Įvadas Piliečių vienijimąsis į bendrijas, organizacijas, asociacijas dažniausiai apibūdinamas kaip vienas iš pilietinės visuomenės kūrimosi rodiklių (Patrick, 1999; Putnam, 2001). Piliečių dalyvavimo procesas nevyriausybinių organizacijų veikloje laikomas vienu iš svarbiausių pilietinės sąmonės brendimo apraiškų, t. y. piliečiai nustoja būti pavaldiniais tik tuomet, kai sugeba veikti erdvėje, skiriančioje juos nuo valdžios (Tocqueville, 1969). Dažnai valstybinės institucijos nepajėgia tenkinti visų piliečių interesų ir poreikių, todėl besikuriančios visuomeninės organizacijos tampa atskirų visuomenės grupių interesų reiškėjomis ir šių interesų įgyvendintojomis. Europos Sąjungos šalyse atlikti tyrimai rodo, kad nevyriausybinių organizacijų veikla tampa veiksminga priemone įgyvendinant socialinius, ekonominius pokyčius ir sudaro 4–5 proc. nacionalinio produkto (tai yra daugiau negu šių šalių žemės ūkis). Kas aštunta darbo vieta yra nevyriausybiniame sektoriuje, todėl teigiama, jog struktūrinio nedarbo sąlygomis nevyriausybinės organizacijos tampa reikšmingu darbdaviu greta gamybos, prekybos, paslaugų, administracijos (Weijcman, 200). Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį nevyriausybinės organizacijos itin suaktyvėjo. Tai iš esmės lėmė dvi priežastys. Pirma, šios organizacijos įvairias paslaugas gali teikti sėkmingiau nei valstybinės institucijos, nes jų veikla lankstenė, efektyvesnė (lengviau pasiekia izoliuotas visuomenės grupes, gali tenkinti specifinius šių grupių poreikius ir pan.). Antra, joms teikiama didelė užsienio parama. Lietuvos nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro 1998 metais atlikto tyrimo „50 Lietuvos nevyriausybinių organizacijų“ duomenimis, Lietuvos NVO savo veiklai 58 proc. lėšų gauna iš užsienio ir 42 proc. iš Lietuvos (44,7 proc. lėšų – valstybės parama, 6,8 proc. – nario mokestis, 16,1 proc. – privačių asmenų finansinė parama, 11,3 proc. – Atviros Lietuvos fondo parama, 11,8 proc. – ūkinė komercinė veikla, 1,5 proc. – kiti šaltiniai). Pagrindiniai NVO reglamentuojantys teisės aktai Lietuvoje yra šie: 1. Asociacijų įstatymas 2. Labdaros ir paramos fondų įstatymas 3. Viešųjų įstaigų įstatymas Asociacijų įstatymas Lietuvos respublikos seimo priimtas 2004 01 22 ir įsigaliojęs nuo tų pačių metų vasario 14 dienos. Asociacijos savoka įstatyme apibrėžiama kaip ‘savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Asociacijos pavadinime gali būti žodžiai „asociacija“, „visuomeninė organizacija“, „susivienijimas“, „konfederacija“, „sąjunga“, „draugija“ ar kiti.‘ ( Asociacijų įstatymas, 2 straipsnis). Ją įsteigti gali fiziniai ar juridiniai asmenys, sulaukę 18 metų, bei sudarę asociacijų steigimo sutartį. Beje, svarbu pažymeti, kad asociacijos steigime negali dalyvauti mažiau nei 3 asmenys. Asociacijų veiklos galimybes, pagal pagal priimtą teisės aktą, turi neprieštarauti valstybės įstatymams, bei asociacijos išsikeltiems tikslams. Taigi apiebendrinant galima teigtim kad asociacijų veikla negali konfrontuoti su Civiliniu kodeksu, priimtu įstatymu ir pačios asociacijos įstatais.Jei šios sąlygos yra nepažeidžiamos, tai į asociacijų veiklą negali kištis jokioms politinėms partijoms ar valstybinėms institucijoms. Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis nedraudžiamas jei nėra pažeidžiami įstatymai (15 straipsnis). Asociacijų finansavimo rūšys yra išskiriamos tokios kaip narių įnašai ir mokesčiai, veikla, kuri teikia pelną ir pan. Finansinė metų ataskaita privalo būti pateikiama visuotiniuose narių susirinkimuose. Tačiau be visa to įstatyme yra ir skirsnis apie asociacijų veiklos apribojimą, kuriame minimi tam tikri negalimi finansiniai nuansai kaip, pavyzdžiui, draudžiama: • mokėti asociacijos steigėjui ar nariui išmokas iš pelno dalies ar perduoti likviduojamos asociacijos turto dalį, viršijančią stojamąjį nario įnašą ar mokestį; • suteikti paskolas, įkeisti asociacijos turtą (išskyrus atvejus, kai turtas įkeičiamas asociacijos prievolėms užtikrinti), garantuoti, laiduoti ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą. Ši nuostata netaikoma, kai skolinamasi iš kredito įstaigų ir kai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Lietuvos Respublikos įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti teisės aktai numato kitaip; • neatlygintinai perduoti asociacijos turtą nuosavybėn asociacijos nariui, valdymo ir kolegialių organų nariui, asociacijoje darbo sutarties pagrindu dirbančiam asmeniui ar su jais susijusiam asmeniui, ar trečiajam asmeniui, išskyrus labdaros ar paramos tikslus, nustatytus įstatuose pagal Labdaros ir paramos įstatymą; • parduoti asociacijos turtą už akivaizdžiai per mažą kainą, išskyrus atvejus, kai tokiu būdu yra suteikiama labdara asmeniui, kuris pagal Labdaros ir paramos įstatymą yra labdaros gavėjas ir kt... (Asociacijų įstatymas, 16 straipsnis) Taigi, asociacijų veiklos vienas iš pagridinių bruožų yra pelno, paramos, pagalbos teikimas. Pats įstatymas glaudžiai siejasi ir su kitu NVO veiklą reglamentuojančiu įstatymu - labdaros ir paramos fondų įstatymu. Labdaros ir paramos fondų įstatymas Lietuvos respublikos seimo priimtas 1996 kovo 14 dieną. Šio įstatymo tikslas reguliuoti visus su labdara ir parama susijusius klausimus. Kadangi tai yra labdaros ir paramos fondų įstatymas tai pirmiausiai yra tiksliai apibrėžta fondo sąvoka. Taigi, fondas tai yra ‘savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio pagrindiniai veiklos tikslai – labdaros arba (ir) paramos bei kitokios pagalbos teikimas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas) ir šio Įstatymo nustatyta tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims mokslo, kultūros, švietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse
Šį darbą sudaro 2430 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!