Pasąmonė ir jos reiškiniai

Psichologija savo gyvavimo pradžioje būdavo kartais apibrėžiama kaip „sąmonės būsenų aprašymas ir aiškinimas“(Ladd,1887). Tačiau moksliškai tirti sąmonę pasirodė labai sunku, ir tai paskatino daugelį psichologų šio šimtmečio pirmoje pusėje pradėti tiesiogiai stebėti elgesį – tai buvo besikuriančios psichologinės mokyklos, vadinamos biheviorizmu, požiūris. Nuo šio amžiaus vidurio psichologija buvo vadinama nebe mokslu apie sąmonę ar psichiką, o mokslu apie elgesį. Psichologija beveik prarado sąmonę.
Apie 1960 metus psichikos sąvoka pradėta grąžinti į psichologiją. Neurologijos mokslo laimėjimų dėka tapo įmanoma smegenų veiklą susieti su įvairiomis psichikos būsenomis – būdravimu, miegu, sapnais. Mokslininkai pradėjo tyrinti hipnozės ir narkotikų sukeliamas pakitusias sąmonės būsenas. Įvairių pažiūrų psichologai pripažino proto procesų (pažinimo) svarbą. Psichologija pradėjo atgauti sąmonę.
Daugelis šiuolaikinių psichologų mano, kad sąmonei būdinga žinojimas ir nukreiptumas į objektą. Sąmonę galima apibūdinti kaip atrankinį dėmesį nuolatiniams suvokiniams, mintims ir jausmams. Mokantis sudėtingo elgesio, pavyzdžiui, mokantis vairuoti automobilį, sąmonė sutelkia mūsų dėmesį į automobilį ir eismą. Ilgainiui vairavimas tampa automatiškas ir beveik nesąmoningas įgūdis, išlaisvinantis sąmonę kitoms užduotims.
Taigi sąmonė - tik viena iš psichikos dalių, apimanti tai, ką žmogus kiekvienu momentu įsisąmonina: suvokia, pajunta, atsimena ir t. t., pats apie tai žinodamas. Deja, mūsų sąmonė ribota - vienu metu ji geba aprėpti tik dalį informacijos. Kur dingsta visa kita informacija? Ogi ji pereina į pasąmoninį, arba iki sąmoningą lygmenį. Iš tiesų mūsų psichiką pasiekia daug daugiau įspūdžių, pojūčių, apie kuriuos paprastai net nenutuokiame. Tačiau kaip tik jie, K. G. Jungo teigimu, kartais veikia tarsi "šeštasis pojūtis", kuris, pavyzdžiui, gali įspėti apie gresiantį pavojų. "Man šis kvapas pažįstamas", "Ši vieta kadaise regėta" - kartais atrodo mums, nors sąmoningai "žinome", kad tikrai nieko panašaus nesame patyrę.
Savo pasąmonę ir joje glūdinčius potyrius galime pažinti medituodami, analizuodami save, asociacijų būdu arba sapnuodami. Asmeninės pasąmonės (vidurinio sluoksnio) turinys - tai kadaise, paprastai vaikystėje, patirti stiprūs emociniai išgyvenimai, vidiniai konfliktai (pavyzdžiui, tarp "norisi" ir "griežtai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!