Didieji dainų kūrėjai "Klojimų gadynė"

Neregėtas tautinės kultūros atgimimas prasidėjo 1904 m., panaikinus lietuviškos spaudos draudimą. Vilniuje, Kaune, Marjampolėje, Šiauliuose ir kituose miestuose pradėtos kurti kultūros draugijos, prie jų būtinai steigiami chorai, dramos būreliai, vyksta kitokia kultūrinė veikla.beveik visų lietuviškų bažnyčių chorai mokosi lietuviškas dainas, dalyvauja įvairiuose koncertuose. Kaimo jaunimas buriasi į pasaulietinius chorus.
Nuošaliose vietovėse nebuvo koncertams tinkamų salių, taigi žmonės juos rengdavo kur tik įmanydami: miško laukymėse, upių, ežerų pakrantėse, namų kiemuose, o dažniausiai – klojimuose. Todėl šis atgimimo laikotarpis, užsitęsęs iki pat Pirmojo pasaulinio karo, S. Šimkaus buvo pramintas „klojimų gadyne“.
Garsūs „klojimų gadynės“ chorų vadovai buvo mums gerai žinomi kompozitoriai J. Naujalis, M. K. Čiurlionis, Č. Sasnauskas (jis daugiausiai dirbo Peterburge), M. Petrauskas, J. Gruodis ir, žinoma, „klojimų gadynės“ uoliausias „artojas“ Stasys Šimkus. Šis dar visai jaunas studentas vasaromis ir laisvu nuo studijų laiku kaip koks klajūnas nuolat važinėdavo po Lietuvos miestus ir miestelius, ragino vietinius vargonininkus, muzikos mylėtojus ir pats steigė chorus, dirigavo koncertams. Ir chorai kūrėsi kone kiekviename bažnytkaimyje.
Tautinės kultūros atgimimo idėjos netruko pasiekti ir Amerikos lietuvius. Visur, kur tik gyveno daugiau lietuvių, kūrėsi chorai, giedotojų ir kitokios tautinės kultūros draugijos. XX a. pradžioje Amerikoje buvo apie 70 pasaulietiškų ir apie 150 bažnytinių lietuviškų chorų, o žymiausias chorų ir lietuvių muzikinio judėjimo organizatorius buvo išeivis iš Lietuvos Leonas Ereminas. Vėliau jo veiklą papildė ir tęsė ten nuvykę kompozitoriai M. Petrauskas, S. Šimkus, J. Žilevičius.
Apie didžiulį lietuvių tautinės kultūros pakilimą galima spręsti iš to, kad tada mūsų kompozitorių sukurtos dainos ar harmonizuotos liaudies dainos ir dabar tebėra nepralenkiamos nei gražumu, nei populiarumu. Kas dabar nežino tokių dainų kaip J. Naujalio „Lietuva brangi“, „Jaunimo giesmė“, „Pavasaris“, „Už Raseinių, ant Dubysos“, harmonizuotos lietuvių liaudies dainos „Ant kalno karklai siūbavo“, Č. Sasnausko „Kur bėga Šešupė“, „Užmigo žemė“, „Karvelėli mėlynasis“, „Jau slavai sukilo“, nuostabios giesmės „Marija Marija“, pavirtusios tartum lietuvių religiniu himnu, M. K. Čiurlionio harmonizuotų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!