Civilinės teisės bendroji dalis egzaminui pagal MRU programą.

Civilinė teisė – tai viena reikšmingiausių tiek teisės mokslo, tiek mūsų nūdienos gyvenimo sričių. Ji svarbi kiekvienam iš mūsų, nes padeda susipažinti su turimomis teisėmis, padeda apginti savo interesus.
Civilinė teisė apima daugelį sričių: privačius ir viešuosius juridinius asmenis, ribotos ir neribotos civilinės atsakomybes juridinius asmenis, prievolių teisę ir daug panašių temų.
• Terminų teisinę reikšmę.
• Taikymu juridiniams asmenims;
• Termino sustabdymu, nutraukimu ir atnaujinimu.
1.Termino samprata
Neretai civilinių teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ar nutrūkimas yra siejamas su terminu. Laiko tėkmė yra objektyvus procesas. Todėl teisė gali nustatyti tik konkretų laiko tarpą, jo pradžią bei pabaigą, tačiau žmogus teisės normų pagalba laiko negali sustabdyti, nei sulėtinti, nei pagreitinti. Taigi terminas yra laikomas juridiniu faktu, kuriam žmogus neturi jokios įtakos, tai yra įvykiu.
Terminu civilinėje teisėje laikomas laiko momentas(kalendorinė data,valanda, ir t.t.) ar laiko tarpas(metai, mėnuo, diena ir kt.), kuriam suėjus ar pasibaigus, įstatymas ar šalių susitarimas numato tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą.
Terminas gali būti apibrėžiamas taip pat ir nurodant įvykį, kuris neišvengiamai turi įvykti(CK – 1.117str.).
1.1.Terminų skaičiavimas
Civilinėje teisėje bendrąsias terminų skaičiavimo normas numato CK 1.118-1.122 straipsniai. Terminas prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, valandomis skaičiuojamas terminas prasideda nuo susitarime ar įstatyme apibrėžto momento.
Tuo tarpu termino pabaiga priklauso nuo termino trukmės:
• Metais skaičiuojamas terminas baigiasi paskutinio termino mėnesio dieną, vidurnaktį;
• Mėnesiais skaičiuojamas terminas – atitinkamo termino paskutinę mėnesio dieną, vidurnaktį;
• Savaitėmis skaičiuojamas terminas - atitinkamą paskutinės termino savaitės dieną dvidešimt ketvirtą valandą nulis minučių.
Taip pat LR CK numatyta ir nedarbo dienų ir švenčių priklausomybė terminams: „Oficialių švenčių ir ne darbo dienos (šeštadieniai ir sekmadieniai) įskaitomos į terminą.
Jeigu paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena.”(CK 1.121str.)
Sutartyje ar įstatyme numatyti veiksmai apibrėžti tam tikru terminu gali būti atliekami ir paskutinę termino...

Prievolių teisės reguliavimo dalykas yra asmenų turtiniai ir asmeniniai neturtiniais santykiai.Prievolių teisė yra civilinės teisės pošakė, kurią sudaro sistema teisės normų, reguliuojančių asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius.
Prievolės samprata. Prievolė yra teisinis asmenų santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą.
Prievolės šalys. Skolininkas, kreditorius.
Kreditorius. Skolininkas. Asmuo, turintis reikalavimo teisę vadinamas “ kreditoriumi ”, o asmuo, kuris turi pareigą atlikti tam tikrus veiksmus ar nuo jų susilaikyti vadinamas “ skolininku ”.
Prievolių teisinius santykius charakterizuojantieji bruožai: prievolės dinamiškumas, prievolės turinio apibrėžtumas (privalomumas), prievolės šalių subjektinių teisių gynimas; prievolės tikslingumas. Prievolės subjektų apibrėžtumas reiškia, kad prievoliniame santykyje dalyvauja konkretūs subjektai, kurie turi griežtai apibrėžtas teises ir pareigas.Prievolės dinamiškumas sąlygotas to, kad prievolė yra ekonominės apyvartos, kuri yra labai dinamiška, teisinė forma.Prievolės turinio apibrėžtumas (privalomumas) reiškia, kad prievolinė teisė nesuteikia subjektui teisės veikti kaip jis nori, o suteikia tik teisę reikalauti, kad skolininkas atliktų tam tikrus veiksmus arba susilaikytų nuo tokių veiksmų, kurie sudaro prievolės turinį.Prievolės šalių subjektinių teisių gynimas reiškia, kad abiejų iš prievolės šalių subjektinės teisės yra ginamos teisme.Prievolės tikslingumas reiškia, kad prievoliniai teisiniai santykiai atsiranda dėl to, kad kreditorius ar skolininkas vienokiu ar kitokiu būdu nori patenkinti savo poreikius bei interesus.Nurodyti prievolinių santykių požymiai skiria prievolinius santykius nuo daiktinių.
Prievolių teisinių santykių skirtumas nuo daiktinių teisinių santykių. Nurodyti prievolinių santykių požymiai skiria prievolinius santykius nuo daiktinių.
Prievolių atsiradimo pagrindai. CK 6.2 straipsnis numato, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Ši norma turi būti sistemiškai aiškinama su CK 1.136 straipsniu – jame pateikiamas sąrašas juridinių faktų, su kuriais įstatymas sieja civilinių teisių ir pareigų atsiradimą. Pateikiamas sąrašas nėra baigtinis. Paprastai...

