Pagrindiniai baudžiamojo proceso dalyviai ir jų rolės

ĮVADAS Baudžiamojo proceso teisė – tai teisės normų sistema, kurios reglamentuoja ikiteisminio tyrimo pareigūno, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo, teisėjo bei teismo veiklą atliekant ikiteisminį tyrimą, nagrinėjant baudžiamąsias bylas, vykdant nuosprendį arba nutartį bei nustato procese dalyvaujančių asmenų teises, pareigas ir jų atlikimo tvarką. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Baudžiamojo proceso dalyviai – baudžiamajame procese dalyvaujantys asmenys, atliekantys tam tikrus proceso veiksmus ir priimantys proceso sprendimus, taip pat dalyvaujantys atliekant veiksmus bei priimant sprendimus (tapdami atitinkamų procesinių santykių subjektais) bei turintys tam tikrą teisinį statusą (įgyjantys tam tikras teises bei pareigas). Darbo tikslas: aptarti pagrindinius baudžiamojo proceso dalyvius. Įvardinti jų procesines teises, pareigas ir atsakomybę bei vaidmenį baudžiamajame procese. Uždaviniai: Išsiaiškinti: • Kas yra baudžiamasis procesas; • Kas sudaro baudžiamojo proceso dalyvius; • Kokios yra proceso dalyvių teisės, pareigos ir atsakomybė. 1. BAUDŽIAMOJO PROCESO SAMPRATA Baudžiamasis procesas yra baudžiamojo proceso teisės normų sureguliuota ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo, teisėjo, teismo bei kitų proceso dalyvių veikla, kuri atsiranda dėl padarytos nusikalstamos veiklos ir, perėjusi tam tikrus etapus, baigiasi tada, kai yra įvykdomas įsiteisėjęs teismo nuosprendis. „Baudžiamasis procesas yra teisės šaka ir mokymo disciplina, glaudžiai susijusi su baudžiamąją teise. Baudžiamoji teisė numato teisės normas, kuriose aprašomi nusikalstamų veikų požymiai ir baudžiamosios atsakomybės priemonės už jų padarymą, o baudžiamojo proceso teisę sudaro teisės normos, kurios nustato nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo tvarką ir teisminio nagrinėjimo procedūras.“1 Nusikaltamos veikos yra teisės pažaidimai, keliantys didžiausią pavojų visuomenės nariams ir jų saugumui. Būtent todėl už šiuos teisės pažeidimus numatytos griežčiausios teisinio poveikio priemonės. Jos daugiau ar mažiau suvaržo žmogaus teises. Tam, kad tos teisės nebūtų suvaržytos be pagrindo, neteisėtai ar neteisingai, įstatymai numato specialiąją nusikalstamos veikos juridinio fakto įrodinėjimo bei baudžiamųjų bylų, nagrinėjimo teisme tvarką ir procedūras, taip pat asmenų pripažinimo kaltais bei baudžiamosios atsakomybės priemonių skyrimo tvarką. Baudžiamojo proceso paskirtis įtvirtina Baudžiamojo proceso kodeksas (BPK)1 straipsnyje. Jame sakoma, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra, ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. „Baudžiamasis procesas susideda iš ikiteisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Savo ruožtu teisminis bylos nagrinėjimas apima baudžiamosios bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pirmosios instancijos teismas nagrinėja bylą iš esmės ir paprastai priima procesinį dokumentą, kuris vadinamas nuosprendžiu arba baudžiamuoju įsakymu. Apeliacinis bei kasacinis procesas – tai jau išnagrinėtų bylų peržiūrėjimas pagal procesų dalyvių skundus dėl žemesnių teismų priimtų sprendimų.“2 Baudžiamasis procesas yra visada aktualus kiekvienoje stadijoje, nes padeda ištirti arba išsiaiškinti nusikaltimą arba kas jį padarė. 