Paklausos dėsnis ir paklausą veikiantys veiksniai

Įvadas Šiame darbe aprašomas rinkos ekonomikos veikimo mechanizmas, vadinamas paklausos ir pasiūlos modeliu. Tuo tikslu yra nagrinėjami pagrindiniai rinkos ekonomikos elementai - paklausa ir pasiūla, veiksniai, lemiantys jų pokyčius, ir konkurencija. Šis modelis naudojamas aiškinant, kaip ekonomikos sąlygų pasikeitimas rinkoje veikia kainas ir realizuojamų prekių bei paslaugų kiekį. Pasiūlos ir paklausos analizė padeda suprasti mokesčių, subsidijų, kainų kontrolės ir kitų valstybės reguliavimo priemonių poveikį kainai. Darbo objektas – paklausos dėsnis ir paklausą veikiantys veiksniai. Darbo tikslas – išanalizuoti paklausos elastingumo kainai teorinius modelius. Darbo metodai: teorinės literatūros analizė, grafinis ir statistinis metodas. 1.Paklausos teoriniai aspektai 1.1. Paklausos ir pasiūlos veiksniai Rinkos subjektų - pirkėjo ir pardavėjo (arba vartotojo ir gamintojo) -interesai rinkoje reiškiasi pasiūlos ir paklausos forma. Paklausa tai prekės kiekio, kurį pirkėjas nori ir gali pirkti, ryšys su kaina, už kurią ši prekė perkama. Paklausa reiškiasi ne tik vartotojo noru, siekimu įsigyti konkrečią preke. Reikia turėti ir pakankamai pinigų prekei pirkti. Kaina nėra vienintelis perkamą prekės kiekį lemiantis veiksnys. Prekės paklausą rinkoje sąlygoja kitų prekių kainos, vartotojo pajamos ir jų kitimas, vartotojo poreikiai, skonis ir mada, numatomas kainų pasikeitimas ir kiti veiksniai. Paklausos analizei taikoma "ceteris paribus" prielaida: kai visi veiksniai, išskyrus vieną, laikomi pastoviais. Paklausos dėsnis (law of demand) tvirtina, kad paklausos kiekis auga kainai mažėjant ir mažėja kainai didėjant. Remiantys ekonomikos teorija galima teigti, kad mažėjant kainai, paklausa auga dėl dviejų priežasčių: pirma, sumažėjus kainai, pirkėjai perka tą prekę dažniau ir didesniais kiekiais; antra, sumažėjusi kaina vilioja naujus pirkėjus.1 Galima įsivaizduoti, kad paklausos dėsnis aprašo individualaus pirkėjo, kurio pajamos yra pastovios, elgesį rinkoje: pirkėjas nori pirkti daugiau pigesnių šios prekės vienetų. Pirkėjo reakcija į skirtingas kainas pavaizduota paklausos lentelėje. 1. lentelė. Paklausos lentelė2 Variantai Kaina (P), Lt/vnt. Perkamas prekių kiekis (q), vnt./mėn. A 10 3 B 8 4 C 6 5 D 4 6 E 2 7 Lentelės duomenys rodo, kad kiekvieną kainą atitinka tam tikras prekių kiekis, kurį pirkėjas gali pirkti kas mėnesį. Kai kaina 6 Lt už vienetą, paklausos kiekis bus 5 prekės vienetai. 1.2.Paklausos kreivė ir prekės elastingumas Paklausos kiekis tai prekės kiekis, kurį nori ir gali pirkti pirkėjas per tam tikrą laikotarpį (pvz., per mėnesį), esant tam tikrai kainai, kai kiti veiksniai yra nekintami. Paklausos dėsnis gali būti pakartotas lentelės duomenis perkėlus į Dekarto koordinačių sistemą. Kainos atidedamos vertikaliojoje, o jas atitinkantys prekių kiekiai - horizontaliojoje ašyje. p, Lt/vnt 10 8 6 4 2 O 234567 8 q, vnt./mėn. 1 pav. Paklausos kreivė3 Paklausos kreivė tai grafinis prekės kainos ir paklausos kiekio ryšio vaizdas. Remiantys ekonomikos teorija galima teigti, kad