• Paaiškinti, kad ekosistemose įvairias rūšis sieja mitybos tinklas ir kiekviena rūšis dažniausiai priklauso nuo daugelio kitų.
• Remiantis pavyzdžiais paaiškinti, kad mitybos grandinė yra kelias, kuris jungia skirtingas bendrijos rūšis.
• Nurodyti mitybos lygmenis.
Energijos ir maisto medžiagų apytakos ekosistemose supaprastintas modelis.
• Tai sudėtinga ekologinė mitybos sistema.
• Mitybos grandinės parodo, kas kuo maitinasi ir maisto energijos perėjimą iš vieno mitybos lygmens į kitą.
• Augalo lapai drugio vikšras zylė
•
Kiekviena mitybos grandinės dalis priskiriama mitybos lygmeniui
• Skaidytojų grandinėms lygmenų sąvoka netaikoma.
• Pirmasis mitybos lygmuo - Gamintojai – žalieji augalai, kurie patys gamina maisto medžiagas.
• Antrasis mitybos lygmuo - Pirminiai vartotojai – žolėdžiai (augalais mintantys) gyvūnai. Energiją teikiančias medžiagas gauna tiesiogiai iš gamintojų.
• Trečiasis mitybos lygmuo - Antriniai vartotojai – plėšrūnai. Energiją teikiančias medžiagas gauna iš pirminių vartotojų kūnų. Pvz., lapės, kai jos ėda žolėdžius.
• Ketvirtasis mitybos lygmuo - Tretiniai vartotojai – plėšrūnai. Energiją teikiančias medžiagas gauna įvairiais netiesioginiais būdais iš antrinių vartotojų kūnų. Pvz., lapės, kai jos ėda mesėdžius.
• Mitybos grandinė skirstoma pagal mitybos...

• Vienu metu ameba gali sudaryti kelias pseudopodijas, ir tada ji apgaubia jomis maistą: bakterijas, dumblius, kitus pirmuonis. Grobis atsiduria citoplazmoje, ir aplink jį iš citoplazmos išsiskiria virškinimo sultys. Susidaro pūslelė – virškinančioji vakuolė. Virškinimo sultys ištirpdo dalį maisto medžiagų (suvirškina jas). Ištirpusios maisto medžiagos iš vakuolės patenka į plazmą, ir iš jų susidaro amebos kūnas. Neištirpusios liekanos pašalinamos iš organizmo pro bet kurią amebos vietą.
• Euglenos citoplazmoje yra daugiau kaip 20 žalių apvalainių chloroplastų, nudažančių ją žalia spalva (todėl ji ir vadinama euglena – žaliąja). Chloroplastuose yra chlorofilo. Euglena, kaip ir žalieji augalai, minta organinėmis medžiagomis, susidarančiomis šviesoje fotosintezės būdu. Citoplazmoje kaupiasi smulkučiai grūdeliai – tai į krakmolą panašios maisto medžiagos. Euglena jas sunaudoja badaudama.
• Ilgai palaikytos tamsoje euglenos chlorofilas išnyksta, ji pasidaro bespalvė. Dėl to fotosintezė nutrūksta, ir euglena pradeda misti ištirpusiomis organinėmis medžiagomis, susidarančiomis pūvant įvairiems negyviems organizmams.
• Euglena gali maitintis dviem skirtingais būdais: šviesoje – kaip žalieji augalai, tamsoje – kaip gyvūnai, įsisavina gatavas organines medžiagas. Dvilypė euglenos medžiagų apykaita taip pat augalų ir gyvūnų sandaros panašumai patvirtina augalų ir gyvūnų vystymąsi.
• Nuo klumpelės priekinio galo iki kūno vidurio eina griovelis, apaugęs ilgesnėmis blakstienėlėmis. Griovelio užpakaliniame gale yra burnos anga, atsiverianti į trumpą vamzdelio formos ryklę. Griovelio blakstienėlės be paliovos juda, sukeldamos vandens srovę. Vanduo pagauna ir atneša į burną pagrindinį klumpelės maistą – bakterijas, kurios pro ryklę patenka į klumpelės kūną. Čia, citoplazmoje, aplink jas susidaro virškinamoji vakuolė, į kurią išsiskiria virškinimo sultys. Klumpelės, kaip ir amebos, citoplazma be paliovos juda. Vakuolė atitrūksta nuo ryklės, ir ją pagauna citoplazmos srovė. Maistą virškina ir maistingąsias medžiagas įsisavina klumpelė taip pat, kaip ir ameba. Nesuvirškintos liekanos pašalinamos pro mažą šalinamąją angą, esančią už burnos.
Duobagyviai Gėlavandenė hidra
• Hidros kūnas panašus į maišelį, kurio sienelės sudarytos iš dviejų sluoksnių ląstelių: vidinio(entodermos) ir šorinio(ektodermos). Hidros kūno viduje yra virškinamoji ertmė.
Plokščiosios...

