Visuminė paklausa ir pasiūla. Pusiausvyros produktas ir jo kitimas Makroekonomikoje naudojamos visuminės (agreguotos) paklausos ir visuminės (agreguotos) pasiūlos sąvokos • Visuminė paklausa (AD – aggregate demand) – suma prekių ir paslaugų, kurias vartotojai nori ir gali įsigyti esant tam tikram kainų lygiui. • Visuminės paklausos kreivė (aggregate demand curve) – grafinis atvirkštinės priklausomybės tarp kainų lygio ir visuminės paklausos pagamintai produkcijai vaizdavimas. • Visuminės išlaidos (AE – aggregate expenditure) – prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidų visuma esant tam tikram nacionalinio produkto lygiui. • Visuminė pasiūla (AS – aggregate supply) – prekių ir paslaugų kiekis, kurį gamintojai nori ir gali parduoti rinkoje esant atitinkamam kainų lygiui. • Visuminės pasiūlos kreivė (aggregate supply curve) – kainų lygio ir realaus nacionalinio produkto tiesioginės priklausomybės grafinis vaizdavimas. • Potencialusis (galimasis) bendrasis vidaus (nacionalinis) produktas (Yp – potential gross domestic product, GDP) – maksimalus produkcijos apimties lygis, kurį šalies ūkis pagamina per tam tikrą laiką visiškai išnaudojant esamus gamybos veiksnius. Klasikinis makroekonomikos požiūris ir modelis remiasi A. Smito (A. Smith) veikalu “Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrinėjimas”, 1776 m. • Visuminės paklausos (AD) kreivė leidžiasi žemyn kintant produktų kainoms. Mažėjant kainoms, nuperkama daugiau prekių, žmonių perkamoji galia didėja. AD kreivė leidžiasi žemyn į dešinę. • Visuminės paklausos (AD) poslinkį į dešinę sukelia pinigų masės padidėjimas, o poslinkį į kairę – pinigų masės sumažėjimas. • Per ilgąjį laikotarpį visuminės paklausos (AD) kreivės poslinkis sukelia kainų, o ne gamybos apimties pokyčius ir ekonomika pasiekia pusiausvyros būseną ant vertikalios visuminės pasiūlos (AS) kreivės. • Pusiausvyroje pasiekiamas visiškas užimtumas. • Visuminės pasiūlos kreivė yra vertikali tiesė esant visiškam užimtumui. • Trumpuoju laikotarpiu nesusireguliavus kainoms ir darbo užmokesčiui, visuminės paklausos smukimas sukelia krizę ir paklausos padidėjimu ištaisoma padėtis rinkoje. • Vyriausybės pareiga – stabilizuoti pinigų kiekį ir tuo pačiu stabilizuoti visuminę paklausą, vykdyti monetarinę politiką (orientuojamasi į pinigų masės augimo tempo pokyčius). Pagal klasikinį modelį visuminės paklausos formą lemia trys pagrindiniai veiksniai: • Palūkanų poveikis – kai kyla kainų lygis, didėja palūkanų norma, sumažėja paklausa realiai nacionalinio produkto apimčiai, sumažėja vartotojų išlaidos ir investicijos. • Turto poveikis – esant didesniam kainų lygiui reali sukaupto turto vertė sumažėja, vartotojų išlaidos sumažėja, nuvertėja piniginės santaupos. • Importo poveikis – dėl kainų lygio padidėjimo šalyje padidėja importas, sumažėja eksportas. Ir atvirkščiai, dėl kainų lygio sumažėjimo padidėja eksportas, kartu padidindamas grynojo eksporto kiekį. Klasikinis pusiausvyros modelis • AS • AD • Bendrasis kainų lygis • Gamybos apimtis • 0 • E • Gamybos apimtis esant visiškam užimtumui Keinsistinis makroekonomikos požiūris ir modelis remiasi J. M. Keinso (J. M. Keynes) knyga “Bendroji užimtumo, palūkanų ir pinigų teorija” (Bendroji teorija), 1936 m. • Keinsistinis modelis susijęs su 1930 m. Didžiosios depresijos priežasčių analize, ir jame suformuluotais teiginiais: ◦ Rinkos ekonomika pasiekia pusiausvyrą esant dideliam nedarbui (skirtingai negu klasikai). ◦ Nedarbo priežastis yra visuminės paklausos nepakankamumas (per mažai pinigų išleidžiama prekėms ir paslaugoms). ◦ Siekiant įveikti nedarbą, reikia padidinti vyriausybės išlaidas. • Pagal J. M. Keinsą, pagrindinė depresijos priežastis buvo visuminės paklausos investicinio komponento sumažėjimas. • Ekonomika pasiekia pusiausvyrą tik esant dideliam nedarbui. • Pabrėžiamas darbo užmokesčio ir kainų mažėjimo nelankstumas. • Ekonomikos funkcionavimas nagrinėjamas trumpuoju laikotarpiu. • Keinsistinė visuminės pasiūlos (AS) kreivė yra panaši į apverstą L. • Horizontalioje visuminės pasiūlos (AS) kreivės atkarpoje gali būti pasiekta pusiausvyra esant dideliam nedarbo lygiui ir egzistuojant infliacijai. • J. M. Keinsas pažymėjo aktyvią valstybės politiką, t.y. akcentavo valstybės fiskalinę politiką (orientuotą į vyriausybės išlaidų reguliavimo politiką). Visuminė paklausa. KEINSISTINIS POŽIŪRIS • Visuminė paklausa susideda iš keturių dalių, kurios atitinka keturias nacionalinio produkto struktūrines dalis • PAKLAUSOS DALIS, ATITINKANTI ASMENINIO VARTOJIMO IŠLAIDAS(C) • PAKLAUSOS DALIS, ATITINKANTI INVESTICIJAS (I), t.y. Paklausa įrengimams, namų statybai, naujų įmonių statybai, papildomoms atsargoms • PAKLAUSOS DALIS, ATITINKANTI VYRIAUSYBĖS PREKIŲ IR PASLAUGŲ PIRKIMUS (G) • PAKLAUSOS DALIS, ATITINKANTI GRYNĄJĮ EKSPORTĄ (XN) • PAGAL KLASIKUS VISUMINĖ PAKLAUSA KINTA PRIKLAUSOMAI NUO KAINŲ IR DARBO UŽMOKESČIO KITIMO • Pagal KEINSĄ SVARBIAUSI VISUMINĖS PAKLAUSOS ELEMENTAI YRA: VARTOJIMO PAKLAUSA (C), KURI PRIKLAUSO NUO PAJAMŲ • INVESTICIJOS (I), KURIOS PRIKLAUSO NUO PALŪKANŲ NORMOS POVEIKIO IR ATEITIES LŪKESČIŲ (PERSPEKTYVŲ) • Pagrindinė išvada keinsistinėje VISUMINĖS PAKLAUSOS TEORIJOJE: • NEI PREKIŲ KAINŲ, NEI DARBO UŽMOKESČIO MAŽĖJIMAS NEATSTATO VISIŠKO UŽIMTUMO SITUACIJOS • PAGRINDINĖS RINKOS JĖGOS SAVAIME NEATVEDA Į VISIŠKĄ UŽIMTUMĄ • Visuminės pasiūlos (AS) kreivė • Visuminė pasiūlos kreivė (AS) rodo, kokį prekių ir paslaugų kiekį gamintojai pateiks rinkai kiekvienu galimu kainų lygio atveju, jei kiti AS veiksniai lieka nekintantys. • Visuminė pasiūlos kreivė (AS) turi tokias sudedamąsias dalis ir sudaro taip vadinamąjį eklektiškąjį (bendrąjį) visuminės pasiūlos modelį, apjungiantį skirtingas pažiūras: ◦ Horizontali AS dalis (keinsistinė) parodo realaus nacionalinio produkto apimties lygį (kadangi nėra sąlygų prekių kainų kilimui, gamybos išlaidos nepadidėja plečiantis gamybos apimčiai). ◦ Vertikali AS dalis (klasikinė) pasiekiama, kai AD yra pakankamai didelė ir užtikrinamas visiškas užimtumas. Ekonomika yra tokioje būsenoje, kai trumpuoju laikotarpiu nepasiekiamas