Pasaulio gyvūnijos įvairovė. Europa

Pasaulio gyvūnijos įvairovė. Europa

Lūšis

• Tai mėsėdė katinų šeimos atstovė, 1 m ilgio, gyvena Europos, Azijos miškuose.
• Neskaitant patelių su jaunikliais, suaugę individai didžiąją metų dalį laikosi pavieniui. Jeigu paprastųjų lūšių gyvenamoje teritorijoje jų medžiojamųjų gyvūnų apstu, užima gana nedidelę, nuo 20 km² teritoriją, bet jeigu medžiojamų gyvūnų nėra daug, jų užimamos teritorijos gali siekti ir virš 400 km². Per naktį paprastai lūšys nukeliauja apie 20 km atstumus, nors dažniausiai įveikia pusę šio atstumo. Saugodamos savo teritorijas, jas pažymi šlapimu, išmatomis ar kūnu besitrindami į medį. Aktyvios naktimis ir sutemus, dieną pasislėpusios tankmėje ilsisi. Jeigu junta maisto trūkumą, gali medžioti ir dieną.
• Minta pelėmis, pelėnais, paukščiais, kiškiais, stirnomis, elniais, įskaitant šiauriniais, tauriaisiais ir dėmėtaisiais. Dažniausiai puola silpnesnius, paliegusius žvėrelius.

Paprastoji voverė

• Ji gyvena visos Europos ir Azijos miškuose. Voverė yra graužikė, tik 20 cm ilgio (be 15 cm ilgio uodegos), kremta vaisius, sėklas, vabzdžius, išgeria paukščių kiaušinius.
• Paprastosios voverės išgyvenusios pirmąją žiemą išgyvena 3 metus. Pavienės gali išgyventi ir iki 7 metų, o laikomos nelaisvėje iki 10 metų. Jų išgyvenimas priklauso nuo jų maisto gausumo rudenį ir žiemos metu. Vidutiniškai, pirmosios žiemos neišgyvena apie 75–85% jauniklių.
• Paprastosios voverės daugiausiai gyvena spygliuočių miškuose, tačiau kartais įsikuria ir mišriuose ar lapuočių miškuose. Voverių labai stiprios užpakalinės letenėlės, todėl jos puikiai laipioja medžiais. Individai laikosi pavieniui visada, išskyrus poravimosi metą bei labai šaltas žiemas, kai keliese tūno susiglaudusios lizde. Lizdą paprastosios voverės stato iš plonų medžio šakelių ir lapų. Lizdas apvalus, turi dvi angas šonuose. Vidus išklotas minkštais augalais.

Lapė

• Ši mėsėdė šuns ir vilko giminaitė mėgsta viena šniukštinėti po Europos miškus. Nedidukė: kūno ilgis 50 – 90 cm, uodega 50cm.
• Kailis tankus, minkštas, nebūtinai rudas – pasitaiko baltų (albinosai), juodų, pilkšvų, juoda krūtine ir pilvu ar su tamsiu kryžiumi ant nugaros; krūtinė ir pilvas dažniausiai balkšvi ar juosvai pilki. Kojos paprastai būna tamsesnės. Ausys stačios, snukis smailus. Skirtingai nei dauguma šuninių, lapė neturi veido raumenų, kurie leistų „rodyti dantis“. Kojos, palyginti su kūno dydžiu, trumpesnės nei vilko, bet ilgesnės negu usūrinio šuns. Stiprios, leidžia pasiekti maždaug 50 km/h greitį. Uodega visuomet pūkuota, puri, galiukas dažniausiai baltas. Jos ilgis – apie 40 cm.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!