2. BAUDŽIAMOJO PROCESO DALYVIAI Baudžiamojo proceso dalyviais laikomi visi asmenys, dalyvaujantys baudžiamajame procese ir turintys tam tikras teises ir pareigas. Dėl tam tikrų priežasčių jie gali būti suinteresuoti bylos rezultatais, turėti kokių nors interesų byloje, bet gali dalyvauti baudžiamajame procese ir neturėdami savarankiškų interesų. Proceso dalyviai turi žinoti savo teises procese. BPK 45 straipsnis skelbia, kad teisėjas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Be to, „kai baudžiamasis procesas nutraukiamas dėl to, kad nenustatyta nusikaltimo ar baudžiamojo proceso nusižengimo požymių, o asmuo buvo suimtas, taip pat kai priimamas išteisinimasis nuosprendis, prokuroras ir teisėjas privalo išaiškinti asmeniui dėl neteisėto sulaikymo, suėmimo ar nuteisimo pažeistų teisių atkūrimo ir žalos atlyginimo tvarką.“3 3. Baudžiamojo proceso dalyvių klasifikacija Visus baudžiamojo proceso dalyvius galime suskirstyti: • Pagal baudžiamojo proceso funkcijas, kurias atlieka baudžiamojo proceso dalyviai. • Pagal teisinės padėties pobūdį: 1. Vykdantys baudžiamąjį procesą. 2. Dalyvaujantys tiriant bei nagrinėjant baudžiamąsias bylas. ◦ Pagal tikslą, kurio, dalyvaudami baudžiamojoje procesinėje veikloje, siekia: 1. Valstybiniai organai ir pareigūnai, baudžiamajame procese vykdantys valstybinius įgaliojimus bei atliekantys pareigas ir ginantys viešuosius (valstybinius bei visuomeninius) interesus: • Teismai • Ikiteisminio tyrimo teisėjas • Ikiteisminio tyrimo pareigūnas • Prokuratūra • Prokuroras • Tardytojas • Kvotos organas. Tai yra asmenys nuo kurių priklauso bylos eiga. 2. Asmenys, ginantys savo teisinius interesus arba interesus tų, kuriems jie atstovauja: • Kaltinamasis • Įtariamasis • Nuteistasis • Nukentėjusysis • Civilinis ieškovas • Civilinis atsakovas. Atstovai ir gynėjai: • Kaltinamojo gynėjas • Teisiamojo gynėjas • Nepilnamečio kaltinamojo, teisiamojo atstovas • Nukentėjusiojo atstovas • Civilinio ieškovo atstovas • Civilinio atsakovo atstovas Visuomeniniai atstovai: • Visuomeninis kaltintojas • Visuomeninis gynėjas. 3. Asmenys, turintys tam tikras teises ir pareigas ir vykdantys tam tikrus veiksmus, reikalingus ištirti nusikalstamas veikas bei išnagrinėti baudžiamąsias bylas: • Liudytojas • Ekspertas • Specialistas • Kviestinis • Vertėjas • Teismo posėdžio sekretorius • Teismo antstolis • Užstato davėjas. Plačiau aptarsiu pagrindinius baudžiamojo proceso dalyvius, įvardinsiu jų teises bei pareigas ir vaidmenį baudžiamajame prcese. 4. ASMENYS NUO KURIŲ PRIKLAUSO BYLOS EIGA 4.1. Teismai ir teisėjas Lietuvos Respublikoje yra šie teismai: • LR Aukščiausiasis Teismas • Apylinkės teismas • Apygardos teismas • LR apeliacinis teismas Teismo įgaliojimai: • Baudžiamųjų bylų nagrinėjimas • Prašymų ir skundų nagrinėjimas dėl proceso metu kylančių klausimų • Kiti Baudžiamojo proceso kodekse numatyti įgaliojimai. „Teismas yra: apylinkės teismo teisėjas ar apylinkės teismo teisėjų kolegija, apygardos teismo teisėjas ar apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėjantys baudžiamasias bylas pirmąja instancija; apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėjanti bylas apeliacine tvarka; Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėjantys bylas apeliacine tvarka; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, nagrinėjančios bylas kasacine tvarka.“4 Teisėjas yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas; Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo skyriaus pirmininkas, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas; apygardos teismo pirmininkas, apygardos teismo skyriaus pirmininkas, apygardos teismo teisėjas; apylinkės teismo pirmininkas, apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, apylinkės teismo teisėjas. 