tai yra linija, rodanti atvirkščią prekės kiekio ir jos kainos priklausomybe. Daugelio prekių paklausos kreivė yra žemėjanti. Neigiamasis paklausos kreivės nuolydis rodo, kaip pirkėjas reaguoja į kainos pokyčius: mažesnė kaina atitinka didesnį paklausos kiekį q, o mažesne reikšmę q - didesnė kaina. Kitaip tariant, kainai mažėjant, kai kitos sąlygos yra nekintamos, paklausos kiekis auga ir atvirkščiai. Paklausos kreivė, būdama funkcijos q=f(P) išraiška, yra paklausos kiekio reikšmių geometrinė vieta. Paklausos kreivė taip pat rodo maksimalią kainą, kurią pirkėjas pasirengęs sumokėti už įvairius prekės kiekius. 4 Remiantys ekonomikos teorija galima teigti, kad paklausos pokyčius (change in demand) rodo paklausos kreivės poslinkiai koordinačių sistemoje. Tai atsitinka veikiant kitiems veiksniams: pasikeitus pirkėjo pajamoms, skoniui, madai ir t.t. 2 paveikslas rodo, kad padidėjusią paklausą, esant kainai p1 , rodys q11 >q1, o esant kainai P2 –q12>q2. Paklausa d1 yra didesnė negu paklausa d. p q O Q1 q2 q11 q12 2. pav. Paklausos pokyčiai5 Taigi geometriškai paklausos padidėjimas vaizduojamas paklausos kreivės poslinkiu į dešinę (gali būti ir nuožulnumo pokytis), o paklausos sumažėjimas -poslinkiu į kairę. Panagrinėkime keletą galimų paklausos pasikeitimo atvejų. Pirkėjo pajamos ir jų kitimas. Padidėjusios pirkėjo pajamos leidžia pirkti daugiau ir normalios kokybės, brangesnių prekių. Kaip parodyta 2 paveiksle, paklausos kreivė d vaizduoja pradinį pirkėjo pajamų lygį. Pajamoms išaugus, pirkėjas gali pirkti už tą pačią kainą daugiau tos rūšies prekės vienetų. Esant bet kokio dydžio kainai, paklausa prekei išauga, nes padidėja pajamos. Paklausos padidėjimą, pirkėjo pajamoms išaugus, rodys paklausos kreivės poslinkis į dešinę.6 2.Pasiūlos elastingumo kainų atžvilgiu atvejai Pagal tai, kaip parduodamų prekių kiekis priklauso nuo kainos, yra skiriami šie pasiūlos elastingumo kainų atžvilgiu atvejai: santykinis elastingumas, santykinis neelastingumas, vienetinis elastingumas, absoliutusis elastingumas ir absoliutusis neelastingumas. Santykinis pasiūlos elastingumas esti tuomet, kai siūlomo parduoti prekių kiekio procentinis pokytis yra didesnis už kainos procentinį pokytį. Pvz., jeigu kainai sumažėjus 10 proc. parduodamų prekių kiekis sumažėjo 15 proc., tai Es =15/10=1,5. Kai Es > l, pasiūla yra elastinga. Santykinis pasiūlos neelastingumas - kai siūlomo parduoti prekių kiekio procentinis pokytis yra mažesnis už kainos procentinį pokytį. Jeigu kaina padidėjo 10 proc., o parduodamų prekių kiekis padidėjo tik 5 proc., tai Es =5/10 = 0,5. Kai Es 0 Paklausos elastingumas kainų atžvilgiu ea A 0). Tai reiškia, kad vienos prekės kainos pokytis beveik neturi įtakos kitos prekės paklausai. 