Paskolos sutarties rūšys ir forma

ĮVADAS Sudaryti įvairias sutartis – natūralus kasdienio gyvenimo reiškinys. Tad atrodytų, sutarties reikšmė nėra didelė. Tačiau tokia išvada būtų neteisinga ir nepagrįsta. Sutarties institutas nepaprastai svarbus tiek pavieniam asmeniui, tiek visai visuomenei ir valstybei. Sutartis yra visos visuomenės ir valstybės egzistavimo ir funkcionavimo sąlyga. Tik už “visuomenės ribų” atsidūręs asmuo galėtų neigti sutarties reikšmę. Visuomenės nariui sutartis yra viena iš jo egzistavimo visuomenėje ir saviraiškos joje priemonių. Pirmiausiai sutartis yra teisinė civilinės apyvartos išraiška ir forma. Be jos negalima įsivaizduoti rinkos egzistavimo galimybių, nes nebūtų įmanomi prekių ir paslaugų mainai tarp valstbių, fizinių ir juridinių asmenų. Paskolos sutarties tema yra aktuali. Kasmet vis daugiau ir daugiau žmonių ima paskolas iš bankų naujam būstui, automobiliui, studijom ir t. t. Pastebėtina, jog Lietuvos teisės mokslas neskiria pakankamo dėmesio paskolos teisiniams santykiams. Lietuvos banko duomenimis, pernai šalies bankų paskolų portfelis paaugo 80 procentų. Būstams įsigyti pernai lietuvaičiai pasiskolino beveik 3,5 milijardo litų, tai yra vidutiniškai kiekvienas pilietis - po tūkstantį litų. Rinkos dalyviai prognozuoja, kad šiemet būsto paskolos gali augti dar 70 procentų. Augimą skatins ir nuo metų pradžios prasidėjęs mažų būsto paskolų palūkanų karas, į kurį įsitraukė visi šalies bankai. Prieš kelerius metus, norint įsigyti prekę išsimokėtinai, reikėjo pateikti šūsnį dokumentų, o dabar užtenka atsinešti pasą. Klientui - didelis palengvinimas. Tik vis daugiau žmonių, prisipirkę daiktų išsimokėtinai, jau susiduria su finansinėmis problemomis. Šiame darbe didžiausias dėmesys skiriamas paskolos sutarties sampratai, aptariama apskritai sutartis, kas tai yra, kokias paskolas teikia bankai, kokie reikalavimai paskolos sutarties formai, juk tai yra labai svarbu. Rašant šią temą vienintelis literatūros šaltinis, kuriame buvo daug informacijos, tai 2001-10-05 Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas, šeštoji knyga “Prievolių teisė”. Mano manymu, kaip tokia svarbia tema, tai informacijos yra mažoka. Knygoje “Sutarčių teisė” – yra aptariamos tik sutartys visos bendrai, kas bendra visai sutarčių teisei. Internete informacijos praktiškai nėra, tiktai informacija, kokias paskolas teikia bankai. 1. SUTARTIES SAMPRATA Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.154 straipsnis nustato tokį sutarties apibrėžimą: “Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę”. Esminis sutarties, kaip susitarimo, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Kita vertus, sutartis yra sandoris, kuriam taikomos dvišalius ir daugiašalius sandorius reguliuojančios normos. Tiksliai turi būti vykdomos visos sutarties sąlygos. Netinkamas sutarties vykdymas, pavyzdžiui, palūkanų nemokėjimas, taip pat reiškia sutarties pažeidimą. Sutarties nesilaikymas ar kitoks pažeidimas lemia civilinę atsakomybę arba sutekia teisę reikalauti taikyti kitus gynimo būdus – įvykdyti prievolę natūra, uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus. Sudarytos sutarties šalys negali vienašališkai atsisakyti. Atrodytų, šis draudimas prieštarauja