4.2. Ikiteisminio tyrimo teisėjas Ikiteisminio tyrimo teisėjas yra apylinkės teismo teisėjas, apylinkės teismo pirmininko paskirtas atlikti įstatymų numatytus proceso veiksmus bei priimti sprendimus.5 Pagrindinės ikiteisminio tyrimo teisėjo veiklos kryptys: • Dalyvauja duomenų (įrodymų) rinkimo ir įtvirtinimo procese, t.y. prisaikdina ir apklausia liudytojus ir nukentėjusiuosius; apklausia įtariamuosius; skiria ekspertizes ir atlieka kitus veiksmus; • Atlieka teisminės ikiteisminio tyrimo kontrolės veiksmus, t.y. nagrinėja proceso dalyvių skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų; tvirtina prokuroro nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą ir prokuroro nutarimus atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą baudžiamojo proceso numatytais atvejais; • Atlieka kitus Baudžiamojo proceso kodakse numatytus veiksmus. 4.3. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas „Ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris šios įstaigos ar jos padalinio vadovo pavedimu atlieka BPK numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokiod veikos aplinkybes.“6 Ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų teisės ir pareigos: • Turi teisę atlikti visus Baudžiamojo proceso kodekse numatytus veiksmus, išskyrus tuos, kuriuos gali atlikti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo tyrimo teisėjas. • Ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas privalo vykdyti visus prokuroro nurodymus, prokuroro nustatytu laiku pranešti šiam apie ikiteisminio tyrimo eigą. 4.4. Prokuratūra ir prokuroras Prokuratūra – valstybės institucija, atliekanti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytas funkcijas. Prokuratūra numato prokuroro kontrolę baudžiamajame procese, jos turinį. „Prokuroras yra Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jam pavaldūs prokurorai, dalyvaujantys baudžiamajame procese pagal savo kompetenciją.“7 Tai valstybinis kaltintojas, kuris palaiko kaltinimą, dalyvauja tiriant įrodymus, pateikia teismui siūlymus dėl nusikalstamų veiksmų klasifikavimo ir bausmės skyrimo. Prokuroras kontroliuoja ar teisėtai iškeliama baudžiamoji byla ir ar vykdomi įstatymai darant kvotą bei parengtinį tardymą ir vykdant nuosprendį. Prokuroro funkcijos baudžiamajame procese: • organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja; • atlieka ikiteisminį tyrimą ir atskirus ikiteisminius tyrimo veiksmus; • kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese; • palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose; • kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą. Dalyvaudamas nagrinėjant bylą teisme, prokuroras turi lygias teises su kitais proceso dalyviais: jis pareiškia savo nuomonę dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, įrodymų tyrimo tvarkos, kitų proceso dalyvių pateiktų prašymų, pateikia savo prašymus, klausimus apklausiamiesiems asmenims, dalyvauja vykstant teisminiams ginčams ir kita. Prokuroras, dalyvaudamas nagrinėjant bylą teisme, yra savarankiškas proceso dalyvis: savo išvadas visais klausimais, tarp jų ir dėl teisiamojo kaltumo bei bausmės, prokuras turi pateikti tik atsižvelgdamas į byloje surinktą medžiagą. 4.5. Tardytojas Tardytojas - tai įstatymo tvarka paskitras nusikaltimo tyrimo organo pareigūnas, kuris savarankiškai pagal suteiktus įgaliojimus atlieka parengtinį tyrimą baudžiamojoje byloje. 4.6. Kvotos organas Kvota - tai procesinis veiksmas, kurio metu kvotos organai apžiūri įvykio vietą, ten sudarant ir įtvirtinant nusikaltimo pėdsakus. Kvotos organai atlieka ne tik tardyminius veiksmus, bet ir tradytojų duotus pavedimus, atlieka kratą, poėmius. 5. ASMENYS TURINTYS SAVARANKIŠKUS ĮSTATYMINIUS INTERESUS Baudžiamasis procesas vyksta dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nusikalstamą veiką kas nors padaro. Taigi asmuo, dėl kurio padarytos nusikalstamos veikos pradėtas ir vyksta baudžiamasis procesas, yra centrinė baudžiamojo proceso figūra. Šis asmuo BPK įvardijamas trimis sąvokomis: įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis. 5.1. Įtariamasis „Pagal BPK 21 straipsnio nuostatas įtarimasis yra ikiteisminio tyrimo dalyvis. Įtariamuoju laikomas asmuo, sulaikytas įtariant, kad jis padarė nusikalstamą veiką, arba asmuo, apklausiamas apie veiką, kurios padarymu jis įtariamas, arba į apklausą šaukiamas asmuo, kuriam yra surašytas pranešimas apie įtarimą.