Naujų kalinių atneštas maistas būdavo paimamas darbo komandų. Kartais dalį pagrobdavo ir esesininkai, bet darbo komanda mokėdavo ir juos apmauti. Žmonės lageryje būdavo baisiai alkani. Maisto ieškodavo atmatų dėžėje, grauždavo kaulus, rydavo supuvusią mėsą. Žemėtos žalios bulvių lupenos jiems būdavo aukščiausias skanėstas. Lageryje dėl duonos plutelės žmogus į ugnį eitų. Gervinskis pasakoja: „Štai dar pernai rudenį kaulus sukračiau už tai, kad jis vos spėjusiam mirti lavonui išplėšė kepenis ir pradėjo žalias ryti.“ Numirusių kalinių kūnus reikėdavo saugoti, kad gyvieji neišplėštų jų kepenų ir širdžių. Žmonės norėdami išgyventi turėdavo elgtis kaip žvėrys. Katorginikams oficialiai skiriama kalėjiminė norma : 1800-2000 kalorijų. Kalėjime, kur žmonės sėdi nejudėdami tokios normos gal ir užtektų, tačiau lageryje, kur nuolat dirbami sunkūs darbai reikia mažiausiai 2500 kalorijų. Katorgininkas ir gaudamas pilną normą, oficialiai jam skirtą, vis tiek būtų pasmerktas žūti dėl maisto stokos, dėl organizmo išsekimo. Tačiau eilinis kalinys ir šios savo skurdžios normos niekuomet pilnai negaudavo. („1940-1942 metais kalinys vargiai gaudavo ir 1000 kalorijų. 1943-1944 metais maistas nuolat gerėdavo, palyginti su senesniais laikais, buvo jau žymiai pagerėjęs, bet vis dėlto liko jis velnio vertas.“) Į Štuthofą maistas būdavo gabenamas iš Gdansko, iš Tiegenhofo ir kitų miestų bei ūkių. Jau sandelyje maisto dalis būdavo pasissavinama sandėlio darbuotojų. Kita dalis dingdavo bevežant – dalį pavogdavo šoferiai, esesininkai palydovai ir kaliniai, dirbę transporto srotyje. Dalis dingdavo bekraunant į sunkvežimius, dalis – iš sunkvežimių perkeliant į lagerio sandėlius. Lagerio valdžia norėjo turėti papildomo valgio, todėl vogdavo dešrą, margariną, cukrų, miltus, kruopas iš kalinių lagerio sandėlių. („Esesininkai turėdavo vežti maistą savo gausiom šeimom ir dar gausesnėm meilužėm – maistas eidavo iš kalinių sandėlių.“) Į blokus kaliniam atiduodama, kas nuo aristokratijos liko, o knygose įrašoma: visa atiduota. Maisto kelionės ir jo neliačiamybės sukontroliuoti buvo neįmanoma, juo labiau kad nelabai kas tuo ir rūpinosi. Virtuvės vadovu ilgą laiką buvo feldfebelis Ziehmann – vienas...

• Oda sausa, suragėjusi, be liaukų, nelaidi vandeniui, žvynuota, keratinizuota, iš jos neriamasi.
• Šalinimas – inkstai išskiria šlapimo rūgštį kartu su išmatomis.
• Kvėpuoja – plaučiai išsivystę, dideli ir sudėtingi, kvėpuoti padeda šonkauliai.
• Širdis – trys kamero, skilvelyje –nepilna pertvarėlė; krokodilų-keturios.
• Šaltakraujų kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos.
• Apvaisinimas – vidinis.
• Kiaušiniai – odišku lukštu, gemalą dengia dangalai.
• Uoslė – gomuryje atsiveria Jakobsono organas, kuris tiria oro cheminesmedžiagas, pernešamas nuolat judinamo liežuvio.
Gyvatės mityba
• Užuodžia kyščiodama dviškį liežuvį, perneša kvapiųjų medžiagų molekules į gomuryjeesantį uoslės organą.
• Nužudo nuodais, kurie gaminasi smilkiniuose esančiose liaukose ir kanalėliais per pailgėjusius dantis suleidžiami grobiui.
• Aukos – pelės, kiti graužikai.
Roplių mityba
• Ilgu, lipniu liežuviu per atstumą
• pagauna vabzdžius (chemeleonai,
• driežai).
• Auką paralyžiuoja nuodais;...