valios teorijai ir sutarties laisvės principui: pripažįstant, kad šalis sutartį sudaro laisva valia, reikėtų pripažinti, kad laisva valia ji gali sutarties ir atsisakyti. Tačiau būtent toks samprotavimas yra ydingas, nes prieštarauja ir valios teorijos esmei, ir sąžiningumo bei teisingumo principui. Sutartis sudaroma tik suderinta šalių valia ir gali būti nutraukta tik abiejų šalių susitarimu, t.y. suderinta jų valia. Vienašališkai atsisakyti sutarties būtų nesąžiningas ir neteisingas elgesys, pažeidžiantis kitos šalies teises ir interesus. Sutarties šalių teises ir pareigas nustato teisė ir pačios šalys. Sutarčių teisė yra sudedamoji privatinės teisės dalis, todėl dauguma jos normų dispozityvios. Valstybė privačius šalių santykius reguliuoja tiek, kiek tai būtina visos visuomenės interesams, bendrųjų teisės ir moralės principų apsaugai užtikrinti. Valstybės kišimasis į sutartinius santykius yra įtvirtintas imperatyviose teisės normose, ir šalys negali pakeisti jose nustatytų taisyklių. Tuo tarpu dispozityvios teisės normos nustato tik kritines šalių elgesio ribas. Neperžengdamos jų, šalys gali laisvai pasirinkti savo elgesio variantą. Sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai nustatyti tarpusavio teises ir pareigas neperžengiant įstatymo, bendrųjų teisės ir moralės principų ribų. Pagrindinis sutarčių teisės šaltinis Lietuvoje yra Civilinis kodeksas. Dauguma sutarčių teisės normų yra šeštojoje kodekso knygoje – “Prievolių teisė”. Šio skyriaus normos nustato sutarčių teisės principus, įtvirtina sutarties sąvoką, sutarčių rūšis, detaliai reguliuoja sutarčių sudarymo procedūrą. Būtini sutarties elementai yra veiksnių šalių susitarimas, sutarties pagrindas, sutarties dalykas ir įstatymo reikalaujama forma. 2. PASKOLOS SUTARTIS. KAS TAI? Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 str. pateikia paskolos sutarties sampratą: „ Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita”. Iš šio apibrėžimo aiškėja paskolos sutarties esmė – šalys, sudarydamos šią sutartį, įsipareigoja prisiimti suderintus įsipareigojimus. Šios sutarties reikšmė – leidžia gauti pinigų ir daiktų, kai jų reikia. Padeda plėtotis verslui, siekti mokslo, gerinti buitį ir t. t. Nagrinėjant Civiliniame kodekse pateiktą paskolos sutarties sampratą, galima išskirti pirmąjį požymį, būdingą visoms sutartims, - susitarimas. Sudarant paskolos sutartį turi būti suderinta sandorio šalių valia, jos turi sutikti su susitarimo sąlygomis. Remiantis kodekse pateikta samprata, galima išskirti dar vieną požymį laikytiną itin svarbiu – paskolos sutartyje turi būti nurodomos visos esminės sandorio sąlygos: sutarties šalys – paskolos davėjas ir paskolos gavėjas; paskolos dalykas; grąžinimo terminai, mokamos palūkanos už naudojimąsi paskolos suma. Visos teisinės sistemos pagrindiniu sutarties elementu, taip pat paskolos sutarties elementu, pripažįsta šalių susitarimą – jų suderintos valios išraišką. Tikrąją savo valią gali išreikšti tik veiksnus asmuo. Jeigu viena ar abi šalys dėl kokių nors priežaščių tikrosios valios išreikšti negali, susitarimas neįmanomas. Sudaryta tokia sutartis būtų pripažinta negaliojančia, nesant jos esminio elemento – suderintos šalių valios išraiškos. Asmens teisnumas ir