“8 Atskirai įstatyme išvardintas procesines teises turi ir įtariamasis: • žinoti kuo jis įtariamas; • susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga; • nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją; • duoti parodymus; • pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus; • pareikšti prašymus ir nušalinimus; • apskųsti kvotėjo, tardytojo ir prokuroro veiksmus. Įtariamojo pareigos: • atvykti kviečiamam pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, ikiteisminio tyrimo teisėją, teisėją ar į teismą; • paklusti procesinės prievartos priemonėms; • netrukdyti proceso veiksmams; • nepiknaudžiauti procesinėmis teisėmis. 5.2. Kaltinamasis Nemažai dėmesio baudžiamajame procese yra skirta kaltinamojo teisėms nustatyti. Kaltinamuoju laikomas asmuo, kurio atžvilgiu įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas nutarimas patraukti kaltinamuoju ar nutarimas iškelti jam baudžiamąją bylą sumarinio (pagreitinto) proceso tvarka. Kaltinamojo teisės teismo proceso metu įtvirtintos BPK 22 straipsnio 3 dalyje. Kaltinamasis turi teisę: žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuorašą; susipažinti teisme su byla; nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus ir nuorašus; turėti gynėją; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant; nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus; duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme metu dalyvių pareikštų prašymų; dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nėra gynėjo; kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu; apskųsti teismo nuosprendį ir nutartis. Kaltinamasis turi paskutinio žodžio teisę. Tai yra įtvirtinta BPK 294 straipsnyje Kaltinamojo paskutinis žodis. „Po baigiamųjų kalbų teisiamojo posėdžio pirmininkas suteikia kaltinamajam paskutinį žodį. Klausimai kaltinamajam jo paskutinio žodžio metu neužduodami. Teismas negali apriboti kaltinamojo paskutinio žodžio trukmės, bet teisiamojo posėdžio pirmininkas turi teisę sustabdyti kaltinamąjį, jei šis kalba apie aiškiai su byla nesusijusias aplinkybes.“9 Kaltinamasis turi tas pačias pareigas kaip ir įtariamasis. „Kaltinamasis, dėl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju, o kaltinamasis, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, tampa išteisintuoju.“10 5.3. Teisiamasis Asmuo, kuriam tyrimo metu buvo pareikštas kaltinimas, nuo baudžiamosios bylos perdavimo į teismą momento yra įvardijamas kaip teisiamasis. Teisiamasis turi teisę: • gauti įstatymo nustatytu laiku kaltinamosios išvados nuorašą ir įstatyme numatytais atvejais - teismo tvarkomojo posėdžio nutarties ar teisėjo nutarimo atiduoti teismui nuorašą; • turėti gynėją; • pareikšti prašymus; • pareikšti nušalinimą teisėjams, prokurorui, teisiamojo posėdžio sekretoriui, vertėjui, ekspertui ir specialistui; • dalyvauti tiriant visus įrodymus; • duoti klausimus liudytojams, ekspertams, specialistams, kitiems teisiamiesiems, taip pat nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui ir civiliniam atsakovui bei jų atstovams; • bet kuriuo teisminio tardymo momentu duoti paaiškinimus apie teismo tiriamos bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę apie kitų teisminio nagrinėjimo dalyvių pareikštus prašymus; • dalyvauti teisminiuose ginčuose, jeigu nėra gynėjo; • kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu; • pateikti pastabas dėl teisiamojo posėdžio protokolo; • apskųsti teismo nuosprendį ir nutartį. Jei teisiamas asmuo yra nepilnametis, tai į teisiamąjį posėdį turi būti šaukiami nepilnamečio teisiamojo tėvai ar kiti įstatyminiai atstovai. Jie turi teisę dalyvauti tiriant teisminiame tardyme įrodymus, teikti įrodymus, pareikšti prašymus ir nušalinimus. 