Lietuvos Respublikos konstitucijoje ir kituose įstatymuose įtvirtinus privačią nuosavybę ir užtikrinus pagrindines asmens teise ir laisves, atsirado galimybė ir būtinumas sukurti daiktinės teisės institutą, kuris jau buvo plačiai žinomas pasaulinės teisės teorijai. Naujajame LR Civiliniame kodekse (patvirtintas 2000 liepos mėn.) daiktinei teisei kaip civilinės teisės šakai buvo paskirta netgi visa knyga. O tai rodo šios teisės svarbą žmonių gyvenime. Daiktinė teisė skirstoma į keletą šakų (tokių kaip nuosavybės teisė, turto patikėjimo teisė ir t.t.).
Daiktai yra bene svarbiausi daiktinės teisės objektai (tiesa kitose teisėse taip pat figūruoja daiktų sąvoka, tačiau ne taip ryškiai kaip daiktinėje), nes vis labiau vystantis žmonijai atsirado tokios sąvokos kaip nuosavybė ir turtas, kuriems reikėjo duoti kažkokį civilinį statusą, kad toji nuosavybė būtų saugi ir neliečiama. Taigi dabar daiktas yra materialiojo pasaulio dalykas, galintis patenkinti tam tikrus materialinius ar kultūrinius asmens poreikius. Be abejo daiktai, kaip civilinės teisės objektai yra skirstomi į daugelį grupių pagal turimas savybes ar paskirtį.
Detalesnius daiktų skirstymus aš pabandysiu aprašyti šiame referate, trumpai paliesdama ir nuosavybės teisę bei kitas daiktines teises, nes ir jose figūruoja daiktai ir jų įgaunamas statusas. Taip pat pakalbėsiu apie daiktų valdymą, registravimą bei iškylančias problemas susijusias su daiktų valdymu, taip pat kaip ir su registravimu.
Yra kelios civilinės teisės objektų rūšys - tai dokumentai, vertybiniai popieriai, asmeninės neturtinės teisės, pinigai bei svarbiausia iš visų rūšių - daiktai. Daiktus Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 4.1 straipsnis apibūdina kaip iš gamtos pasisavintus arba gamybos procese sukurtus materialaus pasaulio dalykus. Daiktai, kaip objektai figūruoja daugelyje civilinės teisės šakų, antai kaip daiktinėje teisėje ir jos dalyse - nuosavybės teisėje, turto patikėjimo teisėje ir t.t. Būtent dėl daiktų atsiranda daugelis civilinių teisinių santykių.
Skirtingi daiktai, be abejo, turi ir skirtingas fizines savybes, taip pat skiriasi jų paskirtis bei ekonominė reikšmė. Nevienodiems daiktams dažnai nustatomas ir nevienodas teisinis rėžimas. Būtent dėl šios priežasties daiktai ir klasifikuojami į...