veiksnumas, nors ir nebūdami sutarčių teisės reguliavimo dalykai, pripažįstami svarbia sutarties galiojimo sąlyga. Paskolos sutartis gali būti atlygintinė arba neatlygintinė. Atlygintinė būtų tuomet, kai paskolos dalykas yra pinigai, o jei sutarties dalykas yra rūšies požymiais apibūdinti daiktai – neatlygintinė. Paskolos sutartis laikoma nesudaryta: jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti; Aptarus keletą pagrindinių klausimų (paskolos sumą, palūkanų dydį, grąžinimo terminus) dažnai pamirštami kiti, tik iš pirmo žvilgsnio ne tokie svarbūs, mokesčių, baudų dydžių, jų skaičiavimo pagrindų, delspinigių ir kt. klausimai. Pasirašius paskolos sutartį dar nereiškia, jog pinigai bus tikrai gauti. Prieš suteikiant pinigų, dažniausiai nurodoma įvairių išankstinių pinigų gavimo sąlygų ar prielaidų. Sutarties pasirašymo metu jas reikia peržiūrėti ir įsitikinti, kad tokias sąlygas bus galima tinkamai įvykdyti. Svarbiausia užtikrinti, kad sąlygos priklausytų nuo skolininko valios ir norų. Imdamas paskolą paskolos gavėjas gali išduoti vekselį, tačiau kredito davėjui draudžiama priimti įmokas iš kredito gavėjo vekseliais, čekiais ar skolos raštais. Jeigu kredito davėjas priėmė įmokas vekseliu, čekiu, jis turi atlyginti kredito gavėjui visus nuostolius, susijusius su šių mokėjimo priemonių tolesniu naudojimu (6.890 straipsnis). Taip pat paskolos gavėjas gali imti paskolą įstatymų numatytais atvejais išleidžiant ar parduodant obligacijas. 6.879 straipsnio 2 dalis: “Obligacija pripažįstamas vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens per obligacijoje nurodytą terminą obligacijos nominalią vertės dydžio sumą ar kitokį turtinį ekvivalentą. Obligacija taip pat suteikia jos turėtojui teisę gauti joje nurodytas palūkanas nuo nominalinės obligacijos vertės arba kitas turtines teises”. 3. PASKOLOS SUTARTIES RŪŠYS Civiliniame kodekse yra išskiriamos atskiros paskolos sutarties rūšys: kreditavimo sutartis ir vartojimo kredito sutartis.   Civilinio kodekso 6.881 straipsnis nustato tokį kreditavimo sutarties apibrėžimą: “Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas”. Šios sutarties reikšmė – leidžia esant poreikiui gauti reikiamas lėšas. Juk dabartiniu metu tapo labai populiaru imti paskolas iš bankų, t.y. kreditus. Firmoms ir asmenims dažnai reikia pinigų konkrečiam tikslui konkrečiu laikotarpiu. Tokiu atveju bankas skolina reikiamą sumą klientui tam tikram, fiksuotam laikotarpiui. Paskolos turėjimo metu, klientas moka nustatytą palūkanų normą bankui pagal iš anksto (paskolos paėmimo metu) nustatytą tvarkaraštį. Pasibaigus paskolos turėjimo terminui, klientas gražina pinigus bankui. Kreditavimo sutarties forma privalo būti sudaryta raštu, nes šio reikalavimo nesilaikymas kreditavimo sutartį daro negaliojančia ( civilinio kodekso straipsnis 6.882). Bankai siūlo šias paskolų rūšis: vartotojiškas paskolas, paskolas būstui įsigyti, vartotojiškas paskolas už užstatą ir paskolas studentams. Vartojamoji paskola. Skirta vartojimo poreikiams tenkinti - būstui remontuoti, sumokėti už gydymą arba mokslus, išvykti atostogų ar reikalingam pirkiniui įsigyti. Palūkanos skaičiuojamos nuo visos vartojamosios paskolos sumos. Palūkanos nebemokamos tik tada, kai baigsis