspekcijos. Tai: 1. Organizuoja teismų nuosprendžių ir nutarčių dėl bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu (išskyrus turtinių teisių apribojimo bausmes), bausmės vykdymo atidėjimo, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų, lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, baudžiamojo poveikio priemonės – nemokamus darbų vykdymą. 2. Pagal kompetenciją organizuoja užsienio valstybių teismų priimtų nuosprendžių, nurodytų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 1 dalyje, vykdymą. 3. Kontroliuoja, kaip nuteistieji vykdo nustatytas pareigas ir laikosi nustatytų draudimų. 4. Tvarko asmenų, nuteistų bausmėmis, nesusijusiomis su laisvės atėmimu (išskyrus turtinių teisių apribojimo bausmes), asmenų, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, asmenų, lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų, lygtinai atleistų nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, asmenų, kuriems paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, įskaitą, užtikrina jų asmens bylų ir kitų dokumentų tvarkymą ir atidavimą į archyvą. 5. Kontroliuoja, ar nuteistieji, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, arba asmenys, lygtinai atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą arba lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, nedaro teisės pažeidimų. 6. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka susitinka ir bendrauja su nuteistaisiais, tikslina informaciją apie jų gyvenamąją vietą. 7. Taiko nuteistiesiems arba teikia teismui taikyti įstatymų nustatytas poveikio priemones už paskirtų įpareigojimų ar pareigų nevykdymą, draudimų nesilaikymą ir teisės pažeidimus, skiria nuteistiesiems įstatymų nustatytas paskatinimo priemones už dorą elgesį ir stropų darbą, pavyzdingą draudimų laikymąsi, įpareigojimų vykdymą. 8. Rengia ir teikia teismui Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus teikimus ir medžiagą. 9. Dirba individualų darbą su nuteistaisiais, atsižvelgdama į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes, bei informuoja juos apie jų teisinę padėtį. 10. Skatina nuteistuosius dalyvauti socialinėje integracijoje ir aktyviai bendradarbiauti. 11. Teikia asmeninę ir socialinę paramą įskaitoje esantiems asmenims. 12. Atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas. 2003 m. balandžio 17 d. buvo sukurta Pataisos inspekcijų darbo tvarka, patvirtinta Teisingumo ministro įsakymu Nr. 107 (Žin., 2003, Nr. 40 – 1856). Ši darbo tvarka reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) regionų pataisos inspekcijų ir joms pavaldžių teritorinių pataisos inspekcijų pagrindinius uždavinius ir funkcijas, veiklą, užtikrinant bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, baudos, arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, baudžiamojo poveikio priemonės – nemokamų darbų vykdymą, asmenų įrašymo ir išbraukimo iš pataisos inspekcijų įskaitos, taip pat darbo su šiais asmenimis, tvarką. Šioje darbo tvarkoje taip pat nurodoma, kad pataisos inspekcijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymais, kitais teisės aktais ir tvarka. Remiantis Pataisos inspekcijų darbo tvarkos, patvirtintos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 107 (Žin., 2003, Nr. 40 – 1856), 5 punktu pataisos inspekcijos: savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytais bausmių vykdymo principais: Teisėtumo principas, kaip bendrasis teisės principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnyje, įgauna specifinių bruožų, būdingų bausmių vykdymo teisės šakai. Šis principas nurodo, kad bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis; nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir šių asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai; nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymų nustatytus reikalavimus pažeidę pareigūnai atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiklos teisėtumo priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos teismai, prokurorai, Seimo skiriami kontrolieriai, Teisingumo ministerija ir kitos valstybės institucijos pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nuteistųjų lygybės taikant bausmių vykdymo įstatymus principas (LR BVK 6 str.) yra konstitucinis principas, tik suradęs savo vietą ir išraiškos formą bausmių vykdymo įstatymuose, kurio esmė yra tai, kad „visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių“. Humanizmo principas (LR BVK 7 str.) įtvirtintas bausmių vykdymo teisėje kaip konstitucinio žmogaus asmens neliečiamumo principo išraiška. Šiuo principu siekiama, kad nuteistiesiems būtų sudaromos kuo humaniškesnės bausmės atlikimo sąlygos. Nuo to, kaip laikomasi šio principo, priklauso nuteistųjų mikrosocialinės sąlygos alternatyvių bausmių vykdymo metu. Šis principas reikalauja, kad vykdant bausmę, nebūtų siekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principas (LR BVK 8 str.). Jis numato, kad atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose Lietuvos respublikos bausmių vykdymo kodekso skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Nuteistųjų pataisos procese gali dalyvauti visuomeninės organizacijos, religinės bendruomenės ir bendrijos, jų nariai bei kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. Šis principas išreikštas Pataisos inspekcijų darbo tvarkos 12.19 punkte. Teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas (LR BVK 9 str.) numato, kad nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama. Taigi, išanalizavus teisės aktus, kurie reglamentuoja pataisos inspekcijų veiklą, galima daryti išvadą, kad pataisos inspekcijų tarnybinė veikla organizuojama ir vykdoma vadovaujantis LR Bausmių vykdymo kodeksu, pataisos inspekcijų nuostatais, pataisos inspekcijų pareigūnų pareigybių aprašymais, darbo planais ir tvarka. Pataisos inspekcijų pareigūnai savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekse nustatytais bausmių vykdymo principais. PATAISOS INSPEKCIJĄ KONTROLIUOJANČIOS BENDROSIOS INSTITUCIJOS • Valstybinė mokesčių inspekcija • Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija • Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija • Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba • Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas • Statistikos departamentas PATAISOS INSPEKCIJĄ KONTROLIUOJANČIOS SPECIALIOSIOS INSTITUCIJOS • Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė • Kalėjimo departamento centralizuotas vidaus audito skyrius • Viešųjų pirkimų tarnyba • Vyriausioji tarnybos etikos komisija VALSTYBINĖ DARBO INSPEKCIJA Valstybinė darbo inspekcija įkurta 1919 m. birželio 16 d. kaip Darbo inspekcijos departamentas prie Darbo ir socialinės apsaugos ministerijos, kiek vėliau buvo perduota Vidaus reikalų ministerijai. Inspekcijos uždaviniai, kompetencija, struktūra buvo nustatyti 1924 m. priimtame Darbo inspekcijos įstatyme. Ji tapo įstatymiškai atsakinga už teisinę, techninę bei materialinę darbų saugos kontrolę. Inspektoriams buvo suteikta teisė darbo metu lankyti įmones, dvarų ūkius bei prie jų esančius darbininkų butus. Nuo 1940 m., iki atkuriant Nepriklausomybę, darbo saugos funkcijas vykdė įvairios vyriausybinės žinybos, kontrolę – profesinių sąjungų respublikiniai komitetai. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, 1990 m. spalio mėnesį prie Vyriausybės buvo įsteigtas Darbų saugos departamentas. Jis daugiausia rūpinosi darbų saugos technine puse. Todėl 1992 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Darbų saugos departamentas buvo pertvarkytas į dvi organizacijas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos: Valstybinę darbo inspekciją ir Technikos priežiūros tarnybą, kuri vėliau tapo viešąja įstaiga. Valstybinės darbo inspekcijos misija – darbuotojų gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimas bei darbuotojų garantijų užtikrinimo darbo santykiuose pažeidimų prevencija. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) yra valstybinė kontrolės įstaiga, veikianti prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Valstybinė darbo inspekcija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Tarptautinės darbo organizacijos konvencijomis, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymu, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, kitais įstatymais ir norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, šiais nuostatais bei Valstybinės darbo inspekcijos darbo reglamentu. Pagrindiniai Valstybinės darbo inspekcijos uždaviniai pagal priskirtą kompetenciją – vykdyti nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų prevenciją ir kontrolę įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose (toliau – įmonėse), nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio. Valstybinė darbo inspekcija atlieka šias funkcijas: • tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų, taip pat kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų dėl darbo sutarčių sudarymo, vykdymo, pasibaigimo, darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo ir poilsio laiko, darbo apmokėjimo, garantijų ir kompensacijų, drausminių nuobaudų skyrimo ir materialinės atsakomybės taikymo tvarkos; • tikrina, ar nustatyta tvarka yra įsteigti įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos bei komitetai ir kaip organizuota vidinė darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolė; • tikrina, ar naudojamos darbo priemonės, darbo vietos, technologiniai procesai, darbo sąlygos atitinka įstatymų ar kitų norminių teisės aktų reikalavimus, kontroliuoja, kaip laikomasi potencialiai pavojingų įrenginių techninės būklės tikrinimo tvarkos ir terminų, ar įrenginių priežiūros teisės aktų nustatyta tvarka įrenginių savininkai atlieka jų nuolatinę priežiūrą, taip pat ar tinkamai organizuojamas transporto eismas įmonėse; • tikrina, ar darbdaviai identifikuoja pavojus, atlieka rizikos tyrimus ir vertinimą; • tikrina, ar įrengtos buities, sanitarijos ir higienos patalpos, kolektyvinės darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės, ar nustatyta tvarka išduodamos bei naudojamos asmeninės apsaugos priemonės, ar laikomasi higienos normų reikalavimų, ar teisingai sudaryti darbuotojų, kuriems privaloma tikrintis sveikatą, sąrašai, ar darbdaviai teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja privalomus darbuotojų sveikatos patikrinimus; • tikrina įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nustatytų saugos ir sveikatos garantijų, darbo ir poilsio organizavimo taikymą nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims ir dirbantiems invalidams; • tikrina, ar laikomasi nustatytos nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo tvarkos, ar darbdaviai diegia prevencines priemones, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų darbe, susirgimų profesine liga; • organizuoja ir kartu su sveikatos priežiūros įstaigų atstovais tiria profesinių ligų aplinkybes ir priežastis; • registruoja sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe, kaupia iš darbdavių gautą informaciją apie lengvus nelaimingus atsitikimus darbe, nustatyta tvarka saugo nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų priežasčių tyrimo aktus ir kitus su tuo susijusius dokumentus; • tvirtina Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizės metodinius nurodymus, kontroliuoja Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų vykdymą įmonėse; • tikrina žalos atlyginimo apskaičiavimą ir mokėjimą už padarytą žalą darbuotojo sveikatai, kai už žalos mokėjimą atsakingi darbdaviai; • tiria pareiškimus bei skundus Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos klausimais; • įgaliotų asmenų, darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų specialistų mokymui, dalyvauja tikrinant jų žinias; • tikrina, ar darbuotojai nustatyta tvarka apmokyti, atestuoti, instruktuoti darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais; • teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja nustatant darboviečių, jų padalinių ar naujų darbo vietų tinkamumą naudoti; • pasibaigus kalendoriniams metams, analizuoja darbo inspektorių veiklos duomenis, taip pat informaciją, gautą iš atitinkamą kontrolę ir priežiūrą vykdančių institucijų, tarnybų ir įstaigų, apie statinių avarijas, energetikos įrenginių avarijas bei jų sutrikimus, pavojingų objektų avarijas, apie apsinuodijimus ir kitus įvykius, kurių metu pakenkiama aplinkai ir darbuotojų sveikatai. Pagal šios analizės duomenis rengia ir iki birželio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijai ataskaitą apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę bei darbo įstatymų vykdymą Lietuvos Respublikos įmonėse bei pasiūlymus darbuotojų saugos ir sveikatos būklei šalyje gerinti. Turimus duomenis šiai ataskaitai parengti gali pateikti profesinių sąjungų bei darbdavių susivienijimai. INSPEKTAVIMO VYKDYMO TVARKA Darbo inspektoriai turi teisę, pateikę tarnybinį pažymėjimą (valstybės tarnautojo pažymėjimą) ir įgaliojimą, laisvai ir be išankstinio perspėjimo bet kuriuo paros metu nekliudomai įeiti į bet kurią darbo vietą tikrinti, ar laikomasi darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų. Vykdydami nustatytas funkcijas, darbo inspektoriai turi teisę gauti iš darbdavių dokumentus (jų nuorašus, išrašus) ir kitus duomenis, reikalingus tarnybinėms funkcijoms atlikti, gali fotografuoti, kai tai būtina nustatytiems darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimams, nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybėms, priežastims užfiksuoti, įrodymams surinkti, paimti laikinai (iki 7 darbo dienų) darbo sutarčių registravimo žurnalą, nustatyta tvarka surašydami ir pateikdami darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar jo įgaliotam asmeniui žurnalo paėmimo aktą. Atlikdami tarnybines pareigas, prireikus gali pasitelkti policijos pareigūnus. Darbo inspektoriai, atsižvelgdami į nustatytus prioritetus, skyriaus darbo planus bei darbo įstatymų vykdymo būklę (jiems priskirtose srityse), savarankiškai pasirenka inspektuotinas įmones, tikrinimo būdus, metodus ir apimtis. Darbo inspektorius praneša darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui apie būsimą atvykimą į įmonę, jeigu toks pranešimas nepakenks tikrinimo efektyvumui. Prisistatydamas darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui, darbo inspektorius paaiškina atvykimo tikslus, aptaria tikrinimo eigą. Apie atvykimą į įmonę darbo inspektorius taip pat praneša darbuotojų atstovams, jeigu tikrinimas atliekamas jų prašymu. Darbo inspektoriai, inspektavimo metu nustatę darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus (toliau – vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius) nustatyta tvarka surašo vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintos formos dokumentus (reikalavimą, protokolą, nutarimą ir kt.). Reikalavimas (išskyrus šių nuostatų 14 punktą), jame nurodžius nustatytus pažeidimus ir terminus pažeidimams pašalinti, ne vėliau, kaip per 5 darbo dienas nuo pažeidimo nustatymo arba tyrimo pabaigimo dienos įteikiamas darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui pasirašytinai arba išsiunčiamas paštu (registruotu laišku). Prireikus nurodytas terminas gali būti tikslinamas vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka. Su inspektavimo rezultatais ir surašytais dokumentais darbuotojų atstovai supažindinami jų prašymu. Darbo inspektoriaus reikalavimai ir nurodymai darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui yra privalomi. Apie jų vykdymą darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo praneša raštu reikalavime nurodytu terminu ir adresu. Darbo inspektoriai kontroliuoja įteiktų reikalavimų vykdymą, pakartotinai inspektuodami įmones. Asmenys, nevykdantys darbo inspektorių reikalavimų, atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Darbo inspektorius, kai nėra galimybės tikrinimo