TEISĖS TEORIJA CIVILINĖ TEISĖ

Civilinės teisės objektas – tai materialinės ir asmeninės (nematerialinės) vertybės, dėl kurių civilinės teisės subjektai sueina į teisinius santykius, atsiranda jų teisės ir pareigos.
2. Civilinės teisės santykiai:
◦ turtiniai – reguliuoja santykius tarp vienas kitam nepavaldžių asmenų, pvz. draudimo kompanijos ir kliento, sutuoktinių ir kt.
◦ asmeniniai neturtiniai:
▪ susiję su turtiniais santykiais – reguliuoja santykius, susijusius su kūrybinės veiklos rezultatais, pvz. paveikslas, išleista knyga ir kt.
▪ nesusiję su turtiniais santykiais – reguliuoja santykius, susijusius su asmeninėmis vertybėmis, pvz. garbė, orumas ir pan.
3. Sandoris – tai yra valios išreiškimo būdas.
Sandoriai gali būti tokių rūšių:
◦ vienašaliai – tai sandoriai, kuriuos sudaro vienas asmuo. Tai vieno asmens valios išreiškimas, pvz. testamentas, garantija, įgaliojimas.
◦ dvišaliai – tai sandoriai, kuriems sudaryti reikia dviejų asmenų. Juose išreiškiama priešpriešinė šalių valia, skirtingi interesai. Pvz. pirkimo-pardavimo sutartyje viena šalis (pardavėjas) nori daiktą parduoti, o kita šalis (pirkėjas) nori tą daiktą įsigyti.
◦ daugiašaliai – tai sandoriai, kuriems sudaryti reikia trijų ar daugiau asmenų. Šie sandoriai sudaromi siekiant vieno bendro tikslo, pvz. įkurti įmonę.
4. Sandoriai nuo sudarymo momento yra:
◦ konsensualiniai – tai sandoriai, kai šalys suderino savo valią ir ją išreiškė įstatymų numatyta forma;
◦ realiniai – tai sandoriai, kai šalys ne tik suderino savo valią ir ją išreiškė įstatymų nustatyta forma, bet ir perdavė daiktą.
5. Sandorių sudarymo formos:
◦ žodinė – nereikalauja rašytinės formos, pvz. apsipirkimas prekybos centre;
◦ rašytinė:
▪ paprasta forma
▪ notarinė forma
◦ tylėjimas – tik įstatymų nustatytais atvejais ar šalių susitarimu;
◦ konkliudentiniai veiksmai – kai iš pačio asmens valios išreiškimo matyti, kad yra sudarytas sandoris.
Paprasta rašytine forma...

Civilinė teisė yra viena iš teisės šakų. Jos reikšmė mūsų gyvenime labai didelė, nes kiekviename žingsnyje visiems mums tenka susidurti su šios teisės reguliuojamais santykiais. Daugelis šių santykių tokie dažni, įprasti, kad nejaučiame jų teisinio pobūdžio.
Civilinė teisė – tai teisės normų sistema, skirta teisiškai reguliuoti vienas kitam nepavaldžių subjektų turtinius santykius, kurių objektas turi tiesiogiai išreikštą ar numatomą vertę, taip pat tiek su turtiniais susijusius, tiek ir nesusijusius asmeninius neturtinius bei organizacinius santykius, siekiant sukurti privatine nuosavybe pagrįstas visuomenės ekonominę bazę, kuri sudarytų sąlygas vis geriau patenkinti fizinių bei juridinių asmenų materialinius bei dvasinius poreikius.
Šio darbo tikslas – išanalizuoti literatūra šia tema, apžvelgti civilinę teisę teisės sistemoje, jos reguliavimo dalykus, civilinio teisinio reguliavimo metodus, funkcijas, principus, civilinės teisės atribojimą nuo kitų teisės šakų.
Žmogus gyvendamas visuomenėje privalo paklusti daugeliui istoriškai susiklosčiusių bei valstybės nustatytų taisyklių, kurios reguliuoja jo elgesį. Dažnai mes susiduriame su prigimtinės ir pozityviosios teisės terminais. Pozityvioji teisė – tai taisyklės, kurių laikymasis yra sankcionuotas prievarta ir kurios taikomos tam tikru istoriniu laikotarpiu valstybinės organizacijos požymius turinčioje visuomenėje.
Dėl pozityviosios teisės esmės ginčų nekyla. Visų tam tikros valstybės nustatytų ar sankcionuotų taisyklių sistema, reguliuojanti tiek pačios valstybės bei jos institucijų, tiek fizinių asmenų, jų kolektyvinių junginių tarpusavio santykius, tiek jų santykius su valstybe bei jos institucijomis, yra laikoma pozityviąja teise.
Prancūzijos teisininkas Julliot de la Morandiere prigimtinę teisę apibūdina kaip idealių teisės normų aukštesnių už pozityviąją teisę, visumą, kylančią iš prigimtinės daiktų tvarkos.
„Žmogaus ir piliečio teisių deklaracijoje“, priimtoje 1789 metais Prancūzijos revoliucijos laikotarpiu, ypač akcentuojamos žmogaus prigimtinės teisės. Įsimintini filosofų – Platono, Aristotelio, Cicerono, suformuluoti tradiciniai prigimtinės teisės bruožai, kurie nenustojo reikšmės ir šiomis dienomis.
1. Prigimtinė teisė yra amžinų ir nekintančių normų visuma. Jos pagrindą sudaro išsamus vaizdinys apie žmogaus giminės tapatumą laike ir erdvėje, žmogaus reikšmių nekintamą pobūdį.
2. Šios normos paprastai gali būti atskleistos žmogaus proto.
Šie bruožai, leidžia suvokti, kad...