paskolos terminas. Paskola grąžinama nustatytais terminais reguliariais intervalais. Norintys paimti vartojamąją paskolą asmenys privalo turėti nuolatinę darbo vietą (privačioje įmonėje, biudžetinėje įstaigoje, valdymo institucijoje arba kt.) ir pastovų pajamų šaltinį. Galimybė gauti vartojamąją paskolą nustatoma pagal asmens paraiškoje – anektoje pateiktus duomenis. Vartojimo kreditai auga sparčiau nei būsto kreditai, kurie sudaro tris ketvirtadalius paskolų portfelio. Jei prieš ketverius metus vartojimo kreditų buvo išduodama 100 mln. litų per metus, tai pernai jų išduota kartu su vartotojišku lizingu 1 mlrd. litų. Lietuvoje vartojimo kreditų dalis vartojimo išlaidose siekia vos 3 proc. įtakos vartojimo kreditų augimui turi būsto kreditų apimčių didėjimas, nes dažniausiai vartojimo kreditai imami būsto apstatymui reikalingoms ar buitį gerinančioms prekėms įsigyti Paskolos būstui įsigyti. Paskola išduodama pastatytam, statomam gyvenamajam būstui pirkti, statyti, pastatytam būstui remontuoti (rekonstruoti). Paskola gali būti išduodama LR piliečiams arba asmenims, turintiems leidimą nuolat gyventi Lietuvoje (leidimo galiojimo laikas turi būti ne trumpesnis negu trys mėnesiai po paskolos grąžinimo termino), ne jaunesniems negu 21 metai. Iki paskolos gavėjui sueis 65 metai, jis privalo grąžinti ne mažiau kaip 50 proc. suteiktos paskolos. Paskolos išdavimo terminas - iki 40 metų. Paskolos sutarties įsipareigojimų vykdymas užtikrinamas įkeičiant bankui perkamą/statomą/ remontuojamą  gyvenamąjį būstą. Paskola išduodama litais, eurais ir JAV doleriais. Minimali paskolos suma - nenustatoma. Maksimali paskolos suma: perkamo ar remontuojamo būsto vertė; statomo būsto sąmatinė vertė. Paskola grąžinama kiekvieną mėnesį paskolos išdavimo dieną lygiomis dalimis. Palūkanos mokamos už negrąžintą paskolos dalį, atsižvelgiant į faktinį mėnesio dienų skaičių. Skolos suma nurašoma iš kliento sąskaitos, susietos su mokėjimo kortele. Perkant, remontuojant būstą klientui prašant paskolos grąžinimas gali būti atidėtas iki 1 metų; statant būstą – iki 2 metų. Paskolos gavėjas paskolos išdavimo laikotarpiui turi apdrausti įkeičiamą būstą Bankui priimtinoje draudimo bendrovėje. Dokumentai: pasą arba leidimą nuolat gyventi Lietuvoje; paraišką-anketą gauti paskolą; pažymą iš darbovietės, kurioje turi būti nurodyta: vardas, pavardė, asmens kodas, pareigos, nuo kada dirbama šioje darbovietėje, per paskutinius 6 mėnesius gautas pareiginis atlyginimas atskaičiavus visus mokesčius ir kitas iš darbo užmokesčio privalomai išskaitomas sumas; paraiška turi būti patvirtinta įmonės direktoriaus parašu ir įmonės antspaudu; jeigu paskolą planuoja imti šeima, į banką turi atvykti abu sutuoktiniai ir pateikti pirmiau nurodytus dokumentus. Pačios populiariausios šiuo metu yra paskolos būstui, tai tapo įprastu dalyku. Tai nebėra nauja, verta išskirtinio dėmėsio sritis. Vartotojiškas paskolas už užstatą – paskolos skirtos įvairiems kliento tiksliniams poreikiams tenkinti, pvz.: būsto remontui, akcijoms pirkti ir pan. Maksimalus ir minimalus paskolos dydis nėra nustatytas, jis priklauso nuo pateikiamo užstato rūšies ir jo vertės. Kredito grąžinimo užtikrinimui galima įkeisti indėlius, Lietuvos Respublikos ir kitų