Nusikaltimo samprata

Nusikaltimo samprata ir požymiai. Nusikaltimai ir kiti teisės pažeidimai. Jų atribojimo problemos įstatymuose bei praktikoje.
1961 m. LR BK (1997 01 01 redakcija) 8 str. 1 d.
Nusikaltimą apibrėžia kaip baudžiamojo įstatymo numatytą pavojingą veiką, kuria kėsinamasi į LR visuomeninę santvarką, jos politinę ir ekon. sistemą, nuosavybę, į piliečių asmenybę, politines, darbines, turtines ir kitas jų teises ir laisves, taip pat kitokią baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, kuria kėsinamasi į Lietuvoje nustatytą teisėtvarką.
19 a.
20 a. pradžioje
20 a. trečias dešimt-metis
Turėjo įtakos šios ideo-loginės sro-vės
Pozityvizmas, libe-rali teisinės vals-tybės mintis, socio-loginės teisinės idė-jos
Rėmėsi neokantizmu, kaip viena iš ideolo-ginių srovių, kritikuo-jančių teisinį pozityviz-mą
Atstovai
F.Listas, E.Belingas, N.Tagancevas
H.Ješekas, G.Radbru-chas
M.Velcelis, A.Kaufmanas
Pagrindiniai nusikaltimo požymiai
Veika
Nusikaltimo sudėtis
Priešingumas teisei
Kaltė
Veika
Nusikaltimo sudėtis
Priešingumas teisei
Kaltė
Veika
Veika buvo supran-tama kaip valingas žmogaus kūno jude-sys, sukeliantis ati-tinkamus pakitimus išoriniame pasaulyje – buvo atsisakyta nuo veikos kaip gamtos įvykio, san-tykio tarp gyvūnų bei nevalingo žmo-gaus poelgio trak-tavimo.
Veika ne tik valingas žmogaus kūno judesys, bet ji analizuojama atsižvelgiant į visuo-menėje egzistuojančius santykius, kartu paro-dant veikos socialinį sąlygotumą – tai leido atskleisti veikos pras-mingumą ir pagrįsti neveikimą kaip vieną iš veikos pasireiškimo for-mų.
Žmogaus elgesys nuo kitų būties pasirei-škimo formų neprik-lauso (stich. nelaimių, gyvūnų poelgių) , ski-riasi savo tikslingumu, t.y. kiekvienas žmo-gaus poelgis yra nu-kreipiamas numatytam tikslui pasiekti.(klasik. Teorijoje apie veiką šiam veikos aspektui buvo skirta mažai vietos)
Nusikaltimo sudėtis
Traktuojama kaip išorinių veikos po-žymių aprašymas į-statyme bei jų įver-tinimo. Nusikaltimo sudėtis buvo siejama tik su objektyviais aprašomaisiais požy-miais (pvz.: turtas, pagrobti, žmogus, mirtis ir t.t.)
Prie požymių, apibūdi-nančių nusikaltimo su-dėtį, buvo priskirti ir norminiai (pvz.: sveti-mas) [ kurie skirtingai nuo objektyvių aprašo-mųjų požymių (pvz.: daiktas), negali būti tik paprastai aprašyti įsta-tyme, bet dar turi būti įvertinti] bei subjek-tyvūs (pvz.: tyčia pasi-savinti, nužudyti sava-naudiškais tikslais) po-žymiai. Nusikaltimo su-dėtis buvo traktuojama kaip formali pagalbinė priemonė priešingumui teisei nustatyti.
Su nusikaltimo sudėt-imi sieja ir sąvoką “tyčia”, kuri ankstes-nėse teorijose prik-lausė kaltei, tačiau šioje teorijoje, nors ji ir siejama su nusikal-timo sudėtimi, ji...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!