5.4. Nukentėjusysis Asmuo, kuriam nusikaltimu padaryta moralinės, fizinės ar turtinės žalos, yra pripažįstamas nukentėjusiuoju. Nukentėjusiuoju gali būti pripažintas ne tik Lietuvos Respublikos pilietis, bet ir užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės. Pilietis, pripažintas nukentėjusiu nuo nusikaltimo, turi teisę būti apklaustas byloje. Įstatymų leidėjas, norėdamas, kad nukentėjusysis būtų aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis, suteikė jam ir kitas teises. Visas teises nukentėjusysis gali įgyvendinti tiek pats, tiek per atstovą, kurį gali turėti ne tik nepilnametis ar neveiksnus nukentėjusysis. Taigi nukentėjusysis ir jo atstovas turi taip pat ir šias teises, kurios yra pateiktos BPK 28straipsnio 2 dalyje : • teikti įrodymus; • pareikšti prašymus; • susipažinti su visa bylos medžiaga nuo to momento, kai pabaigtas parengtinis tardymas; • dalyvauti teisminiame nagrinėjime; • pareikšti nušalinimus; • apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį arba nutartis ir teisėjo nutarimus; • pasakyti baigiamąją kalbą; • palaikyti kaltinimą teisminiame nagrinėjime. Jei asmuo, nukentėjęs nuo nusikaltimo, yra miręs, jo, kaip nukentėjusiojo, teises perima vienas iš artimųjų giminaičių, atsižvelgiant į giminaičių tarpusavio susitarimą.  Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Nukentėjusysis, skirtingai nuo įtariamojo ar kaltinamojo, privalo duoti parodymus. „Nukentėjusysis privalo duoti parodymus. Jis prisiekia ir atsako už melagingus parodymus kaip liudytojas.“11 5.5. Civilinis ieškovas Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veiklos patirtą turtinėę ar neturtinę žalą. Civilinis ieškovas ar jo atstovas turi teisę: • teikti įrodymus; • pareikšti prašymus ir pareikšti nušalinimus; • prašyti kvotos organą, tardytoją ir teismą imtis priemonių jų pareikštam ieškiniui užtikrinti; • palaikyti civilinį ieškinį; • ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su bylos medžiaga, pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus ir nuorašus; • dalyvauti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; • apskųsti kvotėjo, tardytojo, prokuroro ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartis, kiek jie susiję su civiliniu ieškiniu; • dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Naudotis šiomis išvardintomis teisėmis civiliniu ieškovu pripažintas asmuo gali tiek pats, tiek per atstovą ar kartu su atstovu. Civilinis ieškovas savo teisėmis gali pasinaudoti tiek, kiek tai yra susiję su civiliniu ieškiniu. 5.6. Civilinis atsakovas Civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Civilinio atsakovo arba civilinio atsakovo atstovo yra tokios pat teisės kaip ir civilinio ieškovo. 5.7. Gynėjas Viena iš išsamaus ir visapusiško bylos išnagrinėjimo bei teisiamojo teisių užtikrinimo garantijų yra gynėjo dalyvavimas per teisminį nagrinėjimą. „Gynėju laikomas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka teikia teisinę pagalbą įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar išteisintajam, gina jų teises ir teisėtus interesus. Gynėju gali būti advokatas ir įstatymų numatytomis sąlygomis – advokato padėjėjas.