metu gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų paaiškinimų žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų pažeidimų, nurodymų nevykdymo, kviečia darbdaviui atstovaujantį ar jo įgaliotą asmenį į Valstybinės darbo inspekcijos administraciją arba teritorinį skyrių. Darbo inspektorius, inspektavimo metu arba gavęs įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto arba darbuotojų atstovo pranešimą apie darbdaviui atstovaujančio asmens ar darbdavio įgalioto asmens atsisakymą sustabdyti darbus, privalo vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka įpareigoti darbdaviui atstovaujantį asmenį ar darbdavio įgaliotą asmenį nedelsiant sustabdyti darbus, pasirašytinai įteikiant reikalavimą, kai: • darbuotojai neapmokyti ir (ar) neinstruktuoti saugiai dirbti; • sugedus darbo priemonei ar susidarius avarinei situacijai yra pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai; • teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nevykdoma potencialiai pavojingų įrenginių nuolatinė priežiūra ar neatliktas jų techninės būklės tikrinimas; • dirbama pažeidžiant technologinius reglamentus, neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos priemonių; • darbuotojai neaprūpinti asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis; • darbo ir asmeninės apsauginės priemonės neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimų ir kitais atvejais; • darbo aplinka kenksminga ir (ar) pavojinga sveikatai, gyvybei, įvertinęs darbuotojų saugos ir sveikatos būklę ir nustatęs pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai. Jei darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo atsisako vykdyti darbo inspektoriaus reikalavimą, darbo inspektorius turi teisę kreiptis į policiją pagalbos, kad būtų įvykdytas reikalavimas sustabdyti darbus ir iš pavojingų darbo vietų ar zonų išvesti darbuotojai ar uždraustas darbo ir asmeninių apsauginių priemonių naudojimas. Pašalinus pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdyti darbai, uždraustas darbo ar asmeninių apsauginių priemonių naudojimas, išduodamas raštiškas darbo inspektoriaus sutikimas vykdyti darbus bei naudoti įrenginius. Darbo inspektoriai, tirdami sunkius, mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe, jeigu būtina, turi teisę nemokamai naudotis darbdavio ryšio ir transporto priemonėmis. Nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų priežasčių tyrimo metu Valstybinės darbo inspekcijos skirtų ekspertizių išlaidas, kurias atlieka nevalstybinės įstaigos, apmoka Valstybinė darbo inspekcija iš jai šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų. Įvykus mirtinam nelaimingam atsitikimui ar kai sunkiai traumuojami darbuotojai, taip pat kai įmonėje nesiimama reikiamų priemonių profesiniams susirgimams mažinti ar sistemingai pažeidžiami darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimai, darbdaviui atstovaujantis ar jo įgaliotas asmuo gali būti iškviestas į Valstybinės darbo inspekcijos administraciją arba teritorinį skyrių nagrinėti nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių susirgimų, darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių norminių teisės aktų pažeidimų prevencijos klausimus. Vykdydami įmonių inspektavimą, darbo inspektoriai bendradarbiauja, keičiasi informacija ir, esant reikalui, suderinę atlieka bendrus patikrinimus su statinių (pastatų), energetikos įrenginių, potencialiai pavojingų įrenginių, priešgaisrinę, civilinę, eismo, sveikatos ir aplinkos saugą kontroliuojančiomis bei priežiūrą vykdančiomis įstaigomis. Darbo inspektoriai privalo užtikrinti darbuotojų skundų, pareiškimų dėl darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimų įmonėje konfidencialumą. Darbo inspektoriai privalo saugoti ir neatskleisti valstybės ir tarnybos bei komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančios informacijos, kurią jie sužino, atlikdami tarnybines pareigas, laikytis tarnybinės etikos reikalavimų. Darbo inspektoriai sprendžia ginčus tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbuotojo atsisakymo dirbti motyvuojant, jog negarantuota darbuotojų sauga ir sveikata. Šie ginčai išnagrinėjami per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos, ginčo šalis iš anksto informavus apie ginčo nagrinėjimo laiką ir vietą. Šaliai (šalims) neatvykus be svarbių priežasčių, ginčas yra sprendžiamas be jos (jų) Valstybinės darbo inspekcijos darbo reglamento nustatyta tvarka ir terminais. VALSTYBINĖ DUOMENŲ APSAUGOS INSPEKCIJA Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija įsteigta 1996 m. spalio mėn., vykdant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo nuostatas bei atsižvelgiant į tarptautinius įsipareigojimus, ir buvo pavaldi Lietuvos Respublikos ryšių ir informatikos ministerijai. Asmens duomenų apsauga yra viena iš žmogaus teisių – teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą. Demokratinės valstybės sąlygomis yra svarbu nustatyti pusiausvyrą tarp viešųjų ir privačių interesų, žmogaus teisės gauti ir skleisti informaciją ir teisės į pagarbą jo privačiam ir šeimos gyvenimui. Inspekcija atsakinga už Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo vykdymo priežiūrą ir kontrolę bei už Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo įgyvendinimą. Asmens duomenų apsaugos sritis yra palyginti nauja Lietuvoje, todėl pastebimas žinių trūkumas šioje srityje. Inspekcija, siekdama gerinti duomenų apsaugos lygį, rengia rekomendacijas duomenų valdytojams ir subjektams, vykdo mokymus, teikia konsultacijas, visuomenės informavimo priemonėms teikia pranešimus apie savo vykdomą veiklą. Pastovus visuomenės informavimas apie Inspekcijos veiklą, apie nustatytus asmens duomenų tvarkymo teisėtumo pažeidimus, ypač valstybės institucijose, skatina žmones domėtis asmens duomenų apsauga bei kreiptis į Inspekciją ir ginti savo, kaip duomenų subjektų, teises. Pažymėtina, kad duomenų subjektai palyginti retai kreipiasi į duomenų valdytoją ir kartu stengiasi išspręsti duomenų tvarkymo problemas, o duomenų valdytojai, vykdydami savo veiklą ir tvarkydami asmens duomenis, dažnai nepakankamai vertina teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą svarbą. Sparčiai tobulėjant informacinėms technologijoms, susiduriama su problema, kaip sudaryti palankias sąlygas jų plėtrai ir sukurti saugią teisinę aplinką, kurioje būtų ginama žmogaus teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, siekis, kad dėl netinkamo asmens duomenų tvarkymo jis nepatirtų žalos. Elektroninio verslo iniciatyvos, elektroninės valdžios formos, vykstantis tradicinio verslo modernizavimas, pažangių informacinių technologijų taikymas tradicinėse ūkio veiklos srityse lemia nuolat augantį viešojo ir privataus sektoriaus subjektų, savo veikloje naudojančių informacines technologijas, skaičių, taip pat vis daugiau piliečių pradeda naudotis elektroninėje erdvėje tiekiamomis paslaugomis. Dėl šių priežasčių daugėja automatizuotai tvarkomų asmens duomenų, kyla grėsmė žmogaus privačiam gyvenimui, atitinkamai plečiasi ir Inspekcijos veiklos sritys . Svarbiausieji Inspekcijos veiklos tikslai yra plėtoti duomenų apsaugą, prižiūrėti asmens duomenų valdytojų veiklą tvarkant asmens duomenis, kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo teisėtumą, kovoti su duomenų tvarkymo pažeidimais ir užtikrinti duomenų subjekto teisių apsaugą. Inspekcija siekia, kad asmens duomenų apsauga Lietuvos Respublikoje atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus ir tinkamai būtų užtikrinama informacinės visuomenės aplinkoje. ASMENS DUOMENŲ TVARKYMO KAUNO REGIONO PATAISOS INSPEKCIJOJE TAISYKLĖS BENDROSIOS NUOSTATOS • Asmens duomenų tvarkymo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno regiono pataisos inspekcijoje taisyklių tikslas – reglamentuoti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno regiono pataisos inspekcijos (toliau – Kauno regiono PI) įskaitoje esančių asmenų duomenų