Vyriausybių vertybinius popierius, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Užstatas gali būti mišrus. Visas bankui įkeičiamas turtas turi būti apdraustas bankui priimtinoje draudimo kompanijoje. Paskolos studentams. Paskolos studijoms teikiamos studentams, pradedantiems studijas ir tęsiantiems studijas, o paskolos būstui įsigyti ir vartojamosios paskolos studentams, baigusiems vieną ir daugiau kursų. Privalo: a) būti ne jaunesnis kaip 18 metų; turėti Lietuvos Respublikos pilietybę; gauti nuolatines pajamas arba pateikti laidavimą asmenų, gaunančių nuolatines pajamas; pateikti prašymą paskolai gauti. Civilinio kodekso 6.886 straipsnis numato, kad: “Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia ar įsipareigoja suteikti kredito gavėjui fiziniam asmeniui (vartotojui): 1) kreditą atidėto apmokėjimo, taip pat mokėjimo išdėstymo (apmokėjimo dalimis) būdu; 2) kreditus, įskaitant einamosios sąskaitos kreditą, bendrosios vienkartinės sumos kreditą ir daiktui ar paslaugai pirkti teikiamą kreditą”. Taip pat tai gali būti pirkimo – pardavimo išsimokėtinai, kai daiktai, esantys sutarties dalyku, vartotojo nuosavybėn pereina per šioje sutartyje nustatytą terminą sumokėjus daikto kainą, kredito palūkanas bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius (2 dalis straipsnio). Tačiau jeigu pagal kredito sutartį kreditas suteikiamas įkeičiant nekilnojamąjį turtą; vartotojas nemoka jokių palūkanų ir kitų mokesčių; vartotojas įsipareigoja grąžinti kreditą ne per ilgesnį kaip trijų mėnesių laikotarpį arba kai kredito suma yra ne didesnė kaip vienas tūkstantis litų; už tam tikrą nuolat teikiamą paslaugą vartotojas apmoka dalimis paslaugos teikimo metu (3 dalis straipsnio) – netaikomos ankstesnės nuostatos. Šio straipsnio prasme kredito davėju yra asmuo ar asmenų grupė, kurie Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais turi teisę teikti vartojimo kreditą, ryšium su savo komercine, profesine veikla. Vartojimo kreditą galima gauti, kai prireikia pinigų įvairioms prekėms pirkti, kelionėms, mokslui, gydymui, būsto ar automobilio remontui, kitoms reikmėms. Vartojimo kreditas paprastai nesuteikiamas verslui, vertybinių popierių, nekilnojamojo turto įsigijimui, statybai, skolų dengimui. Vartojimo kreditą gali gauti fiziniai asmenys, neturintys pradelstų skolų ar įsipareigojimų bankams, lizingo bendrovėms, kitiems kreditoriams, komunalines, ryšių paslaugas teikiančioms bendrovėms. Suteiktas kreditas turi būti pradėtas grąžinti ne vėliau kaip antrąjį kalendorinį mėnesį po kredito sutarties pasirašymo. Kreditas gali būti grąžinamas kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis su palūkanomis nuo likusio įsiskolinimo arba tokiomis dalimis, kai kiekvieną mėnesį mokama vienoda kredito ir palūkanų suma (anuitetais). Vartojimo kredito sutartis privalo būti rašytinė, egzempliorius turi turėti abi šalys. 