4.Paklausos elastingumą sąlygojantys veiksniai Minėta, kad atskirų prekių paklausos ir pasiūlos elastingumas yra nevienodas. Kyla klausimas: kokie veiksniai ir kaip lemia pa­klausos ir pasiūlos elastingumą? Paklausos elastingumo veiksniai l. Substitucija (pakeičiamumas). Labai svarbus veiksnys, sąlygojantis paklausos elas­tingumą galimybė įsigyti prekę — sub­stitutą. Jeigu tam tikra prekė turi artimą substitutą, tai šios prekės paklausa paprastai būna sąlygiškai elastinga, nes žmonės gali visiškai patenkinti savo poreikius pirkdami ir vartodami pakaitalą, jei šios prekės kaina kyla. Priešingai, jei prekė neturi artimų sub­stitutų, jos paklausa paprastai yra neelastinga. Šis bendras principas turi dvi pasekmes: a) prekės paklausa bus tuo elastingesnė, kuo konkrečiau apibūdinta ši prekė. Pavyz­džiui, kavos paklausos elastingumas yra la­bai menkas. Tačiau tani tikros konkrečios kavos, pavyzdžiui, „Jacobs", paklausa bus elastingesnė, nes, kylant „Jacobs" kavos kai­nai, žmonės gali jos atsisakyti ir pirkti kitos rūšies kavą; b) tam tikros firmos gaminamos prekės (tarkime, sviesto) paklausa paprastai yra elastingesnė, nei tos pačios prekės rinkos pa­klausa. Pavyzdžiui, sviesto paklausa yra santykinai neelastinga. Tuo tarpu tam tikro pie­no kombinato gaminamo sviesto paklausos elastingumas bus didesnis. Taip yra todėl, kad žmonės gali laisvai pakeisti, pavyzdžiui, „Žemaitijos pieno" sviestą į Biržų akcinės pie­no bendrovės gaminamą sviestą, jei pirmasis gamintojas padidintų šios prekės kainą. 2. Paklausos elastingumas priklauso ir nuo prekės paskirties. Prabangos ir būtiniau­ šių prekių paklausos elastingumas yra skir­tingas. Būtiniausių prekių, pavyzdžiui, mais­to produktų, drabužių ir pan., paklausa yra neelastinga, nes tokios prekės yra gyvybiš­kai svarbios žmogui, be tokių prekių žmo­nės negali apsieiti. Tačiau prabangos prekių paklausa yra labai elastinga. 3. Paklausos elastingumas priklauso nuo vartotojo biudžeto dalies, skiriamos prekei pirkti. Perkant druską, degtukus ir pana­šius dalykus, išleidžiama labai maža procen­tinė pajamų dalis. Į tokių prekių kainos pa­didėjimą pirkėjai iš tikrųjų nereaguoja. Pir­kėjui beveik nesvarbu, kad, pavyzdžiui, degtukų kaina pakilo nuo 10 et iki 20 et, t. y. 100 proc. Tokių prekių paklausa yra ne­elastinga. Tačiau, pirkdami kitas prekes, var­totojai išleidžia didelę pajamų (biudžeto) da­lį. Šių prekių paklausa yra elastinga. Į deg­tukų 100 proc. kainos padidėjimą pirkėjas nereaguoja, o į daug mažesnį procentinį au­tomobilio ar baldų komplekto kainos padi­dėjimą tipiškas pirkėjas reaguoja labai jautriai. 4. Laikas didina paklausos elastingumą. Žmonės, padidėjus prekės kainai, paprastai negali tuoj pat pakeisti savo elgsenos ir at­sisakyti šios prekės. Tačiau ilgainiui pirkė­jas gali susirasti prekės pakaitalą, padidinti savo pajamas. Tai reiškia, kad ilgo laikotar­pio paklausa yra elastingesnė nei trumpo laikotarpio paklausa. Pasiūlos elastingumas, kaip jau buvo mi­nėta, apibūdina pardavėjų reakciją į kainų pasikeitimą. Šios reakcijos laipsniui nusta­tyti taikomos tos pačios formulės, kaip ir paklausos atveju, tik pakeitus Q^ į Q^, t. y. paklausos apimtį į pasiūlos apimtį. Tačiau nustatant, ar elastinga, ar neelas­tinga paklausa ir pasiūla, taikomi skirtingi būdai. Nustatant paklausos elastingumą, pa­kanka nustatyti, kaip keičiasi pardavėjo ben­drosios pajamos arba pirkėjo bendrosios iš­laidos, pasikeitus prekės kainai, nes bendro­sios pajamos priklauso