Gyvųjų organizmų mityba ir maitinimasis

• Vienu metu ameba gali sudaryti kelias pseudopodijas, ir tada ji apgaubia jomis maistą: bakterijas, dumblius, kitus pirmuonis. Grobis atsiduria citoplazmoje, ir aplink jį iš citoplazmos išsiskiria virškinimo sultys. Susidaro pūslelė – virškinančioji vakuolė. Virškinimo sultys ištirpdo dalį maisto medžiagų (suvirškina jas). Ištirpusios maisto medžiagos iš vakuolės patenka į plazmą, ir iš jų susidaro amebos kūnas. Neištirpusios liekanos pašalinamos iš organizmo pro bet kurią amebos vietą.
• Euglenos citoplazmoje yra daugiau kaip 20 žalių apvalainių chloroplastų, nudažančių ją žalia spalva (todėl ji ir vadinama euglena – žaliąja). Chloroplastuose yra chlorofilo. Euglena, kaip ir žalieji augalai, minta organinėmis medžiagomis, susidarančiomis šviesoje fotosintezės būdu. Citoplazmoje kaupiasi smulkučiai grūdeliai – tai į krakmolą panašios maisto medžiagos. Euglena jas sunaudoja badaudama.
• Ilgai palaikytos tamsoje euglenos chlorofilas išnyksta, ji pasidaro bespalvė. Dėl to fotosintezė nutrūksta, ir euglena pradeda misti ištirpusiomis organinėmis medžiagomis, susidarančiomis pūvant įvairiems negyviems organizmams.
• Euglena gali maitintis dviem skirtingais būdais: šviesoje – kaip žalieji augalai, tamsoje – kaip gyvūnai, įsisavina gatavas organines medžiagas. Dvilypė euglenos medžiagų apykaita taip pat augalų ir gyvūnų sandaros panašumai patvirtina augalų ir gyvūnų vystymąsi.
• Nuo klumpelės priekinio galo iki kūno vidurio eina griovelis, apaugęs ilgesnėmis blakstienėlėmis. Griovelio užpakaliniame gale yra burnos anga, atsiverianti į trumpą vamzdelio formos ryklę. Griovelio blakstienėlės be paliovos juda, sukeldamos vandens srovę. Vanduo pagauna ir atneša į burną pagrindinį klumpelės maistą – bakterijas, kurios pro ryklę patenka į klumpelės kūną. Čia, citoplazmoje, aplink jas susidaro virškinamoji vakuolė, į kurią išsiskiria virškinimo sultys. Klumpelės, kaip ir amebos, citoplazma be paliovos juda. Vakuolė atitrūksta nuo ryklės, ir ją pagauna citoplazmos srovė. Maistą virškina ir maistingąsias medžiagas įsisavina klumpelė taip pat, kaip ir ameba. Nesuvirškintos liekanos pašalinamos pro mažą šalinamąją angą, esančią už burnos.
Duobagyviai Gėlavandenė hidra
• Hidros kūnas panašus į maišelį, kurio sienelės sudarytos iš dviejų sluoksnių ląstelių: vidinio(entodermos) ir šorinio(ektodermos). Hidros kūno viduje yra virškinamoji ertmė.
Plokščiosios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!