4. PASKOLOS SUTARTIES FORMA Civilinio kodekso 1.71 straipsnis nustato, kad sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, raštu (paprasta ar notarine forma) arba konkliudemtiniais veiksmais, tačiau 1.73 straipsnis detalizuoja pirmąjį atvejį ir nurodo, kokie sandoriai privalo būti sudaromi raštu, tačiau paskolos sutarties tame sąraše nėra. Paskolos sutarties formą nustato Civilinio kodekso 6.871 straipsnis, kurio 1 dalyje imperatyviai nurodoma, jog fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Šiuo atveju rašytinės formos reikalavimus taip pat atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (to paties straipsnio 3 dalis). Tačiau jeigu paskolos davėju yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti sudaryta raštu visais atvejais, nepriklausomai nuo paskolos sutarties sumos (to paties straipsnio 2 dalis). Tarkime, asmuo “A” paskolino asmeniui “B” 8000 Lt. Jie surašė paskolos sutartį, bet ant tos sutarties nepasirašė nė vienas liudininkas, ji taip pat nebuvo patvirtinta notariškai. Ar ši sutartis yra galiojanti? Ar teismo proceso atvjeu tai bus 100 % galiojanti sutartis ir nekils jokių problemų? Bendruoju atveju rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą (Civilinio kodekso 1.73 straipsnio 2 dalis). Paprastos rašytinės formos aštuonių tūkstančių litų paskolos sutartis formos prasme yra galiojanti, tačiau papildomi rašytinės formos sandorio formos reikalavimai (tam tikrų asmenų parašų buvimas, dokumento antspaudavimas, specialios formos dokumento surašymas ir t. t.) ir jų nesilaikymo teisinės pasekmės gali būti nustatyti šalių susitarimu. Tokiam susitarimui esant ir jo nesilaikius, sandoris laikomas nesudarytu, jeigu šalių susitarimu nenustatyta ko kita (Civilinio kodekso 1.73 straipsnio 3 dalis). Taip pat realinės sutarties atveju (paskolos sutartis yra realinė sutartis) sutartis laikoma sudaryta ne nuo jos sudarymo (valios išreiškimo) dienos, o nuo daikto (šiuo atveju – pinigų) perdavimo momento. Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Jei paskolos sutartis nebūtų sudaryta raštu, tai neturime teisės, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 1-2 dalys). SUTARTIES ŠALYS Vardas pavardė (įmonės pavadinimas) Vardas pavardė (įmonės pavadinimas) Kodas Kodas Adresas Adresas Atstovo vardas, pavardė, pareigos Atstovo vardas, pavardė, pareigos BANKO SĄSKAITOS Paskolos gavėjas Paskolos davėjas Sąskaitos numeris Sąskaitos numeris Bankas Bankas Banko kodas Banko kodas SUTARTIES OBJEKTAS Šia sutartimi paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui sutartą pinigų sumą, o paskolos gavėjas įsipareigoja ją grąžinti žemiau nustatytomis sąlygomis. Paskolos suma Valiuta PASKOLOS TERMINAS Paskola suteikiama tam tikram terminui Terminas X dienų/mėnesių/metų Paskola neterminuota Paskolos gavėjas privalo grąžinti paskolą per X dienų po pareikalavimo. Šis terminas negali būti mažesnis kaip 30 dienų Jei šios sutarties pasirašymo dieną perduota – priimta ne visa pinigų suma, šios sutarties nuostatos taikomos perduotai pinigų sumai PASKOLOS SĄLYGOS Paskolos tipas Paskolos sutartis gali būti tikslinė ir netikslinė. Jei paskola tikslinė, t.y. duodama tam tikram tikslui, tai paskolos gavėjas privalo sudaryti galimybę paskolos davėjui kontroliuoti, kaip naudojami paskolinti pinigai arba daiktai. Mokamos palūkanos X proc. per dieną/mėnesį/metus Mokami delspinigiai X proc. per dieną/mėnesį/metus PALŪKANŲ MOKĖJIMO TVARKA Palūkanos sumokamos kiekvieno mėnesio pabaigoje Visos priskaičiuotos palūkanos sumokamos paskolos grąžinimo metu KITOS SĄLYGOS Sutarties sudarymo vieta