Visame pasaulyje verslininkai naudoja įvairius būdus ir metodus mokesčiams reguliuoti. Vieni sąžiningai ir nesigilindami į detales moka tiek, kiek reikalauja valstybė ir jų buhalteris, kiti dirba “juodai”. Dažnai tokia dilema iškyla ir Lietuvos verslininkams, nes kiekvienas sveiko proto pilietis susimąsto, kam, kokiems tikslams ir kokio dydžio jis moka mokesčius ir ar yra legalūs būdai kaip tinkamai sureguliuoti jų mokėjimą, kad nenuskriausti nei savęs, nei valstybės. Ypač tai aktualu vykdant tarptautinio verslo operacijas, kai veikla apima keletą valstybių, o mokesčiai mokami ir užsienio valstybėse, pvz. prekės perkamos Ukrainoje iš JAV kompanijos, vežamos per Baltarusiją, o parduodamos Lenkijoje Kipro kompanijai. Įprasta, kad dėl visiško kelių valstybių tarpusavio įstatymų nesuderinimo ir absurdiškų mokestinių taisyklių neišvengiama dvigubo ar net trigubo apmokestinimo. Tuo tarpu visame pasaulyje yra pripažinta ir sėkmingai veikia legali ir morališkai priimtina mokesčių mažinimo tarptautiniame versle sistema, kurią naudojant įmanoma taip organizuoti įmonių darbą, kad mokesčiai sumažėtų keletą kartų. Ši sistema vadinama “ofšorinis verslas”, o jos atsiradimas - tai logiška tarptautinio verslo reakcija į teisės normų neatitikimą, netobulumą ir nelogiškumą.
Būtina pažymėti, kad ofšorinis verslas nėra mokesčių slėpimas ar nusikaltimas – tai yra įvairių valstybių įstatymų tarpusavio neatitikimo panaudojimas, kad sumažėtų mokesčių našta. Neigiama nuomonė apie ofšorines įmones susidaro dėl to, kad kartais finansiniai aferistai ofšorines struktūras panaudoja nusikalstamoms operacijoms ir dokumentų klastojimui vykdyti.
Ofšorinis verslas pasaulyje pradėta jau nuo šeštojo dešimtmečio ir kasmet ofšorinių įmonių skaičius auga geometrine progresija. Pirmą kartą apie ofšorinę kompaniją- finansinę organizaciją, perkėlusią savo verslą į teritoriją, kur mokesčiai buvo mažesni, ir tokiu būdu gavusią papildomų grynųjų pajamų,- rašyta JAV spaudoje 1950 m. pabaigoje. Užsienio finansinių analitikų teigimu dauguma greičiausiai besivystančių fondų yra registruoti būtent ofšorinėse zonose. Jų tarpe yra ir plačiai žinomo Džordžo Sorošo fondas. Ofšorinėse zonose šiuo metu veikia apie pusė pasaulio kapitalo.
Tačiau verslininkas, nusprendęs įsijungti į pasaulinį ofšorinį verslą, turi tiksliai žinoti, kokius žingsnius jis turi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!