Biotechnologijos žala šiandieniniame gyvenime

Biotechnologija - mokslo kryptis, sujungianti biologijos ir technikos galimybes. Tai biologinių procesų ir sistemų naudojimas žemės ūkyje, pramonėje, medicinoje.
Terminas paplito XX a. antroje pusėje, nors biotechnologiniais procesais, kaip duonos kepimas, rūgščių pieno produktų gamyba, fermentinių sūrių ir vyno darymas, naudojamasi labai seniai.
Mikrobiologijos ir biochemijos pažanga - fermentų ir kitokių biologiškai aktyvių medžiagų išskyrimas leido išplėsti praktines biotechnologijos galimybes.
Dideliu greičiu besivystanti biotechnologija, kuri JAV jau įgavusi masinį pobūdį ir toliau plečiama be visuomenės svarstymo, kelia susirūpinimą. Kelios agrocheminės ir farmacinės kompanijos bando reformuoti žemės ūkį, mediciną, gyvulininkystę ir galbūt net gyvybę žemėje.
Lietuva informacijos kiekiu ir susidomėjimu gerokai atsilieka nuo kitų šalių, tačiau moksliniai bandymai su transgeniniais cukriniais runkeliais (finansuojami didžiųjų kompanijų) jau vykdomi trejus metus. Kad galėtumėm pasakyti savo nuomonę, pirmiausia turime žinoti, kokie privalumai ir kokie pavojai slypi už šių trijų raidžių - GMO.
Gamtosauginės organizacijos aktyviai priešinasi genetiškai modifikuotų augalų auginimui. Kodėl?
Tai yra labai naujas reiškinys, dar daug ko žmonės nežino, todėl kiekvieną problemą (vaistų, maisto, pluošto), reiktų spręsti atskirai ir nekovoti prieš genų inžineriją apskritai. Visgi realus pavojus aplinkai, žmogui egzistuoja. Štai cukraus bendrovė į Lietuvą įveža genetiškai modifikuotus herbicidams atsparius cukrinius runkelius. Runkeliai gali susikryžminti su savo laukiniais giminaičiais – piktžolėmis. Prieš naują superpiktžolę kovoti būtų labai sunku, nes jos nebeveiktų chemikalai. Ūkininkas, augindamas herbicidams atsparius augalus, vietoj ravėjimo piltų dideles dozes chemikalų. Dideli kiekiai nualina dirvožemio organizmus, blogėja dirvos savybės.
Transgeniniai organizmai gali būti labai pavojingi žmogaus sveikatai, jei šiuose organizmuose ims gamintis medžiagos (ksenobiotikai), kurių niekada iki šiol nebuvo žmogaus aplinkoje. Dar nežinoma, kaip tai gali pakenkti dabar ir kaip atsilieps ateityje, kokios ligos išsivystys.
Auginant herbicidams atsparias veisles kyla klausimas: kodėl augalai atsparūs herbicidams? Ar augaluose nesikaupia nuodingos medžiagos? Šiuo atveju vertėtų prisiminti Taivanio ryžių istoriją. Nupurškus augalus herbicidais, tirtuose ryžiuose didelių pasikeitimų nepastebėta. Tačiau šiuos ryžius pakepinus keptuvėje, susidarė labai nuodinga medžiaga – dioksinas, ir daug...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!