nuo paklausos elas­tingumo. Tokios priklausomybės nėra pa­siūlos atveju, nes, kainai didėjant, beveik visada didėja pasiūlos apimtis, ir atvirkščiai. Todėl nepriklausomai nuo to, ar elastinga, ar neelastinga yra pasiūla, kaina ir bendro pastoviomis kainomis, tada jis arba ji visada labiau mėgs didesnės vertės rinkinį nei mažesnės vien dėl to, kad didesnės vertės rinkinys duos daugiau pajamų, ir dėl to daugiau pasirinkimo galimybių. Todėl didesnės vertės pradinis rinkinys visada bus mėgstamesnis nei mažesnės vertės pradinis rinkinys. Šitas paprastas pastebėjimas pravers vėliau. Dar vienas atvejis pamąstymui: kas atsitinka, jei p}o)} + p2(o2 - P]0)'} + p2(o'2 ? Tada biudžetinė aibė iš viso nesikeičia: vartotojui tiek pat geras (oą , co2) kaip ir (&{, co'2), ir jo arba jos optimalus pasirinkimas turėtų būti visiškai toks pat. Pradi­nis rinkinys tik pasislinko išilgai biudžetinės tiesės. 4.1.Kainų pokyčiai Anksčiau nagrinėdami, kaip keičiasi paklausa, kai keičiasi kaina, rėmėmės prielaida, kad piniginės pajamos lieka pastovios. Dabar, kai piniginės pajamos yra apibrėžtos pradinio rinkinio verte, tokia prielaida nepagrįsta; jei parduodamos prekės kaina keičiasi, tai piniginės pajamos tikrai pasikeis. Todėl jei vartotojas turi pradinį rin­kinį, tai kainų pokytis automatiškai reiškia ir pajamų kitimą.12 Pirmiausia tai panagrinėsime geometriniu požiūriu. Jei pirmos prekės kaina sumažinama, tai žinome, kad biudžetinė tiesė tampa gulstesnė. Kadangi pradinis rinkinys yra visada įperkamas, tai reiškia, jog biudžetinė tiesė turi suktis apie pradinį rinkinį. Šiuo atveju iš pradžių vartotojas yra pirmos prekės pardavėjas ir juo lieka net po kainos sumažinimo. Ką galime pasakyti apie vartotojo gerovę? Pavaizduotu atveju po kainos pokyčio vartotojas yra žemesnėje abejingumo kreivėje, bet ar taip bus visada? Kad atsakytume į šį klausimą, pritaikysime atskleistosios pirmenybės principą. Jei vartotojas lieka pardavėju, tai naujasis jo pasirinkimo rinkinys turi būti paplonintoje naujosios biudžetinės tiesės dalyje. Bet ji yra pradinės biudžetinės aibės viduje: visi šie pasirinkimai buvo įmanomi ir prieš kainos pokytį. Todėl, remiantis atskleistąja pirmenybe, visi šie pasirinkimai yra blogesni nei pradinis pasirinkimo rinkinys. Todėl galime tvirtinti, kad jei parduodamos prekės kaina sumažinama ir vartotojas nusprendžia likti pardavėju, tai jo gerovė turėtų pablogėti. Kaip bus, jei parduodamos prekės kaina sumažinama ir vartotojas nusprendžia tapti tos prekės pirkėju? Šiuo atveju vartotojui gali būti ir geriau, ir blogiau - tiksliai žinoti negalime. Pereikime prie atvejo, kai vartotojas yra grynasis prekės pirkėjas. Čia viskas akivaizdžiai apsiverčia: jei jis yra grynasis prekės pirkėjas ir prekės kaina padidinama, o optimizuodamas vartotojas nusprendžia likti pirkėju, tai jam tikrai turi būti blogiau. Bet jei kainos padidėjimas jį priverčia tapti pardavėju, tai galimi abu atvejai: jam gali būti geriau, bet gali būti ir blogiau. Šie pastebėjimai atsiranda iš paprasto atskleistosios pirmenybės pritaikymo, kaip ir anksčiau aprašytais atvejais, tačiau