Panteonas. Dangiškieji dievai. Chtoniškieji dievai

Dangiškieji dievai. Chtoniškieji dievai.
Mūsų protėviai, kaip ir senovės romėnai, indai, keltai, buvo susikūrę vieno Aukščiausiojo Dievo sąvoką, turėjo turtingą panteoną. Paprastame liaudies gyvenime nerasi nė vieno reikalų ar darbų baro, kuris nebūtų pavestas specialios dievybės globai. Lietuvių dievybės buvo skirstomos į dangaus ir žemės. Gausybė dievų ir deivių susispietė aplink lietuvį. Dangaus dievai lėmė likimą, žemės dievai globojo kasdienio gyvenimo, visų gamtos sričių daiktus.Nuo lopšio iki karsto žmonės vykdė jų valią, aukojo aukas,juos gerbė ir jų bijojo.
AUKŠČIAUSIAS DIEVAS.Kaip ir kitų tautų žmonės, lietuviai patriarchato laikotarpiu buvo sukūrę vaizdinių apie vieną aukščiausią ir vyriausią Dievą, šviesybių šviesybę, tobuliausią būtybę, visatos bei visokios gyvybės kūrėją ir tvarkytoją, gyvenantį danguje ir vaikštinėjantį po pasaulį senelio pavidalu. Dievas buvo laikomas visagaliu pasaulio viešpačiu, valdančiu viską danguje ir žemėje.Jo valdžia begalinė, neturinti ribų.
Dievas turėjo pagalbininkų dievaičių ir savo vaikų.Svarbiausiais ir galingiausiais Dievo sūnumis laikyti Perkūnas, Patrimpas ir Pikuolis. Kiekvienas jų savo žinioje turėjo atskiras Visatos dalis: Perkūnas- dangų ir atmosferą, Patrimpas- žemę ir jos augaliją, Pikuolis- požemį. Iš jų galingiausias buvo Perkūnas, krikščionybės laikais nepagrįstai tapęs senovės lietuvių aukščiausiuoju Dievu.
Apskritai visos gerosios dvasios – Dievo sūnūs, Laima, taip pat piktosios būtybės, kaip velnias, laumė, yra žemesnės už žmogų ir visada gali būti jo naudojamos tam tikrais tikslais. Tuo tarpu Dievas yra visagalis, nepriklauso nuo žmogaus ir yra visur.
Ilgainiui aukščiausiajam ir galingiausiajam Dievui kūrėjui pavadinti sudaryta papildomų asmenvardžių, kurie įvairiuose Lietuvos rajonuose buvo skirtingi: Aukštaitijoje, Mažojoje Lietuvoje - Praamžius, Suvalkijoje - Prakūrimas, Žemaitijoje – Ūkopirmas. Visi šie vardai buvo susiję su Visatos kūrimu, pradžios davimu, laiko amžinumu.
Kaip ir kitų indoeuropiečių, lietuvių aukščiausiasis Dievas buvo ir metų laikų tvarkytojas, o trumpiausią metų dieną jam buvo atliekamos sudėtingos apeigos.
Lietuvių mitologija išskiria tris svarbiausius aukščiausiojo Dievo sūnus: PERKŪNĄ , PATRIMPĄ ir PIKUOLĮ .Jau V-VI a. Pabaltijo gyventojai buvo įpareigoti bijoti dievų, ypač šios minėtos trijulės, ir krivių krivaičio. Žmonės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!