Civilinė teisė (bendroji dalis)

Civilinė teisė (bendroji dalis) (įvadinė paskaita) • Civilinės teisės studijų objektas. • Civilinės teisės termino etimologinis aiškinimas. • Romėnų teisės recepcijos apžvalga. • Šiuolaikinės civilinės teisės bruožai. • Civilinė teisė Lietuvoje • Civilinės teisės studijų programa. • Civilinės teisės literatūros apžvalga. • Žinių vertinimo sistema Civilinės teisės studijų objektas Jus est ars boni et aequi Cit. iš: Corpus iuris civilis (529-534 m.) Objektyvioji civilinė teisė Civilinės teisės reglamentuojami santykiai, civilinės subjektinės teisės ir pareigos Teismų praktika Civilinės teisės doktrina Civilinės teisės termino etimologinis aiškinimas Terminas – žodis arba pastovus žodžių junginys, kuriuo įvardijama mokslo, technikos, meno ar kitos visuomenės gyvenimo srities speciali sąvoka arba daiktas. Žr. Terminų banko įstatymą Civilinės teisės terminas senovės Romoje Civilinės teisės terminas senovės Romos suklestėjimo laikotarpyje Civilinė teisė viduramžiais Civilinės teisės terminas senovės Romoje Klasikinės romėnų civilinės teisės formavimosi laikotarpis - I-III šimtmetis Jus civile – reglamentuoja Romos piliečių turtiniu santykius Jus gentium – reglamentuoja svetimšalių turtinius santykius Jus praetorium - to meto teisės taikymo praktika. Civilinės teisės terminas senovės Romos suklestėjimo laikotarpyje Jus civile, Jus gentium ir Jus praetorium susiliejo Susiformuoja romėnų privatinė teisė Romėnų privatinė teisė - pirmoji pasaulyje teisės sistema, kuri sureguliavo piliečių, kaip rinkos subjektų, santykius (Romėnų teisė, psl. 14.) Civilinė teisė viduramžiais Civilinė teisė priešpastatoma bažnytinei teisei jus canonicum Civilinė teisė feodalinėje Europoje Civilinė teisė - miestų ir miestiečių teisė, reglamentuojanti ekonominės apyvartos ir nuosavybės santykius. Šioms funkcijoms vykdyti kontinentinėje Europoje receptuojama Romos privatinė teisė. Atsiranda vokiškas civilinės teisės terminas – das Bu’’rgerliches Recht. Anglijoje teismų praktikos pagrindu formuojasi common law (bendroji teisė). Romos teisės recepcija Lot. receptio – priėmimas Žlugus Romos imperijai išliko Romos privatinės teisės pagrindinis rašytinis šaltinis - Justiniano rinkinys Corpus iuris civilis (529-534 m.), kuris viduramžiais kontinentinės Europos šalyse buvo pritaikytas turtinių santykių reglamentavimui, o jo idėjos ir juridinės technikos priemonės - naujų CT aktų kūrimui. Didžiausią poveikį Romos privatinė teisė padarė kontinentinės Europos šalims XVIII-XIX amžiuje, prasidėjus Europos šalių CT kodifikacijai - Austrijos (1797 m.), Prancūzijos (1804 m.), Vokietijos (1899 m.). Europos šalys, perėmusios Romos privatinės teisės dvasią, suformavo kontinentinės CT erdvę. Anglijoje Romos privatinė teisė tokios didelės įtakos neturėjo. Ten CT formavosi per teismų sprendimais formuojamas tradicijas, todėl svarbiausi jos bruožai yra teisminio precedento pripažinimas teisės šaltiniu ir nekodifikuota rašytinė teisė. Susiformavo kita CT erdvė - bendrosios arba anglosaksų, kuri išsiplėtė į Šiaurės Ameriką ir kai kurias buvusias britų kolonijas. Šiuolaikinės civilinės teisės bruožai • Abi šios CT sistemos (kontinentinė ir anglosaksų) įtakojo daugelio kitų valstybių CT formavimąsi. Tačiau XX amžiuje globalizacijos procesai palaipsniui ardo sienas tarp šių dviejų vyraujančių teisinių erdvių. Todėl XX amžiaus kodifikacijoms, jų tarpe ir Lietuvos, būdingi tiek kontinentinės, tiek anglosaksų CT bruožai. • Kai kuriose pasaulio šalyse dėl jų ekonominių ir religinių sąlygų susiformavo savitos CT sistemos. • XX ir XXI amžių sandūroje teisės tyrinėtojai išskiria tokias CT sistemas: kontinentinę (romanų-germanų), anglų-amerikiečių, šiaurės šalių (skandinavų), islamo, induizmo. Viešoji ir privatinė teisė Civilinė teisė ir privatinė teisė Civilinė teisė ir ideologija Civilinės teisės sąveika su kitomis teisės šakomis bei kitomis socialinėmis normomis Civilinė teisė Lietuvoje 1 • Lietuvos civilinės teisės raida neatsiejama nuo Lietuvos valstybingumo raidos. • Tuo metu pagrindinės Lietuvos civilinės teisės idėjos perimtos iš Vakarų Europos. • Svarbiausi Lietuvos teisės šaltiniai, kuriuose buvo įtvirtintos ir civilinės teisės normos, buvo Kazimiero teisynas (1468 m.), bei Lietuvos Statutai (1529 m., 1566 m., 1588 m.). • Šie aktai buvo reikšmingi ne tik Lietuvos, bet kaimyninių rytų ir kai kurių vakarinių šalių civilinės teisės raidai • Vėliau Lietuva prarado savarankiškumą, todėl sustojo ir jos teisės sistemos savarankiška plėtra. • XX a. pirmojoje pusėje, atstačius nepriklausomybę, Lietuva neturėjo to laikmečio poreikius atitinkančių civilinės teisės aktų, todėl buvo receptuota kitų šalių civilinė teisė. • Dėl istoriškai susiklosčiusių sąlygų atskirose Lietuvos regionuose galiojo net keturios civilinės teisės sistemos: pagrindinėje Lietuvos dalyje • Po nepriklausomybės praradimo ir iki jos atstatymo (1940-1990 m.) Lietuvoje buvo įvestas Rusijos (RSFSR) civilinis kodeksas (1940 11 30). • Vėliau, priėmus SSSR civilinių įstatymų pagrindus, Lietuvoje kaip ir kitose SSSR respublikose buvo priimtas civilinis kodeksas (1964 m.). • 1990 m., vėl atstačius Lietuvos nepriklausomybę, buvo sukurtos laisvos rinkos veikimui reikalingos teisinės prielaidos. • Buvo priimti nauji įstatymai, bei iš esmės perredaguotas 1964 m. civilinis kodeksas. • Buvo pradėtas rengti naujas civilinis kodeksas, kuris priimtas 2000 07 18 ir įsigaliojo nuo 2001 07 01. Civilinės teisės (bendroji dalis) studijų programa BENDROSIOS CIVILINĖS TEISĖS NUOSTATOS Terminai. Ieškinio senatis Civilinių teisų įgyvendinimas ir gynimas Atstovavimas II dalis SANDORIAI DAIKTINĖ TEISĖ PAVELDĖJIMAS LITERATŪRA Papildoma: 1. Maksimaitis M. ir kt. Lietuvos teisės istorija. Vilnius: Justitia, 2002. 2. Civilinė teisė / P.Vitkevičius ir kt. Kaunas: Vijusta, 1997. 3. Glendon M., Gurdon M., Osakue C. Vakarų teisės tradicijos. Vilnius: Pradai, 1993. 4. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai. Vilnius, 1998, 2000, 2002. 5. Mizaras V. Autorių teisės: civiliniai gynimo būdai. Vilnius: Justitia. 2003. 6. Nekrošius I., Nekrošius V., Vėlyvis S. Romėnų teisė. Vilnius, 1999. 7. Europos Tarybos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tarptautinės sutartys ir dokumentai pilietinės visuomenės klausimais / Sudarytojas Saulius Katuoka. Vilnius, 2000. 8. Berger V. Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija. Vilnius, 1997. 9. Lietuvos valstybės teisės aktai (1918 02 18 – 1940 06 15). Vilnius, 1996. 10. Zweigert K., Kötz H. Lyginamosios teisės įvadas. Vilnius: Eugrimas, 2001. 11. Mikelėnas V. Civilinės atsakomybės problemos: lyginamieji aspektai. Vilnius: Justitia, 1995. 12. Mikelėnas V. Prievolių teisė. Pirmoji dalis. Vilnius: Justitia, 2002. Rekomenduojami periodiniai teisės žurnalai ▪ Verslas ir teisė ▪ Teisės problemos ▪ Jurisprudencija ▪ Justitia ▪ Teisė ▪ .European Law Journal ▪ .European Law Review ▪ .The International Journal of Comparative Labour Law and Industrial Relations ▪ .International Journal of Sociology of Law ▪ .The Journal of Legal Studies ▪ .Juristische Schulung-JUS ▪ .Legal Theory ▪ .NEUE Juristische Wochenschrift – NJW ▪ .Panstwo i prawo ▪ . Государство и право ▪ .Вестник МУ Сер 11 Право ▪ .Известие ВУЗов. Правоведение Teismų praktika: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis. Nuo 1995 m. periodiškai leidžiamas leidinys.