tvarkymą, užtikrinant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2003, Nr. 15-597; 2004, Nr. 60-2120) (toliau – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas), kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą, laikymąsi ir įgyvendinimą. • Kauno regiono PI darbuotojai (toliau – darbuotojai), teisės aktų (Kauno regiono PI nuostatais, pareigybių aprašymais ir kitais teisės aktais) įgalioti tvarkyti asmens duomenis, privalo laikytis šių taisyklių, turi būti pasirašytinai su jomis supažindinti. Darbuotojai, atlikdami savo pareigas ir tvarkydami asmens duomenis, privalo laikytis pagrindinių asmens duomenų tvarkymo principų bei konfidencialumo ir saugumo reikalavimų, įtvirtintų Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, kituose teisės aktuose ir šiose taisyklėse. • Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, vartojamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme. SPECIALIOSIOS NUOSTATOS • Asmens duomenys Kauno regiono PI tvarkomi šiais tikslais: užtikrinant teismo nuosprendžių (nutarčių) vykdymą ir kontrolę. Šie tikslai nustatomi Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pataisos inspekcijų veiklą, ir įgyvendinant Kauno regiono PI nuostatuose nustatytus uždavinius ir funkcijas. • Darbuotojai, atlikdami savo tarnybines pareigas ir tvarkydami asmens duomenis, privalo laikytis pagrindinių asmens duomenų tvarkymo principų: asmens duomenys turi būti tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai; asmens duomenys turi būti renkami taisyklių 4 punkte apibrėžtais tikslais ir tvarkomi su šiais tikslais suderintais būdais; asmens duomenys turi būti tikslūs ir, jei reikia asmens duomenų tvarkymui, nuolat atnaujinami; asmens duomenys turi būti tapatūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti; asmens duomenys turi būti saugomi ne ilgiau, nei to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai. • Naujai įrašomų į Kauno regiono PI įskaitą asmenų duomenys registruojami iš pateiktų vykdyti teismo nuosprendžių (nutarčių). • Įrašomų į pataisos inspekcijos įskaitą asmenų duomenis į apskaitos žurnalus įrašo ir tvarko už nuosprendžiu (nutartimi) paskirtos bausmės vykdymo kontrolę atsakingas darbuotojas. • Duomenų sutikrinimas vykdomas pagal nuosprendyje (nutartyje) pateiktą informaciją bei nuteistojo pirmojo apsilankymo metu pateiktus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. • Asmens duomenis tvarko tik tie darbuotojai, kuriems jie yra būtini tarnybinių funkcijų vykdymui. DUOMENŲ SUBJEKTŲ TEISĖS • Darbuotojas turi užtikrinti, kad asmenų teisės būtų tinkamai įgyvendintos ir visa reikalinga informacija jam būtų pateikiama aiškiai, suprantamai bei priimtina forma. • Asmens teisės ir jų įgyvendinimo būdai: žinoti (būti informuotam) apie savo asmens duomenų tvarkymą; pataisos inspekcija, tiesiogiai rinkdama asmens duomenis, privalo suteikti tokią informaciją: kokiais tikslais tvarkomi asmens duomenys, kam ir kokiais tikslais jie teikiami, kokius savo asmens duomenis nuteistasis privalo pateikti; pataisos inspekcija privalo nuteistajam suteikti informaciją apie teisę susipažinti su jo asmens duomenimis, teisę reikalauti ištaisyti neteisingus, neišsamius, netikslius jo asmens duomenis bei teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi tam tikri neprivalomi nuteistojo asmens duomenys. Tokia informacija turėtų būti suteikiama duomenų rinkimo metu, pvz., pirmojo pokalbio su klientu pataisos inspekcijoje metu ir pan.; jei asmeniui kyla klausimų dėl jo asmens duomenų tvarkymo, jis, pateikdamas asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę raštiškai kreiptis į pataisos inspekcijos administraciją ir gauti informaciją, iš kokių šaltinių ir kokie jo asmens duomenys surinkti, kokiu tikslu jie tvarkomi, kam teikiami; pataisos inspekcijos vadovo paskirtas darbuotojas parengia atsakymą ir pateikia prašomus duomenis ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo kreipimosi dienos. Duomenų subjekto prašymu tokie duomenys turi būti pateikiami raštu. KONFIDENCIALUMO IR SAUGUMO NUOSTATOS • Darbuotojai, tvarkantys asmens duomenis, turi laikytis konfidencialumo principo ir laikyti paslaptyje bet kokią su asmens duomenimis susijusią informaciją, su kuria jie susipažino vykdydami savo pareigas, nebent tokia informacija būtų vieša pagal galiojančių įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatas. Pareiga saugoti asmens duomenų paslaptį galioja taip pat ir perėjus dirbti į kitas pareigas, pasibaigus darbo ar sutartiniams santykiams. • Kauno regiono PI teritorinės pataisos inspekcijos vadovas pasirašytinai supažindina naujai priimtus darbuotojus su šiomis taisyklėmis ir užtikrina šių taisyklių įgyvendinimą vadovaujamame padalinyje. • Darbuotojai gali susipažinti bei naudotis tik tais dokumentais ir duomenų rinkmenomis, su kuriais susipažinti ir juos tvarkyti jie buvo įgalioti. • Darbuotojai turi imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias atsitiktiniam ar neteisėtam asmens duomenų sunaikinimui, pakeitimui, atskleidimui, taip pat bet kokiam kitam neteisėtam tvarkymui, saugodami dokumentus bei duomenų rinkmenas tinkamai ir saugiai bei vengiant nereikalingų kopijų darymo. Jei darbuotojas abejoja įdiegtų saugumo priemonių patikimumu, jis turi kreiptis į tiesioginį savo vadovą, kad būtų įvertintos turimos saugumo priemonės ir, jei reikia, inicijuotas papildomų priemonių įsigijimas ir įdiegimas. • Darbuotojai, iš kurių kompiuterių galima patekti į vietinio tinklo sritis, kuriose yra saugomi asmens duomenys, privalo naudoti sukurtus slaptažodžius. Slaptažodžiai turi būti keičiami susidarius tam tikroms aplinkybėms (pvz., pasikeitus darbuotojui, iškilus įsilaužimo grėsmei, kilus įtarimui, kad slaptažodis tapo žinomas tretiesiems asmenims, ir pan.). Darbuotojas, dirbantis konkrečiu kompiuteriu, gali žinoti tik savo slaptažodį. Darbuotojas slaptažodį užklijuotame voke perduoda pataisos inspekcijos vadovui ar kitam jo įgaliotam asmeniui. Slaptažodžiai saugomi seife ar kitoje saugioje vietoje ir naudojami tik būtinu atveju. • Už kompiuterių priežiūrą atsakingas darbuotojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenų rinkmenos nebūtų „matomos“ iš kitų kompiuterių. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS Darbuotojai, pažeidę šias taisykles, gali būti traukiami drausminėn atsakomybėn, taip pat jiems gali būti taikoma Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta atsakomybė. LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ 1919 sausio 16 d. įsteigta Lietuvos valstybės aukščiausioji kontrolės institucija (Valstybės kontrolė) ir paskirtas pirmasis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės vadovas Kostas Daugirdas. 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę prasidėjo naujas visos valstybės, o kartu ir  Valstybės kontrolės, raidos etapas. Vėliau, 1996 m., buvo patvirtintas pirmasis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigūnų profesinės etikos kodeksas. 