Kad žmogus sveikai maitintųsi, turi gauti tinkamą energijos ir maisto medžiagų kiekį. Sudarant individualų mitybos planą turime remtis PSO rekomendacijomis. Jos sudaromos kiekvienam asmeniui pagal ūgį, svorį, kūno-masės indeksą (KMI), fizinį aktyvumą.
Darbo tikslas. Įvertinti per savaitę suvartoto maisto kaloringumą, maistingumą ir jo asortimentą remiantis PSO rekomendacijomis.
1. Apskaičiuoti dienos raciono energetinę vertę (kcal), baltymų, riebalų, angliavandenių ir skaidulų kiekį.
2. Apskaičiuoti dienos raciono vitaminų, mineralinių elementų ir mikroelementų kiekius.
3. Palyginti apskaičiuotas vertes su PSO rekomendacijomis.
4. Įvertinti baltymų-riebalų-angliavandenių santykį.
5. Įvertinti maisto asortimentą ir pateikti jo papildymo rekomendacijas.
6. Išanalizuoti suvartotų maisto produktų spektrą lyginant su rekomenduojama sveikos mitybos piramide.
7. Įvertinti ar suvartojamame maiste yra genetiškai modifikuotų produktų ir cheminių maisto priedų.
I diena
Dienos kaloringumas pagal PSO rekomendaciją per mažas (1 lentelė).
1 lentelė
I dienos energetinė vertė

Patiekalas
Kiekis (g)
Kalorijos (kcal)
Riebalai (g)
Angliavandeniai (g)
Baltymai (g)
Skaidulos
(g)
Pusryčiai
Jogurtas
250
203
5
32
7,3
0
Pietūs
Kibinas
115
414
23,5
37,6
12,3
3,8
Vakarienė
Koldūnai su vištiena
200
380
12,4
45
27
7,0
Viso:
0
997
40,9
114,6
46,6
10,8
%
7,2
20,3
8,2
PSO rekomendacija
2236 (min.1626)
37-75
307-419
56-84
20-30
(ribos
12-32)
PSO rekomendacija, %
15-30
55-75
15-30
Baltymų, riebalų, angliavandenių per mažai. Jų santykis1:1:3 (turi būti 1:1:4). Trūksta skaidulų. Rekomenduojama dienos racioną papildyti kruopomis, rupių miltų duonos gaminiais, daržovėmis iki 5 kartų per dieną. Kadangi visi produktai yra pusfabrikačiai, tikėtina, kad juose bus maisto priedų. Vitaminų gauta per mažai, išskyrus vitaminą K ( 2 lentelė).
2 lentelė.
I dienos vitaminai

Patiekalas
A, µg
C, mg
D, µg
E, mg
Bgr. ,mg
K, µg
Pusryčiai
Jogurtas
102
7
0,75
0,75
7
1,25
Pietūs
Kibinas
128,3
4,9
0,8
0,58
37,1
0,6
Vakarienė
Koldūnai su vištiena
-
-
-
-
-
-
Viso
0
0
0
1,33
44,1
1,85
PSO rekomendacija
800
60
5
5
447,6
1
Max.1700 Toksiška(3000)
200 (2000)
10
(100)
15
(100)
684,6
(1 476,6)
80
(250)
Rekomenduojama dienos racioną papildyti aliejumi, kruopomis, rupių miltų duonos gaminiais, daržovėmis. Mineralinių elementų trūksta, išskyrus kalcį (Ca) ir fosforą (P) (3 lentelė).
3 lentelė
I dienos mineraliniai elementai