Sutarties sudarymo data Pinigai perduodami sutarties sudarymo metu. Pinigai bus perduoti iki X metų/mėnesio/dienos 1 pav. Paskolos sutarties sudarymo forma, pvz IŠVADOS Manyčiau, kad pastaruoju metu itin suspartėjus kredito gavimo sąlygoms ateityje tai gali virsti socialine problema – žmonės dėl neapdairumo, pasikeitusių aplinkybių, nesugebėjimo įvertinti rizikos, nesugebės grąžinti kreditų. Juk paskolų rinka šiuo metu auga įspūdingais tempais. Vis daugiau žmonių pasiryžusių kurti gyvenimą skolon. Vartojimo kreditų portfelis kasmet padidėja dvigubai. Skolintis neturėtų gaunantieji minimalias pajamas ir uždirbantieji mažiau nei 1 tūkst. litų. Lengvėjant skolinimosi galimybėms dalis žmonių lengviau užkimba ant reklamos kabliuko ir įsigyja nebūtiną pirkinį užmiršdami, kad taip nupirktas jis pabrangsta. 1. Galima išskirti tris objektyvias priežastis, kurios pastūmėja skolininkus į bėdą: darbo netekimas ar atlyginimo sumažėjimas, liga ir šeimyninės problemos. Tačiau šiandien jau yra saugiklių, galinčių padėti tokiais atvejais: tai gyvybės draudimas, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir ligų. Lietuvoje nepakankamai išplėtotas tik draudimas nuo darbo praradimo. 2. Subjektyvi priežastis - žmogus neįvertina rizikos ir ima paskolą. Lietuviai įpranta vartoti vis daugiau. Nors daugiausiai skolinamasi būstui įsigyti, paskolos daug nesvarstant imamos ir brangiems daiktams. 3.Skolintis realiai gali vos trečdalis dirbančiųjų, tie, kurių alga viršija 1 tūkst. litų. Nepaisant to, kone kiekvienas trokšta būsto, gero automobilio, modernios buitinės technikos, naujų baldų. 4. Asmeniui praleidus pirmąją įmoką, bankas atsiunčia raštą nesumokėjus antrosios - įspėjimą, o nesumokėjus trečiosios - sutartį nutraukia ir pareikalauja sugrąžinti visą sumą, pavyzdžiui, šimtą ar du šimtus tūkstančių litų. Žmonės dažnai nepamatuoja rizikos ir savo finansinių galimybių. Todėl labai svarbu mokytis taupyti dar prieš pasirašant paskolos sutartį. Pageidautina, kad paimta paskola nesuvaržytų įpratso gyvenimo ritmo, o kiekvienam šeimos nariui liktų pakankamai pinigų pragyventi. 5. Imdamas kreditą žmogus neįvertina prisiimamų įsipareigojimų, ypač ilgalaikių. Yra ir išsiblaškymo pavyzdžių - ne iki galo išsiaiškinamos sutarties sąlygos, kredito grąžinimo terminai ar mokėjimo tvarka. 6. Gyventojams prieš imant paskolą pirmiausia reikia suvokti, kad ją reikės grąžinti, ir įvertinti savo galimybes mokėti įmokas bei procentus ne vienerius metus. 7. Išlieka didelė prasiskolinimo grėsmė, ypač neatsakingai dalijant ir imant kreditus. Sumažėjus realioms pajamoms, nekilnojamojo turto vertei, žmonės gali nebepajėgti grąžinti kredito. Be to, galimybė lengvai pasiskolinti padidina pagundą išleisti daugiau, nei uždirbama. LITERATŪRA Norminiai teisės aktai: 1. Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas. (Šeštoji knyga. Prievolių teisė.)Vilnius. 2001-10-05. ISBN 9955-432-13-6 Specialioji literatūra: 1. BALTRŪNIENĖ, Violeta. Bendrosios studijų ir darbų reikalų raštų rekomendacijos. Vilnius, 2003. ISBN 9955-519-16-9. 2. MIKELĖNAS, Valentinas. Sutarčių teisė. Vilnius, 1996. ISBN 9986-567-09-2 Prieiga per internetą: 1. [žiūrėta 2005-05-10]; 2.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!