2001 m. gruodžio 13 d. priėmus Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymą, Valstybės kontrolė pirmą kartą nacionalinėje teisėje buvo įvardyta kaip valstybinio audito institucija, dirbanti pagal šiuolaikinius audito reikalavimus ir tarptautinius standartus. Tobulinimo darbai Valstybės kontrolės statuso ir jos veiklos principų vyksta nuolat. Valstybės kontrolė savo veiklą orientuoja pagal pagrindinius jai keliamus uždavinius: prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomi ir naudojami valstybės finansai ir kitas turtas bei kaip vykdomas valstybės biudžetas; skatinti teigiamą ir veiksmingą valstybinio audito poveikį valstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai bei viešajam valdymui. Misija – padėti valstybei išmintingai valdyti savo turtą. Skatinti viešojo sektoriaus atskaitingumą, valdymą oreantuotą i žmonių poreikius ir rezultatus, finansų valdymo ir kontrolės sistemų pažangą Valsybės kontrolės veiklos kryptys : finansinis auditas, veiklos auditas, išvados Seimui, bendradarbiavimas, gerosios praktikos sklaida. Įgyvedinant valstybės kontrolės funkcijas, atliekamas valstybinis auditas, kuris yra dviejų rūšių – finansinis (teisėtumo) ir veiklos auditas. Finansinio (teisėtumo) audito tikslas yra įvertinti, ar audituojamas subjektas teisingai tvarko savo finansus, ar pateikia teisingas finansines ir kitas ataskaitas, taip pat ar valstybės lėšos ir kitas turtas valdomas ir naudojamas teisėtai, taip, kaip numatyta įstatymuose. Veiklos auditu siekiama įvertinti, ar audituojamas subjektas vadovaujasi ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo principais, ar valstybės lėšos ir turtas naudojamas taupiai ir racionaliai. Kiekvienas valstybinis veiklos auditas baigiamas išvadomis ir rekomendacijomis, kuriose auditoriai nurodo, kaip audituojamas subjektas galėtų tobulinti savo veiklą. LR valstybės kontrolė atlieka finansinį ir veiklos auditą pataisos inspekcijai, nes įstaiga naudoja valstybės išteklius. Finansinio audito tikslas įvertinti, ar audituojamas subjektas tinkamai valdo jam patikėtus finansus, ar tinkamai vykdo vidaus kontrolę ar valstybės turtas valdomas ir naudojamas teisėtai, įstatymų numatytiems tikslams. Veiklos audito tikslas siekia padėti įstaigai gerinti savo veiklos rezultatus, bei informuoti visuomenę apie tai, kaip naudojami valstybės ištekliai. TARNYBOS FUNKCIJOS IR PAREIGOS Valstybinio finansinio audito tikslas – įvertinti, ar pataisos inspekcija tinkamai valdo jai patikėtus finansus bei turtą, ar tinkamai vykdo vidaus kontrolę, ar valstybės turtas yra valdomas ir naudojamas teisėtai, įstatymų numatytiems tikslams. Valstybiniai auditoriai, atlikę finansinį auditą, pareiškia nepriklausomą nuomonę apie pataisos inspekcijos finansinių ir kitų ataskaitų tikrumą ir teisingumą. Atliekant finansinį auditą vertinama: • pataisos inspekcijos ateinančiųjų metų biudžeto projektas teisėtumo požiūriu. Biudžeto projekto vertinimo rezultatai pateikiami audituojamo subjekto vadovams iki biudžeto projekto pateikimo Finansų ministerijai; • pataisos inspekcijos vidaus kontrolės sistemos veiksmingumas. Vidaus kontrolės įvertinimo rezultatai kartu su rekomendacijomis dėl vidaus kontrolės procedūrų veiksmingumo didinimo pateikiami audituojamam subjektui; • tarpinės (trijų ketvirčių) finansinės ataskaitos. Tokio įvertinimo rezultatų pateikimas vadovams suteikia galimybę ištaisyti nustatytas klaidas ir pateikti tikslesnius duomenis metinėse finansinėse ataskaitose. Nuo 2006 m. Valstybės kontrolė atlieka iš esmės naujos rūšies – informacinių sistemų – auditą. Kadangi efektyvus informacinių sistemų panaudojimas yra neatsiejama sėkmingos institucijos veiklos dalis, informacinių sistemų audito tikslas yra įvertinti institucijos informacinių sistemų efektyvumą ir kontrolę, taikomąją programinę įrangą ir institucijoje kuriamas informacines sistemas. Taip siekiama pagerinti valstybinių institucijų informacinių sistemų valdymą ir sustiprinti jų vidaus kontrolę. Veiklos audito tikslas – įvertinti, ar pataisos inspekcija savo veiklą vykdo vadovaudamasis taupumo, efektyvumo ir rezultatyvumo principais, taip pat parodyti veiklos tobulinimo galimybes. Privačiame sektoriuje įmonės veiklos efektyvumą rodo jos pelningumas. Kadangi šis dėsnis valstybiniame sektoriuje negalioja, veiklos auditas yra priemonė, padedanti atskleisti, ar valstybinės įstaigos ir organizacijos gerai organizuoja ir vykdo savo veiklą ir atlieka joms patikėtas užduotis. Veiklos audito metu auditoriai gali numatyti tam tikrą riziką, galinčią turėti neigiamos įtakos įstaigos ar organizacijos veiklai. Taigi veiklos auditas leidžia nustatyti ne tik esamas, bet ir tikėtinas problemas. Todėl tai yra labai svarbi prevencijos priemonė. Veiklos auditą galima suskirstyti į šiuos pogrupius: • organizacijos auditas (jo metu vertinama, ar įstaiga taupiai, rezultatyviai ir efektyviai naudoja jai patikėtus valstybės išteklius ir kaip vykdo jai pavestas atlikti funkcijas); • sistemos auditas (jo metu vertinama kelių tarpusavyje susijusių įstaigų veikla); • programų auditas (jo metu vertinama, ar programos, finansuojamos valstybės lėšomis, vykdomos taupiai, efektyviai ir rezultatyviai). Valstybės kontrolė, atlikdama veiklos auditą, siekia padėti pataisos inspekcijai gerinti savo veiklos rezultatus bei informuoti visuomenę, mokesčių mokėtojus apie tai, kaip naudojami valstybės ištekliai. VALSTYBINIO AUDITO KAUNO REGIONO PATAISOS INSPEKCIJAI REIKALAVIMAI BENDROSIOS NUOSTATOS • Valstybinio audito reikalavimai (toliau – Reikalavimai) reglamentuoja valstybinio audito bendrąsias nuostatas, Valstybės kontrolės pareigūnų (toliau – auditoriai) atliekamą valstybinį auditą (toliau – auditas) bei santykius su Kauno regiono pataisos inspekcija (toliau- PI). • Valstybinio audito reikalavimai parengti vadovaujantis Valstybės kontrolės įstatymu, Vietos savivaldos įstatymu, Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos INTOSAI standartais bei Auditorių rūmų parengtais Nacionaliniais audito standartais. • Valstybės kontrolė prižiūrėdama, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, atlieka išorės auditą. • Vadovaudamasi Valstybės kontrolės įstatymu Valstybės kontrolė audituoja: valstybės biudžeto vykdymą, valstybės piniginių išteklių naudojimą, valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo; Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymą; Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymą; valstybės biudžeto lėšų, skiriamų PI biudžetui, naudojimą; PI turto valdymą, naudojimą bei disponavimą juo pagal valstybinio audito mastą, nustatytą Valstybės kontrolės įstatymu; • Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje gaunamą Europos Sąjungos finansinę paramą ir teikia atitinkamoms institucijoms auditų dokumentus. • Atliekant auditą kartu su kitų valstybių aukščiausiosiomis audito institucijomis šie Reikalavimai taikomi tiek, kiek Valstybės kontrolė nėra įsipareigojusi taikyti aukščiausiųjų audito institucijų tarpusavio susitarimų nuostatų dėl konkretaus audito. • Valstybės kontrolė rengia savivaldybių kontrolieriams (kontrolierių tarnyboms) audito metodikas bei valstybės kontrolieriaus nustatyta tvarka vykdo savivaldybių kontrolierių tarnybų atliekamo audito išorinę peržiūrą. • Savivaldybės kontrolierius (kontrolieriaus tarnyba) prižiūrėdamas ( a), ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas, atlieka išorės auditą. • Savivaldybės kontrolierius (kontrolieriaus tarnyba), atlikdamas auditą, vadovaujasi Reikalavimais ir Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis. VALSTYBINIO AUDITO REIKALAVIMAI Valstybinio audito nuostatus reglamentuoja Valstybės kontrolės parengti reikalavimai: • Pagrindinės valstybinio audito nuostatos reikalavimu reglamentuojamos pagrindinės valstybinio audito nuostatos. • Planavimas – reikalavimas, kuris reglamentuoja pagrindines audito planavimo nuostatas. • Finansinio audito reikalavimas reglamentuoja pagrindines nuostatas dėl finansinio audito tikslo, masto, audito atlikimo. • Veiklos auditas. Šis reikalavimas reglamentuoja pagrindines nuostatas dėl veiklos audito tikslo, masto, audito atlikimo. • Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimas. Šiuo reikalavimu reglamentuojamas vidaus kontrolės vertinimas, rizikos rūšys, jų nustatymas bei ryšys su audito patikimumu. • Audito įrodymai, tai reikalavimas, kuris reglamentuoja audito įrodymus, jiems keliamus reikalavimus, gavimo šaltinius bei procedūras. • Audito atrankos reikalavimas reglamentuoja audito atrankos naudojimą audito darbe, atrankos būdus ir etapus. • Reikšmingumas. Šiuo reikalavimu reglamentuojamas reikšmingumas, jo nustatymas. • Analitinės procedūros reikalavimas reglamentuoja analitines procedūras, jų naudojimo motyvus. • Darbo dokumentai. Šis reikalavimas reglamentuoja darbo dokumentų rengimą, įforminimą, tvarkymą ir saugojimą. • Audito ataskaita ir išvada reglamentuoja reikalavimus audito ataskaitai ir audito