Patiekalas
Zn, mg
Ca, mg
Mg, mg
K, mg
Fe, mg
P, mg
Pusryčiai
Jogurtas
2,5
937,5
68,8
937,5
0,75
562,5
Pietūs
Kibinas
1,84
366,8
29,0
254
1,4
303,4
Vakarienė
Koldūnai su vištiena
-
-
-
-
-
-
Viso
0
0
0
0
0
0
PSO rekomendacija
5
1000
400
2000
10
700
15
(40)
1200
(2500)
550
(750)
4500
15
(45)
1000
(4000)
Rekomenduojama dienos racioną papildyti kruopomis, rupių miltų duonos gaminiais, daržovėmis. Mikroelementų trūksta (4 lentelė).
4 lentelė
I dienos mikroelementai

Patiekalas
Se, µg
Mn, mg
I, µg
Cu, mg
Pusryčiai
Jogurtas
7
0
40
0
Pietūs
Kibinas
6,6
0
8,9
0
Vakarienė
Koldūnai su vištiena
-
-
-
-
Viso
15,6
0
48,9
0
PSO rekomendacija
55
1,6
150
0,8
60 (400)
2,3 (11)
200 (1100)
1 (5)
Rekomenduojama dienos racioną papildyti kruopomis, rupių miltų duonos gaminiais, daržovėmis.
Visi produktai yra pusgaminiai, o į juos dažniausiai dedama maisto priedų. Genetiškai modifikuotų produktų nėra.
II diena
Dienos kaloringumas pagal PSO rekomendaciją per mažas (5 lentelė).
5 lentelė
II dienos energetinė vertė

Patiekalas
Kiekis (g)
Kalorijos (kcal)
Riebalai (g)
Angliavandeniai (g)
Baltymai...

Kiekvienas žmogus nori būti gražus, sveikas, lieknas, tačiau retas, kuris siekia šių norų išpildymo. Daugelis nori greitų rezultatų, kur nereikia daug pastangų, tačiau tai praktiškai neįmanoma. Kad ir ką bedarytų žmogus, jis turi turėti daug valios, motyvacijos, užsispyrimo, ryžto ir įdėti nemažai pastangų, kad gautų norimų rezultatų, taip yra ir siekiant sveiko gyvenimo būdo. Daugelis sveiką gyvenimo būdą suvokia skirtingai. Vieni mano, kad tai aktyvus sportas, kiti – kad tai subalansuota mityba, dar kiti – mano, kad tai – neturėjimas žalingų įpročių. Bet geriau viską apgalvojus, galime apibendrinti visus šiuos dalykus ir pasakyti, kad sveikas gyvenimo būdas – tai mitybos, sportavimo ir žalingų ypročių neturėjimo subalansavimas. Todėl labai svarbu žinoti, kas yra sveika mityba, sportas ir žalingi ypročiai bei kaip juos reikia valdyti.
Maistas – bet kokia medžiaga, vartojama organizmo veiklai ir sveikatai palaikyti, tai yra palaikyti gyvybę ir augimą. Visus maisto produktus galima suskirstyti į 5 grupes: pieno, mėsos, vaisių, daržovių ir grūdų produktus. Iš pieno ir pieno produktų organizmas gauna vertingų baltymų ir kalcio, iš mėsos ir jos grupės produktų – baltymų, geležies, vitaminų bei mineralinių medžiagų. Vaisiai reikalingi dėl vitamino C bei folinės rūgšties, stiprinančių atsparumą infekcinėms ligoms ir stresui. Daržovėse yra daug mikroelementų ir maisto skaidulų. Grūdų produktai – B grupės vitaminų, angliavandenių, maisto skaidulų, mineralinių medžiagų ir baltymų šaltinis.
Žmogus, vartodamas augalinius ir gyvūninius maisto produktus, gauna visų jam reikiamų maistinių medžiagų. Tačiau pastaruoju metu maistas vis dažniau tampa ligų (nutukimo, aterosklerozės, diabeto, infarkto, ir kt.) priežastimi. Todėl Maistas yra labia svarbus ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui.
Taigi, trumpai tariant, Sveika mityba yra tokia, kuomet organizmas gauna visas jam reikalingas medžiagas ir energiją idealiam svoriui palaikyti.
1. Saikingumas. Jeigu vartojama maisto per daug, yra kenksminga sveikatai, todėl turimė mokėti laiku sustoti valgyti, kai jau jaučiames nebealkani, turime išmokti valgymo metu„neapsiryti“.
2. Įvairumas. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą, nes su maistu...

