Pasakų su dainuojamaisiais intarpais panaudojimo galimybės ikimokyklinio ugdymo muzikinėje veikloje

Vaikų muzikinis ugdymas, remiantis filosofo K. Stoškaus estetinio auklėjimo samprata, turi būti traktuojamas kaip tautos muzikos, tradicijų perdavimas bei vaiko muzikinės kultūros ugdymas. Muzikinis ugdymas turtina vaikų dvasinį pasaulį, daro juos jautrius grožiui mene, visuomeniniame gyvenime, buityje. Darželiuose vaikai lavinami, naudojant įvairias muzikines veiklos formas: muzikos klausymą, dainavimą, ritmiką, grojimą, muzikos raštą ir kūrybos pradmenis. Taip pat ikimokyklinio amžiaus vaikai dainuoja liaudies daineles. (Katinienė, 1998).
Ikimokyklinio amžiaus vaikui nepakanka vien įgyti muzikinių įgūdžių, išmokti naujų muzikos kūrinėlių. Mažylis visada nori plėsti muzikinę veiklą – pademonstruoti savo muzikinius gebėjimus publikai. Pedagoginiu požiūriu aktualu ankstyvajame vaiko amžiuje pasirodyti publikai. Yra reikšminga ir teigiama jo raidos ypatybė. Vaikai nori dainuoti liaudies daineles.
Vienas iš etninio palikimo žanrų – tautosaka. Tautosaka – tradicinis sakomojo ir dainuojamojo žodžio menas. Jam priklauso dainos ir raudos, pasakos, sakmės, padavimai, anekdotai, oracijos, patarlės ir priežodžiai, mįslės ir minklės, greitakalbės, skaičiuotės, gamtos garsų pamėgdžiojimai, užkalbėjimai, maldelės, šūksniai ir dar kitų žanrų kūriniai. (Sauka,1991).
Šiandien gyvuojanti pasakojamoji tautosaka yra įvairių epochų kūryba. Tautosaka mus turėtų patraukti jau vien todėl, kad per ją kiekvienas galime kur kas geriau pažinti save, savo tautą, jos kultūrą, pagaliau ir pačią žmoniją. Vienas reikšmingiausių dvasinės kultūros reiškinių yra tautosaka.
Dainuojamoji tautosaka pagal teksto ir melodijos ypatumus skirstoma į tris pagrindinius žanrus – dainas, sutartines, raudas ir giesmes. Pagal ryšius su apeigomis išskiriamos apeiginės ir neapeiginės dainos. Apeiginėmis laikomos vestuvių, krikštynų, kalendorinių apeigų ir iš dalies darbo dainos. Teminiu pagrindu išskiriami vaikų, šeimos, jaunimo, meilės, karinių-istorinių dainų žanrai. Baladės išsiskiria ryškesniais dramatiniais siužetais, humoristinės dainos – vaizdavimo būdu, šokių, žaidimų, ratelių dainos − poetinio teksto, melodijos ir choreografinio judesio darna (Sauka, 2007).
Vaikų meniniame ugdyme svarbi pasakojamoji tautosaka, kuri būdama tam tikra kultūrinės informacijos visuma, apima pasakas ir pasakojimus, muziką, šokį, legendas, žodinę istoriją, patarles, pokštus ir anekdotus, tikėjimus papročius ir pan. Pasakojamoji tautosaka apima ir pasakas su dainuojamaisiais intarpais, t.y....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!