“12 Pagal BPK 47 straipsnį, gynėjai yra advokatai. Tas pats advokatas negali būti dviejų ar daugiau asmenų gynėju, jeigu vieno iš jų gynybos interesai prieštarauja kito gynybos interesams. Advokato pavedimu gynėju gali būti advokato padejėjas, jeigu tam neprieštarauja ginamasis. Advokato padejėjas negali būti gynėju nagrnėjant teisme dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Vienas asmuo gali turėti kelis gynėjus. Paprastai gindami vieną teisiamąjį advokatai pasiskirsto gynybos pozicijas pagal atskirus teisiamajam inkriminuojamus epizodus, pagal konkrečius Baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal įrodymų tyrimo ar bausmės skyrimo klausimus ar panašiai. Teismas (teisėjas) negali riboti gynėjų skaičiaus ir neleisti dalyvauti visiems teisiamojo pageidaujamiems gynėjams, taip pat negali keisti tarp gynėjų ir teisiamojo nustatytų gynybos funkcijų (pozicijų) pasiskirstymo. Gynėjo teisės ir pareigos yra įtvirtintos BPK 48 straipsnyje. Gynėjas turi teisę: • susipažinti su įtariamojo sulaikymo protokolu; • dalyvauti įtariamojo apklausoose; • matytis su sulaikytu arba suimtu įtariamuoju be pašaliečių. Šių pasimatymų skaičius ir trukmė neribojami; • dalyvauti veiksmuose, kurie atliekami su įtariamuoju, taip pat įtariamojo arba jo gynėjo prašymu atliekamuose veiksmuose; • ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu dalyvauti bet kokiuose kituose įrodymų rinkimo veiksmuose; • savarankiškai rinkti gynybai reikalingus duomenis, kuriuos gynėjas gali gauti nesinaudodamas procesinėmis prievartos priemonėmis: gauti iš įmonių, įstaigų ir organizacijų bei asmenų gynybai reikalingus dokumentus ir daiktus, kalbėtis su asmenimis apie jiems žinomas įvykio aplinkybes, apžiūrėti ir fotografuoti įvykio vietą, transporto priemones ar kitaip fiksuoti gynybai reikalingą informaciją; • ikiteisminio tyrimo metu susipažinti su proceso veiksmų dokumentais šio Kodekso nustatytais atvejais ir tvarka; • pateikti prašymus ir pareikšti nušalinimus; • šio Kodekso nustatyta tvarka apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus bei sprendimus ir dalyvauti teismo posėdžiuose nagrinėjant šiuos skundus. Kartu gynėjui įstatymas nustato ir tam tikras pareigas. Gynėjas privalo: • panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą; • nurodytu laiku atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą; negalėdamas atvykti apie neatvykimą ir jo priežastis iš anksto pranešti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui; be svarbios priežasties neatvykusiam gynėjui gali būti skiriama šio Kodekso 163 straipsnyje numatyta bauda; • laikytis įstatymų nustatytos proceso veiksmų ir teismo posėdžio tvarkos, vykdyti teisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ir teismo reikalavimus; • saugoti profesinę paslaptį; advokatas ir jo padėjėjas neturi teisės paskelbti žinių, kurias sužinojo vykdydami gynėjo pareigas; • neatsisakyti ginti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo, kurį jau apsiėmė ginti, išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėja šio Kodekso 61 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės arba kai gynėjo dalyvavimas keliose bylose tampa nesuderinamas; • nenaudoti neteisėtų gynybos priemonių. „Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o teismo proceso metu – bylą nagrnėjantis teismas, nustatę, kad gynėjas naudoja neteisėtas gynybos priemones, turi teisę nušalinti gynėją. Tokiu atveju BPK 50 straipsnyje nustatyta tvarka kviečiamas ar priskiriamas kitas gynėjas.“13 6. KITI ASMENYS 6.1. Liudytojai „Kaip liudytojas gali būti šaukiamas kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis žino kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių.“14 Iki baudžiamosios bylos iškėlimo gali būti daromos liudytojo apklausos. Pagal BPK 82 straipsnio 2 dalį, jei pilietis yra įtariamojo, kaltinamojo ar teisiamojo šeimos narys ar artimas giminaitis, baudžiamojoje byloje jis gali būti apklausiamas kaip liudytojas tik jam sutikus. Toks asmuo gali visiškai atsisakyti duoti parodymus arba atsisakyti atsakinėti į kai kuriuos pateiktus klausimus. Įstatymas draudžia versti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius. Visos liudytojo teisės yra įtvirtintos BPK 81 straipsnyje, taigi liudytojas turi teisę: • duoti parodymus savo gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis, jei apklausa vyksta jam nesuprantama kalba; • susipažinti su savo parodymų pratokolu ir daryti jame pakeitimus bei pataisais; • prašyti, kad būtų daromi jo parodymų garso ir vaizdo įrašai; • pats surašyti parodymus; • įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka prašyti taikyti jam apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones; • gauti atlyginimą už turėtas išlaidas. Liudytojo pareigos ir atsakomybė: pagal BPK 83 straipsnio nuostatas kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Liudytojas prieš apklausos pradžią įspėjamas dėl pareigos duoti teisingus parodymus. Liudytojui, kuris be svarbios priežasties neatvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą arba be teisėto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, gali būti taikomos BPK 163 straipsnuje numatytos procesinės prievartos priemonės. Liudytojui, kuris be svarbios priežasaties neatvyksta į teismą arba be teiėto pagrindo atsisako ar vengia duoti parodymus, teisėjas ar teismas taip pat gali paskirti BPK 163 straipsnio 1 dalyje numatytą areštą. Už melagingų parodymų atsako pagal BPK 235 straipsnį. „Liudytojas, be svarbios priežasties neatvykstantis dalyvauti procese, ar bet koks asmuo, nevykdantis ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų, duodamų remiantis šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais, ar trukdantis tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą, gali būti nubaustas iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda, o šiame Kodekse numatytais atvejais – areštu iki vieno mėnesio. Teisę skirti baudą turi prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, o areštą – tik ikiteisminio tyrimo teisėjas teismas. Įtariamasis ar kaltinamasis šiame straipsnyje nustatyta bauda gali būti nubaustas tik už neatvykimą dalyvauti procese be svarbios priežasties.”15 6.2. Ekspertas „Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamų specialių žinių ir įrašytas į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą. Jeigu LR ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas į šį ekspertų sąrašą neįrašytas asmuo.“16 Tai yra asmuo turintis reikiamas žinias, specialiais klausimais, kylančiais baudžiamosios bylos procese. Juos skiria kvotėjas, tardytojas, prokuroras, teismas. Jis duoda išvadas savo vardu, pats atsako už savo duotą išvadą. Gali būti skiriami keli ekspertai vienoje baudžiamojoje byloje. Eksperto teisės yra įtvirtintos BPK 86 str.: • Susipažinti su bylos medžiaga, susijusia su ekspertizės dalyku; • Prašyti pateikti jam papildomos medžiagos, reikalingos išvadai pateikti; • Dalyvauti atliekant su ekspertizės dalyku susijusius tyrimo veiksmus ir nagrinėjant bylą teisme. Ekspertas atsisako pateikti išvadą, jeigu jam pateiktos medžiagos nepakanka išvadai padaryti arba ta medžiaga neatitinka specialių jo žinių. Šiais atvejais ekspertas surašo aktą, kad negalima pateikti išvados. Baudžiamojo proceso kodeksas numato ir būtinosios ekspertizės atvejus. 6.3. Specialistas „Specialistas yra reikiammų specialių žinių ir įgūdžių turintis asmuo, kuriam pavedama atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jo kompetencijos klausimais“17 Teisėjas savo iniciatyva, paip pat ir kitų bylos dalyvių prašymu gali į teisiamąjį posėdį kviesti specialistą. Specialistas šaukiamas tais atvejais, kai nagrinėjant bylą teisme reikia specialių žinių ištirti asmenį, dokumentus, daiktus ar įvykio situaciją. Remdamasis tyrimų duomenimis, specialistas gali pateikti išvadą ir ši gali būti įrašoma į teismo posėdžio protokolą arba surašoma atskirai. Paprastai specialistas padeda teismui, pateikdamas paaiškinimus specialiais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą teisme. Specialistas, skirtingai nei ekspertas, tik padeda išsiaiškinti teismui specifinius klausimus tiesiogiai dalyvaudamas nagrinėjant bylą teisme, bet jis neatlieka specialaus tyrimo (ekspertizės), neteikia išvadų, kurios būtų įrodymai byloje. 