• Organizmai turi maitintis, kitaip jiems pritrūktų energijos gyvybiniams procesams palaikyti ir jie žūtų. Augalai patys pasigamina organinių junginių, o gyvūnai minta augalais arba kitais gyvūnais.
• Vartotojai
• Augalėdžiai
• Plėšrūnai
• Parazitai
• Gyvūnai, mintantys augalais, kerpėmis ir dumbliais, vadinami augalėdžiais.
• Gyvūnai, kurie gaudo ir ėda kitus gyvūnus, vadinami plėšrūnais.
• Gyvūnai, kurie naudojasi kitais organizmais kaip būstu ir minta jų audiniais arba maisto medžiagomis, vadinami parazitais
Dideli plėšrūnai mitybos grandinėse
• Paukštvanagis ar vilkas yra dideli plėšrūnai, todėl miško ekosistemoje beveik neturi natūralių priešų. Kūdros ir ežero ekosistemose didžiausias plėšrūnas yra lydeka. Tokie plėšrūnai dažniausiai užbaigia mitybos grandines.
•
Energijos ir maisto medžiagų kelias
• Gamta suteikė augalams nuostabią dovaną- pigmentą chlorofilą. Jo dėka saulės energija fotosintezės proceso metu paverčiama angliavandenių, baltymų, ir riebalų cheminių jungčių energija. Šią augalų sukauptą energiją naudoja vartotojai.
• Saulės energija
• 100% cheminės energijos sukaupta augalo viduje
• 90% energijos prarandama
• 10% cheminės energijos...

Vyresnio ir senyvo amžiaus žmonių mityba
dieta ( P3 )
Su amžiumi kinta žmogaus apykaitos procesai: jie sulėtėja, organizmas eikvoja mažiau energijos, ne tokie produktyvūs tampa kai kurie hormonai, kraujyje padidėja cholesterolio kiekis, sulėtėja įvairių virškinimo liaukų sekrecija, atsiranda kitų organizmo fiziologinių ir biocheminių procesų lėtėjimo požymių. Padažnėja širdies ir kraujagyslių bei kitų lėtinių ligų, dėl kurių sutrinka žmonių sveikata, darbingumas, savijauta ir ilgaamžiškumas. Vienas svarbiausių veiksnių, nulemiančių šių procesų ir ligų etiopatogenezę, yra neracionali mityba. Mitybos įpročiai formuojasi jau ankstyvojoje vaikystėje bei jauname amžiuje, dėl to taisyklinga mityba labai svarbi tiek vaikystėje, tiek paauglystėje, tiek subrendus bei senatvėje.
Vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama sumažinti raciono kaloringumą iki 1800 – 2200 kcal. Raciono kaloringumas mažėja, kai mažiau vartojama angliavandenių ir gyvūninės kilmės riebalų. Palyginus su vidutinio amžiaus žmonių mityba, vyresnio amžiaus žmonių racione baltymų turi būti tiek pat, nemažinamas ir vitaminų kiekis. Vyresnio amžiaus žmonių maistas turi būti įvairus, valgyti reikėtų 5 kartus per dieną. Vyresnio amžiaus žmonėms reikia vengti sunkiai virškinamų gyvūninės kilmės riebalų. Per parą suaugusiam žmogui reikia 60 – 80 g riebalų, iš jų trečdalį turi sudaryti aliejai. Patariama valgyti daugiau liesos mėsos ir mažiau sviesto, vietoj jo geriau valgyti fermentinius ar varškės sūrelius, varškę bei rūgščius pieno produktus, taip pat žuvies. Vyresnio amžiaus žmonės turėtų pasitenkinti vienu mėsos patiekalu per dieną. Kartą per savaitę naudinga visai nevartoti mėsos, vietoj jos – žuvies ar pieniškus patiekalus. Nereikia atsisakyti ir kiaušinių – 1 – 2 kiaušiniai per savaitę naudingas ir mėgstamas priedas vyresnio amžiaus žmonių racione. Varškė, neriebūs sūreliai ir rūgštus pienas turi lengvai pasisavinamų pieno baltymų, gerą mineralinių medžiagų ir vitaminų kiekį. Be to rūgusiame piene yra daug pieno bakterijų, kurios stabdo puvimo procesus storojoje žarnoje ir normalizuoja žarnyno...