tolesnis gamybos apimties padidėjimas, kainų pakilimas nepadidina realios gamybos apimties. ◦ Tarpinė AS dalis (išlenkta) rodo, kad reali nacionalinio produkto apimtis priklauso nuo kainų lygio. Šioje dalyje visiškas užimtumas negali būti pasiektas visose rinkose vienu metu. Keinsistinė visuminės pasiūlos (AS) kreivė • Y • AS • 0 • Horizontali dalis • Yp • Y1 • Tarpinė dalis • Vertikali dalis • P1 • P2 • Bendrasis kainų lygis, P VISUMINĖS PASIŪLOS DALYS • Horizontali (AS) dalis vadinama keinsistinė (DIDINAMA GAMYBOS APIMTIS, NEKELIANT KAINŲ, T.Y. ĮTRAUKIANT PAPILDOMUS DARBO IR MATERIALINIUS IŠTEKLIUS), esant depresinei (nuosmukio) situacijai, nedarbas viršija natūralaus nedarbo lygį, realusis nacionalinis produktas žymiai mažesnis už potencialųjį • Vertikali (AS) dalis vadinama klasikine, kuomet ekonomika pasiekia visiško užimtumo arba natūralaus nedarbo lygį,ekonomika veikia visu pajėgumus, bet didėja infliacijos lygis, nes firmos, kurios plės gamybą siūlys didesnes kainas už naudojamus gamybos veiksnius. • Tarpinė AS dalis rodo, kad padidėjus realaus nacionalinio produkto gamybai pakyla kainos • - ekonomika susideda iš daugybės rinkos prekių ir paslaugų, visiškas užimtumas nepasiekiamas visose rinkose vienu metu • - ne visos ūkio šakos pasiekia savo gamybinį pajėgumą tuo pačiu metu • - tarpinė kreivės atkarpa svarbi stabiliuoju laikotarpiu Visuminės pasiūlos (AS) kreivė ir jos kitimo veiksniai • Vienas svarbiausių AS pokyčius nulemiančių veiksnių yra • Išteklių kainos • vidaus išteklių: darbo jėgos, žemės, kapitalo, verslininkų galimybės.AS kitimą lemia gamybos kaštai ir technologija. Vienas svarbiausių veiksnių – darbo užmokestis • importuojamų išteklių kainos • (kainų sumažinimas padidina pasiūlą ) • Darbo našumo pasikeitimai (našumo padidėjimas reiškia, kad esant tam tikrai išteklių arba išlaidų apimčiai galima gauti didesnę realaus nacionalinio produkto apimtį). • Sumažėjus išlaidoms, tenkančioms vienam produktui, t.y. našumo padidėjimas, pastumia visuminės pasiūlos kreivę į dešinę ir atvirkščiai. • PADIDĖJUS DARBO NAŠUMUI, SUMAŽĖJUS GAMYBOS KAŠTAMS, VISUMINĖ PASIŪLA PADIDĖJA • Teisės normų pasikeitimai: ◦ Mokesčių ir subsidijų padidėjimas mažina visuminę pasiūlą. ◦ Valstybinio reguliavimo išlaidų padidėjimas pastumia visuminės pasiūlos kreivę į kairę. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS:PASIŪLOS ASPEKTAS • AS IR AD kreivių susikirtimas tarpinėje dalyje rodo , kad esant kainų lygiui realusis pagamintas produktas atitinka perkamo produkto kiekį • Keinsistinėje atkarpoje kainos yra nelanksčios, t.y. nekinta, todėl prie padidėjusios visuminės paklausos, jos lieka nepakitusios, padidėja tik pardavimų apimtis PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS:PASIŪLOS ASPEKTAS • Klasikinė visuminės pasiūlos atkarpa rodo, kad visiškai panaudojami gamybos veiksniai – darbas ir kapitalas. • Visuminės paklausos pokyčiai veikia kainas, o bendrasis nacionalinis produktas liks potencialaus produkto, užtikrinančio visišką užimtumą,lygio YP. PUSIAUSVYROS