Nevyriausybinių organizacijų sistema Lietuvoje

Demokratinėse valstybėse žmonės vienijasi į įvairiausias bendrijas, asociacijas, draugijas bei organizacijas, norėdami įgyvendinti Konstitucijoje numatytas teises, dalyvauti valstybės valdyme bei ginti savo interesus. Dėl ilgo totalitarinės valstybės gyvavimo meto mūsų visuomenėje dar gyvos nuostatos, kad pilietis tėra valdžios įrankis, neturintis savo balso, kuris gali prieštarauti valdžios nuomonei.    Piliečiams iš naujo reikia mokintis dalyvauti, suvokti, kad valstybės valdžia yra dėl to, kad jie yra ir kad piliečiai gali lemti vienokį ar kitokį valstybės būvį. Šiuo metu Lietuvoje pastebima tendencija, kad piliečiai vis aktyviau reiškia norą dalyvauti valstybės valdyme ir jungiasi į nevyriausybines organizacijas. Narystė jose leidžia piliečiams tapti aktyviais ekonominiame, politiniame, socialiniame valstybės gyvenime.
Šio darbo pagrindinis tikslas yra apžvelgti nevyriausybinių organizacijų sistemą Lietuvoje, panagrinėti įstatymais įtvirtintus konstitucinių teisių įgyvendinimo būdus, suteikti informaciją kokios yra galimos nevyriausybinių organizacijų rūšys ir jų veiklos aspektai.
Kadangi visos dabartinės veiklos pagrindas yra istorija bei patirtis, pirmiausia darbe apžvelgiama istorine Lietuvos nevyriausybinių organizacijų raida ir vystymosi tendencijos. Toliau seka pagrindinių konstitucinių teisių, kurios reikšmingos nevyriausybinių organizacijų veiklai, įstatyminio įtvirtinimo analizė. Galiausiai apžvelgiamos pagrindinės nevyriausybinių organizacijų rūšys.
Nevyriausybinių organizacijų istorija Lietuvos visuomenėje prasidėjo XIX amžiuje. Jų atsiradimas yra siejamas su katalikų bažnyčios visuomenine veikla, pilietiniu ir tautiniu pasipriešinimu. Nežiūrint to, kad carinės Rusijos valdžios įvesta sistema Lietuvoje ypatingai ribojo draugijų skaičių, 1900 metais Vilniuje veikė 26 labdarybės įstaigos. Daugelis seniausiai veikusių organizacijų buvo susijusios su socialine globa ar parama. Taip galima spręsti apie stiprias ir gilias filantropijos tradicijas Lietuvoje. Reikėtų paminėti reikšmingiausias tų laikų nevyriausybines organizacijas, kurių vardai reikšmingi ir iki dabar-filomatų ir filaretų studentų draugijos, masonai, Vyskupo M. Valančiaus blaivybės draugijos, Mažojoje Lietuvoje veikė Susirinkimų judėjimas.
Paaukotos kapeikos draugija, pradėjusi veiklą 1870 m. turėjo savo žinioje senelių bei našlaičių prieglaudą, vargingųjų mergaičių parapijinę mokyklą. 1893 m. mūsų tautos šviesuolė G. Petkevičaitė-Bitė įsteigė Žiburėlio draugiją. Jos pagrindinis tikslas buvo remti mokslus einantį jaunimą. Ši organizacija veikė iki pat 1940-ųjų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!