Pagrindinės baudžiamojo proceso stadijos

Baudžiamasis procesas – tai tiriant bei nagrinėjant baudžiamąsias bylas teismo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų įstatymo nustatyta tvarka vykdoma veikla, kurios metu visiems proceso subjektams sudaromos sąlygos naudotis nustatytomis teisėmis.
Toks yra šiuo metu vyraujantis Lietuvoje baudžiamojo proceso apibrėžimas. Iš jo išplaukia, kad baudžiamasis procesas vyksta tik įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia ne tik, kad visada reikia veikti pagal tam tikras taisykles bei procedūras atliekant tam tikrus veiksmus, bet ir kad reikia laikytis tam tikro nuoseklumo, eiliškumo, nustatyto įstatymu.
Proceso veiksmų ir sprendimų, kurie atliekami ir priimami tam tikrame proceso etape sprendžiant tam proceso etapui keliamus uždavinius, visuma vadinama proceso stadija.
Reikėtų pastebėti, kad pats proceso stadijos terminas nei BPK, nei kituose įstatymuose nėra vartojamas. Taip yra todėl, kad skirstymas į stadijas yra laikomas labiau baudžiamojo proceso teisės mokslo dalyku, tačiau, kita vertus, pats baudžiamojo proceso teisės mokslas skirsto procesą į stadijas, atsižvelgdamas į baudžiamojo proceso įstatymo vidinę struktūrą. Taigi, šiuo atveju įstatymas pats nustato baudžiamojo proceso stadijas, palikdamas mokslui jų nagrinėjimą ir bendro proceso stadijos termino apibrėžimą.
Visgi negalima sakyti, kad baudžiamojo proceso teisės mokslas tiesiog tiria tai, ką įstatymo leidėjas jau nustatė. Jis, be abejo, turi didelę įtaką. Juk teisės doktrina daugelyje šalių laikoma teisės šaltiniu, nors ir antriniu. Dažnai jie suformuoja tam tikrą sampratą, ir, atsižvelgdamas į tai, įstatymo leidėjas reglamentuoja atitinkamus santykius. Pavyzdžiui, JAV yra suformuota samprata, kad proceso stadija laikomas kiekvienas svarbesnis procesinis sprendimas, todėl JAV yra išskiriama iki septyniolikos stadijų. Nors jų mokslininkai vis dar ginčijasi, ar kiekvieną iš šių sprendimų galima laikyti stadija. Kai kuriose kitose valstybėse stadijų netgi mažiau nei Lietuvoje, kadangi tam tikros kategorijos bylose nuosprendį apskųsti galima tik vieną kartą.
• nuosprendžių ir nutarčių vykdymas;
• kasacinis procesas.
Šios stadijos glaudžiai susiję su Lietuvos bendrosios kompetencijos (nes tik bendrosios kopetencijos teismai Lietuvoje sprendžia baudžiamąsias bylas) teismų sistema, kurią sudaro:
• apylinkių teismai (pirmoji instancija);
• apygardų teismai (tam tikrais...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!