būtų naudinga pasipraktikuoti ir nubrėžti grafiką, kad suprastumėte, kaip visa tai veikia. Atskleistoji pirmenybė taip pat leidžia padaryti keletą įdomių pastebėjimų dėl sprendimo, ar pasilikti pirkėju, ar tapti pardavėju, kai pasikeičia kainos. Tarkime, vartotojas yra grynasis pirmos prekės pirkėjas.13 Kaip ir paprastai tikrai nežinome, ar pirmos prekės pirkėjas pirks daugiau ar mažiau - tai priklauso nuo jo skonio. Tačiau kai ką tikrai žinome: vartotojas pasiliks grynuoju pirmos prekės pirkėju - jis netaps pardavėju. Lygiai taip pat ši stebėjimo rūšis pritaikoma ir asmeniui, kuris yra grynasis prekės pardavėjas: jei parduodamos prekės karna padidinama, grynuoju pirkėju jis netaps. Negalime užtikrintai pasakyti, ar parduodamos prekės vartotojas vartos daugiau ar mažiau, bet tikrai žinome, kad jis išliks pardavėju, jei kaina padidės. 4.2.Kainos poveikio ir paklausos kreivės Kainos poveikio kreivės vaizduoja tuos abiejų prekių derinius, kurie gali būti pareikalauti vartotojo, o paklausos kreivės -ryšį tarp kainos ir pareikalauto tam tikros prekės kiekio. Visiškai tas pats vyksta ir, kai vartotojas turi pradinį abiejų prekių rinkinį.14 Poveikio kreivė visada eis per pradinį rinkinį, kadangi, esant tam tikrai kainai, pradinis rinkinys ir bus pareikalautas rinkinys; tai yra esant tam tikroms kainoms, optimizuodamas vartotojas nuspręs neprekiauti. Kaip jau matėme, vartotojas gali nuspręsti būti pirmos prekės pirkėju arba pardavėju priklausomai nuo kainų. Todėl kainos poveikio kreivė bendru atveju nuo pradinio rinkinio taško eis į kairę ir j dešinę. Paklausos kreivė yra bendrosios paklausos kreivė - ji nurodo bendrą pirmos prekės kiekį, kurį vartotojas renkasi. Esant tam tikroms kainoms, grynoji pirmos prekės paklausa bus neigiama. Taip būna tada, kai pirmos prekės kaina taip pakyla, kad vartotojas nusprendžia tapti šios prekės pardavėju. Esant tam tikrai kainai, vartotojas nusprendžia tapti pardavėju. Pasiūlos kreivę sutarta brėžti teigiamajame ketvirtyje, nors pasiūlą būtų pras­mingiau įsivaizduoti kaip neigiamą paklausą. Paklusime tradicijai ir grynosios pasiū­los kreivę nubrėšime įprastu būdu - kaip teigiamą dydį. IŠVADOS 1. Paklausa tai prekės kiekio, kurį pirkėjas nori ir gali pirkti, ryšys su kaina, už kurią ši prekė perkama. Paklausa reiškiasi ne tik vartotojo noru, siekimu įsigyti konkrečią preke. Reikia turėti ir pakankamai pinigų prekei pirkti. Kaina nėra vienintelis perkamą prekės kiekį lemiantis veiksnys. Prekės paklausą rinkoje sąlygoja kitų prekių kainos, vartotojo pajamos ir jų kitimas, vartotojo poreikiai, skonis ir mada, numatomas kainų pasikeitimas ir kiti veiksniai. 2. Paklausos analizei taikoma "ceteris paribus" prielaida: kai visi veiksniai, išskyrus vieną, laikomi pastoviais. Paklausos dėsnis (law of demand) tvirtina, kad paklausos kiekis auga kainai mažėjant ir mažėja kainai didėjant. 