Dievų miškas lageriška mityba

Naujų kalinių atneštas maistas būdavo paimamas darbo komandų. Kartais dalį pagrobdavo ir esesininkai, bet darbo komanda mokėdavo ir juos apmauti. Žmonės lageryje būdavo baisiai alkani. Maisto ieškodavo atmatų dėžėje, grauždavo kaulus, rydavo supuvusią mėsą. Žemėtos žalios bulvių lupenos jiems būdavo aukščiausias skanėstas. Lageryje dėl duonos plutelės žmogus į ugnį eitų. Gervinskis pasakoja: „Štai dar pernai rudenį kaulus sukračiau už tai, kad jis vos spėjusiam mirti lavonui išplėšė kepenis ir pradėjo žalias ryti.“ Numirusių kalinių kūnus reikėdavo saugoti, kad gyvieji neišplėštų jų kepenų ir širdžių. Žmonės norėdami išgyventi turėdavo elgtis kaip žvėrys. Katorginikams oficialiai skiriama kalėjiminė norma : 1800-2000 kalorijų. Kalėjime, kur žmonės sėdi nejudėdami tokios normos gal ir užtektų, tačiau lageryje, kur nuolat dirbami sunkūs darbai reikia mažiausiai 2500 kalorijų. Katorgininkas ir gaudamas pilną normą, oficialiai jam skirtą, vis tiek būtų pasmerktas žūti dėl maisto stokos, dėl organizmo išsekimo. Tačiau eilinis kalinys ir šios savo skurdžios normos niekuomet pilnai negaudavo. („1940-1942 metais kalinys vargiai gaudavo ir 1000 kalorijų. 1943-1944 metais maistas nuolat gerėdavo, palyginti su senesniais laikais, buvo jau žymiai pagerėjęs, bet vis dėlto liko jis velnio vertas.“) Į Štuthofą maistas būdavo gabenamas iš Gdansko, iš Tiegenhofo ir kitų miestų bei ūkių. Jau sandelyje maisto dalis būdavo pasissavinama sandėlio darbuotojų. Kita dalis dingdavo bevežant – dalį pavogdavo šoferiai, esesininkai palydovai ir kaliniai, dirbę transporto srotyje. Dalis dingdavo bekraunant į sunkvežimius, dalis – iš sunkvežimių perkeliant į lagerio sandėlius. Lagerio valdžia norėjo turėti papildomo valgio, todėl vogdavo dešrą, margariną, cukrų, miltus, kruopas iš kalinių lagerio sandėlių. („Esesininkai turėdavo vežti maistą savo gausiom šeimom ir dar gausesnėm meilužėm – maistas eidavo iš kalinių sandėlių.“) Į blokus kaliniam atiduodama, kas nuo aristokratijos liko, o knygose įrašoma: visa atiduota. Maisto kelionės ir jo neliačiamybės sukontroliuoti buvo neįmanoma, juo labiau kad nelabai kas tuo ir rūpinosi. Virtuvės vadovu ilgą laiką buvo feldfebelis Ziehmann – vienas žymiausių lagerio vagių. Tuomet, kai virtuvėje jį pavaduodavo koks sąžiningas esesininkas lagerio maistas šiek tiek pagerėdavo. Pasakotojas teigia: „Vienas iš mano kolegų atsidėjęs dvejus metus ieškojo gaunamoje sriuboje mėsos pėdsakų ir vis dėlto jų nerado, o knygose buvo parašyta: sriuba su mėsą.“ Kai blokas gaudavo porciją duonos, marmelado ir dešros, tai dar nereikšdavo, kad visa tai gaus ir kaliniai. Bloke valdžios visuomet yra sočiai, o kiekviena valdžia valgyti nori labiau nei valdomieji. Jei, pagal apskaičiavimą, duonos gabalėlį reikėdavo padalinti į 12 dalių, tai jis būdavo padalijamas į 13 ar net 15. („Paklausi, kodėl taip maža duonos gavai, gausi kuoku kakton už smalsumą – ir baigtas kriukis.“) Knygose buvo įrašyta, jog kalinys turėjo gauti ryte pusę litro kavos ir duonos gabalą, pateptą marmeladu. Bet marmelado būdavo vos maži pėdsakai ant pačios duonos briaunelęs. Tuo tarpu bloko valdžiai kasdien jo likdavo po litrą. Valgyti žmonės būdavo skubinami, nes lageryje trūko indų. Nuo maisto būdavo bloga, stodavo virškinimas. Kai kuriuos nuo margarino apsėsdavo votys ir šunvotės. 1944 metais valgymo tvarka pagerėjo, nes tada jau buvo galima valgyti atsisėdus ir net kambaryje. Tų pačių metų antrojoj pusėj jau duodavo du kartus per savaitė žirninės sriubos, košės, arba makaronų, tačiau visa tai buvo labai nešvariai gaminama. Nuo kai kurio maisto net norėdavosi vemti. Kaliniai bandydavo prasimanyti maisto patys. Kas dirbdavo prie lagerio triušių, galėdavo gauti jų mėsos. Kai kas gaudydavo balandžius. Kai kurie net valgydavo katinų mėsą. Nuolatinis skandalas būdavo ir su lagerio šunimis, kuriuos kaliniai surydavo. Kalbant apie lagerio šunis, jie valgydavo geriau nei kaliniai („

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!