Nuosavybės teisės samprata ir rūšys

NUOSAVYBĖS TEISĖS SAMPRATA IR RŪŠYS

Daiktinė teisė yra juridinė asmens valdžia daiktui. Pati valdžia gali būti įvairaus laipsnio ir pobūdžio, todėl daiktinės teisės nėra vienodos.

Pagrindinė iš jų yra nuosavybės teisė (dominium, proprietas), iš 5 ji buvusi vienintelė visiška daiktinė teisė. Visos kitos teisės buvo ribotos.

Nuosavybė – tai visiška juridinės prigimties valdžia daikto atžvilgiu, suteikiant į jį plačiausius įgaliojimus bei prieš bet kurį trečią asmenį ginama daiktiniu ieškiniu.

Nuosavybės teisė apskritai yra viena iš pagrindinių teisių.

• tvirtinu, jog daiktas yra mano – tvirtinu, kad daiktas priklauso man pagal kviritų teisę

Nuosavybės teisės institutas sukurtas Romos valstybės laikotarpiu.

Romėnų nuosavybės kilmė gana problematiška. Daugumos teisės istorikų nuomone, pirmiausia atsirado kolektyvinė, o iš jos ilgainiui išsirutuliojo privatinė nuosavybė.

Jau seniausi šaltiniai mini individualią nuosavybę, kurios subjektas buvo pater familias.

Išraiška meum esse aio apibrėžė pater familias valdžią, įgyvendinamą asmenų ir turto atžvilgiu, ir reiškė įgaliojimus (manus, potestas) , ginamus daiktiniu ieškiniu (actio in rem)

Romos teisininkai nuosavybę apibrėžė kaip vienalytę teise.

Nuosavybės teisė – tai daiktinė autonominė asmens teisė valdyti (naudotis ir disponuoti materialiu daiktu), neribojama tik tiek, kiek nepažeidžia esamos teisėtvarkos.

Nuosavybės teisę romėnai suprato kaip visišką teisę naudotis daiktu, pasireiškiančią tuo, kad savininkas jam priklausančiam daiktui turi absoliučią valdžią.

Nuosavybės teisės rūšys:

1. Bonitarinė (pretorinė) nuosavybė

2. Bendroji nuosavybė

3. Kviritinė nuosavybė

4. Peregrinų nuosavybė

Bonitarinės ir kviritinės nuosavybės skirtumai

Pagal ius civile, savininkas galėjo būti tik Romos pilietis – kviritas, todėl ir pati nuosavybė buvo vadinama kviritine. Šią nuosavybę gynė romėnų ius civile, todėl ji vadinta ir civiline nuosavybe. Svetimšaliai, neturėję civilinio teisnumo, negalėjo turėti ir nuosavybės teisės.

Iš pradžių kviritinės nuosavybės teisę į res mancipi buvo galima įgyti specifiniais, tik romėnams būdingais būdais:

1. Reikėjo atlikti mancipaciją

2. In iure cessio

Visų kitų daiktų (res nec mancipi) nuosavybės teisę buvo galima įgyti ir neformaliu būdu – šalims susitariant arba perduodant daiktą (traditio).

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!