Garbė ir orumas bei kitos asmeninės neturtinės vertybės
4. Komercinė teisė yra:
a. Savarankiška teisės šaka
b. Civilinės teisės institutas
c. Civilinės teisės pošakė
d. Tarptautinės privatinės teisės pošakė
5. Turtiniai santykiai yra:
a. Žmogaus santykiai su turtu
b. Fizinių asmenų santykiai su daiktais
c. Santykiai tarp atskirų daiktų
d. Santykiai tarp asmenų dėl turto
6. Asmeninių neturtinių santykių dalyku yra:
a. Asmeninės neturtinės vertybės
b. Iš civilinės apyvartos išimtas turtas
c. Tik vienam asmeniui reikšmingi daiktai (asmeninio susirašinėjimo laiškai ir pan.)
d. Ekonominės vertės neturintys daiktai
7. Koks iš nurodytų teisinio reguliavimo metodo elementų dominuoja civilinėje teisėje?
a. Draudimo
b. Liepimo
c. Leidimo
d. a ir b
8. Kuris iš nurodytų požymių nebūdingas civilinės teisės metodui?
a.Civilinių teisinių santykių dalyvių iniciatyva
b. Civilinių teisinių santykių dalyvių subordinacija
c. Ieškininė pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo tvarka
d. Turtinė subjektinių teisių pažeidėjo atsakomybė
9. Civilinio teisinio santykio subjektu gali būti:
a. Daiktai
b. Turtas
c. Tik žmogus
d. Fiziniai ir juridiniai asmenys
10. Kurie iš nurodytų civilinės teisės principų yra ir bendrieji teisės principai?
a. Sutarties laisvės ir proporcingumo
b. Nesikišimo į privačius santykius
c. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo
d. Subjektų lygiateisiškumo
Teisingi atsakymai pažymėti simboliu.
1. Kuri iš nurodytų valstybių nepriklauso kontinentinei teisės sistemai?
a. Vokietija
b. Lietuva
c. Anglija
d. Šveicarija
2. Kuri iš pateiktų sąvokų yra kontinentinės teisės sistemos atitikmuo?
a. Romanų – germanų
b. Pandektinė
c. Anglų – saksų
d. Skandinavų
3. Koks civilinis įstatymas reglamentavo civilinius teisinius santykius didžiojoje Lietuvos dalyje 1918- 1940 metais?
a. Rusijos Imperijos Įstatymų Sąvado X tomas
b. Prancūzijos civilinis kodeksas
c. Lietuvos civilinis kodeksas
d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Statutas
4. Nuo kada taikomas naujasis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas?
a. Nuo 1990 m. kovo 11 d.
b. Nuo 2001 m. balandžio 1 d.
c. Nuo 2001 m. liepos 1 d.
d. Nuo 2001 m. sausio 1 d.
5. Dualistine teisės sistema yra laikoma tokia, kurioje privatinė teisė skiriama į:
a. Pandektinę ir komercinę
b. Civilinę ir komercinę
c. Civilinę ir baudžiamąją
d. Bendrąją ir specialiąją
1. Imperatyvios normos Civiliniame kodekse:
a. Yra rekomenduojamojo pobūdžio
b. Nustato kaip turi elgtis civilinio santykio dalyviai
c. Leidžia subjektams...

