Dizzy Gilespie

2007.
Ch. Parkeris kadaise yra pasakęs - Dizzy - kiekvieno mano širdies dūžio atkartojimas, taip išspręsdamas karštas amžininkų diskusijas: kam derėtų skirti bebop atradimo nuopelnus: jam ar trimitininkui D. Gillespie. Tokias diskusijas visų pirma provokavo itin spalvingos maištingojo bebop pionierių asmenybės. Spalvingiausia jų ne tik muzikoje, bet ir gyvenime, ko gero, buvo trimitininkas Dizzy Gillespie, L. Armstrongo ir R. Eldridgeo pasekėjas, akiai atpažįstamas iš sulankstyto trimito ir grojant neįtikėtinai išpučiamų žandų, o ausiai iš ypatingos technikos ir polėkio. Jis pagarsėjo ne visuomet nekaltomis išdaigomis, už kurias ir prigijo pravardė Dizzy, verčiama dvejopai: svaiginantis arba kvaištelėjęs. D. Gillespie buvo ir toks, ir toks. Jis nevengė šou "išsidirbinėjimo", krėtė daugybę kvailų pokštų, tačiau drauge tiesiog svaigino savo muzika. Kiekvianą natą jis išdainuodavo ir suteikdavo prasmės, o užburiantys pasažų ažūrai pačiuose aukščiausiuose registruose bei subtilus sudėtingų akordų apgrojimas pašėlusiame tempe stulbino dar 4-5 dešimtmečiuose (jam grojant D. Ellingtono, C. Caloway B. Carterio ir Ch. Barneto orkestruose).
Pilnas jo vardas - Johnas Birksas Gillespie. Jis gimė 1917 metų spalio 21 dieną mažame miestelyje Pietų Karolinoje vidutiniokų juodaožių šeimoje. Buvo jauniausios iš devynių Gillespie šeimos atžalų. Jo tėvas vadovavo mėgėjų šeimos ansambliui, tad mažasis Johnas nuo vaikystės susidurdavo su muzika ir išbandė savo jėgas grodamas daugeliu namuose esančių instrumentų. Būdamas dvylikametis muzikos mokslus pradėjo nuo trombono, bet, išbandęs trimitą, šį instrumentą tiesiog įsimylėjo. Groti išmoko savarankiškai, tačiau mokėsi harmonijos ir muzikos teorijos. Gavęs stipendiją, trejus metus D. Gillespie studijavo Laurinburgo universitete. Profesinė D. Gillespie karjera prasidėjo 1935 metais, persikėlus į Filadelfiją, kur aštuoniolikmetis jis pradėjo groti Frankie Fairfaxo orkestre. Jo dievaitis buvo Roy Eldridžas (1911 - 1989m.), tuometinis Teddy Hillo orkestro trimitininkas. Nors ir paradoksalu, jau po dvejų metų D. Gillespie užėmė savo dievaičio vietą, nes laimėjo kunkursą šį orkestrą palikus R. Eldridžui. Laimėjo, nors jau per konkursą elgėsi gan įžūliai - grojo nenusivilkęs palto, su pirštinėmis....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!