Konstitucionalizmo raida Lietuvoje

Konstitucija – pagrindinis valstybės įstatymas, turintis aukščiausią teisinę galią, nustatantis valstybėje politines teises ir ekonominius pagrindus. Tik priėmus konstituciją įmanomas teisinis valstybės funkcionavimas, juridinė aukščiausiųjų politinės valdžios organų veikla, betarpiška įstatymų leidyba. Konstitucija nustato valstybės santvarkos pobūdį, pagrindines institucijas, jų kompetencijas, apibrėžia piliečių teises. Valstybės politinės sistemos veikimas, jos sudėtinių dalių sąveikos galimybės priklauso būtent nuo šio pagrindinio valstybės įstatymo. Beveik neįmanoma, kad priimta konstitucija be jokių jos pataisų ir naujų redakcijų gyvuotų visą valstybės gyvavimo laikotarpį. Konstitucijos, kaip pagrindinio valstybės teisės akto kūrimosi raidos problema yra ne nauja. Ji nagrinėjama įvairiai – istoriniu, politiniu, socialiniu ir teisiniu požiūriu. Dar pirmosiose konstitucijose deklaruoti laisvės, lygybės, demokratijos lozungai įsitvirtino beveik visų pasaulio valstybių konstitucinėse sistemose.
Lietuva remiasi konstitucija, kurioje esančios kai kurios nuostatos jau buvo įtvirtintos 1791 metų Žečpospolitos konstitucijoje. Per daugiau nei du šimtus metų, Lietuvai tai atgaunant tai prarandant valstybingumą taip pat keitėsi ir konstitucijos. Jose deklaruojamos nuostatos keitėsi kintant Lietuvos politinei padėčiai, teisės normoms, atsirandant ar dingus vienoms ar kitoms problemoms.
Šiame darbe trumpai apžvelgiau Lietuvos Respublikos konstitucionalizmo raidą, konstitucijose įtvirtintas svarbias nuostatas, konstitucijų parengimo ir priėmimo ypatybes. Taip pat ir pačią konstitucionalizmo sąvoką. Tai siekiau padaryti glaustai apimtimi, bet pakankamai išsamiai turiniu. Siekdama informacijos tikslumo rėmiausi įvairiais teisės aktais, moksline literatūra, bei įvairių autorių Lietuvos konstitucionalizmo analize.
3. tarptautinė teisė ir jos įpareigojimai valstybei.
Valstybių pasirinkti konstituciniai modeliai, valstybės institucijų veiklos konstitucinis reguliavimas nubrėžia kryptį ir viešajai politikai, įspaudžia ją į tam tikrus rėmus. Konstitucinis pagrindimas kartu suteikia legitimumo priimtiems politiniams sprendimams.
Esame pratę konstitucionalizmą laikyti pirmiausia teisininkų domenu, na, dar politologų, kuriems rūpi konstitucinė politika ir vadinamoji konstitucinė inžinerija. Ir pagrįstai: centrinis konstitucionalizmo dalykas yra konstitucinė teisė. Konstitucijos nustato visuomenių ir valstybių gyvenimo pagrindus. [1]. Konstitucionalizmas – tai demokratiškai legitimuotas valstybės ir ją įkurti ar atkurti siekiančios valstybinės bendruomenės „įsirėminimas“ pamatinių principų ar vertybių sistemoje – Konstitucijoje. Taigi konstitucija neatsiranda iš...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!