Nors pasaulyje maisto užtenka visiems gyventojams, maždaug 850 mln žmonių badauja. 825 mln gyveno ekonomiškai silpnose šalyse. Miršta daug žmonių ir vaikų. Bauginantys skaičiai rodo, kad pasaulio maistu nuolatinis neprievalgis ir badas yra globalinė problema.
• Nors pasaulyje maisto užtenka visiems gyventojams, maždaug 850 mln žmonių badauja. 825 mln gyveno ekonomiškai silpnose šalyse. Miršta daug žmonių ir vaikų. Bauginantys skaičiai rodo, kad pasaulio maistu nuolatinis neprievalgis ir badas yra globalinė problema.
• Afrikos maisto pramonė nespėja pasirūpinti gausiai spartėjančiu gyventojų skaičiumi.
• Atsilikęs ekonomiškai silpnų šalių žemės ūkis.
• Nepalankių gamtos sąlygų įtaka žemės ūkiui.
• Eksportui auginamos žemės ūkio kultūros gali išstumti savų maisto produktų gamybą ir didinti priklausomybę nuo importuojamo maisto.
• Stipriosios šalys maisto produktus pasaulio rinkoje parduoda labai didelėmis kainomis.
• Dėl įsiskolinimo stokojama finansinių galimybių investuoti į žemės ūkį, tad dar labiau didinama produkcijos gamyba ir eksportas.
• Užsienio šalių parama maisto produktaios neskatina žemės ūkio plėtros ekonomiškai silpnose šalyse.
Bado ir neprievalgio vidinės priežastys:
• Karai...

Saladžinsko atlikto tyrimo „Pacientų, kuriems suformuotos stomos, kai kurie gyvenimo ir mokymo kokybės aspektai“ rezultatais, po operacijos išsamią informaciją apie tolesnį gyvenimą su suformuota stoma gavo tik 34 proc. pacientų. Kiti pacientai teigė, kad jiems tik trumpai buvo paaiškinta apie stomos priežiūros ypatumus Pagal J. Gulbinienę, Ž. Saladžinską ir kt. (2008), per ileostomą ,,išsiskiriantis išmatų turinys yra nekontroliuojamas ir nereguliarus“ (Kuklytė, Mokslinis straipsnis, Pacientų slaugos poreikiai po žarnyno stomos suformavimo operacijos, p. 7).
,,Stoma vadinama chirurginiu būdu pilvo sienoje suformuota dirbtinė išangė (išeinamoji anga)”( Naudžiūnas, 2007, p 145.). Dažniausiai operacijos metu storoji ar plonoji (priklausomai nuo esamos ligos) žarna perkerpama ir jos kraštai prisiūnamu prie pilvo sienos paviršiaus taip, kad žarnos spindis atsivertų į išorę. Atlikus šią operaciją žmogus jau tuštinasi ne per išangę natūraliai, bet per suformuotą stoma į specialų išmatų rinktuvą, kuris priklijuojamas prie pilvo sienos. Stoma operacijos metu pasirenkama tada, kai natūralus tuštinimasis nebegalimas, dėl žarnose susidariusių kliūčių, tokių kaip pvz. navikai, ar dėl kitų ligų pašalinta dalis ar visa tiesioji žarna (Naudžiūnas, Leišytė, ir Petkevičienė, 2007, p).). Per stoma išsiskiriantis žarnų turinys priklauso nuo to, kurioje žarnų srityje yra suformuota stoma, nuo to priklausys žarnų turinio išvaizda ir kvapas.
Labai svarbu kuo žmogus maitinsis po operacijos, kiekvienu atveju skirtingai stomai, reikėtų taikyti ir skirtingas dietas. Vengti netoleruotinų produktų ar tų kurie gali savijautą greitai pabloginti. Tuoj po operacijos pacientui skiriami tik skysčiai o vėliau jau jaučiantis geriau , skiriamas švelnus pustirštis maistas. Palengva pereinama prie dietos , kuri turės mažai skaidulinių medžiagų. Tik po 2-4 mėn. dieta papildoma daugiau skaidulų turinčiu maistu, ir vis stebima organizmo reakcija ar toleruojamas maistas. Pasitaikius netoleravimui (atsiradus pilvo pūtimui, pykinimui, sunkumui), tų produktų reiktų vengti.
Kolostoma (storosios žarnos stoma) paprastai suformuojama kairėje kūno pusėje, bet reikalui esant tam tikroms aplinkybėmis gali būti formuojama ir dešinėje pusėje...