NACIONALINIS PRODUKTAS:PASIŪLOS ASPEKTAS ◦ Visuminės paklausos padidėjimas tarpinėje visuminės pasiūlos atkarpoje sukels realaus nacionalinio produkto padidėjimą iki • YP ir kainų lygio padidėjimą iki P1 • Visuminės pasiūlos pokyčius sukelia pasikeitimai ekonominių sąlygų,kurios veikia prekių gamybos kaštus ir produktų kainas. Visuminės pasiūlos veiksniai betarpiškai veikia kainų lygio pokyčius, jie vadinami kainų šokais, pvz. • SAUSROS – žemės ūkio produktų pasiūlos staigus sumažėjimas sukelia kainų didėjimą • ĮSTATYMAI, RIBOJANTYS GAMTOS TERŠIMĄ - papildomos gamybos išlaidos brangina prekes. • PROFSĄJUNGŲ VEIKLOS AKTYVINIMAS- • didėja darbo užmokestis ir prekių kainos J. M. Keinso (J. M. Keynes) išskirti visuminės paklausos (AD) veiksniai • Namų ūkio vartojimo išlaidų pasikeitimai, asmeninio vartojimo išlaidos (C). • Firmų investicinių išlaidų pasikeitimai (I). • Vyriausybės išlaidų pasikeitimai (G). • Grynojo eksporto išlaidų pasikeitimai (Xn). • Privačioje uždaroje ekonomikoje, kur G=0 ir T=0, o produkcijos vertė (BVP, NP) yra Y, visuminės išlaidos (AE) arba visuminė paklausa (AD) yra lygi: • Daromos išvados, kad visas pagamintas produktas yra suvartojamas arba investuojamas. • Viena dalis pajamų privačiame sektoriuje yra suvartojama, kita – taupoma. • Visos pajamos yra suvartojamos naudojimui ir taupymui, realizuotas produktas atitinka pagamintą. • Supaprastintos ekonomikos modelio pusiausvyros sąlyga – investicijos lygios santaupoms. • I=S • Mišrios uždaros ekonomikos modelį papildo vyriausybės sektorius G. • Atviros ekonomikos modelį papildo dar grynojo eksporto dydis Xn. ◦ VARTOJIMAS IR TAUPYMAS Vartojimo paklausa ir vartojimo funkcija • Paprastoje uždaroje ekonomikoje visos pajamos sunaudojamaos arba vartojimui arba taupymui. • Vartojimą apibūdina vartojimo paklausa (consumption demand) namų ūkio sektoriaus paklausa prekėms ir paslaugoms. • Ryšys tarp pajamų ir vartojimo išlaidų yra vartojimo funkcija (consumption function) vartojimo apimties priklausomybė nuo disponuojamų pajamų. • Vartojimo funkcijos nuožulnumas yra vadinamas ribiniu polinkiu vartoti (MPC – marginal propensity to consume) – vartojimo prieaugis disponuojamoms pajamoms padidėjus vienetu. • MPC patikslina vartojimo funkciją. • MPC – tai dydis, kuriuo padidėja vartojimo apimtis pajamoms išaugus vienu vienetu. • Kiekvienas papildomas pajamų vienetas padidina vartojimą dydžiu, mažesniu už vienetą. Likusi pajamų dalis yra taupoma. Autonominis vartojimas (a – autonomous consumption) – tai vartojimas, kai nacionalinis produktas lygus nuliui, t.y. minimalus vartojimo dydis. • C • Y • a • ΔY=1 • ΔC • 0 • Y1 • Y2 Vidutinis polinkis vartoti (APC – average propepensity to consume) – vartojimo apimties ir pajamų santykis. • Vidutinis polinkis vartoti (APC – average propepensity to consume) – vartojimo apimties ir pajamų santykis. • J.M.Keinsas išskyrė šiuos vartojimo funkcijos bruožus: ◦ Vartojimas C yra disponuojamų pajamų funkcija. ◦ 0
Šį darbą sudaro 3382 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!