ĮVADAS
Šis žanras yra krikščioniškos paskirties, ir, palyginus su kitais, labai jaunas. Dauguma giesmių atsirado krikščioniškus tekstus derinant su liaudies melodijomis, ėmė formuotis XVI-XVII a. pradedant krikščionėti valstiečių sluoksniui. Dalis giesmių yra sinkretinio pobūdžio, turi senojo tikėjimo elementų.
Žinomiausias pavyzdys yra arti išnykimo esantys Žemaičių Kalvarijos kalnų giesmės giedamos įvairomis progomis. Jos sukurtos XVII a. senovines žemaičių melodijas derinant su krikščioniškais tekstais, artimos grigališkajam choralui
Lietuvių liaudies dainos - lietuvių liaudies muzikinės kultūros dalis, vokalinė muzika. Dainos sudaro didžiąją dalį lietuviško muzikinio folkloro greta instrumentinės muzikos ir šokių.
Būdai
Lietuvių liaudies dainoms būdingas švelnumas, lyriškumas, neretai liūdesys.
Dainų siužetuose atsispindi gamtos vaizdai, žvėrių ir paukščių gyvenimas. Taip pat dainuojama ir apie skaudžią našlaičių dalią, sunkų žemdirbio triūsą, švelnius mergelės ir bernelio jausmus. Dainose labai daug palyginimų: žmogaus gyvenimas lyginamas su augalų, ypač medžių, gyvenimu, prašoma paukščių ir žvėrių pagalbos.
Lietuvių liaudies dainų ritmas gana sudėtingas. Tai tarsi gyvas pasakojimas, nuolat besikeičiantis ir vis bėgantis tolyn. Jį gana sunku užrašyti, nes dažnai kinta metras, gausu fermatų. Tai - svarbiausi lietuvių liaudies dainų bruožai, atspindintys tik joms būdinga nuotaiką ir savitumą.
Lietuvių liaudies vokalo ornamentika labai įvairi. Liaudies dainininkai dainas puošia melizmomis, subtiliai išvingiuoja, suteikia emocinio kolorito. Dainoms būdingi subtilūs tempo kitimai, garso stiprumo svyravimai, vienos dainos atliekamos švelniai ir jautriai, kitos oriai ir karingai, dar kitos šūksmingai ar pamaldžiai. Dainų ritmikai ir balso pastatymui didelę įtaką daro tarmių artikuliacija ir priegaidės.
Stiliai ir įvairovė
Lietuvių liaudies dainos skiriasi priklausomai nuo etninių regionų. Svarbiausios tradicijos yra žemaičių, dzūkų (pietų aukštaičių), vakarų aukštaičių (pastarieji aprėpia Lietuvos Užnemunę ir Mažąją Lietuvą su Klaipėdos Kraštu) ir šiaurės rytų aukštaičių dainos.
Regioniniai skirtumai pirmiausia išryškėja dainavimo stiliuose, kurie gali būti: vienbalsiškumas (monofonija), homofoninis daugiabalsumas, heterofonija (mišrus vienbalsio ir daugiabalsio dainavimo tipas) ir polifonija.
Šį darbą sudaro 1916 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!