išvadai. • Atitinkamų sričių specialistų (ekspertų) pasitelkimas, išorės auditorių darbo panaudojimas reglamentuoja atitinkamų sričių specialistų (ekspertų) pasitelkimą bei išorės auditorių darbo panaudojimą. • Audito kokybė. Šiuo reikalavimu reglamentuojami pagrindiniai audito kokybės valdymo principai. VALSTYBINIO AUDITO ATLIKIMO TVARKA KAUNO REGIONO PATAISOS INSPEKCIJOS TEISĖS IR PAREIGOS Pataisos inspekcija turi teisę susipažinti su valstybinio audito ataskaitos projektu ir per Valstybės kontrolės nustatytą, bet ne trumpesnį kaip 7 darbo dienų terminą teikti dėl jo pastabas. Įstaiga privalo užtikrinti teisę Valstybės kontrolės pareigūnams, įgaliotiems atlikti valstybinį auditą, laisvai patekti į patalpas, gauti dokumentus, tikrinti informacijos šaltinius ir gauti duomenis, įskaitant informaciją elektroniniu ryšiu, taip pat susitikti su audituojamo subjekto vadovais ir darbuotojais bei gauti jų raštiškus paaiškinimus. PI privalo sudaryti tinkamas darbo sąlygas Valstybės kontrolės pareigūnams valstybiniam auditui atlikti. VALSTYBINIO AUDITO DOKUMENTAI Valstybinio audito dokumentai yra darbo dokumentai, valstybinio audito ataskaita ir valstybinio audito išvada. Darbo dokumentai yra Valstybės kontrolės nuosavybė ir negali būti perduodami tretiesiems asmenims be Valstybės kontrolės sutikimo, išskyrus atvejus, kai įstatymų nustatyta tvarka teismas reikalauja pateikti rašytinius įrodymus; įstatymų nustatyta tvarka teisėsaugos institucijos paima valstybinio audito dokumentus. Valstybinio audito dokumentai saugomi Archyvų įstatymo nustatyta tvarka. VALSTYBINIO AUDITO REZULTATAI IR JŲ ĮFORMINIMAS Valstybinis auditas baigiamas įforminus valstybinio audito dokumentus. Dėl audito metu nustatytų reikšmingų teisės aktų pažeidimų priimamas administracinis aktas - sprendimas. Valstybės kontrolės sprendimus pagal audito ataskaitas priima valstybės kontrolierius ar jo pavaduotojai. VALSTYBĖS KONTROLIERIAUS TEISĖS PRIIMANT SPRENDIMUS Valstybės kontrolierius ar jo pavaduotojai, priimdami sprendimus pagal audito ataskaitas, turi teisę: nurodyti audituotų subjektų vadovams reikšmingus teisės aktų pažeidimus ir įpareigoti juos pašalinti;  įpareigoti audituotų subjektų vadovus ar aukštesniųjų institucijų vadovus įstatymų nustatyta tvarka išieškoti valstybei, savivaldybei ar kitam juridiniam asmeniui padarytą žalą; įpareigoti audituotų subjektų vadovus ar aukštesniųjų institucijų vadovus įstatymų nustatyta tvarka traukti asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn;  įpareigoti audituotų subjektų vadovus grąžinti į valstybės ar savivaldybių biudžetus arba atitinkamus valstybės pinigų fondus lėšas, skirtas ar panaudotas pažeidžiant įstatymus ar kitus teisės aktus;  nustačius pažeidimus, nagrinėtinus atitinkamų viešojo administravimo subjektų arba teisėsaugos institucijų, valstybinio audito dokumentus perduoti pagal kompetenciją;  teikti siūlymus valstybės ir savivaldybių kontrolės institucijoms bei viešojo administravimo subjektų vidaus audito tarnyboms atlikti tikrinimus jų kompetencijai priskirtais klausimais; nustatyti sprendimo įvykdymo terminą; siūlyti Seimo Audito komitetui svarstyti valstybinio audito ataskaitas ir audito išvadas. SPRENDIMŲ APSKUDIMO TVARKA , TERMINAI IR VYKDYMO KONTROLĖ Audituoto subjekto vadovai ar kiti sprendime nurodyti asmenys valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo sprendimą per dvidešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo gavimo dienos Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali apskųsti teismui. Audituotas subjektas per trisdešimt kalendorinių dienų ar per kitą valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojų nustatytą terminą, bet ne trumpesnį kaip trisdešimt kalendorinių dienų, informuoja Valstybės kontrolę apie sprendime nurodytų teisės aktų pažeidimų pašalinimą, nurodymų, teikimų ir siūlymų vykdymą. KALĖJIMO DEPARTAMENTO CENTRALIZUOTAS AUDITO SKYRIUS Kalėjimų departamentas Lietuvoje buvo įsteigtas 1919 m. vasario 11 d. Departamentas turi 15 jam pavaldžių įkalinimo įstaigų, kurios vykdo kardomąjį kalinimą (suėmimą) ir laisvės atėmimo bausmę, 48 teritorines pataisos inspekcijas, kurios vykdo bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, ir lygtinai paleistų iš laisvės atėmimo vietų prieš terminą asmenų priežiūrą, ir Mokymo centrą, kuriame mokomas naujai priimti į tarnybą departamentui pavaldžiose įstaigose darbuotojai. Kalėjimų departamento padalinys kuris kontroliuoja Kauno regiono pataisos inspekciją yra Centralizuotas audito skyrius. Šis skyrius audituoja kaip PI pareigūnai laikosi nustatytų teisės aktų, vykdydami nuteistųjų elgesio ir teismo paskirtų įpareigojimų vykdymo kontrolę. • Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo bausmės ir viešųjų teisių atėmimo bausmės vykdymo tvarka ir nuteistųjų elgesio kontrolė.(LR BK 44str.; 45str.) • Pataisos inspekcijos pareigūnai, vykdydami šias, teismo paskirtas bausmes, vadovaujasi LR Bausmių vykdymo kodekso 35, 36, 37, 38 str. ir Pataisos inspekcijos darbo tvarkos 32; 33, 34, 35 str. • Pataisos inspekcijos darbo tvarka nustato, kad „ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius pareigūnas patikrina, ar nuteistasis laikosi draudimo, o kartą per šešis mėnesius patikrina, kaip nuteistojo darbdavys, valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos ir institucijos, išduodančios leidimus tam tikrai veiklai, vykdo savo pareigas, išsiųsdamos paklausimus šioms institucijoms, įstaigoms, įmonėms ar organizacijoms, ir apie tai pažymi atitinkamuose žurnaluose“.( PI darbo tvarka, 33str.). Pareigūnas, sužinojęs, kad nuteistasis užsiima jam uždrausta veikla ar pradėjo dirbti ar eiti pareigas valstybės tarnyboje, ką draudžia teismo įsiteisėjęs nuosprendis, ne vėliau kaip per dvi darbo dienas praneša nuteistojo darbdaviui, institucijai apie įsiteisėjusį nuosprendį.(LR BVK 35str. 1d.; PI darbo tvarka, 34str.). Jeigu darbdavys, po pataisos inspekcijos pranešimo savo iniciatyva nenutraukia darbo sutarties su nuteistuoju, pataisos inspekcija parengia ir pateikia teismui teikimą, nurodytą LR BVK 38 str. 1d. • Viešieji darbai.(LR BK 46str.) Pataisos inspekcijos pareigūnai, kontroliuodami, kaip nuteistieji atlieka viešųjų darbų bausmę, vadovaujasi LR BVK 39, 42, 43, 45 str. ir PI darbo tvarkos 36, 37, 38, 39; 40, 41 str. Viešųjų darbų bausmę vykdančių institucijų kompetenciją apibrėžia LR Bausmių vykdymo kodekso 43str. Jis skelbia, kad „viešųjų darbų bausmę vykdanti institucija (pataisos inspekcija): tvarko personalinę nuteistųjų, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, įskaitą; nustato bausmės atlikimo vietą ir parenka nuteistajam darbą; kontroliuoja, kaip nuteistasis atlieka bausmę; kontroliuoja, ar darbdavys laikosi nustatytų pareigų; skiria nuteistiesiems paskatinimo priemones ir nuobaudas…“ (LR BVK 43str.) „PI pareigūnas, kontroliuodamas, kaip nuteistasis atlieka bausmę ir kaip darbdavys laikosi nustatytų pareigų, gali nuvykti į viešųjų darbų atlikimo vietą.“ (Pataisos inspekcijų darbo tvarka, 40str.). „Nuteistajam paskirtos viešųjų darbų bausmės atlikimas ir darbdaviui nustatytų pareigų laikymąsis taip pat kontroliuojamas, gaunant įpareigojimo vykdymą patvirtinančius dokumentus, bendraujant su darbdaviu.