Nuo gimimo iki senatvės

NUO GIMIMO IKI SENATVĖS GIMIMAS Gimdos susitraukimai skatina pasmegeninę liauką (hipofizę) išskirti daugiau hormono oksitocino, kuris dar sustiprina gimdos susitraukimus, stumiančius vaisių link gimdos kaklelio. Nėštumo metu gimdos raumeninės ląstelės padidėja ~40 kartų, tad gimda tampa itin raumeningu organu. Vaismaišis trūksta sąrėmių metu arba jį turi prapjauti pribūvėjai. Paprastai prasidedančio gimdymo ženklas yra arba savaiminis vaisiaus vandenų išbėgimas, arba iš gimdos kaklelio išeinantis gleivių kamštis. Paskutiniu metu vaisius gimdoje paprastai būna galva žemyn, veidu į priekį. Kūdikis tuomet gimsta galva pirmyn. Kai kūdikio padėtis gimdoje kitokia, gali būti sunkumų ir gali prireikti papildomos akušerių pagalbos. Gimdos susitraukimų varomas kūdikis galva pirmyn išstumiamas lauk gimdymo kanalu. Kadangi kūdikio smegeninės kaulai dar nesuaugę, galvos skersmuo tuo momentu sumažėja ir lengviau pratelpa gimdymo kanalu. Gimusį kūdikį su placenta ir toliau sieja bambagyslė. Bambagyslė perpjaunama, ir taip naujagimis visiškai atsiskiria nuo motinos organizmo. Maždaug po pusvalandžio vėl prasideda sąrėmiai, kurių metu iš gimdos išstumiama placenta ir vaisiaus dangalai. Šie susitraukimai užspaudžia kraujagysles, kurio praplyšta atsiskiriant placentai. Šiuo metu paprastai prarandama ~0,5 l kraujo. [Carola-963(29.9): Kūdikio gimimas. ] Po gimdymo apie mėnesį trunka atsistatymo laikotarpis, kai moters organzime nyksta nėštumo sukelti pokyčiai. Apie šeštą savaitę po gimdymo pirmykštį savo dydį atgauna gimda ir makštis. Jei moteris nežindo kūdikio, po 6-24 savaičių vėl prasideda menstruacijos. PER ANKSTYVI IR PER VĖLYVI GIMIMAI Paprastai kūdikiai gimsta praėjus 266 dienoms po apvaisinimo1. Jie gimsta gerokai anksčiau, nei patys gali išgyventi pasaulyje. Bet jei nėštumas truktų ilgiau, tai kūdikio galva tiek padidėtų, kad kūdikis negalėtų gimti be chirurginės operacijos. Kartais kūdikiai gimsta anksčiau, negu dauguma kūdikių. To priežastys gali būti genetiniai trūkumai, bet dažniausiai - prasta motinos sveikata. Sveikata gali suprastėti dėl nepakankamos mitybos (kai moteris gauna per mažai kalorijų ar baltymų), rūkymo ar alkoholinių gėrimų gėrimo. Per ankstyvą gimdymą gali sukelti ir persitempimas. Daugiau kaip 240 dienų kūdikiai nėra laikomi neišnešiotais, jei jie sveria >2,4 kg. Tačiau dabar kartais išgyvena ir 180-200 dienų nešioti kūdikiai. Neišnešioti kūdikiai paprastai išauga sveiki kaip ir normaliai gimę kūdikiai, tačiau jiems kartais prireikia iki 3 metų, kol jie visiškai prisiveja savo bendraamžius. Neišnešioti kūdikiai silpnai verkia, prasta jų termoreguliacija, oda raukšlėta ir blausi, akys užmerktos, nagai trumpi. Jų raumenys dar nebaigę formuotis, todėl jie sunkiau juda, jų kvėpavimas gali būti apsunkintas. Mėnesį per anksti gimęs kūdikis turi >70% tikimybę išgyventi. Kai kūdikis gimdoje būna pernelyg ilgai, gydytojai sukelia gimdymą suleisdami sintetinio oksitocino, skatinančio sąrėmius. Arba tenka daryti Cezario pjūvį – kūdikį išimti per pilvo sienelės ir gimdos pjūvį. Vėlyvi kūdikiai gali sverti 4-4,5 kg, tačiau jie neretai būna ne tokie sveiki, kaip laiku gimę kūdikiai. Manoma, kad to priežastis - motinos organizmo nesugebėjimas aprūpinti kūdikį pakankamu kiekiu maistmedžiagių. NAUJAGIMIO ORGANIZMO PERSITVARKYMAS SAVARANKIŠKAM GYVENIMUI Daugelis vaisiaus organų sistemų prieš gimimą būna jau paruoštos veikimui, bet neveikia, kol negimstama. Nors šuolis nuo visiško aprūpinimo ir labai palankių