6.4. Vertėjas Lietuvos Respublikoje baudžiamųjų bylų procesas vyksta valstybine kalba. Lietuviškai nemokantiems proceso dalyviams užtikrinama teisė daryti pareiškimus, duoti parodymus ir paaiškinimus, pareikšti prašymus, paduoti skundus ir kalbėti teisme gimtąja kalba arba kita kalba, kurią jie moka. Visais tais atvejais, taip pat susipažindami su bylos medžiaga, proceso dalyviai turi teisę nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis šio kodekso nustatyta tvarka. Tardymo ir teismo dokumentai, remiantis šio kodekso nustatyta tvarka, kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams įteikiami išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. Visa tai yra įtvirtinta BPK 8 straipsnyje. IŠVADOS Visiems proceso dalyviams bendra tai, kad nežiūrinti jų padėties skirtingumo, jų teisių ir pareigų pobūdžio ir turinio specifikos baudžiamajame procese, vykdydami savo funkcijas visi jie viena ar kita forma dalyvauja parengtiniame tyrime, o taip pat dalyvauja tiriant ir nagrinėjant teisme baudžiamąsias bylas. Taigi dalyvius galima suskirstyti į 3 grupes: 1. Valstybiniai organai ir pareigūnai baudžiamajame procese vykdantys valstybinius įgaliojimus bei pareigas ir ginantys valstybinius interesus: teismas, teisėjas, prokuroras, tardytojas ir kvotos organas. 2.Asmenys, ginantys savo teisinius interesus arba interesus tų, kuriems jie atstovauja: kaltinamasis, įtariamasis, nukentėjusysis, gynėjas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, visuomeninis kaltintojas ir visuomeninis gynėjas. 3. Asmenys, turintys tam tikras teises ir pareigas ir vykdantys tam tikrus veiksmus: liudytojas, ekspertas, specialistas, kviestinis, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius, teismo antstolis, užstato davėjas. Baudžiamajame procese svarbiausi yra šie proceso dalyviai: teismas, teisėjas, prokuroras, tardytojas ir kvotos organas, nes tik jie privalo savo kompetencijos ribose iškelti baudžiamąją bylą kiekvienu atveju, kai iškyla nusikaltimo požymiai, taip pat privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų nustatytas nusikaltimo įvykis bei kaltieji nusikaltimo padarymu asmenys ir kad šie asmenys būtų nubausti. Šie pareigūnai priima sprendimus iškelti baudžiamąsias bylas. Atlikus būtinus procesinius veiksmus nustato baudžiamosios bylos tyrimo linkmę ir jos baigtį. Juos vienija ir bendri baudžiamojo proceso uždaviniai, o taip pat pareiga rinkti įrodymus, juos įvertinti, ištirti, nustatyti įrodinėtinas byloje aplinkybes. Taip pat juos vienija bendri įrodymų vertinimo metodai, bendros pareigos visapusiškai, pilnai, objektyviai ir per kiek įmanoma trumpesnį laiką ištirti visas bylos aplinkybes, išaiškinti dalyvaujantiems byloje asmenims jų teises ir užtikrinti galimybę pasinaudoti šiomis teisėmis. Valstybiniai organai ir pareigūnai atlieka procesinius veiksmus, kuriais fiziniai ir juridiniai asmenys pripažįstami 2 grupės baudžiamojo proceso dalyviais. 3 grupės BP dalyviai dalyvauja procese 1 grupės dalyvių iniciatyva arba prašant 2 grupės dalyviams. Literatūros sąrašas 1. Ažubalytė, R., Zajančkauskienė, J. (2006). Baudžiamojo proceso teisė. Vilnius: Mykolo Romerio Universitetas. 2. Baudžiamojo proceso įstatymas. [Žiūrėta 2009 – 01 – 10 ] Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!