Pašarai: šienas

Apskaičiuoti 52 karvėms tvartiniu laikotarpiu (X.10 - V.5d.) šieno kiekį ir kultūrinių pievų (65 procentai) bei ankstinių žolių žolyno (35 procentai) plotus reikiamam šieno kiekiui paruošti, jei vienai karvei per parą duodama 1 kg. šieno skaičiuojant kiekvienam 100 kg. gyvulio kūno masės. Vidutinė 1 karvės masė 530 kg. Kultūrinių pievų derlingumas bus 190 cnt/ha, o ankstinių žolyno – 210cnt/ha. Draudimo fondas - 15 %.
Atsižvelgus į tai, kad pagrindinė gyvulininkystės šaka Lietuvoje - galvijininkystė, pašarų gamyboje tikslinga gerinti žalienos struktūrą bei žolynų botaninę sudėtį ir kokybę. Norint atpiginti pašarų savikainą, daugiau dėmesio derėtų skirti žalienai atnaujinti. Pastaruoju metu daugelis ūkių naudoja senas pievas ir ganyklas. Jose dažniausiai auga varpinės žolės, kurių derlingumas palyginti mažas. Tokių ganyklų žaliena maisto medžiagų atžvilgiu yra men­kavertė, todėl be papildomo koncentruoto pašaro negalima gauti gero galvijų produktyvumo ir pigios produkcijos. (2)
Pašarai – tai augalinės, gyvulinės bei mikrobinės kilmės produktai turintys įsisavintinos formos maistinių medžiagų ir neturintys kenksmingo poveikio gyvulių sveikatingumui ir iš jų gaunamos produkcijos kokybei.(5)
Gyvulių šėrime be pašarų naudojami įvairūs mineraliniai bei biologiškai aktyvūs pašarų papildai (vitamininiai preparatai, sintetinės amino rūgštys, mineraliniai priedai ir kt.). Virškinimo proceso metu iš pašarų pasisavinamos maisto medžiagos ir panaudojamos gyvulių gyvybės procesų palaikymui, audiniu bei vidaus organu augimui, medžiagų apykaitos reguliacijai ir produkcijos gamybai. Pašarų maistingumas nustatomas laboratorijose. Produktai be maistinių medžiagų turintys ir įvairių kenksmingų bei nuodingų priemaišų gali būti panaudoti kaip pašarai tik po jų pilno nukenksminimo, garantuojant gyvulių sveikatos išsaugojimą, jų vislumą bei produkcijos naudojamos žmonių maistui reikiamą kokybę. Pašarų maistingumą nulemia ne tik jų technologinės ir cheminės savybės, bet ir pašarų ėdamumas, gamybos savikaina, konservavimas ir laikymas, paruošimas šėrimui, transportavimas ir sušėrimo technika. Įvairiems pašarams yra keliami atitinkami kokybės reikalavimai. Pašaro kokybė (rūšis arba klasė) nustatoma pagal drėgmės, proteinų, karotinų, ląstelienos, organinių rūgščių, mechaninių kenksmingų ir nuodingų priemaišų kiekį, bei kitus faktorius. Pašarų sudėčiai įtakos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!