sąlygų įsčiose prie gyvenimo išoriniame pasaulyje labai staigus, naujagimiai prie to nesunkiai prisitaiko. Labiausiai keičiasi kraujotakos ir kvėpavimo sistemų veikla. Vaisiaus kraujotakos sistemoje yra dvi „aplankos“, kurių dėka kraujas aplenkia plaučius. Tai anga prieširdžių sienelėje ir latakas, jungiantis plaučių arteriją su aorta. Gimimo metu abi šios „aplankos“ užsidaro. Kraujas iš kairiosios širdies pusės ima tekėti mažuoju kraujotakos ratu į imančius veikti plaučius. Kartais anga tarpprieširdinėje pertvaroje ar latakas nevisiškai užsidaro. Tuomet maišosi veninis ir arterinis kraujas, ir kūdikio oda atrodo melsvoka. Tuomet reikia chirurginės operacijos šiai ydai pataisyti. Jei kūdikis gimimo metu nepradeda kvėpuoti, jam padeda. Iš burnos ir nosies išvalo gleives ir panaudoja seną tradicinį būdą - pliaukšteli per užpakaliuką. Imdamas verkti kūdikis ima ir kvėpuoti. PERVERSMAI ŽINDUOLIO GYVENIME Žmogaus ontogenezė labai panaši į kitų placentinių žinduolių vystymąsi. Vystymasis ir brendimas - nepaliaujami tolydūs reiškiniai. Gyvenimo sąlygos ir poreikiai palaipsniui keičiasi. Tačiau atsižvelgiant į individo mitybą galima skirti tokius vystymosi etapus: 1. Pirmosiosiose embrioninio vystymosi stadijose - nuo zigotos iki morulės - besivystantis individas minta maistmedžiagių atsargomis, kurios buvo sukauptos kiaušinėlyje. 2. Pradedant blastocistos stadija maistmedžiagės imamos tiesiai iš aplinkos, nes placentos dar nėra ar ji nepakankamai susiformavusi. Pradžioje blastocista minta gimdos gleivinės išskiriamomis medžiagomis, o implantuojantis - iš ardomos gimdos gleivinės išsiskiriančiomis maistmedžiagėmis. 3. Placentai ir kraujotakai gerai išsivysčius vaisius maistmedžiages gauna iš kraujo, tenai pereina ir šalinamos medžiagos. 4. Po gimimo naujagimis minta motinos pienu. Nutrūkus bambagyslei naujagimis praranda pastovų maistmedžiagių, deguonies ir šilumos šaltinį bei prieglobstį. Žinduolio gyvenime gimimas yra įvykis, itin smarkiai keičiantis gyvenimo būdą ir santykius su aplinka. Tokių perėjimų turi ir kiti gyvūnai - pvz., vabzdžiai, pereidami iš lervos stadijos į lėliukės stadiją ir iš lėliukės - į suaugėlio. 5. Pereinamasis laikotarpis, kai dar minta motinos pienu, bet vis daugiau vartoja kitokio maisto. 6. Maitinamasi visiškai savarankiškai. Be abejonės, naujagimis gali visiškai negauti motinos pieno ir misti motinos pieno pakaitalais ar gyvulių pienu. ENERGIJOS GAVYBA VAISIUJE Žinoma, kad pagrindinė energetinė medžiaga, ateinanti iš motinos organizmo į embrioną ar vaisių būna gliukozė. Motinos kraujyje gliukozės koncentracija visada didesnė, negu vaisiaus kraujyje, ateinančiame į placentą. Tad gliukozė eina iš didesnės koncentracijos vietų į mažesnės koncentracijos vietą - iš motinos kraujo į vaisiaus kraują placentoje. Vaisiaus audiniuose susidaro didelės glikogeno atsargos, kurios būna didžiausios artėjant nėštumo pabaigai - gimdymui. Bręsdamas vaisius geba vis geriau panaudoti laktatus kaip oksidavimo substratą. O suaugusiems žmonėms laktatas yra puikus kvėpavimo substratas, jį naudoja širdis, raumenys, inkstai ir kt. Vaisius iš motinos kraujo energingai siurbia aminorūgštis. Tai vyksta prieš gradientą, nes vaisiaus kraujyje laisvų AR koncentracija yra didesnė, nei motinos kraujyje. Gautos AR: a) įjungiamos į baltymus, b) dezamininamos ir dalyvauja gliukoneogenezėje, c) dezamininamos ir visiškai suoksiduojamos. Pirmauja, be abejo, pirmas variantas. Dezamininama

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!