3. Remiantys ekonomikos teorija galima teigti, kad tai yra linija, rodanti atvirkščią prekės kiekio ir jos kainos priklausomybe. Daugelio prekių paklausos kreivė yra žemėjanti. Neigiamasis paklausos kreivės nuolydis rodo, kaip pirkėjas reaguoja į kainos pokyčius: mažesnė kaina atitinka didesnį paklausos kiekį q, o mažesne reikšmę q - didesnė kaina. Kitaip tariant, kainai mažėjant, kai kitos sąlygos yra nekintamos, paklausos kiekis auga ir atvirkščiai. 4. Paklausos kreivė, būdama funkcijos q=f(P) išraiška, yra paklausos kiekio reikšmių geometrinė vieta. Paklausos kreivė taip pat rodo maksimalią kainą, kurią pirkėjas pasirengęs sumokėti už įvairius prekės kiekius. 5. Pasiūla - tai prekės kiekio, kurį gamintojas nori ir gali parduoti rinkoje, ryšys su kaina, už kurią prekė parduodama. Pasiūlos dėsnis (law of supply) tvirtina, kad kai prekės kaina didėja, esant kitoms vienodoms sąlygoms, pasiūlos kiekis taip pat didėja, o kai kaina mažėja, ir kiekis mažėja, t.y. 6. Pasiūlos lentelė - kainos ir pasiūlos kiekio, kurį gamintojas nori parduoti per tam tikrą laikotarpį, aprašymo būdas. Literatūra 1. Davulis G. Ekonomikos teorija (P. 69-81) 2. Red. Skominas A. Mikroekonomika (P. 87-111) 3. Wonnacott P., Wonnacott R. Mikroekonomika. (P.92-112). 4. Z. Lydeka Verslo organizavimo. Metodinė priemonė neakivaizdinėms studijoms. Kaunas: VDU, 2001. 5. A. Jakutis, B. Drilingas. Firmos ekonomikos pagrindai. Vilnius: Pačiolis, 2001. 6. V. Gronskas. Verslo ekonomika. Kaunas, 1993. 7. Hal R. Varian. Mikroekonomika. Šiuolaikinis požiūris.- Vilnius, 1999. Praktine užduotis Remiantys ekonomikos teorija galima teigti, kad tai yra linija, rodanti atvirkščią prekės kiekio ir jos kainos priklausomybe. Daugelio prekių paklausos kreivė yra žemėjanti. Neigiamasis paklausos kreivės nuolydis rodo, kaip pirkėjas reaguoja į kainos pokyčius: mažesnė kaina atitinka didesnį paklausos kiekį q, o mažesne reikšmę q - didesnė kaina. Kitaip tariant, kainai mažėjant, kai kitos sąlygos yra nekintamos, paklausos kiekis auga ir atvirkščiai. Paklausos kreivė, būdama funkcijos q=f(P) išraiška, yra paklausos kiekio reikšmių geometrinė vieta. Paklausos kreivė taip pat rodo maksimalią kainą, kurią pirkėjas pasirengęs sumokėti už įvairius prekės kiekius. Pasiūla - tai prekės kiekio, kurį gamintojas nori ir gali parduoti rinkoje, ryšys su kaina, už kurią prekė parduodama. Pasiūlos dėsnis (law of supply) tvirtina, kad kai prekės kaina didėja, esant kitoms vienodoms sąlygoms, pasiūlos kiekis taip pat didėja, o kai kaina mažėja, ir kiekis mažėja, t.y. Prekė A vnt. Prekė B vnt. Prekės B Al. vertė 1 var. 250 0 250 2 var. 200 300 100 3 var. 150 400 250 4 var. 50 500 450 5 var. 0 520 520 Pasiūlos lentelė - kainos ir pasiūlos kiekio, kurį gamintojas nori parduoti per tam tikrą laikotarpį, aprašymo būdas. Paklausa tai prekės kiekio, kurį pirkėjas nori ir gali pirkti, ryšys su kaina, už kurią ši prekė perkama. Paklausa reiškiasi ne tik vartotojo noru, siekimu įsigyti konkrečią preke. Reikia turėti ir pakankamai pinigų prekei pirkti. Kaina nėra vienintelis perkamą prekės kiekį lemiantis veiksnys. Prekės paklausą rinkoje sąlygoja kitų prekių kainos, vartotojo pajamos ir jų kitimas, vartotojo poreikiai, skonis ir mada, numatomas kainų pasikeitimas ir kiti veiksniai.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!