Kazuistinė (rėmiasi konkrečiais atvėjais , kiekvienas atvėjis yra įvardyjamas atskirai).
-Romoje pasaulietinės teises normos buvo atskirtos nuo sakralinės (teisės normos ir religija buvo atskiri dalykai).
-Romėnų teisės normos buvo kuriamos ne konkretiems , bet apibendrintiems atvėjams.
-Romėnų teisės normos sudarė tam tikrą darnią , bendraisiais principais pagrįstą sistemą.
Romėnų teisės dalykas ir sistema :
Šiuolaikinės teisės sistemos remiasi teritoriniu principu. Senovės Romoje asmens taisinis statusą lėmė jo priklausomybė tam tikrai bendruominei ir nebuvo tokios teisės , kuri būtų privaloma visiems tam tikros teritorijos gyventojams . Romėnų teisė buvo tik Romos piličiams taikoma teisė ir lemiamą vaidmenį čia vaidino asmens pilietybė . Ši Romėnų teisės dalis vadinosi - [ius civile] , tai buvo visuotinė romos piliečių teisė reguliuojanti visas jų teises ir pareigas , tiek privatines , tiek ir viešosios teisės galiojimų srityje , tai pat apimanti atsakomybę už nusikaltimus . Plečiantis romos imperijos teritorijai formuojasi tautų teisė – [ius gentium]. Šis skirstymas netenka reikšmės 212m. , kai imperatoriaus Karakulos konstitucija romos pilietybę suteikia beveik visiems romos imperijos gyventojams.
Pagal teisinio reguliavimo objektą , romėnų teisė buvo skirstoma į :
-Privatinę teisę [ins privatus] , privatinės teisės normos gynė atskiro asmens interesus jo santykiuose su kitais teisės subjektais . Šiai sričiai pirmiausiai buvo priskiriamos normos reguliavusios turtinius ir šeimos santykius (analogija mūsų dienomis – civilinė teisė). ;
-Viešają teisę [ins publicum] , reguliavo romos gyventojų santykius su valstybe ir jos institucijomis. Šios normos reguliavo valstybės tarnybos santykius , šventyklų reikalus.
Privatinės ir Viešosios teisės reguliavimo metodai :
-Viešosios teisės normos paprastai buvo imperatyvios ; [ins cogens] , (imperatyvios – tai kai parašyta ir jų negalima pakeisti (pvz.: prokuroras gavęs duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiklą turi pradėti įkiteisminį tyrimą)) , tai tokios teisės normos kurių teisės subjektai privalo besalygiškai laikytis ir jokie nukrypimai , nuo teisės normų reikalavimų neleidžiami.
-Privatinės teisės normos daugiausiai buvo dispozityvios ; [ins dispositum] , tai tokios teisės...

Civilinė teisė – tai teisės šaka, reglamentuojanti vienas nuo kito teisiškai nepriklausomų fizinių ir juridinių asmenų santykius: turtinius, asmeninius neturtinius, susijusius su turtiniais, kai kuriuos asmeninius neturtinius. Pagrindinė funkcija – reguliuoti civilinės teisės santykius bei numatyti sankcijas, kuriomis atkuriama iki pažeidimo buvusi padėtis. Terminas (lot. Jus civilis) atsirado ir pati teisės šaka susiformavo Senovės Romoje apie III-I a. pr. m. e. Ji buvo privatinės teisės sinonimas. Nuo pat pradžių civilinė teisė formavosi atmetimo principu. Iš pradžių ji apėmė beveik visus visuomenius santykius (pvz., konstitucinius pagrindus, civilinio proceso, administracinio proceso ir net baudžiamosios teisės sferas). Ilgainiui tam tikri institutai atsiskyrė nuo civilinės teisės ir tapo savarankiškomis teisės šakomis. Savotiška privatinės teisės konstitucija Lietuvoje yra laikomas pagrindinis Civilinės teisės šaltinis – Civilinis kodeksas. Tai kodifikuotas įstatymas, Lietuvoje sudarytas iš 6 knygų. Šiuo teisės šaltiniu aš ir remsiuos rašydama apie privačius ir viešuosius juridinius asmenis.
• Panagrinėti, kokie yra juridinio asmens steigimo dokumentai;
• Sužinoti, kaip yra skirstomi juridiniai asmenys ir kokios yra jų rūšys;
• Panagrinėti, kas yra viešasis juridinis asmuo ar pateikti pavyzdžių;
• Išsiaiškinti, kas yra privatusis juridinis asmuo ar pateikti pavyzdžių.
Metodika: mokslinės literatūros ir internetinių puslapių analizė.
1. Juridinis asmuo
1.1 Sąvoka ir jo požymiai
(Civilinio kodekso 2.33 str.)
1. Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme.
Komentuojamo straipsnio pirmoje dalyje nurodyti juridinio asmens požymiai, pagal kuriuos juridinis asmuo yra atribojamas nuo kitokių žmonių susivienijimų. Juridinio asmens požymiai gali būti pirminiai ir išvestiniai. Pirminiai požymiai apibrėžia juridinį asmenį. Išvestiniai požymiai papildo, detalizuoja pirminius juridinio asmens požymius. Išvestinių požymių raiška gali būti įvairi – tai priklauso nuo juridinio asmens teisinės formos. Juridinio asmens pirminiai požymiai yra organizacinis vieningumas, civilinis teisnumas ir veiksnumas, civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas. Susivienijimas gali būti laikomas juridiniu asmeniu tik esant visiems išvardytiems pirminiams požymiams. Kai kurie...