“ (PI darbo tvarka, 41str.) • LR BVK 45 str. reglamentuoja paskatinimo priemonių ar nuobaudų skyrimo, viešųjų darbų bausme nuteistiems asmenims, tvarką. Paskatinimų ir nuobaudų skyrimą taip pat reglamentuoja LR teisingumo ministro 2003-04-17 įsakymu Nr. 107 patvirtinti „Pataisos inspekcijų pareigūnų įgaliojimai, skiriant nuteistiesiems, atliekantiems viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes, bei lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims paskatinimo priemones ir nuobaudas bei jų skyrimo tvarka“. Už dorą elgesį ir stropų darbą bausmę vykdančios institucijos pareigūnai nuteistiesiems gali skirti padėką ar prieš terminą panaikinti paskirtą nuobaudą ( LR BVK 45 str. 1d.; PI pareigūnų įgaliojimų tvarkos 3, 6, 7, 8 punktai). Tačiau, už vengimą atlikti bausmę, nuteistajam galima skirti įspėjimą (LR BVK 45 str. 2d.; PI pareigūnų įgaliojimų tvarkos 3, 9, 10, 11, 12, 13 punktai). Po įspėjimo vistiek vengiantiems atlikti viešųjų darbų bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu šią bausmę pakeičia areštu arba bauda (LR BVK 45 str. 4d.). • Laisvės apribojimas. (LR BK 48str.) Pataisos inspekcijos pareigūnai, kontroliuodami laisvės apribojimo bausmę, vadovaujasi LR BVK 46, 47, 48, 49 str. ir PI darbo tvarkos 42; 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49 str. Laisvės apribojimo bausmę vykdančios institucijos kompetenciją apibrėžia LR BVK 48str., kuris nustato, kad „laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija: tvarko personalinę nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, įskaitą; kontroliuoja bausmės atlikimo tvarką ir kaip nuteistieji laikosi nustatytų draudimų bei vykdo paskirtus įpareigojimus; skiria nuteistiesiems paskatinimo priemones ir nuobaudas“. Nagrinėjant, kaip kontroliuojami nuteistieji, kuriem paskirta laisvės apribojimo bausmė, būtina paminėti 2003 m. kovo 13 d. LR Teisingumo ministro ir LR Vidaus reikalų ministro įsakymą Nr.72/1V-75 „Dėl pataisos inspekcijų ir policijos bendradarbiavimo vykdant laisvės apribojimo bausmę tvarkos patvirtinimo“. Šis įsakymas skelbia, kad “Pataisos inspekcijų ir policijos bendradarbiavimo, vykdant laisvės apribojimo bausmę, tvarka reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos regionų pataisos inspekcijų bei joms pavaldžių teritorinių pataisos inspekcijų (toliau – pataisos inspekcijos) ir teritorinių policijos įstaigų (toliau – policijos įstaigos) bendradarbiavimą vykdant laisvės apribojimo bausmę. Pataisos inspekcijos įsipareigoja: • per tris darbo dienas nuo įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriuo paskiriama laisvės apribojimo bausmė, nuorašo gavimo dienos išsiusti pranešimą atitinkamai policijos įstaigai apie asmenis, nuteistus laisvės apribojimo bausme; • apie laisvės apribojimo bausme nuteistus asmenis, išbrauktus iš pataisos inspekcijos įskaitos, per tris darbo dienas raštu informuoti atitinkamą policijos įstaigą; • ne rečiau kaip kartą per mėnesį tikrinti, kaip asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, laikosi teismo paskirtų draudimų ir įpareigojimų. Esant reikalui, pataisos inspekcija kreipiasi į atitinkamų teritorinių policijos įstaigų vadovus dėl asmenų, nuteistų laisvės apribojimo bausme, kurių buvimo vieta nežinoma, paieškos paskelbimo. Policijos įstaigos įsipareigoja: • kontroliuoti kaip asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, laikosi teismo paskirtų draudimų ir įpareigojimų, o nustačius, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, nesilaiko teismo paskirtų draudimų ar įpareigojimų, taip pat jeigu jie sulaikomi arba jiems paskiriama kardomoji priemonė – suėmimas ar administracinė nuobauda – areštas, apie tai ne vėliau kaip per tris darbo dienas informuoti atitinkamą pataisos inspekciją; • pagal pataisos inspekcijų prašymus, vizuotus Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos regionų pataisos inspekcijų direktorių ar jų pavaduotojų, skelbti ir vykdyti laisvės apribojimo bausme nuteistų asmenų paiešką vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Šis įsakymas įpareigoja abi puses ne rečiau kaip kartą per pusę metų rengti bendrus pasitarimus dėl laisvės apribojimo bausmės vykdymo. Jeigu teismas įpareigoja nuteistąjį atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu, PI pareigūnas nustato, ar įpareigojimas įvykdytas, gavęs dokumentus, patvirtinančius turtinės žalos ar jos dalies atlyginimą arba tokios žalos pažalinimą savo darbu (PI darbo tvarkos 46str.). Teismo paskirtų įpareigojimų įsidarbinti, užsiregistruoti darbo biržoje ar pradėti mokytis kontrolė vykdoma gaunant įpareigojimo vykdymą patvirtinančius dokumentus iš darbdavio, darbo biržos ar mokymo įstaigos (PI darbo tvarkos 47str.). Teismo įpareigojimų gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos vykdymo kontrolė vykdoma gaunant dokumentus iš gydymo įstaigų, kurie patvirtintų įpareigojimų vykdymą (PI darbo tvarkos 48 str.). Jeigu teismas įpareigoja nuteistąjį neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų per nustatytą laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, PI pareigūnas, prieš tai suderinęs su įstaigos administracija, išduoda siuntimą nuteistajam į šią įstaigą ir viešųjų darbų žiniaraštį, kurį užpildytą tos įstaigos atsakingo asmens nuteistasis privalo grąžinti PI pareigūnui, kaip įrodymą, kad jis įvykdė teismo paskirtą įpareigojimą ( PI darbo tvarkos 49str.) • LR BVK 49 str. reglamentuoja paskatinimo priemonių ar nuobaudų skyrimo, laisvės apribojimo bausme nuteistiems asmenims, tvarką. Paskatinimų ir nuobaudų skyrimą taip pat reglamentuoja LR teisingumo ministro 2003-04-17 įsakymu Nr. 107 patvirtinti „Pataisos inspekcijų pareigūnų įgaliojimai, skiriant nuteistiesiems, atliekantiems viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes, bei lygtinai paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims paskatinimo priemones ir nuobaudas bei jų skyrimo tvarka“. Už dorą elgesį ir pavyzdingą draudimų laikymąsi bei įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimo baismę vykdančios institucijos pareigūnai nuteistiesiems gali skirti padėką ar prieš terminą panaikinti paskirtą nuobaudą ( LR BVK 49 str. 1d.; PI pareigūnų įgaliojimų tvarkos 3, 6, 7, 8 punktai). Tačiau, už vengimą atlikti bausmę, nuteistajam galima skirti įspėjimą ar griežtą papeikimą (LR BVK 49 str. 2d.; PI pareigūnų įgaliojimų tvarkos 3, 9, 10, 11, 12, 13 punktai). Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu šią bausmę pakeičia areštu (LR BVK 49 str. 4d.). • Bausmės vykdymo atidėjimas. (LR BK 75str.) „Asmeniui, nuteistam bauda, areštu arba laisvės atėmimu už vieną ar kelis baudžiamuosius nusižengimus, nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.(LR BK 75 str.1d.) Pataisos inspekcijos pareigūnai, vykdydami bausmės vykdymo atidėjimą, vadovaujasi LR BK 75 str. ir PI darbo tvarkos 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 59 str. BK 75 str. 2 d. yra nustatyti įpareigojimai, kuriuos teismas gali skirti nuteistajam, atidėdamas bausmės vykdymą. Vienas iš dažniausiai taikomų įpareigojimų – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos. Gyvenamosios vietos sąvoka yra apibrėžta Civilinio kodekso antros knygos 1 d. 1 sk. 4 skirsn. ir nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme. Būtent pastarojo įstatymo 4 straipsnyje yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai gyvenamąją vietą privalo deklaruoti, jei jie išvyksta iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui. PI pareigūnas pirmojo susitikimo su nuteistuoju metu paaiškina, kad apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą nuteistasis privalo pranešti pataisos inspekcijai raštu ir gauti sutikimą keisti gyvenamą vietą. Šį sutikimą duoda pataisos inspekcijos vadovas. Nuteistasis, kuris to prašė, supažindinamas su sutikimu (PI darbo tvarkos 57 str.). Jeigu teismas įpareigoja nuteistąjį atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, įpareigojimo kontrolė atliekama vadovaujantis PI darbo tvarkos 46 str. (analogiškai, kaip ir vykdant laisvės apribojimo bausmę). Jeigu teismas įpareigoja nuteistąjį per tam tikrą laiką viešai ar kitokia forma atsiprašyti nukentėjusiojo, įpareigojimo įvykdymas galimas žodžiu ar raštu, paskelbiant atsiprašymą dienraštyje. PI pareigūnas kontroliuoja šio įpareigojimo vykdymą, gaudamas dokumentus, patvirtinančius atsiprašymą ( PI darbo tvarkos 52str.). Jeigu teismas įpareigoja nuteistąjį teikti nukentėjusiam asmeniui pagalbą, kol šis gydosi, PI pareigūnas kontroliuoja įpareigojimo vykdymą bendraudamas su nukentėjusiuoju, gaudamas dokumentus, patvirtinančius pagalbos gydymosi laikotarpiu nukentėjusiajam teikimą ( PI darbo tvarkos 53str.). Teismo