Organizmų dauginimosi formos ir jų priklausomybė nuo gyvenamosios aplinkos

Dauginimasis yra vienas ið svarbiausiø gyvybës poþymiø. Daugintis gali visi gyvi organizmai. Tik dauginimasis palaiko kiekvienà augalø bei gyvûnø rûðá, ir tik tuokiu bûdu tëvai perduoda paveldimàsias savybes savo palikuonims.
Yra þinomos dvi dauginimosi formos: lytinis ir nelytinis dauginimasis.
Nelytinis dauginimasis. Vykstant nelytiniam dauginimuisi dalyvauja tik viena motininë bûtybë, kuri dalijasi, pumpuruojasi arba iðaugina sporas. Nelytinis dauginimasis paplitæs augalø tarpe ir þymiai reèiau sutinkamas gyvûnø gyvenime. Dauginantis nelytiniu bûdu susiformuoja dvi ar daugiau dukteriniø bûtybiø, kuriø paveldimosios savybës panaðios á motininës bûtybës.
Nelytiniu bûdu dauginasi bakterijos ir melsvadumbliai. Jø kûnas dalijasi pusiau ir susidaro du atskiri savarankiðki organizmai. Dalydamiesi á dvi ar daugiau daliø dauginasi pirmuonys (amebos, euglenos), vienalàsèiai þalieji dumbliai.
Pumpuruodamiesi dalijasi mieliniai organizmai, hidros, hidroidiniai ir koraliniai polipai ir kt. bestuburiai. Ant motininio kûno atsiranda pumpurëlis, kuris auga. Atsiskyræs nuo motininio kûno jis tampa savarankiðku organizmu. Daugelio rûðiø plokðèiosios kirmëlës, jûros þvaigþdës gali dalintis á kelias dalis, kiekviena ið ðiø daliø ataugina trûkstamus organus ir virsta savarankiðku organizmu.
Dauguma augalø dauginasi nelytiniu bûdu, sporomis - haploidinëmis làstelëmis, padengtomis standþiu apvalkalëliu ir atspariomis nepalankioms gyvenimo sàlygoms. Sporas daugiausia augina sausumos augalai. Dumbliai ir kai kurie vandenyje augantys augalai dauginasi zoosporomis, turinèiomis þiuþelius ir galinèiomis judëti vandenyje. Sausumos augalø sporos negali judëti, ir jas iðneðioja vëjas, vanduo, gyvûnai.
Viena ið daþniausiai sutinkamø augalø nelytinio dauginimosi formø yra vegetatyvinis dauginimasis. Daugelis medþiø ir krûmø dauginasi atlankomis (vynuogës, serbentai), ûsais (þemuogës, braðkës), ðaknø atþalomis (daugelis þoliø, lapuoèiai ir spygliuoèiai medþiai), ataugomis (nuo medþiø, ðakø ar kelmø), svogûnais (tulpës, narcizai), stiebagumbiais (bulvës), ðakniastiebiais (mëtos), auginiais (medþiai, krûmai), lapais (begonijos). Vaismedþiai dauginami skiepijimu. Augalai, kurie dauginasi vegetatyviniu bûdu, paveldi motininio augalo poþymius. Ði savybë taikoma þemës ûkyje, siekiant greitai gauti gausø derliø (pvz. bulviø) ir iðsaugoti vertingas kultûriniø augalø veisles. Vegetatyvinis dauginimasis taikomas sodininkystëje, darþininkystëje, gëlininkystëje ir kt.
Lytinis dauginimasis. Augalams ir gyvûnams dauginantis lytiniu bûdu, turi dalyvauti dvi bûtybës: vyriðkoji...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!