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo svetainė Internete adresu http://www.lat.lt/Lietuvos teismų praktika. Civilinė teisė ir civilinis procesas. V., Pagrindinė: Egidijus Baranauskas, Inga Karulaitytė_Kvainauskienė, Julija Kiršienė, Vytautas Pakalniškis, Leonas Virginijus Papirtis, Daina Petrauskaitė, Ramutė Ruškytė, Pranciškus Vitkevičius. Civilinė teisė. Bendroji dalis.- Vadovėlis. Vilnius:- Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. Pirmasis leidimas. Vilnius: Justitia, 2002. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos. Pirmasis leidimas. Vilnius: Justitia, 2001. Mikelėnas V. Tarptautinės privatinės teisės įvadas. Vilnius: Justitia, 2001. Uždavinys: J.J. jam privačios nuosavybės teisėmis priklausančias negyvenamosios paskirties patalpas, esančias UAB “Turgus” prekybos paviljone, pardavė L.R. Parduotos negyvenamosios paskirties patalpos buvo suformuotos kaip atskiri turtiniai vienetai prekybos paviljono statinyje, galintys funkcionuoti atskirai ir atlikta parduodamų patalpų teisinė registracija. UAB “Turgus” mano, kad taip pat yra tų patalpų savininkai, todėl nutarė kreiptis į teismą, kad apginti savo teises. 1. Kokios rūšies sandoris (realinis ar konsensualinis ir t.t.) sudarytas tarp J.J. ir L.R.? (1 balas) 2. Ar L.R. yra įgijusi nuosavybės teisę į nupirktas patalpas? Kaip nustatyti momentą, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę? Kodėl tai svarbu? (2 balai) 3. Kokius reikalavimus įstatymas kelia sandorio, sudaryto tarp J.J. ir L.R., formai? (1 balas) 4. Kokią reikšmę turi sandorių registracija? (1 balas) 5. Ar šiuo metu J.J. ir L.R. sieja teisiniai santykiai? Paaiškinkite civilinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo teisinius pagrindus. (1 balas) 6. Kokius (daiktinius ar prievolinius) savo teisių gynimo būdus gali panaudoti UAB “Turgus”? Kuo šie teisių gynimo būdai skiriasi? (1 balas) 7. Kuriomis Civilinio kodekso normomis UAB “Turgus”gali pagrįsti savo ieškinį? (1 balas) 8. Kokius atsikirtimus į ieškinį gali pareikšti atsakovas? Nurodykite Civilinio kodekso straipsnius. (1 balas) 9. Kokie civilinės teisės principai yra reikšmingi sprendžiant šį ginčą? Koks turėtų būti teismo sprendimas? (1 balas) 1 tema. Civilinė teisė kaip teisės šaka ◦ Civilinės teisės taikymo sfera ir funkcijos ◦ Civilinio teisinio reglamentavimo metodas • Civilinės teisės principai • Civilinės teisės sąvoka • Civiliniai teisiniai santykiai Civilinės teisės taikymo sfera ir funkcijos. (Paskaitos klausimai) ◦ Civilinė teisė – savarankiška teisės šaka ◦ Civilinės teisės pagrindinis reglamentavimo objektas ◦ Civilinės teisės reglamentuojamų santykių apibūdinimas: pagal jų socialinę prigimtį; pagal subjektus; pagal objektą. ◦ Civilinės teisės taikymas kitiems santykiams, nepriskirtiems prie pagrindinio objekto ◦ Ekonominė apyvarta ir civilinė teisė. ◦ Civilinės teisės funkcijos. Civilinė teisė – savarankiška teisės šaka Teisės sistema - tai teisės normų visumos egzistavimo ir veikimo būdas, kur visos teisės normos suorganizuotos į junginius (institutus ir šakas .), susijusios tarpusavio priklausomybe ir garantuoja viena kitos veiksmingumą (A.Vaišvila, Teisės teorija, 261 p.) Teisės šaka - tai baigiamoji teisės normų sisteminimo subordinacijos pagrindu riba. Teisės šaka turi: • atskirą teisinio reguliavimo objektą, • principus • metodą. Civilinės teisės reglamentuojami santykiai atskiriami nuo kitų teisės šakų reglamentuojamų santykių remiantis viešosios ir privatinės teisės atribojimo kriterijais. Civilinės teisės reguliavimo objektas . Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius. Įstatymų nustatytais atvejais šis kodeksas taip pat reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius. 2. Turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. 3. Darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai. Šio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Civilinės teisės reguliavimo objektas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir ………...asmeninius neturtinius santykius…… (Civilinio kodekso 1.1.str.1 d.) Civilinė teisė reglamentuoja ne visus turtinius santykius Civilinės teisės pagrindinis reglamentavimo dalykas yra tie turtiniai santykiai, kurie susidaro tarp vienas kitam nepavaldžių subjektų. Ši išvada daroma remiantis šiuo CK 1.1 str. tekstu:“Turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu,(……….) šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio Kodekso įsakmiai nurodytais atvejais.” (1.1.str. 2 d.)” Civilinės teisės reguliuojamų santykių pagrindinis požymis yra tas, kad jų subjektai yra: laisvi (nevaržoma valia), autonomiški (nuosavas turtas), Civilinio teisinio reguliavimo metodui būdinga dispozityviškumas, o reguliuojamų santykių subjektai vienas kitam juridiškai nepavadūs Viešajai teisei būdinga tai, kad viešosios teisės reglamentuojamų santykiu subjektai savo valia negali nustatyti tų teisinių santykių, kuriuose jie dalyvauja, turinio. Viešųjų teisinių santykių turinys nustatomas tik valstybės valia, kuria ji išreiškia priimdama įstatymus. Žymus mokslininkas prof. I.Pokrovskis 1924 m savo veikale Romos teisės istorija rašė: “[…] viešoji teisė gali būti charakterizuojama kaip teisinio centralizavimo sistema – viskas joje persmelkta subordinacijos ir valdžios ir pavaldumo dvasia.” Žr.: История Римского права: Рига. 1924, Изд-во Давида Гликсмана с. 281. Kontrolinis klausimas: Ar viešoji teisė reglamentuoja turtinius santykius, kuriu bent viena šalis yra privatus subjektas? Civilinė teisė reglamentuoja ne visus asmeninius santykius Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais (t.y. turtiniais) susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius Įstatymų numatytais atvejais šis kodeksas taip pat reglamentuoja ir kitokius asmeninius ne turtinius santykius. Išvados: I) asmeniniai neturtiniai santykiai yra 2 rūšių - susiję su turtiniais ir nesusiję su turtiniais santykiais. II) pirmosios rūšies santykiai visi yra CT reglamentavimo objektas, o antrosios rūšies asmeniniai neturtiniai santykiai, t.y. nesusiję su turtiniais, - tik išimtinis civilinės teisės reglamentavimo objektas. Kontrolinis klausimas: Kuo skiriasi civilinės teisės reglamentuojamų asmeninių neturtinių santykių, susijusių su turtiniais, ir asmeninių neturtinių santykių, nesusijusių su turtiniais, priskyrimo prie civilinės teisės dalyko kriterijai? Civilinės teisės reguliuojamų santykių apibūdinimas pagal jų socialinę prigimtį • Viešoji teisė • Privatinė teisė Tradiciškai bendroji teisės teorija ir civilinės teisės mokslas teisės sistemą (t.y. visas teisės šakas) skirsto į viešąją ir privačią teisę. Toks teisės skirstymas siejamas su senovės Romos teisininku Ulpijanu (170-228 m.m.). Teisės skirstymas į viešąją ir privatinę nėra visuotinai pripažintas Privačių ir viešųjų santykių palyginimas Privatūs santykiai formuojasi tarp autonomiškų ir laisvų asmenų, esančių teisiškai lygioje padėtyje, t.y. vienas kitam nepavaldžių. P=P Viešieji santykiai formuojasi tarp bendruomenės viešuosius interesus atstovaujančios ir įgyvendinančios institucijos (valstybės ar savivaldybės) ir privačių jai pavaldžių asmenų ar pavaldžių kitų institucijų (organizacijų). P

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!