paskirtų įpareigojimų įsidarbinti, užsiregistruoti darbo biržoje ar pradėti mokytis kontrolė vykdoma taip pat, kaip ir nuteistųjų laisvės apribojimu - gaunant įpareigojimo vykdymą patvirtinančius dokumentus iš darbdavio, darbo biržos ar mokymo įstaigos (PI darbo tvarkos 47str.). Teismo įpareigojimų gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos vykdymo kontrolė vykdoma gaunant dokumentus iš gydymo įstaigų, kurie patvirtintų įpareigojimų vykdymą (PI darbo tvarkos 48 str.). • Baudžiamojo poveikio priemonė - nemokami darbai ( LR BK 70str.) Nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės atleistiems asmenims teismas gali skirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus ( LR BK 70 str.). Teismas skiria nuo 20 iki 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose. Nemokami darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu asmuo sutinka dirbti. Pataisos inspekcijų pareigūnai kontroliuoja nemokamų darbų atlikimą. Darbo su asmenimis, kuriems paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, tvarką reglamentuoja PI darbo tvarkos 70, 71, 72 str. Ar asmuo atlieka nemokamus darbus, PI pareigūnas kontroliuoja gaudamas dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo nevengia vykdyti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Tačiau ,,asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį“ [LR BK 74 str.]. LR BK 243 str. numato, kad tas, kas vengia atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu. LR BK 74 str. 2d. numato, kad net jeigu asmuo ir bus nubaustas, tačiau nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Kauno regiono pataisos inspekcija turi pateikti KD centralizuotam audito skyriui darbo su nuteistaisiais, esančiais regiono pataisos inspekcijų teritorinių padalinių įskaitoje, ataskaitą už praėjusį metų ketvirtį, taip už visus praėjusius metus. (1. Priedas) IŠVADOS Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno regiono pataisos inspekcija buvo įsteigta 2001 m. gruodžio 29 d. Kauno regiono PI yra Kalėjimų departamentui pavaldi valstybės įstaiga, kuri Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu nustatytoje Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje gyvenantiems asmenims vykdo: bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu (išskyrus turtinių teisių apribojimo bausmes). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos misija – darbuotojų gyvybės, sveikatos ir darbingumo išsaugojimas bei darbuotojų garantijų užstikrinimo darbo santykiuose pažeidimų prevencija. Pagrindiniai Valstybinės darbo inspekcijos uždaviniai, kontroliuojant pataisos inspekciją, vykdyti nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbo sutarčių sudarymo ir vykdymo, darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų kontrolę. Įgyvendinant darbo inspekcijos kontrolę, darbo inspektoriai gali bet kada patikrinti darbo vietą. Inspektavimo metu, nustačius reikalavimų pažeidimus, vyriausias valstybinis darbo inspektorius nustatyta tvarka surašo patvirtintos formos dokumentus (reikalavimą, nutarimą, protokolą ir kt.). Pažeidimai turi būti pašalinti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Darbo inspektoriai kontroliuoja įteiktų reikalavimų vykdymą, pakartotinai inspektuodami įmonę. Nevykdant darbo inspektorių reikalavimų, atsakoma Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija yra viena iš įstaigų, demokratinės valstybės sąlygomis, padedanti nustatyti pusiausvyrą tarp viešųjų ir privačiųjų interesų. Inspekcija atsakniga už LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo vykdymo priežiūrą ir kontrolę bei už LR elektroninių ryšių įstatymo įgyvendinimą. Misija - ginti privataus gyvenimo neliečiamumo teisę tvarkant asmens duomenis. Strateginiai tikslai – siekti, kad būtų laikomasi duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pagrindiniai dauomenų apsaugos inspekcijos uždaviniai kontroliuoti pataisos inspekcijos darbuotojus tvarkančius asmens duomenis. Jie privalo laikytis konfidencialumo principo ir laikyti paslaptyje bet kokią su asmens duomenimis susijusią informaciją, su kuria jie susipažino vykdydami savo pareigas. Pareiga saugoti asmens duomenų paslaptį galioja taip pat ir perėtus dirbti į kitas pareigas, pasibaigus darbui ar sutartiniams santykiams. Darbuotojas turi užtikrinti, kad asmenų teisės būtų tinkamai įgyvendintos ir visa reikalinga informacija jam būtų pateikiama aiškiai bei priimtina forma. Darbuotojai, pažeidę šias taisykles, gali būti traukiami drausminėn atsakomybėn, taip pat jiems gali būti taikoma Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta atsakomybė. Valstybės kontrolė yra LR aukščiausioji valstybinio audito institucija ir savo veiklą oreantuoja pagal pagrindinius jai keliamus uždavinius:prižiūrėti, ar teisėtai ir efektyviai valdomi ir naudojami valstybės finansai ir kitas turtas bei kaip vykdomas valstybės biudžetas; skatinti teigiamą ir veiksmingą valstybinio audito poveikį valstybės finansų valdymo ir kontrolės sistemai bei viešajam valdymui. Misija – padėti valstybei išmintingai valdyti savo turtą. LR valstybės kontrolė atlieka finansinį ir veiklos auditą pataisos inspekcijai, nes įstaiga naudoja valstybės išteklius. Finansinio audito tikslas įvertinti, ar audituojamas subjektas tinkamai valdo jam patikėtus finansus, ar tinkamai vykdo vidaus kontrolę ar valstybės turtas valdomas ir naudojamas teisėtai, įstatymų numatytiems tikslams. Veiklos audito tikslas siekia padėti įstaigai gerinti savo veiklos rezultatus, bei informuoti visuomenę apie tai, kaip naudojami valstybės ištekliai. Veiklos audito metu auditoriai gali numatyti tam tikrą riziką, galinčią turėti neigiamos įtakos įstaigos veiklai, taigi tai leidžia nustatyti ne tik esamas, bet ir tikėtinas problemas. Veiklos auditas skirstomas į organizacijos, sistemos ir programų auditus. Atliekant finansinį auditą vertinama: audituojamo subjekto ateinančiųjų metų biudžeto projektas teisėtumo požiūriu, audituoto subjekto vidaus kontrolės sistemos veiksmingumas ir tarpinės (trijų ketvirčių) finansinės ataskaitos. Kalėjimų departamentas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos  Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teisingumo ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais. Departamentas bei jam pavaldžios kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietos bei pataisos inspekcijos sudaro vieningą organizacinę sistemą – bausmių vykdymo sistemą. KD turi 48 teritorines pataisos inspekcijas, kurios vykdo bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, ir lygtinai paleistų iš laisvės atėmimo vietų prieš terminą asmenų priežiūrą. Jų priežiūrą vykdo KD centralizuotas audito skyrius. KD centralizuoto vidaus audito skyriaus uždaviniai yra: Užtikrinti teismų nuosprendžių (nutarčių), kuriais nuteista pataisos darbais be laisvės atėmimo, atėmimu eiti tam tikras pareigas, dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla, nuosprendžių (nutarčių), kuriais pataisos darbų arba laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, ir nutarčių, kuriomis asmenys lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų, vykdymą; Kauno regiono PI turi 10 teritorinių padalinių, kiekvieną iš jų perijodiškai tikrina KD centralizuoto audito skyrius. Atlikus patikrinimą ir radus trūkumų inspektoriams yra taikomos nuobaudos bei žodiniai įspejimai (priklauso kokie yra darbo pažeidimai). LITERATŪROS SĄRAŠAS   1. Pataisos inspekcijų darbo tvarka patvirtinta LR teisingumo ministro 2003 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 107 //Valstybės žinios. 2003, Nr. 40 – 1856. 2. Praktinis vadovas Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms. Nevyriausybinių organizacijų informatikos ir paramos centras, 1998 3. Verslą kontroliuojančios institucijos Lietuvoje. (2009) Lietuvos Respbublikos Ūkio ministerija. [žiūrėta 2009 m. Kovo 10]. Prieiga per internetą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!