Neverbalinio bendravimo tipai

Neretai, kalbėdami apie bendravimą, pirmiausia omeny turime verbalinį apsikeitimą vienokia ar kitokia informacija, t.y. bendravimą žodžiais. Tačiau, kaip parodė nemažai psichologinių tyrimų, informacijos žodžiu priimame tik apie vieną trečdalį, o likusius du trečdalius priimame kitais būdais. Tie kiti būdai vadinami kūno kalba, arba nežodiniu bendravimu. Websterio anglų kalbos žodynas (1998) nežodinį bendravimą apibrėžia, kaip kūno komunikacijos formą, išreikštą nesąmoningais gestais ir pozomis. Daugelio autorių teigimu, tai – paprasčiausias būdas išreikšti pasitenkinimą, pyktį, skausmą, simpatiją ar antipatiją kitam žmogui. Nežodinis bendravimas laikomas universalesne kalba, kadangi netgi nemokėdamas kitos šalies kalbos, žmogus daugeliu atveju gali paaiškinti, ko jis nori, pavyzdžiui, kad jis yra alkanas ar ištroškęs. Taip pat įvairiose kultūrose stiprūs jausmai reiškiami panašia mimika. Be to, kūdikiai, dar nemokėdami kalbėti, geba savo judesiais, garsiniais signalais perteikti savo savijautą bei poreikius.
Nežodinis bendravimas labai dažnai pasireiškia nesąmoningai. Jis apima ne tik jau minėtus gestus ir pozas, bet ir veido išraišką, akių kontaktą, prisilietimus. Autoriai taip pat nurodo ir tokius nežodinio bendravimo elementus kaip asmeninė erdvė, garsiniai nežodinio bendravimo būdai, kūno sudėjimas, apranga ir net turimi daiktai. Kitaip tariant, netgi su nepažįstamais žmonėmis, praeiviais, į kuriuos nekreipiame jokio dėmesio, mes bendraujame kūno kalba: mes jiems “pasakome”, kas mes esame, kokiam socialiniam sluoksniui priklausome, kokį socialinį statusą užimame, nors, be abejo, yra ir išimčių.
Toliau aptarsiu įvairių autorių išskiriamus nežodinio bendravimo elementus bei jų poveikį socialinei interakcijai.
• asmeninė erdvė;
• poza;
• kūno sudėjimas;
• apranga ir išvaizda;
• turimi daiktai;
• garsiniai būdai.
Veido išraiška. Veido išraiška yra laikoma svarbiausiu nežodinio bendravimo elementu. Ji kinta, priklausomai nuo žmogaus savijautos konkrečioje situacijoje pokyčių: keičiantis emocijoms, keičiasi ir veido išraiška. Taigi pagal ją mes galime stebėti pašnekovo nuotaikos pokyčius bendravimo procese. Vienas pirmųjų pradėjusių ją nagrinėti eksperimentiškai buvo C. E. Osgood’as (1966) savo tiriamųjų prašė pademonstruoti 40 skirtingų veido išraiškų, kurias išnagrinėję ekspertai išskyrė aštuonias emocijas: džiausgsmą, liūdesį, nuostabą, pyktį, pasibjaurėjimą, baimę, susidomėjimą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!